Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Zitai Tupčiauskienei ir Gintarei Makarevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam skundą padavusiam asmeniui A. Ž., jo atstovui advokatui M. P., nukentėjusiajam V. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. skundą dėl Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK 2014 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 74N-12887815, kuriuo A. Ž. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 150 Lt bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PKVPS PD vyriausiasis patrulis G. A. 2014 m. gegužės 23 d. surašė A. Ž. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. R101933 dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad 2014 m. gegužės 23 d., apie 18.20 val., kelyje Molėtai – Pabradė, 34,75 kilometre, Molėtų r., vairavo automobilį „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę nepraleido iš priekio atvažiuojančio automobilio „Peugeot 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, sugadintos transporto priemonės, pažeidė KET 5, 108 punktus.

Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininkas A. J. 2014 m. gegužės 28 d. nutarimu pripažino A. Ž. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė 150 Lt baudą.

Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Ž. paaiškino įvykio pavakare kartu su dukra O. Ž. automobiliu „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavęs link namų. Oro sąlygos buvo geros, matomumas taip pat. Buvo jau visai netoli namų, iš pagrindinio kelio jau buvo beveik įsukęs į savo keliuką, truputį pristabdė, norėdamas praleisti per kelią ėjusius žąsiukus, ir staiga pajuto smūgį. Į jo automobilį trenkėsi nežinia iš kur atsiradęs „Peugoet 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sukdamas iš pagrindinio kelio, jokio priešais atvažiuojančio automobilio nematė. Toje vietoje yra įkalnė. Atstumas nuo tos vietos, kurioje jis pasuko, iki nuokalnės viršutinio taško yra daugmaž 150 metrų. Daugiau jokių automobilių nei viena eismo kryptimi nevažiavo. Jo įsitikinimu, eismo įvykis kilo dėl to, kad kito automobilio vairuotojas važiavo per dideliu greičiu, be to, buvo neblaivus. Jis tuo tarpu eismo įvykio metu buvo blaivus, greičio beveik nebuvo, kadangi automobilis buvo bebaigiąs atlikti posūkio manevrą (b. l. 71-72).

Teismo posėdyje apklaustas nukentėjusysis V. R. parodė įvykio vakarą automobiliu „Peugoet 406“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavęs keliu Molėtai – Pabradė. Važiavo 60-70 km/h greičiu, toje vietoje greičiau ir nepavažiuosi, kadangi kelias yra pakankamai siauras, iš abiejų pusių žvyrkelis, prasilenkiant reikia užvažiuoti ant žvyrkelio. Jam leidžiantis nuokalnėn, matė priepriešinėje eismo juostoje važiuojančius tris automobilius, staiga vienas jų, vidurinis, t. y. Ford Galaxy“, valst. Nr. DRP, netikėtai pasuko į kairę pusę (toje kelio pusėje buvusį šalutinį keliuką). Toks pastarojo veiksmas jam buvo visiškai netikėtas, jis bandė stabdyti, pasuko į dešinę, viena automobilio pusė užvažiavo ant žvyrkelio, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko. Kitas automobilis sukdamas dar pristabdė, jei nebūtų pristojęs, būtų pravažiavę ir nesusidūrę. Pabrėžė, jog pamatęs besukantį automobilį, iškart pradėjo stabdyti, tačiau nespėjo, atkreipė dėmesį į tai, kad toje vietoje yra žvyrkelis. Ar kito automobilio vairuotojas rodė posūkio signalą, negali pasakyti. Jis buvo išgėręs porą bokalų alaus, važiuodamas jautėsi gerai, žvaliai, buvo nustebęs pamatęs alkotesterio parodymus, tačiau jų neginčija. Dėl vairavimo esant neblaiviam buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir nubaustas (b. l. 72).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja O. Ž. parodė, jog įvykio dieną su tėvu važiavo į kaimą. Prie įsukimo į sodybos keliuką, tėtis kaip visuomet sustojo, apsidairė. Jau buvo beveik įsukę į sodybos keliuką, atsimena, jog kiek stabtelėjo, nes norėjo praleisti per kelią ėjusius žąsiukus, kai staiga pamatė nuo kalno atvažiuojančią mašiną. Jai pasirodė keista, kad minėto automobilio vairuotojas iškart nestabdė, pradėjo stabdyti tik nuo pusės kalniuko. Jautė, kad pastarasis stabdė staigiai, nes automobilį iškart „užnešė“. Atstumas nuo posūkio į sodybos keliuką iki įkalnės apie 100-150 metrų. Kai automobilis pradėjo stabdyti, mano, jog iki keliuko buvo likę apie 100 metrų. Atsimena, jog po susidūrimo nukentėjusysis ėmė šūkauti, rėkauti, grūmoti. Mano, jog jis buvo išgėręs, tą sprendė iš to, kaip jis stabdė, elgėsi, raudonų akių, veido. Belaukiant prie pastarojo buvo privažiavę draugai, jie atvežė vandens, citrusinių vaisių ar dar kažko. Mano, kad tokiu būdu buvo stengtasi greičiau prablaivėti (b. l. 82-83).

Teismo posėdyje apklausta liudytojas A. P. parodė įvykio dieną važiavęs kartu su nukentėjusiuoju V. R.. Mano, kad važiavo apie 70 km/h greičiu. Toje vietoje nelabai įsibėgėsi, nes kelias labai siauras. Besileidžiant nuo kalniuko, pamatė, kaip priešais važiavęs automobilis staiga pasuko į kairę pusę, tada sustojo, norėdamas praleisti žąsis, dėl ko jie trenkėsi į pastarojo automobilį „Ford Galaxy“. Kai tik V. R. pamatė, kad automobilis suka, iš karto pradėjo stabdyti. Matė, kaip „Ford Galaxy“ sustojus prieš darant posūkio manevrą, paskui važiavusi mašina jį apvažiavo žvyrkeliu. Po įvykio A. Ž. žmona iš po automobilio ištraukė žąsiną, buvo iškviesta policija, laukė, kol atvažiavo. V. R. iš ryto buvo išgėręs porą alaus, jis (liudytojas A. P.) negėrė nieko, vartojo tik nealkoholinį alų. Belaukiant buvo privažiavęs pažįstamas, kuris netoliese turi sodybą. Jis nuvežė žmoną, o po to vėl atvažiavo (b. l. 83).

Teismo posėdyje apklaustas ekspertas V. M. parodė, jog, remiantis bylos duomenimis, eismo įvykis kilo, kai A. Ž. vairuojamas automobilis „Ford Galaxy“ suko į kairę, į šalutinį kelią ir susidūrė su priešpriešais tiesiai važiavusiu automobiliu „Peugeot“, kurį vairavo V. R.. Įvykio vietoje užfiksuotas 38,5 m ilgio automobilio „Peugeot“ ratų stabdymo pėdsakas, kuris, vertinant kinetinės energijos praradimą automobilių susidūrimo metu, atitinka apie 85-90 km/h greitį. Įvykio vietos schemoje nebuvo užfiksuota jokių greitį ribojančių ženklų, eismo įvykis kilo užmiestyje, leistinas važiavimo greitis yra 90 km/val. Akivaizdu, kad sukdamas į kairę A. Ž. turėjo duoti kelią tiesiai važiuojančiam automobiliui, o to nepadaręs techniniu požiūriu sudarė sąlygas eismo įvykiui. Negali atsakyti į klausimą, kokiu atstumu buvo „Peugeot“ automobilis, kai jo judėjimui buvo sudaryta kliūtis (tuo momentu, kai „Ford Galaxy“ pradėjo posūkio manevrą). Tuo atveju, jeigu įvykio vietoje leistinas greitis yra 70 km/val, tuomet yra didelė tikimybė, kad V. R. vairutojamo automobilio greičio viršijimas turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykiu. Taip pat pažymėjo byloje nesant duomenų, jog „Peugeot“ automobilio viena pusė važiavo žvyrkeliu (tokiu atveju automobilis turėjo būti apsisukęs) (b. l. 84-85).

Eismo įvykio vietos schemoje nurodyta įvykio vieta – kelio Molėtai – Pabradė 24,75 km, Molėtų r., nurodyti automobilių apgadinimai – automobiliui „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, dešinės pusės galinės durys, dešinės pusės galinis sparnas, dešinės pusės galinis ratas; automobiliui „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintas priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis dešinės pusės rūko žibintas (b. l. 28-29).

Alkotesterio kvito duomenimis, V. R. 2014-05-23, 20.27 val., nustatytas 0,77 promilių girtumas (b. l. 43).

Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyriausiojo patrulio G. A. 2014-05-23 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2014-05-23, apie 19.51 val., buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį kelio Molėtai – Pabradė 35 kilometre. Atvykus į įvykio vietą rado du automobilius – „Ford Galaxy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas A. Ž., ir „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. R.. Eismo įvykio vietoje buvo nubraižyta eismo įvykio schema, patikrintas girtumas. A. R. nustatytas lengvas (0,77 promilių) girtumo laipsnis. A. Ž. už KET 5, 108 punktų pažeidimus, V. R. už KET 5, 14 punktų pažeidimus surašyti ATP protokolai. Asmenys su protokolais susipažino, padarytų pažeidimų neginčijo (b. l. 45).

Iš Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos ir Utenos aps. Vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato pateiktų raštų matyti, kad įvykio vietoje, t. y. Molėtų r. sav., kelyje Molėtai-Pabradė, 34,75 km, leidžiamas automobilių greitis 2014 m. gegužės 23 d. buvo 70km/h (b. l. 94, 96).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-02-24 ekspertizės akte Nr. 11-2649(14) nurodyta, jog: 1) šio eismo įvykio mechanizmas, tikėtina, buvo toks: automobilis „Peugeot 406", vairuojamas V. R., važiavo 94 km/h greičiu keliu Molėtai - Pabradė, Pabradės link. Tuo metu priešinga kryptimi važiavo automobilis „Ford Galaxy", vairuojamas A. Ž., kuris 34,75 km, ties dešinėje kelio pusėje esančiu keliuku į sodybą pradėjo kairio posūkio manevrą į minėtą sodybą, taip sudarydamas kliūtį tiesiai važiuojančiam automobiliui „Peugeot 406". Automobilis „Peugeot 406" buvo efektyviai užstabdytas, slydo 38,5 m atstumą ir ties keliuku į sodybą, priekinės dalies dešine puse atsitrenkė į skersai kelio buvusio automobilio „Ford Galaxy" dešinio šono užpakalinę dalį. Po smūgio automobilis „Ford Galaxy" sukosi apie savo ašį pagal laikrodžio rodyklę ir sustojo dešinėje kelio pusėje taip kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane. Automobilis „Peugeot 406" po smūgio irgi šiek tiek pasisuko pagal laikrodžio rodyklę ir sustojo dešinėje kelio pusėje šalia automobilio „Ford Galaxy", taip kaip užfiksuota eismo įvykio plane; 2) nustatyti, kokiu greičiu prieš eismo įvykį važiavo automobilis „Ford Galaxy", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. Ž., negalima. Automobilis „Peugeot 406", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. R., prieš eismo įvykį važiavo apie 94 km/h greičiu; 3) šio įvykio pagrindinė sąlyga techniniu požiūriu buvo ta, kad automobilio „Ford Galaxy" vairuotojas A. Ž., sukdamas į kairėje kelio pusėje esantį keliuką, sudarė kliūtį priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui „Peugeot 406". Automobilio „Peugeot 406" vairuotojo V. R. veiksmai - važiavo viršydamas maksimalų leistiną greitį, todėl neteko techninės galimybės laiku stabdant išvengti susidūrimo, -techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu; 4) jeigu automobilio „Peugeot 406" vairuotojas V. R. būtų važiavęs šiame kelio ruože maksimaliu leistinu 70 km/h greičiu, tai reaguodamas stabdymui į atsiradusią kliūtį toje pačioje vietoje būtų turėjęs techninę galimybę išvengti susidūrimo. Jeigu automobilio „Ford Galaxy" vairuotojas A. Ž., turėdamas objektyvią matyti artėjantį automobilį „Peugeot 406" arba, kad už važiuojamųjų dalių sankirtos yra kliūtis, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti kitų transporto priemonių eismui, nebūtų pradėjęs kairio posūkio manevro, tai būtų turėjęs techninę galimybę išvengti eismo įvykio; 5) automobilio „Ford Galaxy" vairuotojas A. Ž., sukdamas iš kelio į kairėje pusėje esantį keliuką, privalėjo prieš tai įsitikinti, kad už važiuojamųjų dalių sankirtos nėra kliūties, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje ir trukdyti (nesudaryti kliūties) priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam automobiliui „Peugeot 406". Automobilio „Peugeot 406" vairuotojas V. R. privalėjo važiuoti .neviršydamas maksimalaus leistino greičio, o jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, privalėjo iš karto stabdyti savo vairuojamą transporto priemonę (b. l. 116-120).

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Ž. skundas atmetamas

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Nagrinėdamas pareiškėjo skundą, teismas, atsižvelgdamas į paminėtas įrodymų vertinimo administracinio teisės pažeidimo byloje nuostatas, patikrino byloje esančius įrodymus. Šioje byloje A. Ž. yra pripažintas kaltu ir nubaustas padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje pažeidimą. Pažymėtina, jog pagal minėtą straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė Kelių eismo taisykles ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių. Teismo įsitikinimu, analizuotinu atveju neabejotinai nustatyta tiek viena, tiek ir kita sąlyga. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina (kas konstatuota ir ekspertizės akto 5 punkte), kad automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas A. Ž., išvažiuodamas iš pagrindinio kelio ir sukdamas į kairėje pusėje esantį keliuką, privalėjo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms, t. y. turėjo pareigą įsitikinti, kad už važiuojamų dalių sankirtos nėra jokios kliūties, kuri priverstų vairuotoją sustoti sankryžoje bei trukdyti (nesudaryti kliūties) priešinga kryptimi tiesiai važiuojančiam nukentėjusiojo V. R. vairuojamam automobiliui „Peugeot 406“. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Ž. tokios pareigos pilnai nesilaikė, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 5 bei 103 punktų reikalavimus. Nors A. Ž. ir tikina neva į jo automobilį trenkėsi nežinia iš kur atsiradęs „Peugeot 406“, tačiau akivaizdu, kad pastarasis pats nebuvo nei pilnai atidus, nei rūpestingas. Kaip galima suprasti, A. Ž. minėta vietovė buvo gerai pažįstama, joje yra pastarojo sodyba. Žinodamas, kad kelyje yra įkalnė, daranti šį kelio ruožą pavojingesnį ir apsunkinantį matomumą tuo atveju, kai reikia išsukti iš jo į priešingą pusę, juo labiau, privalėjo būti atidus ir maksimaliai įsitikinti, kad nėra jokių nei atvažiuojančių kliūčių, nei kliūčių už važiuojamų dalių sankirtos. Šiuo atveju gi A. Ž., žinodamas, kad kelyje esanti įkalnė matomumą sutrumpina iki, paties teigimu, daugmaž 150 m, nesustojo ir neįsitikino nesant atvažiuojančios transporto priemonės. Galiausiai pastarasis neįsitikino ir tuo, kad keliukas į jo sodybą, t. y. už važiuojamų dalių sankirtos, yra pilnai laisvas ir jis galės nekliudomai atlikti posūkio manevrą. Iš paties A. Ž., liudytojų O. Ž., A. P. parodymų matyti, kad A. Ž., atliekant kairiojo posūkio manevrą, transporto priemonė „Ford Galaxy“ buvo pristabdyta, siekiant praleisti per kelią ėjusius žąsiukus. Pabrėžtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo šią už važiuojamų dalių sankirtos esančią kliūtį (žąsiukus) privalėjo pastebėti iki pradėdamas posūkio manevrą, dėl ko nebūtų tekę pastarajam sustoti ir sudaryti kliūtį priešinga kryptimi važiavusiam V. R.. Ekspertizės akto 3 punkte kaip tik ir yra konstatuota, jog techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga analizuojamam įvykiui kilti buvo ta, kad automobilio „Ford Galaxy“ vairuotojas A. Ž., sukdamas į kairėje kelio pusėje esantį keliuką, sudarė kliūtį priešinga kryptimi tiesiai važiavusiam automobiliui „Peugeot 406“. Nors administracinė atsakomybėn patrauktas asmuo teigia neva jau buvo beveik įsukęs į savo sodybos keliuką, tačiau kilęs įvykis rodo, kad pastarasis sudarė akivaizdžią kliūtį. Taigi dėl išdėstytų aplinkybių darytina išvada, jog skundžiamu nutarimu A. Ž. pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda, atitinkanti straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkį.

Tuo pačiu pažymėtina, jog neginčytina, kad ir nukentėjusiojo V. R. veiksmai nebuvo tinkami. Pastarasis, kaip nustatyta, transporto priemonę vairavo, būdamas neblaivus, dėl ko buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Šios bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pastarasis nesilaikė ir nustatyto 70 km/h greičio bei, priešingai nei tvirtino apklausiamas, važiavo apie 94 km/h greičiu, kas sudarytų pagrindą administracinei atsakomybei pagal ATPK 124 straipsnį kilti. Visgi šiuo atveju toks klausimas nespręstinas, kadangi yra suėjęs terminas administracinei nuobaudai skirti. Nepaisant to, kad nukentėjusiojo V. R. veiksmai, kuriais jis viršijo leistiną maksimalų greitį, ir, kaip pažymėjo ekspertas, neteko galimybės laiku stabdant išvengti susidūrimo, ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykiu, tačiau ne šie veiksmai, o būtent A. Ž. sudaryta kliūtis buvo pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti. Tokios išvados nepaneigia ir skunde išdėstyti samprotavimai apie neblaivaus asmens reakcijos ypatumus, kurie paremti teoriniais skaičiavimais ir plačiau neanalizuotini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 283 straipsniu, 284 straipsniu,

nutaria:

A. Ž. skundo dėl Utenos apskrities VPK Molėtų rajono PK 2014 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 74N-12887815, kuriuo A. Ž. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta 150 Lt bauda, panaikinimo, netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.