Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs L. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) atstovo advokato E.Sinkevičiaus apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-09-28 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono Policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas T. J. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.74NT-1999687-12 nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Savo nutarime pareigūnas nurodė, jog 2012-07-21 d. nuo 21.00 val. iki 23.55 val. (duomenys neskelbtini) esančioje R. ir G. M. kaimo turizmo sodyboje, nėra gauta pakankamai objektyvių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, kad nurodytu laiku sodyboje buvo keliamas toks triukšmas, kuris galėtų pažeisti viešąją rimtį ir nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 str., įvykio ir sudėties.

L. Č. nesutikdamas su priimtu nutarimu pateikė skundą Molėtų rajono apylinkės teismui, nurodydamas, jog 2012-07-21 d. nuo 19.00 val. iki 23.55 val. (duomenys neskelbtini) r. jo, jo šeimos narių, svečių poilsį trikdė garsi muzika, sklindanti iš šalia, maždaug už 150 m įsikūrusios kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“, priklausančios R. ir G. M..

Skundžiama nutartimi Molėtų rajono apylinkės teismas L. Č. skundo netenkino ir 2012-09-28 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono Policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko T. J. nutarimą paliko nepakeistą.

Apeliaciniu skundu L. Č. atstovas advokatas E. Sinkevičius prašo panaikinti 2012-09-28 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono Policijos komisariato priimtą nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Nr. 74NT-1999687-12, panaikinti 2012-12-10 Molėtų rajono apylinkės teismo nutartį bei priimti naują sprendimą - grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog L. Č. ir jo šeimos teisė į ramų naudojimąsi sodyba yra saugoma įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 str., 28 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių apsaugos konvencijos 8 str. 1 d., CK 1.137 str., 4. 37 str., 4.93 str., 2004-10-26 Lietuvos Respublikos Triukšmo valdymo įstatymas Nr. IX-2499, Lietuvos Respublikos Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas Nr. IX-886 ir kt.). Pastebima ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas Konstitucijos 24 str. garantuojamos teisės į būsto neliečiamumą turinį, atsižvelgdamas į EŽTT jurisprudenciją, aiškinant Konvencijos 8 str. 1 d. įtvirtintos teisės į būsto neliečiamybės gerbimą, formuoja teisminę praktiką, jog turi būti gerbiama ne tik individo teisė į fiziškai apibrėžtą plota, bet ir į ramų naudojimąsi tuo plotu; teisės į būsto neliečiamybę pažeidimai susiję ne vien su konkrečia fizine neteisėta veika, pavyzdžiui neteisėtu patekimu į asmens būstą, bet taip pat apima ir pažeidimus, kurie nėra konkrečiai ar fiziškai išreikšti, pvz., triukšmas, tarša, kvapai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2009). Taip pat nurodoma, jog Molėtų rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai rėmėsi Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. B1-189 patvirtintų Molėtų rajono triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklių 19 p., 19.3. p., „draudžiamą groti muziką privačiose valdose nuo 22 vai. iki 06.00 val., jei tai trikdo viešąją rimtį“. ATPK 183 str. „Viešosios rimties trikdymas" įtvirtina, jog „Šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu - ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį - užtraukia <...>“. V. T. valdymo įstatymo 2 str. 9 d. ir 28 d., vakaro metas yra nuo 18.00 val. iki 22.00 val., nakties metas - nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Apelianto atstovo advokato teigimu, ši aplinkybė patvirtina, jog Molėtų rajono apylinkės teismas nepagrįstai pripažino Utenos AVPK Molėtų r. PK atliktą tyrimą išsamiu, visapusišku ir objektyviu, nepagrįstai neįžvelgė G. M. ir R. M. veiksmuose administracinės teisės pažeidimo dėl viešosios rimties trikdymo 2012 m. liepos 21 d. nuo 21.00 val. bei leidžia daryti išvadą, kad L. Č., siekdamas užfiksuoti teisės pažeidimą, elgėsi pagrįstai ir teisėtai. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog priimant skundžiamus sprendimus nepagrįstai nebuvo atsižvelgta į mobiliuoju telefonu padarytus vaizdo įrašus, patvirtinančius 2012-07-21 nuo 21.00 val. iki 23.55 val. kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ triukšmo buvimo faktą bei R. M. parodymų nenuoseklumą ir prieštaringumą. Taip pat nurodoma ir tai, jog sodyboje vykstančios šventės yra sistemingos, o iš sodybos sklindančio triukšmo faktą patvirtina ne tik R. M. ir V. M., tačiau ir faktas, jog G. M. yra baustas už viešosios rimties trikdymą 2011-08-06 pagal ATPK 183 str. Be to apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog 2012 m. rugsėjo 17 d. paaiškinime Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato viršininkui A. M. (b.l. 20) R. M. teigė, jog 2012 m. liepos 22 d. atvykus policijos pareigūnams, visi sodybos svečiai miegojo, kai tuo tarpu, 2012 m. rugsėjo 12 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo E. V. tarnybiniame pranešime Nr. 8974-(duomenys neskelbtini) (b.l. 19) yra užfiksuota, kad sodybos lankytojai dar nemiegojo, o leido laiką lauke. Pastebima ir tai, kad atvykus policijos pareigūnams „(duomenys neskelbtini)“ lankytojai buvo lauke, o išvykus vėl pradėjo kelti triukšmą, paaiškinime (b.l. 13) nurodė ir liudytojas A. K.. Apeliaciniame skunde taip pat pabrėžiama ir tai, kad Molėtų rajono apylinkės teismas nevertino aplinkybės, kad 2012 m. rugsėjo 28 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Nr. 74NT-1999687-12 buvo priimtas remiantis neobjektyviu, R. M. nurodytų, liudytojų parodymais - apklausti kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“ gyventojai E. K., Virginija ir A. R., P. B. nagrinėjamu atveju laikytini suinteresuotais asmenimis (V. R. dirba kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, kiti liudininkai - artimi R. ir G. M. draugai, gimę ir kartu užaugę (duomenys neskelbtini), be to, G. M. yra dirbęs (duomenys neskelbtini) girininkijoje ir jo aptarnaujama teritorija apėmė K., R. namų valdas), todėl jų parodymais remtis priimant nutarimą (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos, Utenos AVPK Molėtų r. PK remtis negalėjo. Nurodoma ir tai, jog minėtų asmenų parodymai taip pat nėra nuoseklūs bei atitinkantys tikrovę. Pažymima ir tai, jog R. ir G. M. kaimo turizmo sodyba „(duomenys neskelbtini)“ yra skirta įvairiems pobūviams ir renginiams, šiuo tikslu kaimo turizmo sodybos lankytojams yra suteikiama muzikos aparatūra, R. ir G. M. savo kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ viešinčių lankytojų elgesio visiškai nekontroliuoja ir savo teise vykdyti ūkinę komercinę veiklą naudojasi pažeisdami įstatymus bei varžydami kitų asmenų teisę į ramų naudojimąsi savo būstu. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog nagrinėjamu atveju, viešosios rimties trikdymo faktą įrodo informacinis pranešimas ROIK Nr. 0112000398204, A. K., poilsiavusio Apelianto sodyboje, bei (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojų R. ir V. M. liudijimai, pateikti vaizdo įrašai, kuriuose aiškiai užfiksuotas triukšmo faktas kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ 2012 m. liepos 21 d. nuo 21.00 iki 23.55 val. Teigiama ir tai, kad nagrinėjamu atveju, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato tyrėjas T. J. nevertino minėtų įrodymų, neapklausė sodyboje 2012 m. liepos 21 d. buvusių asmenų, priimdamas nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną rėmėsi nenuosekliais ir vienas kitam prieštaraujančiais tiek R. M., tiek jos nurodytų liudytojų parodymais, taigi, neatliko visapusiško ir išsamaus tyrimo, Molėtų rajono teismas atsisakė kviesti liudytoja V. R., kuri apklausos metu keitė savo parodymus.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams arba pareigūnams iki trijų šimtų litų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šio straipsnio dispoziciją, yra nurodęs, jog šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas ar grojimas ir pan., nors ir atliekami viešose vietose, administracinę atsakomybę užtraukia tik tuomet, jeigu jie trikdo viešąją rimtį. Sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn už viešosios tvarkos trikdymą turi būti priimamas tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus ir įvertinus visas svarbias faktines aplinkybes, kurios, be kitų įrodinėjimo priemonių, gali būti įrodomos ir garso matavimo lygio rodmenimis, ir nustačius, jog asmuo ATPK 183 straipsnyje nustatytais veiksmais trikdė viešąją rimtį. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar kaimo turizmo sodyboje vakaro ir nakties metu grojusi muzika ir iš jos sklidę garsai pažeidė viešąją rimtį.

Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko 2012-09-28 priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl ko jį keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo. Priimdamas tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino L. Č. pateiktą vaizdo medžiagą, paties L. Č., A. K., R. M., V. R., A. R., P. B., E. K. bei R. M. tyrimo metu duotus paaiškinimus, teismo posėdyje papildomai apklausė T. J., įvertino tai, jog kitų kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“ kaimynų sklidę garsai netrukdė, bei nuosekliai išdėstė, jog iš byloje esančių duomenų negalima daryti kategoriškos išvados, jog įvykio metu iš kaimo turizmo sodybos „(duomenys neskelbtini)“ sklidę garsai trikdė viešąją rimtį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, jog iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad muzikos garsai 23.51 val. ir 23.53 val. girdimi tik lauke ir tada, kai DVD įrenginio garso kolonėles yra pagarsintos iki maksimumo, o klausantis normaliu režimu, jokio garso nesigirdi, o be to, pažymėjo ir tai, kad visi penki filmavimai buvo pradėti daryti patalpos viduje ir jokio garso patalpos viduje nesigirdėjo. Priimdamas tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kodėl A. K. paaiškinimas ir filmuota medžiaga vertintini kritiškai.

Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Pažymėtina, kad įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti ar paneigti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų leidžiančių padaryti kategorišką ir neginčijamą išvadą, jog įvykio metu buvo sutrikdyta viešoji tvarka, dėl ko pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, todėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2012-12-10 nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Molėtų rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. Č. atstovo advokato E.Sinkevičiaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.