- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-07
- Bylos Nr.
- eI3-70-320/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00583-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
- Pareiškėjas
- Medžiotojų klubo „T.“
- Atsakovas
- Kėdainių rajono savivaldybės administracijos, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos komisijos medžiojamųjų gyvūnų
- Trečiasis asmuo
- D. V.
- Advokatai
- Giedrius Baziulis, Algimantas Šindeikis
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,
dalyvaujant pareiškėjo Medžiotojų klubo „T.“ atstovams J. I., V. I. ir advokatui Giedriui Baziuliui,
atsakovo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti atstovei Ievai Lukošienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Medžiotojų klubo „T.“ skundą atsakovams Kėdainių rajono savivaldybės administracijos komisijai medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. V. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Medžiotojų klubas „T.“ (toliau– ir pareiškėjas, ir MK „T.“) teismui paduotu skundu prašė panaikinti Kėdainių rajono savivaldybės administracijos komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 15 d. sprendimą „Dėl D. V. kukurūzų pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo“ (toliau- ir Sprendimas) dalį, kuria nustatyta, kad taurieji elniai padarė 4649,40 Eur žalą, kurią turi atlyginti medžioklės plotų naudotojas MK „T.“.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžiuose jo atstovai paaiškino, kad 2020-09-28 ūkininkas D. V. pateikė prašymą Kėdainių rajono savivaldybės administracijai (toliau- ir Administracija) dėl gyvūnų padarytos žalos įvertinimo jam priklausančiame kukurūzų lauke KŽS Nr.(duomenys neskelbtini), lauko Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r., unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau- ir Laukas). Komisija 2020-10-05 apžiūros aktu nustatė, kad žala yra daroma stumbrų ir elnių, nutarė pakartotinai žalą vertinti, dalyvaujant Komisijos nariams, skirtiems vertinti stumbrų padarytą žalą. Komisija atliko pakartotinę apžiūrą ir 2020-10-09 apžiūros aktu nustatė, kad sunaikinta 26,2 procentai arba 2,63 ha kukurūzų, žala daroma stumbrų ir tauriųjų elnių, stumbrų sunaikintas plotas - 0,13 ha, tauriųjų elnių- 2,50 ha. Komisija Sprendimu nustatė, kad taurieji elniai padarė 4649,40 Eur žalą, kurią atlygina medžioklės plotų naudotojas MK „T.“. Nesutinka su apžiūros aktuose ir Sprendime padaryta išvada, kad didžiąją dalį žalos Lauke padarė taurieji elniai. Nurodė, kad dar 2020 m. rugpjūčio mėnesį MK „T.“ narys J. T. pamatė iš Lauko išeinančius stumbrus ir apie tai pranešė D. V., elnių Lauke nei medžiotojai, nei ūkininkas nematė. Tačiau ūkininkas nesiėmė jokių priemonių savo pasėliams apsaugoti, nepadarė privažiavimo medžiotojams prie kukurūzų lauko, neaptvėrė Lauko elektriniu piemeniu. Teigė, kad apžiūros metu buvo aiškiai matyti, kad žalą padarė stumbrai pagal pasėlių pakenkimo būdą, nes šernai ir stumbrai atsigula lauke ir išguldo pasėlius, o elniai pasėlių neišguldo, jie kukurūzus nukanda, be to, elniai tuo metu rujoja, todėl nesimaitina. Kukurūzai buvo ištrypti, išgulėti, kas būdinga stumbrams, lauke buvo rasti stumbrų ekskrementai, kai tuo tarpu elnių išmatų nebuvo rasta. Be to, žala padaryta iki 2020 m. rugpjūčio vidurio, kai tauriųjų elnių medžioti negalima, o stumbrų negalima medžioti visus metus. Vien dėl to žala turi būti mažinama, jeigu Sprendimas nebūtų panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas Kėdainių rajono savivaldybės administracijos komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Sprendimą priėmė Administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.AD-1-584 sudaryta Komisija, jį pasirašė jo priėmime dalyvavę Komisijos nariai, taigi kompetentingas viešojo administravimo subjektas. Sprendimas priimtas 2020-10-05 ir 2020-10-09 apžiūros aktų pagrindu. Apžiūros metu Komisija Lauke nefiksavo kukurūzų išgulėjimo fakto. Kukurūzai buvo ištrypti, išlaužyti, išguldyti, burbuolės apgraužtos, pagrindinė žala šiame pasėlių lauke buvo daroma nuo rugsėjo mėnesio vidurio. MK „T.“ savo medžioklės plotuose nefiksavo nė vieno stumbro, nors privalo pildyti ataskaitas dėl žvėrių pėdsakų sniege (fiksavo tik elnių pėdsakus), be to, pastebėję stumbrus, medžiotojai turėtų apie tai pranešti per biomon.lt programėlę. Pareiškėjo skunde nurodyta banda stumbrų niekur nėra fiksuota. Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad taurieji elniai tuo metu rujoja, todėl nesimaitina. Šie gyvūnai tiek maitinasi, tiek geria vandenį, kad palaikytų savo gyvybines funkcijas, jie ištrypia, išguldo kukurūzus, ieško priedangos pasėlių laukuose, ko nedaro stumbrai. Į 2020-10-09 apžiūrą buvo kviestas MK „T.“ pirmininkas J. I., tačiau jis neatvyko. Apžiūroje dalyvavo MK „T.“ medžiotojas R. Ž., tačiau jis akto nepasirašė, teigė, kad tam nėra įgaliotas. 2020-10-09 apžiūros aktas buvo išsiųstas pareiškėjui elektroniniu paštu. Pažymėjo, kad 2020 metais vertinant padarytą žalą gretimuose laukuose, nė viename iš jų nebuvo fiksuota stumbrų padaryta žala. Tauriųjų elnių nėra uždrausta medžioti visus metus, todėl pareiškėjas turi atlyginti jų padarytą žalą.
Atsakovas Kėdainių rajono savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė ir jo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau- ir Medžioklės įstatymas) 18 straipsnio 2 dalį pareiga nustatyti žalos padarymo (nepadarymo) faktą ir apskaičiuoti žalos dydį priskirta Komisijai. Komisija, gavusi ūkininko D. V. prašymą, nepraleisdama Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikjos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr.486/359 (toliau- ir Metodika) 2 punkte nustatyto 7 kalendorinių dienų termino, atvyko į vietą ir apžiūrėjo pasėlius, o nustačiusi, kad žala daroma ir stumbrų- pakartotinai atliko pasėlių apžiūrą, pakvietusi Komisijos narį, deleguotą vertinti stumbrų padarytą žalą. Komisijos 2020-10-09 akte užfiksuota, kad kukurūzų stiebai nulaužti, burbuolės apgraužtos, pagrindinė žala pasėliams daroma nuo rugsėjo mėnesio vidurio, pagal rastus stumbrų ekskrementus galima teigti, kad stumbrų žala kukurūzams padaryta žymiai anksčiau. Stumbrų banda, kaip nurodė pareiškėjas, jokiuose duomenyse nėra fiksuota. Pagal gyvūnų stebėsenos specialisto R. P. pateiktus duomenis minėtoje teritorijoje buvo pastebėti tik du stumbrai, o pagal viešai skelbiamus Biologinės įvairovės duomenų bazės duomenis „Pranešimai apie stumbrus“ artimiausioje teritorijoje nuo Žemės sklypo buvo užfiksuotas tik vienas stumbras- 2021-01-09 pagal kito medžiotojų klubo („O.“) pateiktus duomenis. Be to, medžiotojai, pastebėję stumbrus savo medžioklės plotuose, turėtų apie tai pranešti per biomon.lt programėlę. Komisija nustatė, kad pagrindinę žalą Lauke padarė taurieji elniai, pagrindinis jų daromos žalos požymis yra kukurūzų išlaužymas, išguldymas, ištrypimas. Komisija nefiksavo, kad kukurūzai buvo išgulėti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė ir teismo posėdyje jis ir jo atstovas paaiškino, kad Komisija pagrįstai nustatė, jog pagrindinę žalą Lauke nuo rugsėjo vidurio padarė taurieji elniai, o ne stumbrai. Byloje nėra surinkta įrodymų, kad netoliese D. V. lauko būtų buvę pastebėti stumbrai. Komisija žalą vertino, jos darbe dalyvaujant ir stumbrininkystės specialistui R. P., ji nustatė, kad žala ne senesnė nei dviejų savaičių. Žemės ūkio pasėliams medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi atlyginti medžioklės plotų naudotojai, todėl laikė nepagrįstais pareiškėjo teiginius dėl žemės savininko atsakomybės. Metodikoje įvardinti konkretūs atvejai, kai laukas turi būti aptvertas, tačiau Laukas į šiuos atvejus nepatenka. Apžiūros metu nebuvo nustatyta aplinkybių, šalinančių žalos atlyginimą, nustatyta, kad nė viena Lauko kraštinė nesiriboja su mišku. Kukurūzų lauką nuo miško skiria ne tik keliukas, bet ir melioracijos griovys. Medžiotojai į trečiojo suinteresuoto asmens laukus turi galimybę patekti šalia kukurūzų esančiu keliu, be to, jokiuose teisės aktuose nėra įtvirtinto reikalavimo medžiotojams įrengti patogų privažiavimą prie kiekvieno pasėlio lauko. Pasėlių laukas buvo saugomas dujine patranka. Nurodė, kad pareiga atlyginti pasėliams padarytą žalą nėra siejama su leidžiama medžioklės pradžia. Mano, kad Komisija padarytą žalą įvertino objektyviai ir teisingai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2020-09-28 pateiktu prašymu Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, registruotu (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, ūkininkas D. V. prašė įvertinti gyvūnų padarytą žalą jam priklausančiame kukurūzų lauke KŽS Nr.(duomenys neskelbtini), lauko Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sen., Kėdainių r., unikalus Nr.(duomenys neskelbtini). Komisija 2020-10-05 apžiūros aktu Nr.27 nustatė, kad žala padaryta 10,7 ha bendro ploto kukurūzų lauke, žala yra daroma stumbrų ir tauriųjų elnių, kukurūzai išguldyti, burbuolės nuėstos; nutarė pakartotinai žalą vertinti, dalyvaujant Komisijos nariams, skirtiems vertinti stumbrų padarytą žalą. Šiame akte taip pat užfiksuota, kad kukurūzai aukšti, užmirkusių vietų nėra, pasėliams išsaugoti taikoma apsaugos priemonė- dujinė patranka su laikrodžio rele. Komisija atliko pakartotinę apžiūrą ir 2020-10-09 apžiūros aktu Nr.29 nustatė, kad pažeidimas nustatytas visame 10,07 ha plote, sunaikinta 26,2 procentai arba 2,63 ha kukurūzų, žala daroma stumbrų ir tauriųjų elnių nuo rugsėjo mėnesio vidurio, stumbrų sunaikintas plotas - 0,13 ha, tauriųjų elnių- 2,50 ha. Šiame apžiūros akte papoildomai pažymėta, kad nė viena Lauko kraštinė nesiriboja su mišku, kukurūzai nepiktžolėti, užmirkusių vietų nėra, labai netolygus augalų sudygimas. Komisija Sprendimu nustatė, kad taurieji elniai padarė 4649,40 Eur žalą, kurią atlygina medžioklės plotų naudotojas MK „T.“.
Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas jį ginčija teisme.
Ginčo teisinius santykius rerglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas ir jį detalizuojanti Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikjos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr.486/359.
Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktą laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo atlygina medžioklės plotų naudotojas, kai žalos žemės ūkio pasėliams ar hidrotechnikos įrenginiams padaro kanopiniai žvėrys ar bebrai, jeigu juos medžioti nėra uždrausta ištisus metus. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms.
Metodikos 6.1 punkte įtvirtinta medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos pasėliams sąvoka? tai žala, kurią medžiojamieji gyvūnai padaro javų, kukurūzų, bulvių, runkelių ir kitų žemės ūkio kultūrų pasėliams, daugiametėms žolėms, vaistiniams augalams, pievoms ir ganykloms juos ištrypdami, išknisdami, išrausdami, nuskabydami, išraudami ar užtvindydami. Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos apskaičiavimo procedūra, žalos piniginės išraiškos apskaičiavimui taikomos formulės įtvirtintos Metodikos 7-10 punktuose.
Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad Komisija Sprendimu teisingai nustatė pakenkto pasėlio plotą, pakenkimo intensyvumą bei teisingai apskaičiavo žalą pinigine išraiška pagal Metodikos 7 punkte pateiktą formulę.
Pagrindinis pareiškėjo nesutikimo su Sprendimu argumentas yra tai, kad Sprendimu apskaičiuotą žalą, pareiškėjo teigimu, padarė ne taurieji elniai, o stumbrai.
Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Nagrinėjamu atveju D. V. pasėliams padarytą žalą apskaičiavo Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr.AD-1-584 sudaryta Komisija, t.y. kompetentingas viešojo administravimo subjektas.
Bylos medžiaga patvirtina, ir ginčo tarp šalių dėl to nėra, kad Komisija Lauką apžiūrėjo, nepraleisdama Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje, Metodikos 2 punkte nustatyto termino. Pirmą kartą apžiūrint Lauką (2020-10-05) buvo užfiksuoti ir stumbrų padarytos žalos pėdsakai. Pažymėtina, kad minėtu Administracijos direktoriaus įsakymu į Komisijos sudėtį įtrauktas R. P.- Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos projekto „Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimas“ vyriausiasis specialistas, nurodant, kad šis Komisijos narys dalyvauja komisijos darbe nario teisėmis, kai vertinama stumbrų padaryta žala. Kaip teismo posėdyje paaiškino liudytoju apklaustas R. P., jis jau nuo 1989 m. dirba su stumbrais, nuo 2005 m. dalyvauja įvairiose komisijose, susijusiose su stumbrų veikla, stebi jų populiacijos pokyčius tiek visos Lietuvos, tiek tarptautiniu mastu. Taigi, įvertinus R. P. veiklą, jo užimamas pareigas, spręstina, kad jis į Komisijos sudėtį įtrauktas kaip specialistas, turintis specialių žinių, būtinų stumbrų pasėliams padarytai žalai vertinti.
Teismo posėdyje liudytojais apklausti Komisijos nariai Ž. L., V. L., R. P. patvirtino, kad Lauke kukurūzai buvo išlaužyti ir ištrypti, kas būdinga tauriesiems elniams; žala buvo padaryta šviežiai (prieš 1-2 savaites), tą rodė nenuvytusios, nesudžiūvusios kultūros. Šie liudytojai taip pat parodė, kad suniokotose kultūrose buvo gausu elnių pėdsakų ir išmatų, kai stumbrų išmatos buvo rastos tik dvejose vietose ir išmatos buvo senos (sutrūniję). Minėtų liudytojų parodymai bylos medžiaga nėra paneigti. Liudytojais apklausti MK „T.“ nariai J. T. ir R. Ž., dalyvavę apžiūrose, taip pat patvirtino, kad Lauke buvo rasti seni stumbrų ekskrementai, daugiau stumbrų ekskrementų negu apžiūros metu fiksavo Komisija, jie nepastebėjo. Be to, liudytojas J. T. teismo posėdyje duotais parodymais nepatvirtino aplinkybės, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį matė iš Lauko išeinančią stumbrų bandą. Jis parodė, kad matė stumbrus tik stovinčius šalia Lauko. Teismas neturi pagrindo abejoti Komisijos narių, tarp jų – ir turinčių specialiųjų žinių- duotų parodymų pagrįstumu, šių parodymų nepaneigia jokie kiti byloje surinkti įrodymai, todėl jais remiasi. Aplinkybę, kad didžiąją dalį žalos Lauke padarė ne stumbrai, iš dalies patvirtina ir viešai skelbiami Valstybės saugomų teritorijų tarnybos administruojami Biologinės įvairovės duomenų bazės duomenys- Pranešimai apie stumbrus-, pagal kuriuos artimiausioje teritorijoje, esančioje nuo Lauko, 2021 m. sausio 9 d. duomenimis buvo užfiksuotas tik vienas stumbras. Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija daro išvadą, kad Komisija pagrįstai nustatė D. V. kukurūzų pasėliams padarytos žalos proporcijas tarp stumbrų ir tauriųjų elnių padarytos žalos, konstatavusi, jog pagrindinę žalą kukurūzų pasėliams padarė taurieji elniai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje yra ne kartą konstatavęs, kad Komisijos pareiga yra atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti galutiniu savo sprendimu, kuriame turi būti nurodyta, kokios faktinės aplinkybės nustatytos, kokios teisės normos nulemia atitinkamą žalos apskaičiavimą, ar nėra išimčių, šalinančių žalos atlyginimą (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014, 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1126/2014).
Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje. Pagal Metodikos 12 punktą žemės ūkio pasėlių savininkams, auginantiems juos miško apsuptyje iki 3 ha sklype arba ne daugiau kaip 200 m nuo pasėlių savininko sodybos nutolusiame iki 0,5 ha sklype, medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala atlyginama tik tuo atveju, jeigu pasėliai buvo saugomi elektriniu piemeniu arba aptverti tvora, neleidžiančia kanopiniams žvėrims patekti į pasėlį. Nagrinėjamu atveju Laukas neatitiko Metodikos 12 punkte nurodytų kriterijų, todėl elektriniu piemeniu neprivalėjo būti aptvertas. Be to, tiek šalių paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai patvirtina, ir tai užfiksuota 2020-10-05 ir 2020-10-09 apžiūros aktuose, kad Lauko savininkas ėmėsi priemonių kukurūzams apsaugoti- naudojo dujinę patranką su laiko rele. Byloje nėra nustatyta aplinkybių, šalinančių medžioklės plotų naudotojo pareigą atlyginti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą.
Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad žala neturi būti atlyginta dėl to, kad žalos padarymo momentu (pareiškėjo teigimu, iki 2020 m. rugpjūčio mėnesio vidurio) nebuvo galima medžioti tauriųjų elnių.Pagal Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto prasmę laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams neturi būti atlyginama tik tokiu atveju, jeigu juos medžioti yra uždrausta ištisus metus. Tauriųjų elnių medžioklė nėra uždrausta ištisus metu. Todėl aplinkybė, ar taurieji elniai žalą Laukui padarė tuo metu, kai jų medžioklė buvo leidžiama, ar ne, nagrinėjamu atveju reikšmės neturi.
Pareiškėjas savo skundą grindė ir aplinkybe, kad Sprendimas neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo reikalavimų. Sprendime aiškiai išdėstyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia viešojo administravimo subjektas – Komisija, Sprendimo priėmimo priežastys, žalos apskaičiavimas pagrįstas teisės normomis ir padarytomis išvadomis, nustatytos faktinės aplinkybės aiškiai apibrėžtos, Sprendimo motyvai aiškūs ir suprantami, neduodantys pagrindo daryti dviprasmiškų išvadų, pagrįsti teisės aktų reikalavimais. Iš ginčijamo akto turinio matyti, kad apskaičiuojant medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą remtasi Metodikos nuostatomis, nuostoliai įvertinti atlikus detalius apskaičiavimus pagal Metodikos 7.2 papunktyje įtvirtintą formulę. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nustatytus administraciniam aktui keliamus reikalavimus.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Komisija medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą D. V. kukurūzų laukui nustatė bei apskaičiavo tinkamai, nepažeisdama Medžioklės įstatymo bei Metodikos nustatytų reikalavimų. Dėl nurodytų argumentų Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, jo naikinti teismas neturi pagrindo pagrindo. Todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. V. prašė priteisti jo byloje turėtas išlaidas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
ABTĮ 40 straipsnio 3 dalis numato, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pagal šių ABTĮ 40 straipsnio normų turinį ne bet kuris administracinės bylos procese dalyvavęs trečiasis suinteresuotas asmuo įgyja teisę į byloje turėtų išlaidų atlyginimą, trečiajam suinteresuotam asmeniui priteisti bylinėjimosi išlaidas galima tik tada, kai išnagrinėjus bylą baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu buvo patenkintos ar apgintos jo teisės
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad vertinant, ar trečiasis suinteresuotas asmuo turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, pirmiausia būtina įvertinti ginčo turinį, nustatyti, kaip pareiškėjo reikšti reikalavimai yra susiję su trečiojo suinteresuoto asmens teisėmis, su kurios ginčo šalies pozicija sutapo trečiojo suinteresuoto asmens interesai byloje, t. y. kurios ginčo šalies poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo, ar teismo sprendimas buvo priimtas tos ginčo šalies naudai, ar atsiranda, pasikeičia, pasibaigia trečiojo suinteresuoto asmens teisės po priimto teismo sprendimo ir ar atitinkamų teisių atsiradimas, pasikeitimas, pabaiga yra palankus (nepalankus) trečiajam suinteresuotam asmeniui, ar patenkintas trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir kt. Tik įvertinus visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių galima nustatyti, ar priimtu galutiniu res judicata galią turinčiu teismo sprendimu buvo patenkintos ar apgintos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje A662-2374/2013, 2014 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-404/2014, 2016 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-472-662/2016, 2017 m. balandžio 5 d. administracinėje byloje Nr. eAS-338-552/2017, 2017 m. liepos 12 nutartį administracinėje byloje Nr.AS-608-575/2017).
Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo – D. V. tiek atsiliepime teismui, tiek teismo posėdžio metu palaikė atsakovų poziciją, teikė savo nuomonę bei argumentus dėl pareiškėjos skundo reikalavimų nepagrįstumo. Teismo sprendimas pagal keliamo ginčo esmę palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui – D. V., buvo patenkintas šio trečiojo suinteresuoto asmens interesas, dėl kurio jis dalyvavo ir kurio jis siekė byloje. Teismas konstatuoja, kad išnagrinėjus šį administracinį ginčą bei netenkinus pareiškėjo skundo, yra apgintos trečiojo suinteresuoto asmens D. V. teisės, todėl jis įgijo ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisę į byloje turėtų išlaidų atlyginimą.
D. V. nagrinėjamojoje byloje atstovavo advokatas Algimantas Šindeikis pagal 2021 m. vasario 19 d. atstovavimo sutartį. D. V. už atstovavimą prašo priteisti 1597,2 Eurų. Byloje pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad D. V. už advokato paslaugas 2021-10-02 pagal PVM sąskaitas faktūras Serija AS Nr.21-10-01 ir Nr.21-05-06 sumokėjo 1089 Eur, 2021-03-24 pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija AS Nr.21-02-18 sumokėjo 145,20 Eur, 2022-02-07 pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija AS Nr.22-02-01 sumokėjo 363,0 Eur.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau- ir Rekomendacijos) 8.2 punktas už atsiliepimo surašymą nustato 2,5 koeficientą.
Už atsiliepimo į skundą surašymą advokatui sumokėta suma- 726 Eur. neviršija Rekomendacijų 8.2 p. nustatyto maksimalaus dydžio, yra adekvati išnagrinėtos bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl ši suma priteistina iš pareiškėjo.
Už atstovavimą teisme trečiasis suinteresuotas asmuo advokatui pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija AS Nr.22-02-01 sumokėjo 363,0 Eur, pagal PVM sąskaitą faktūrą Serija AS Nr.21-10-01 sumokėjo 363,0 Eur, iš viso 726 Eur. Rekomendacijų 8.19 punktas už vieną atstovavimo teisme valandą nustato 0,1 koeficientą nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Teismo posėdis 2021-10-04 vyko 23 min., 2021-12-06 – 2 val. 17 min., 2022-02-07 – 1 val. 19 min., iš viso atstovavimo teisme laikas yra 4 val. (Rekomendacijų 9, 10 punktai). Todėl maksimali už atstovavimą rekomenduojama priteisti suma yra 639,2 Eur (159,8x4), ši išlaidų už advokato atstovavimo teisme paslaugas suma priteistina iš pareiškėjo.
Kaip prašomas priteisti atstovavimo išlaidas trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo 145,2 Eur, sumokėtus už rašto administracinių ginčų komisijai parengimą bei išsiuntimą. Iš byloje pateikto Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau- ir Ginčų komisija) 2021-02-09 sprendimo Nr.21R1-40 (AG1-33/11-2021) matyti, kad MK „T.“ 2021-02-04 Ginčų komisijai pateiktas skundas buvo atsisakytas priimti, t. y. ginčas dėl Sprendimo panaikinimo ikiteismine tvarka nebuvo nagrinėtas. Byloje nepateiktas ir pats raštas, už kurio parengimą prašoma priteisti nurodoma suma. Nesant įrodymų, pagrindžiančių, kad nurodytos išlaidos buvo patirtos byloje keliamą ginčą nagrinėjant išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijoje, šios išlaidos nepriteisiamos.
Iš viso trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjo priteistina 1365,2 Eur byloje turėtų atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo Medžiotojų klubo „T.“ skundą atsakovams Kėdainių rajono savivaldybės administracijos komisijai medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, Kėdainių rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui D. V. dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti D. V. iš Medžiotojų klubo „T.“ 1365,2 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 20 euro centų) byloje turėtų atstovavimo išlaidų.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.