- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-28
- Bylos Nr.
- e2-895-370/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02496-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos
- Atsakovas
- UAB „ECO UNION“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ECO UNION“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-3268-781/2016, kuria UAB „ECO UNION“ iškelta bankroto byla, pagal ieškovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „ECO UNION“, trečiasis asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą prašydama UAB „ECO UNION” iškelti bankroto bylą, nurodė, kad atsakovė nevykdo savo prievolių, VSDFV biudžetui yra skolinga 3 288,31 Eur (3 107,56 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 180,75 Eur delspinigių). Antstoliui V. Č. vykdant skolos išieškojimą priverstine tvarka, nustatyta, kad areštuotose skolininkės vardu atidarytose sąskaitose lėšų nėra, skolininkei priklausančio registruotino nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra, kitų skolininko pajamų, turtinių teisių ar pas trečiuosius asmenis esančio skolininkės turto nenustatyta. Pagal Juridinių asmenų registrui paskutinį kartą teiktą 2013 m. balansą, įmonė yra nemoki (turto turėjo už 135 761 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 269 121 Lt, 2013 m. įmonė patyrė 1 161 Lt nuostolių).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo VMI prie FM atsiliepime į pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, nurodė, kad atsakovė UAB ,, ECO UNION“ valstybės (savivaldybės) biudžetui 2015 m. gruodžio 22 d. duomenimis nėra skolinga.
Atsakovė atsiliepime nesutiko su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo. Nurodė, kad įmonė yra moki. Pagal įmonės 2016-01-31 balansą įrašyto turto vertė sudaro 74 967 Eur, pradelsti įsipareigojimai sudaro 3 837,9 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą atsakovei UAB „ECO UNION“ (ĮBĮ 9 str. 7 d. 1 p., 2 str. 8 p.), bankroto administratore paskyrė UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“. Nurodė, kad atsakovė pateikė balansą tik už 2016-01-01 – 2016-01-31 ataskaitinį laikotarpį, iš jo matyti, kad 2016 m. įmonė turėjo turto už 74 967 Eur, kurį visą sudarė trumpalaikis turtas (74 967 Eur), iš jo per vienerius metus gautinos sumos – 74 966 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 1 Eur, tačiau atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, leidžiančių spręsti apie tai, kokiu pagrindu atsakovė turi reikalavimo teisę į debitorius, ar yra realių galimybių išieškoti sumas. Teismui patikrinus LITEKO duomenis nustatyta, kad atsakovė nėra pareiškusi ieškinių savo debitoriams dėl skolų priteisimo. Teismo vertinimu, atsakovės pateiktas pradelstų įsipareigojimų sąrašas abejotinas, o 2015-06-03 VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis draudėjo vardu registruoto turto ir transporto priemonių nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai
Atsakovė UAB „ECO UNION“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
Teismas netinkamai įvertino atsakovės mokumo būklę. Atsakovė yra moki, šiuo metu turi sąlyginai nedidelę pradelstą skolą vienam kreditoriui (3 337,9 Eur). Remiantis 2016 m. sausio 31 d. balanso duomenimis, atsakovės į balansą įrašyto turto vertė sudaro 74 967 Eur, pradelsti įsipareigojimai - tik 3 837,5 Eur, todėl akivaizdu, kad įmonės padėtis neatitinka ĮBĮ 2 str. 8 d. nustatytos nemokumo būsenos. Išrašas iš Turto arešto aktų registro patvirtina, kad įmonei nėra taikomi jokie kreditorių areštai. Atsakovė neneigia, kad buvo susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau įmonei aktyviai ieškant naujų verslo partnerių, atsisakant nuostolingos veiklos, finansiniai sunkumai šalinami ir jau 2016 m. pradžioje įmonė ėmė veikti pelningai. 2016-02-15 mokėjimas (500 Eur) VSDFV atliktas iš lėšų, gautų iš debitorių. Tai patvirtina, kad įmonės debitoriai yra realiai veikiančios ir veiklą vykdančios įmonės, kurios savo įsiskolinimus dengia dalimis. Debitoriai siekia sudaryti ir pasirašyti taikos sutartis kartu suderinant mokėjimų grafikus ir atliekant pirminę įmoką. Šios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl debitorių įsiskolinimų išieškojimo realumo.Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės skolos VSDFV skyriui dengimo. Atsakovės įsiskolinimas VSDFV, palyginus su įmonės turtu, sudaro tik 5 proc., be to, įmonė 2016-02-15 VSDFV sumokėjo 500 Eur visos skolos. UAB „ECO UNION“ ketina nedelsiant panaikinti įsiskolinimą VSDFV.
Atsiliepimas
VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą teismo prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal atsakovės Juridinių asmenų registrui pateiktus 2013 m. ir 2014 m. balansus, įmonės turtas nesikeitė (turėjo turto už 135 761 Lt, iš jo ilgalaikio turto už 0 Lt, trumpalaikio už 135 761 Lt), įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2013 m. buvo 269 121 Lt, o 2014 m. 171 142 Lt, t. y. viršijo įmonės balanse esantį turtą. Įmonės įsipareigojimai kreditoriams ir 2016 m. viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. 2015 m. įmonė patyrė 18 233 Eur nuostolių, 2015-06-03 VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis, draudėjo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra. Nuo 2007-08-27 UAB „ECO UNION“ dirba tik 1 apdraustasis. Atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė 2016-01-01 – 2016-01-31 balanse įrašyto turto (74 967 Eur) ir gauto pelno (73 358 Eur) dydžio. VSDFV nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apeliantės debitorių įsiskolinimus, nurodęs, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti apie tai, kokiu pagrindu atsakovė turi reikalavimo teisę į nurodytus debitorius, ar minėtos sumos gali būti laikomos realiu atsakovės turtu. UAB „ECO UNION“ vengia vykdyti savo prievoles tiek valstybės biudžetui, tiek kitiems kreditoriams, banko sąskaitose lėšų judėjimas nevyksta. Pagal preliminariąją valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų finansinę ataskaitą, suformuotą už 2016 m. 1 ketvirtį, įmonės skola VSDFV biudžetui 2016-03-09 siekia 3 337,9 Eur. VSDFV Vilniaus skyriaus taikytos priverstinio poveikio priemonės tikslo nepasiekė, UAB „ECO UNION“ įsiskolinimas VSDFV fondui neišieškotas.
Šalies argumentai
Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. balandžio 6 d. gautame UAB „ECO UNION“ prašyme dėl teismo posėdžio atidėjimo nurodė, kad atsakovė tik 2016 m. balandžio 6 d. iš savo skolininkų gavo skolos dengimo dalimis grafikus, todėl pateikia UAB „IT pardavimai“ ir UAB „Interno“ prašymus dėl skolos apmokėjimo dalimis. Gavusi dalinius mokėjimus iš minėtų asmenų visiškai padengs skolą ieškovei ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 20 d. ir byla turės būti nutraukta, todėl prašė atidėti 2016 m. balandžio 7 d. posėdį ir paskirti kitą teismo posėdį 2016 m. balandžio 27-30 dienomis.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi padarė posėdžio pertrauką ir VSDFV Vilniaus skyriui pasiūlė iki 2016 m. balandžio 14 d. 9 val. pateikti savo nuomonę dėl UAB „ECO UNION“ pareikšto prašymo. Iki paskirto teismo posėdžio pradžios atsakymo iš VSDFV Vilniaus skyriaus negauta. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2016 m. balandžio 28 d. 9 val.
Lietuvos apeliaciniame teisme 2016-04-19 ir 2016-04-20 gautas VSDFV Vilniaus skyriaus atsiliepimas į UAB „ECO UNION“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-02-17 nutarties. Jos nuomone, nėra realių galimybių atsakovei atgauti skolas iš UAB „IT pardavimai“ ir UAB „Interno“. UAB „IT pardavimai“ turi tik vieną apdraustąjį, nuo 2015 m. spalio mėnesio VSD įmokų paskaičiavimų neteikia, todėl darytina prielaida, kad įmonė veiklos nevykdo ir sumokėti įsiskolinimo atsakovei negalės. UAB „Interno“ viešai skelbiamais duomenimis, yra skolinga VSDFV biudžetui 2 453,71 Eur, VMI nepateikė metinės A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos, apdraustųjų neturi. Dėl to darytina išvada, kad UAB „Interno“ veiklos nevykdo ir sumokėti skolas kreditoriams negalės.
2016 m. balandžio 28 d. (iki posėdžio pradžios) gautas atsakovės prašymas dėl teismo posėdžio atidėjimo. Nurodo, kad atsakovė tik 2016-04-28 iš savo skolininkės gavo pranešimą, kad skolos šiuo metu grąžinti negali, nes užtruko arešto skolininkės UAB „IT pardavimai“ sąskaitoje esančioms lėšoms panaikinimas. Skolininkė UAB „Interno“ 2016-04-27 telefonu pranešė, jog negalėjo atvykti į Lietuvą ir sumokėti skolos grynaisiais pinigais, nes susirgo šeimos narys ir planuojamas atvykimas į Lietuvą nukeliamas 10-čiai dienų. Atsižvelgiant į tai, atsakovė teismo prašo atidėti 2016 m. balandžio 28 d. posėdį ir paskirti kitą teismo posėdį 2016 m. gegužės 13-16 dienomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iškelta UAB „ECO UNION“ bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų nenustatyta.
Dėl naujų įrodymų
Apeliacinės instancijos teismui apeliantė pateikė įrodymus, kurie nebuvo pateikti ir vertinti pirmosios instancijos teisme – 2016-02-29 Turto arešto aktų registro išrašą, debitorių mokėjimus, taip pat debitorių UAB „IT pardavimai“ ir UAB „Interno“ prašymus dėl skolos mokėjimo dalimis, o kartu su 2016-04-28 prašymu – UAB „IT pardavimai“ prašymą dėl skolos, o VSDVF Vilniaus skyrius - UAB „ECO UNION“ 2016 m. I ketvirčio valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinė ataskaitą. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir imtis priemonių išaiškinti bankroto bylos iškėlimui kaip ultima ratio reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013). Proceso reikalavimai yra nukreipti į kuo ankstesnį įrodymų byloje pateikimą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, tačiau jie nereiškia absoliutaus draudimo esant svarbioms priežastims pateikti įrodymus vėliau, t. y. apeliacinėje instancijoje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje nagrinėjamam klausimui tinkamai išspręsti gali būti reikšmingi pateikti nauji įrodymai, todėl jie pridėtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.
Dėl pagrindo iškelti bankroto bylą ir atsakovės mokumo
Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Taigi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar apeliantei UAB „ECO UNION“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taip pat sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, būtina išanalizuoti tam reikšmingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išieškoti skolas ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis c. b. Nr. 2-1554/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis c. b. Nr. 2-1620/2010 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai, taip pat kituose atsakovės pateiktuose dokumentuose su priedais nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas apeliantei bankroto bylą iškėlė įvertinęs visus turimus duomenis, šalių nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis ir tinkamai taikydamas ĮBĮ 2 straipsnio 8 punktą bei 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą.
Iš byloje esančio atsakovės balanso už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 matyti, kad įmonė turėjo turto už 135 761 Lt, kurį sudarė trumpalaikis turtas (atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 48 073 Lt + kitas trumpalaikis turtas – 87 686 Lt + pinigai ir pinigų ekvivalentai – 2), mokėtinų sumų ir įsipareigojimų už 269 121 Lt (po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 269 121 Lt + per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 169 827 Lt). 2013 metais įmonė patyrė 1 161 Lt nuostolių. Iš atsakovės teismui pateikto balanso už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2016 m. sausio 31 d. matyti, kad įmonė turi turto už 74 967 Eur. Ilgalaikio turto įmonė neturi, t. y. visą įmonės turtą sudaro trumpalaikis turtas, iš kurio net 74 966 Eur sudaro per vienerius metus gautinos sumos. Šią pateikto balanso eilutę patvirtina atsakovės pateiktas debitorių sąrašas, iš jo matyti, kad atsakovės skolininkės yra trys įmonės – Maksforest su 1 148,8 Eur debitiniu įsiskolinimu, UAB „Interna“ (atskirajame skunde patikslintas įmonės pavadinimas į UAB „Interno“) – 52 146,8 Eur debitinis įsiskolinimas, UAB „IT pardavimas“ (atskirajame skunde patikslintas įmonės pavadinimas į UAB „IT pardavimai“) – 21 670,1 Eur. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs įmonės turimo turto sandarą, taip pat byloje esančius duomenis konstatavo, kad byloje trūksta įrodymų apie tai, kokiu pagrindu atsakovas turi reikalavimo teisę į jo nurodytus debitorius, ar iš viso yra realių galimybių išieškoti nurodytas lėšas, t. y. ar jos gali būti laikomos realiu atsakovės turtu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl debitorių skolų, taip pat pridėti įrodymai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išsiieškoti ir grąžinti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis c. b. Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrąžinimas iš debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis c. b. Nr. 2-1938/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis c. b. Nr. 2-1473-407/2015). Apeliantė debitorių mokumą įrodinėja aplinkybe, jog 2016-02-15 500 Eur mokėjimas, VSDFV atliktas iš lėšų, gautų iš debitorių, tačiau iš pridėtų kasos pajamų orderių, serija Eu Nr. 009 ir 008 (b. l. 57-58), matyti, jog pinigų sumos sumokėtos 2016-02-26, t. y. po VSDFV atlikto pavedimo. Be to, apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kokiu pagrindu susidarė debitorių įsiskolinimai, iš pateiktos debitorių lentelės neaišku, ar šie įsipareigojimai yra pradelsti ar ne, jei taip, kodėl atsakovė nesikreipė į teismą dėl skolų išieškojimo (CPK 179 str. 3 d.). Teismo vertinimu, vien tik 200 Eur ir 300 Eur sumokėjimas atsakovei, kai debitorių įsiskolinimų sumos siekia atitinkamai 21 670,1 Eur ir 52 146,8 Eur, nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovės debitoriai yra mokūs, o atsakovė atgaus savo skolas. Pažymėtina, kad apeliantė kartu su prašymu dėl teismo posėdžio atidėjimo pateikė debitorių mokėjimo grafikus. Kaip matyti iš UAB „Interno“ prašymo dėl skolos mokėjimo dalimis (b. l. 90), ši skolininkė apeliantei ne vėliau kaip iki 2016-04-10 turėjo sumokėti 1 000 Eur, tačiau apeliantė iki paskirto teismo posėdžio įrodymų, jog skolos dalis buvo sumokėta nepateikė (CPK 178 str.). 2016-04-28 prašyme dėl teismo posėdžio atidėjimo nurodė, kad UAB „Interno“ vadovė negalėjo atvykti į Lietuvą ir sumokėti skolos grynaisiais dėl šeimos nario ligos. Teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra pakankamas ir rimtas pagrindas bylos nagrinėjimo atidėjimui, nes, kaip minėta, pirmąją įmoką skolininkė turėjo sumokėti iki 2016-04-10, apie šio įsipareigojimo neįvykdymą pranešė tik 2016-04-27. Be to, iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad UAB „Interno“ nuo 2015-06-06 nedirba nei vienas darbuotojas (apdraustasis), įmonė yra skolinga VSDFV 2 453,71Eur . Nurodytos aplinkybės tik dar kartą patvirtina, kad skolos iš UAB „Interno“ atgavimas yra abejotinas. Ta pati išvada darytina ir su atsakovės skolininke UAB „IT pardavimai“. Pagal skolos mokėjimo grafiką (b. l. 89) ji atsakovei iki 2016-04-15 turėjo sumokėti 2 407 Eur, tačiau iš teismui pateikti prašymo matyti, kad ji negali atsiskaityti su kreditoriumi dėl taikomų areštų sąskaitose esančioms lėšoms. Atsižvelgiant į tai, kad nei viena iš atsakovės debitorių pagal sudarytus skolos mokėjimų grafikus neatsiskaitė su kreditore, taip pat į tai, kad UAB „Interno“ pati yra skolinga VSDFV, o UAB „IT pardavimai“ yra taikomas turto areštas, darytina pagrįsta išvada dėl abejotino skolų iš debitorių išieškojimo realumo. Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realią vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d/. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015). Dėl nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo tenkinti ir atsakovės prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.
Pažymėtina, kad atsakovė pateiktoje pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2016 m. sausio mėnesį nurodo, kad įmonės pelnas yra 73 358 Eur, tačiau prašyme, skirtame VSDFV, skola, sudaranti 3 837,9 Eur, įvardijama kaip nemaža, prašoma ją išdėstyti dalimis. Byloje nesant pirminių finansinių dokumentų, nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl atsakovės pateiktų duomenų tikslumo, juolab, kad UAB „ECO UNION“ direktorius V. D. 2016 m. sausio 29 d. prašyme (b. l. 28-30) pats nurodė, kad įmonės veikla dėl apyvartinių lėšų stokos yra sustabdyta.
Byloje nustačius, kad įmonės turtą sudaro iš esmės tik debitorių įsiskolinimai, kurių išieškojimo galimybės yra abejotinos, taip pat, kad įmonė neturi jokio registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, o antstoliui nepavyko išieškoti skolų, taip pat, kad įmonė, per pirmąjį 2016 m. mėnesį gavo 73 358 Eur pelno, tačiau vis tiek neatsiskaitė su VSDFV, darytina išvada dėl atsakovės nemokumo ĮBĮ 2 str. 8 p. prasme. Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, net sutinkant su atsakovės atskirojo skundo argumentais, kad jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (VSDFV) sudaro 3 337,5 Eur (nors šios išvados pagrįstumui trūksta objektyvių duomenų apie prievolės įvykdymo terminus), atsakovei neturint jokio kito turto, išskyrus debitorių įsiskolinimus, kurių realaus atgavimo pagrįstumas neįrodytas, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „ECO UNION“ iškėlė bankroto bylą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis c. b. Nr. e2-1312-464/2015). Taigi, atsakovei pavykus sėkmingai ir operatyviai išsiieškoti skolas iš debitorių, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos nutraukimo ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir taikė ĮBĮ normas, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.