Kauno apylinkės teismo nutartis

nedalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal skundą padavusio asmens A. G. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-10709-2023, kuriuo A. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

vairavo automobilį FORD, valst. Nr. (-), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,66 promilės). Nutarimu jam buvo paskirta 800 Eur dydžio bauda, paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Mano, kad paskyrus trumpesnę administracinio poveikio priemonę arba administracinio poveikio priemonės neskiriant, būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai. Supranta alkoholio keliamą grėsmę, jis niekada nėra baustas už panašaus pobūdžio nusižengimus. Skundžiamame nutarime liko neįvertinta aplinkybė, kad alkoholį jis vartojo iš vakaro, jautėsi blaivus, dėl jo veiksmų nebuvo padaryta jokia žala, todėl jo padarytas nusižengimas yra mažesnio pavojingumo laipsnio. Pabrėžia, kad tokį savo poelgį vertina kritiškai, po šio įvykio alkoholio atsisakė visiškai. Jo vairavimo stažas yra 8 metai, pajamos nedidelės. Jo darbinė veikla yra tiesiogiai susijusi su vairavimu – dirba aktyvių pardavimų vadybininku keturračių prekybos įmonėje UAB „(-)“. Darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Drausminių nuobaudų neturi. Darbdaviui pateikė prašymą ir yra gavęs sutikimą nuosavomis lėšomis įsirengti antialkoholinį variklio užraktą į įmonės automobilį. Jis rūpinasi savo garbaus amžiaus močiute, netekus teisės vairuoti to negalės daryti ilgą laiką. Nusižengimą padarė ne iš sąmoningos tyčios, bet pervertindamas savo veiksmus. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, išgyvena ir atsiprašo. Išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą ir pabaigė papildomą vairuotojų mokymo programą, sumokėjo paskirtą baudą.

Teismo posėdžio metu A. G. palaikė skundo reikalavimus jame išdėstytais motyvais, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, jog vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas, kadangi užsiima sportu, ketina dalyvauti varžybose.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. G. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-10709-2023 buvo pripažintas kaltu pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2023 m. gegužės 6 d., 8 val. 47 min., Kėdainių rajono savivaldybėje, magistralinio kelio Panevėžys-Aristava-Sitkūnai, 33,00 km., vairavo automobilį FORD, valst. Nr. (-), būdamas neblaivus, kai jam, buvo nustatytas 0,66 promilės lengvas girtumo laipsnis. Nutarimu jam buvo paskirta 800 Eur dydžio bauda, paskirtas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių. Šiuo nutarimu buvo pripažinta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo faktas, už jį paskirtos piniginės baudos dydis, kaltės klausimas neginčijami, skunde keliamas klausimas dėl skundžiamu nutarimu paskirtos nuobaudos sušvelninimo, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, paskiriant trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino bei administracinio poveikio priemonės vykdymo pradžios ir pabaigos termino nustatymo.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. tuomet kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

Administracinė nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar jos tikslus įgyvendinanti administracinio poveikio priemonė, kurias paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kurios, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežtos.

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad A. G. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, bei viso kelių eismo saugumui. Pareiškėjui buvo nustatytas 0,66 promilių neblaivumo laipsnis, t. y. lengvas neblaivumo laipsnis. Per praėjusius 5 metus buvo 16 kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Pažymėtina, kad skundžiamu nutarimu buvo nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusižengimą ir gailisi, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjas nurodė, kad jis išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą ir pabaigė papildomą vairuotojų mokymo programą, sumokėjo paskirtą baudą. Tai, kad pareiškėjas sumokėjo baudą laikytina pozityviu dalyku, tačiau, kita vertus, jam nesumokėjus baudos ji būtų išieškoma priverstinai. Skundžiamu nutarimu paskirtos baudos sumokėjimas yra pareiškėjo pareiga, o ne teisė, priklausanti nuo jo geros valios. Kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės taip pat laikytinos privalomais veiksmais, norint susigrąžinti prarastą teisę vairuoti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad alkoholį buvo vartojęs tik iš vakaro, tačiau gana nedidelį kiekį, todėl manė, kad alkoholis jau bus išsiskaidęs. Pareiškėjo teigimu, automobilį vairavo iš ryto, esant geroms eismo sąlygoms. Jam tenka labai intensyviai vairuoti transporto priemones. Administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas praeityje ne kartą yra baustas pagal įvairius ANK straipsnius, todėl tai neleidžia teigiamai charakterizuoti pareiškėjo. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie tai, kad neblaivus automobilį jis vairavo nepavojingomis sąlygomis, nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo, kadangi pareiškėjas automobilį vairavo gyvenvietėje, ankstyvu paros metu. Tokiu paros metu eismas būna gana intensyvus, tuo buvo keliamas didelis pavojus ir grėsmė kitų eismo dalyvių ir aplinkinių saugumui. Tai, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjo padaryta veika nebuvo kilę pavojingų padarinių, nereiškia, kad pats nusižengimas nėra pavojingas ar šiukštus. Pareiškėjas nurodė, kad jam teisė vairuoti yra reikalinga darbinėje veikloje, jam reikia rūpintis pasirūpinti globojamu žmogumi. Dėl netektų vairavimo teisių susiduria su finansinėmis problemomis. Atkreiptinas dėmesys, kad šios aplinkybės jam turėjo būti žinomos ir prieš darant administracinį nusižengimą, todėl tai jis turėjo įvertinti dar prieš pradedant vairuoti transporto priemonę. Sutiktina, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės pareiškėjas patiria tam tikrų nepatogumų, tačiau asmeniniai interesai ir nepatogumai negali būti iškelti aukščiau įstatymų ir visuomenės gerovės ir savaime negali būti laikoma išskirtine priežastimi panaikinti arba švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę.

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes ir padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdį, daro išvadą, jog siekiant ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą jos nariams ar jų turtui, sprendžia, kad A. G. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir jam neskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta minimali administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Pažymėtina, kad šiuo ir panašiais atvejais prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-10709-2023 nėra pagrindo. Pareiškėjui skirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas,

nutaria:

pareiškėjo A. G. skundą atmesti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. birželio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-10709-2023, palikti nepakeistą.

Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.