- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-04-12
- Bylos Nr.
- e2S-848-436/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-23518-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- UAB „Komunalinių paslaugų centras“
- Ieškovas
- UAB „Statybos ir restauravimo darbai“
- Trečiasis asmuo
- BTA „Insurance Company“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ ieškinį atsakovei UAB „Komunalinių paslaugų centras“, tretieji asmenys BTA „Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje, UAB „Statybų vizija“, UAB „Inspekta“ A. S. S., D. U., Č. I., R. G., G. G., L. E., V. K., A. D., R. D., L. Ž., M. K., A. R., S. P., V. B., D. V., S. M., dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo sutartį vykdyti natūra, skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ civilinėje byloje pateikė prašymą (DOK-23180) dėl baudos atsakovui skyrimo. Nurodė, kad šioje civilinėje byloje ieškovės prašymu teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsakovei UAB „Komunalinių paslaugų centras“ buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta sudaryti naują sutartį dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su (ar be) projektavimo. Tačiau 2016 m. rugpjūčio 5 d. ieškovės darbuotojai pastebėjo, kad objekte yra vykdomi statybos (modernizavimo) darbai. Akivaizdu, kad atsakovė nepaisė teismo nutartimi nustatyto draudimo ir sudarė naują techninių darbų projektavimo sutartį su nauju rangovu UAB „Statybų vizija“, kuris atlieka statybos rangos darbus objekte. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė prašė skirti atsakovei UAB „Komunalinių paslaugų centras“ 289 Eur dydžio baudą už kiekvieną Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi nustatytų draudimų nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2016 m. gegužės 30 d. ir mokant paskirtąją baudą ieškovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ naudai.Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi atsakovei UAB „Komunalinių paslaugų centras“ paskirta 2805 Eur bauda už Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą.Kauno apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies ir pripažino atsakovo UAB „Komunalinių paslaugų centras“ vienašalį 2014 m. spalio 20 d. Pirkimo sutarties Nr. 57-11 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu“ nutraukimą neteisėtu. Teismas priteisė iš atsakovo UAB „Komunalinių paslaugų centras“ ieškovo UAB „Statybos ir restauravimo darbai“, naudai 19,59 Eur delspinigių, 6 procentų metines palūkanas už 13054,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015 m. lapkričio 24 d. iki 2016 m. vasario 8 d. bei bylinėjimosi išlaidas: 3000 Eur advokato pagalbai apmokėti, 404 Eur žyminio mokesčio ir 202 Eur už antstolio darbą, iš viso 3606 Eur.Atsakovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“ 2016 m. gruodžio 21 d. pateikė teismui prašymą panaikinti 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi jai paskirtą baudą.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 16 d. nutartimi atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ prašymą dėl 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovė prašymą panaikinti baudą iš esmės motyvavo tuo, kad jai nebuvo aiškus laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi, mastas. Atsakovė teigė išnaudojusi visas procesines galimybes, kad tiksliai išsiaiškinti kokius konkrečiai veiksmus teismas yra uždraudęs atlikti. Todėl 2016 m. gegužės 30 d. sudarydama sutartį su UAB „Statybų vizija“ dėl statybos rangos darbų objekte (duomenys neskelbtini), objektyviai negalėjo laikyti ir nelaikė, kad pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį jai draudžiama sudaryti naujus sandorius dėl rangos darbų atlikimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovė savo prašyme dėl baudos panaikinimo iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, kurios teismui nebūtų buvę žinomos ir neįvertintos 2016 m. gruodžio 6 d. nutarties priėmimo metu. Teismas pažymėjo, kad 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi buvo pritaikytos prevencinio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės, kurių atsakovė nevykdė, todėl sprendė, kad bauda atsakovei paskirta pagrįstai.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“ prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti, klausimą išspręsti iš esmės ir panaikinti atsakovei paskirtą 2805 Eur baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė savo 2016 m. gruodžio 20 d. prašyme išskyrė esminius teisinius ir faktinius argumentus. Atsakovei nebuvo aiškus laikinųjų apsaugos priemonių, taikytų Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi, mastas. Atsakovė išnaudojo visas procesines galimybes siekdama tiksliai išsiaiškinti, kokius konkrečiai veiksmus teismas yra uždraudęs atsakovei atlikti. Atsakovei nebuvo aiški nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarka ir sąlygos. Teismas skundžiamą nutartį priėmė 2016 m. gruodžio 6 d., t. y. tą pačią dieną kaip ir sprendimą, išnagrinėjęs bylą iš esmės. Bylą išnagrinėjus iš esmės, 2016 m. gruodžio 6 d. sprendime teismas darė išvadą, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė nepakankamai bendradarbiavo ir neišnaudojo visų galimybių sutarties tinkamam vykdymui, todėl abi šalys netinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Atsakovė nurodė, kad tokia teismo sprendime padaryta išvada, neabejotinai reiškia, kad pripažinus abiejų šalių kaltę dėl sutarties neįvykdymo, ieškovės ieškinyje pareikštas reikalavimas dalyje dėl įpareigojimo atsakovą UAB „Komunalinių paslaugų centras“ 2014 m. spalio 20 d. Pirkimo sutartį Nr. 57-11 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) modernizavimo darbų su projektavimu“ vykdyti natūra, negali būti tenkinamas, nepaisant to, ar šiuo metu statybos rangos darbai būtų užbaigti pagal naujai sudarytą statybos rangos sutartį su UAB „Statybų vizija“ ar tokie darbai būtų neužbaigti. Savo ruožtu tai reiškia, kad atmetus ieškovės reikalavimą vykdyti sutartį natūra praranda prasmę ir taikytos laikinosios pasaugos priemonės. Teismo 2016 m. gruodžio 6 d. sprendimas šiuo metu yra neįsiteisėjęs, todėl baudos skyrimas nepagrįstas ir neteisėtas, nes tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus nustatyta pagrįstai ar nepagrįstai atsakovė nutraukė sutartį su ieškove ir, ar būtų pagrindas pripažinti ieškovės teisę į sutarties vykdymą natūrą.CPK 329 straipsnyje nurodyta, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas reglamentuojančias baudos skyrimą, nes šias procesines teisės normas taikė skirtingai nei Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2A-795-516/2016, o tai neleido teisingai išspręsti bylos. Teismas visiškai nemotyvavo savo skundžiamos nutarties ir neatsakė nei į vieną atsakovės prašyme nurodytą motyvą/argumentą.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarka buvo aiški ir teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai dėl to pasisakė. Atsakovė aiškiai suprato laikinųjų apsaugos priemonių mastą, tačiau piktybiškai jų nevykdė. Argumentai, kad esą nesuprato, kokios laikinosios apsaugos priemonės jai pritaikytos, yra tik atsakovės gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės. Byloje vyko ne vienas procesas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovė skundė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių (t. 1, b. l. 98–105), jos skundą Kauno apygardos teismas atmetė (t. l, b. l. 182–188). Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 2 d. nutartimi atmesdamas atsakovės skundą, aiškiai nurodė, kad ieškovė prašė uždrausti atsakovei sudaryti naują sutartį dėl daugiabučio namo modernizavimo darbų su (ar be) projektavimo, t. y. sutartį, kuri apimtų modernizavimo ir (ar) projektavimo darbus ir pažymėjo, kad tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pagrįstai. Taigi, atsakovė susipažinusi su Kauno apygardos teismo nutartimi negalėjo nesuprasti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžio. Atsakovė nepagrįstai teigia esą skiriant baudą yra nukrypta nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos. Atsakovė cituoja 2016 m. gruodžio 7 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-795-516/2016 ir nurodo, kad pagal šią nutartį bauda jai už teismo nutarties nevykdymą galėtų būti paskiriama tik pasibaigus visam teismo procesui ir tik tuo atveju, jeigu galutinis teismo sprendimas būtų palankus ieškovei. Baudos skyrimas įstatyme nėra siejamas su ginčo baigtimi. Nepriklausomai nuo ginčo tarp šalių baigties įsiteisėjusi teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių šalims yra privaloma (CPK 145 straipsnio 9 dalis). Jeigu bauda už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą būtų skiriama tik pasibaigus procesui ir priklausytų nuo galutinės ginčo baigties, laikinųjų apsaugos priemonių institutas prarastų prasmę ir taptų neveiksmingas. Tokiu atveju susidarytų situacijos, kuomet už teismo nutarties nevykdymą kaltieji asmenys nesulauktų atsakomybės ir iš esmės būtų paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas. Atsakovės cituojamoje byloje Nr. 2A-795-516/2016 faktinės aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių.Atsakovė teigia, kad jos ir UAB „Statybų vizija“ neteisėtai sudaryta nauja rangos sutartis leido apsaugoti viešąjį interesą – gyvenamojo namo butų savininkų gerovę. Tokie atsakovės argumentai akivaizdžiai nepagrįsti, kadangi nei viešasis interesas, nei jokios kitos aplinkybės nepateisina įsiteisėjusios teismo nutarties nevykdymo. Be to, pagal CPK 18 straipsnį teismo sprendimo privalomumo principas neabejotinai taip pat yra skirtas užtikrinti viešąjį interesą – kad teismų sprendimų (nutarčių) būtų laikomasi. Priešingu atveju, jeigu viešuoju interesu būtų galima pateisinti teismo sprendimo nevykdymą, būtų paneigiamas CPK 6 straipsnyje nustatytas principas, kad teisingumą vykdo tik teismai, nes šalys pradėtų savarankiškai spręsti, kada teismo sprendimą vykdyti, o kada ne.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje sprendžiamas nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas panaikinti jam teismo paskirtą nuobaudą už teismo nutarties nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi ieškovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ prašymu byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovei UAB „Komunalinių paslaugų centras“ uždrausta iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos įgyvendinti 2014 m. spalio 20 d. pirkimo sutarties Nr. 57-11 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu“ nutraukimo pasekmes, išskyrus pareigą sumokėti ieškovei UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ už atliktus darbus, taip pat uždrausta atsakovei sudaryti naują techninių darbų projektavimo sutartį dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su (ar be) projektavimo, bei pradėti nuostolių išieškojimą kreipiantis į draudimo bendrovę. Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartimi minėta Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis palikta nepakeista.Atsakovė, nepaisydama teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi nustatyto draudimo, sudarė naują techninių darbų projektavimo sutartį su nauju rangovu UAB „Statybų vizija“, kuris atlieka statybos rangos darbus objekte. Už Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą atsakovei UAB „Komunalinių paslaugų centras“ teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi paskyrė 2805 Eur baudą. Skundžiama nutartimi atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ prašymas dėl 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi paskirtos baudos panaikinimo atmestas. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, jog atsakovei nebuvo aiški nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarka ir sąlygos, teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos, teismas visiškai nepasisakė dėl būtinybės užtikrinti viešąjį interesą.Teismo nutartis, kuria taikomos laikinosios apsaugos priemonės, priskiriama vykdytiniems dokumentams (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CPK 145 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad už laikinosiomis apsaugos priemonėmis nustatytų apribojimų nevykdymą kaltiesiems asmenims skiriama iki 289 Eur bauda už kiekvieną pažeidimo dieną. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. sausio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-687/2016 išaiškino, kad teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, turi būti pradėta vykdyti kitą dieną nuo jos priėmimo dienos, o jos nevykdymas yra teisėtas pagrindas skirti kaltajam asmeniui baudą (CPK 145 straipsnio 9 dalis).Apeliantės skundo argumentai, jog atsakovei nebuvo aiški nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo tvarka ir sąlygos, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė UAB „Komunalinių paslaugų centras“ 2016 m. rugpjūčio 24 d. pateikė teismui prašymą išaiškinti, ar teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi atsakovei buvo uždrausta sudaryti naują statybos rangos sutartį dėl daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) modernizavimo darbų. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi atsakovės prašymą dėl teismo nutarties išaiškinimo atmetė. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 31 d. nutartimi prieš tai minėtą nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su teismo išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis (tiek rezoliucinė, tiek motyvuojamoji dalys) yra aiški ir konstatavo, jog pagal pritaikytą turto arešto mastą atsakovei yra draudžiama sudaryti naują techninių darbų projektavimo sutartį dėl daugiabučio gyvenamojo namo modernizavimo darbų su (ar be) projektavimo. Atsižvelgus į šias nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad atsakovei galėjo būti neaiški nutarties vykdymo tvarka ir sąlygos, nes tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai aiškiai nurodė, jog atsakovei yra draudžiama sudaryti naują techninių darbų projektavimo sutartį dėl namo modernizavimo. Tačiau atsakovė šio teismo nurodyto įpareigojimo nevykdė ir 2016 m. gegužės 30 d. sudarė kitą sutartį dėl rangos darbų ginčo objekte ir pagal šią sutartį naujasis rangovas atliko statybinius modernizavimo darbus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant galiojančiai teismo nutarčiai, kuria apeliantei buvo uždrausta sudaryti naują ginčo objekto modernizavimo sutartį ir šio įpareigojimo nesilaikius, pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas vadovaujantis CPK 149 straipsnio 9 dalimi atsakovei skirti baudą už CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytų apribojimų pažeidimą.Apeliantė skunde nurodo, kad skiriant baudą teismas nukrypo nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos, nes nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-795-516/2016. Pirmosios instancijos priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino iš dalies ir pripažino atsakovo UAB „Komunalinių paslaugų centras“ vienašalį 2014 m. spalio 20 d. Pirkimo sutarties Nr. 57-11 „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo darbų su projektavimu“ nutraukimą neteisėtu. Ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą vykdyti minėtą sutartį natūra teismas atmetė, todėl apeliantės vertinimu, taikytos laikinosios apsaugos priemonės neteko prasmės. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apelianto minėtos civilinės bylos Nr. 2A-795-516/2016 ir šios civilinės bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Be to, minėtoje byloje vienas iš ieškinio materialinių reikalavimų buvo prašymas skirti baudą, jeigu atsakovas neįvykdys teismo sprendimo per nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismas minėtoje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas iškeldinti atsakovių UAB ,,Tele2“ ir UAB ,,Omnitel“ bazines stotis iš ginčo sklypo, paliko nepakeistą, todėl sprendė, kad egzistuoja CPK 150 straipsnio 2 dalyje numatytas pagrindas, panaikinti byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes užbaigus bylą, turi būti išspręsti visi su ja susiję procesiniai klausimai, t. y. ne tik klausimai, susiję su byloje pareikštų reikalavimų tenkinimu, bet ir kiti procesiniai klausimai, tarp jų ir byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas.Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016, 23 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219/2017).Taigi, nustatyta, kad nagrinėjamos bylos ir apelianto paminėtos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi. Todėl byloje Nr. 2A-795-516/2016 padarytomis teismo išvadomis vadovautis kaip teisės taikymo precedentu nėra, jokio pagrindo. Juo labiau, kad pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiuo atveju teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra galiojanti, apeliantė pažeidė nutartimi nustatytus apribojimus, todėl baudos skyrimas už šio CPK 145 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytų apribojimų pažeidimą negali būti siejamas su ginčo baigtimi, nes būtų pažeistas teismo sprendimo (nutarties) privalomumo principas. Apeliantė taip pat nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-2574-254/2016, netiesiogiai pripažino, jog atsakovės ir UAB „Statybų vizija“ sudaryta nauja rangos sutartis leido apsaugoti viešąjį interesą ir užtikrinti dalies visuomenės – būtų savininkų gerovę, tačiau skundžiamoje nutartyje dėl būtinybės užtikrinti viešąjį interesą teismas visiškai nepasisakė.Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais taip pat nesutinka. Prieš tai teismas jau minėjo, jog įsiteisėjusią teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė privalėjo vykdyti (CPK 18 straipsnis). Tai reiškia, kad teismo sprendimo privalomumo principas neabejotinai taip pat yra skirtas užtikrinti viešąjį interesą – kad teismų sprendimų (nutarčių) būtų laikomasi. Priešingu atveju, būtų paneigiamas CPK 6 straipsnyje nustatytas principas, kad teisingumą vykdo tik teismai, nes šalys galėtų savarankiškai spręsti, kada teismo sprendimą vykdyti, o kada ne.Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi paskirtą baudą, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ atskirąjį skundą atmesti, ieškovės UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ turėtos bylinėjimosi išlaidos, kurios apeliacinės instancijos teisme sudarė 245,03 Eur, priteistinos iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Komunalinių paslaugų centras“ (j. a. k. 301846604) ieškovei UAB „Statybos ir restauravimo darbai“ (j. a. k. 134741740) 245,03 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus 03 ct) teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.