- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-02
- Bylos Nr.
- e2-165-904/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00492-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- M. Š.
- Atsakovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- V. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Laimonas Strauka, Simas Šuminas
dalyvaujant ieškovei M. Š., jos atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovės A. B. atstovui advokatui Simui Šuminui, trečiajam asmeniui V. B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės M. Š. ieškinį atsakovei A. B. dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo nutraukta, tretieji asmenys V. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (buvusi - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės M. Š. (toliau - ieškovė) atstovas advokatas Laimonas Strauka pateikė ieškinį teismui, prašydamas pripažinti 2017-09-25 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 12SŽN-177 (toliau - sutartis) nutrūkusia nuo 2021-07-01; priteisti ieškovės naudai iš atsakovės A. B. (toliau - atsakovė) visas teismo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinio pagrindu nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 0,1630 ha, žemės sklypo naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (toliau – žemės sklypas). 2017-09-25 nuomininkė A. B. su Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos sudarė valstybinės žemės (ginčo žemės sklypo) nuomos sutartį Nr. 12SŽN-177 (toliau - sutartis). Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo nutrūkusia. Ieškovė nurodo, kad ji pageidauja iš nekilnojamojo turto registro įstaigos išregistruoti valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau atsakovė ignoruoja ieškovę ir nesutinka, kad nuomos sutartis jau yra nutrūkusi ir pasibaigusi. Dėl šios priežasties ieškovė yra priversta kreiptis į teismą. Ieškovė teigia, kad atsakovė žemės sklypo žemės ūkio veiklai nenaudoja, nuomos mokesčio ieškovei nemoka, todėl darytina išvada, kad atsakovė konkliudentiniais veiksmais pripažįsta, kad nuomos sutartis yra nutrūkusi ir pasibaigusi.
Atsiliepimas
Atsakovės A. B. atstovas advokatas Simas Šuminas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė tinkamai ir laiku vykdė ir tebevykdo visas prievoles pagal Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 12SŽN-177. Nuo pat sutarties sudarymo atsakovė mokėjo nuomos mokestį, žemės sklypą prižiūri, šienauja, juo rūpinasi, jame nepertraukiamai vykdė ir tebevykdo žemės ūkio veiklą - užsiima bitininkyste, žemės sklype yra pastatyti aviliai. Atsakovė nurodė, kad nuomos sutartis yra sudaryta iki 2042 metų rugsėjo 25 dienos. Apie pasikeitusią žemės paskirtį ir pasikeitusį savininką pirmą kartą buvau informuota tik 2021 m. liepos mėn. 1 d. raštu. Nacionalinė žemės tarnyba neinformavo apie pasikeitusį žemės sklypo savininką, pasikeitusias nuomos sutarties sąlygas, sutarties nutraukimą ar kitas aplinkybes. Nuomotojas, siekdamas gauti jam pagal sutarties sąlygas priklausantį nuomos mokestį turėjo informuoti apie pasikeitusį sklypo savininką ir nurodyti rekvizitus, kuriais nuomos mokestis turėtų būti mokamas. Gavusi naujosios savininkės banko sąskaitos duomenis, nuomos mokestį sumokės jai nedelsiant. Valstybinės žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta tik nuomotojo ir nuomininko bendru sutarimu.
Ieškovės atstovas advokatas Laimonas Strauka pateikė dubliką į atsakovės pateiktą atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, jog su atsakovės atsiliepimo į ieškinį motyvais, teiginiais, nesutinka. Papildomai nurodė, kad ginčo objektas šioje civilinėje byloje yra nebe žemės ūkio paskirties žemės sklypas, bet kitos paskirties rekreacijai naudojamas žemės sklypas, kuriuo naudotis atsakovė neturi jokios teisės pagal 2017-09-25 sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 12SŽN-177. Atsakovės pateikti įrodymai apie tariamą ūkininkavimą žemės sklype yra surinkti tik ginantis nuo ieškovės pareikšto ieškinio, o ne patvirtinantys realų ūkininkavimą. Ieškovė negali patvirtinti, kad atsakovės pateiktose fotonuotraukose yra užfiksuotas ginčo žemės sklypas, kadangi atsakovės pateikti duomenys yra neinformatyvus, iš atsakovės pateiktų duomenų negalima nustatyti, kokioje vietoje buvo padarytos fotonuotraukos. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad neva tai sklypą šienauja, tačiau fotonuotraukose yra pateiktas suartas nežinomas žemės sklypas, t. y. šienaujamos pievos negali būti ariamos, todėl ieškovė mano, kad atsakovė teismui nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie tariamai naudojamą ieškovės žemės sklypą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nuo 2020-08-20 iki 2021-07-01, t. y. beveik metus laiko nuomos mokesčio nemokėjo, visiškai nesidomėjo mokesčių mokėjimu, nors sutartis numatė atsakovės prievolę mokėti nuomos mokestį. Nuomos sutartis yra nutraukta, todėl bankinės sąskaitos numerio pateikimas atsakovei prarado aktualumą, nes bankinės sąskaitos pateikimas atsakovei reikštų, kad ieškovė sutinka tęsti nuomos santykius. Atsakovė gavusi ieškovės pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą, nesikreipė į ieškovę dėl nuomos sutarties pakeitimo, t. y. ieškovė mano, kad atsakovė faktiškai pripažino, kad remiantis nuomos sutarties 16 punktu, nuomos santykiai nutrūko.
Teismo posėdžio metu ieškovė M. Š. paaiškino, jog ginčo žemės sklypą jai padovanojo jos tolimas giminaitis D. K.. Dovanojimo klausimus derino jos sūnus S. Š.. Sūnus ginčo žemės sklype ketina statyti namą. Ginčo žemės sklype 2022 metais matė avilius, tačiau juose bičių nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas pateikė tripliką nurodydama, jog atsakovė A. B. su ieškovės M. Š. dubliku nesutinka visiškai. Atsakovės manymu, ieškovės pareikštas dublikas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl atmestinas. Nurodė, kad žemės sklypo nuomininkė tinkamai ir laiku vykdė ir tebevykdo visas prievoles pagal Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 12SŽN-177. Nuo pat sutarties sudarymo atsakovė mokėjo nuomos mokestį, žemės sklypą prižiūri, šienauja, juo rūpinasi, jame nepertraukiamai vykdė ir tebevykdo žemės ūkio veiklą - užsiima bitininkyste, žemės sklype yra pastatyti aviliai. Atsakovės manymu, nėra jokio teisinio pagrindo nutraukti sutartį, kadangi ji prievoles pagal sutartį vykdo laiku ir tinkamai, nuomos mokesčio negali mokėti naujajai savininkei dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Gavusi naujosios savininkės banko sąskaitos duomenis, nuomos mokestį sumokės jai nedelsiant. Pažymėjo, jog Sutarties 17 punkte numatyta, kad :,,Pagal šią sutartį pakeitus žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, nuomotojas, vadovaudamasis parengtu ir patvirtintu detaliuoju planu, turi patikslinti išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Kadastro duomenys keičiami šalies, inicijavusios detaliojo plano, pagal kurį pakeista pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, rengimą, lėšomis. Sutarties šalys įsipareigoja pagal pakeistus žemės sklypo kadastro duomenis pakeisti šią sutartį.“. Nei ieškovė, nei atsakovė neinicijavo nuomos sutarčių sąlygų pakeitimo, toliau tęsė žemės nuomos santykius. Atsakovės manymu, ieškovė neteisėtai pakeitė žemės sklypo paskirtį. Ieškovė, pakeisdama žemės sklypo paskirtį, pažeidė sutartines prievoles, dėl to neturėtų nukentėti sąžininga sutarties šalis, tinkamai ir laiku vykdanti prisiimtus įsipareigojimus. Nutraukus Sutartį prieš terminą, būtų nukrypta nuo teisėtų lūkesčių principo.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Trečiasis asmuo V. B. atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad jo sutuoktinė A. B. žemės, sklypo nuomininkė visada tinkamai ir laiku vykdė ir tebevykdo visas prievoles pagal valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 12SŽN-177. Nuo pat sutarties sudarymo atsakovė mokėjo nuomos mokestį, žemės sklypą prižiūri, šienauja, juo rūpinasi, jame nepertraukiamai vykdė ir tebevykdo žemės ūkio veiklą - užsiima bitininkyste, žemės sklype yra pastatyti aviliai. Žemės ūkio veiklą su A. B. vykdo kartu.
Teismo posėdžio metu V. B. patvirtino, jog atsakovė A. B. yra jo sutuoktinė, nuo 2017 m. ginčo žemės sklype kartu su sutuoktine vykdo žemės ūkio veiklą. Šiltuoju metų laiku, ginčo žemės sklype laiko avilius, renką medų. Šaltuoju metų laiku avilius parsiveža į ūkį, esantį Plungės rajone. Patvirtino, jog bičių šeimas deklaruoja tik nuo 2020 metų. Sutuoktinė studijuoja doktorantūros studijas, biologijos srityje. V. B. pripažino, jog jis pats už sutuoktine šienaują sklypo teritorijoje, prižiūri bites. Ginčo žemės sklypas reikalingas žemės ūkio veiklai vykdyti.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. B. teismui paaiškino, jog jis yra ūkininkas, 2013 m. nusipirko greta ginčo žemės sklypo esanti 1 ha žemės sklypą. Jo įsigytas žemės sklypas, ginčo žemės sklypas bei kiti aplinkiniai sklypai buvo apaugę savaiminiu mišku. Medžių ir krūmų aukštis siekė apie 3-4 metrus. Žemė šioje teritorijoje buvo neprižiūrima nuo 1991 m., likvidavus kolūkius. Per eilę metų nuo 2013 m. liudytojas suarė ir greta esančias pievas (šabakštynus), jog į jo sklypą neplistų piktžolės. Patvirtino, jog ginčo žemės sklypą suarė iki pusės. 2022 m. vasara ginčo žemės sklype pastebėjo 3-4 bičių avilius.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. Š. teismui paaiškino, jog jis ieškovės ir atsakovės nepažįsta. Nuo ginčo žemės sklypo gyvena už 500 - 600 m. Šioje vietoje gyvena nuo pat vaikystės. Iširus kolūkiams ginčo žemės sklypas ir šalia esantys sklypai buvo apleisti. Augo savaime išdygę krūmai, medžiai. 2022 m. ginčo žemės sklype pastebėjo 3-4 avilius. Pastebėjo, jog bičių nebuvo. Atidaręs vieną avilį pastebėjo avilyje sukrautus plastikinius kibirus.
Teismo posėdžio metu liudytoja R. J. teismui paaiškino, jog atsakovę A. B. verčiasi bitininkyste, taip pat augina uogas. Yra buvusi A. B. ūkyje, esančiame Plungės rajone. Patvirtino, jog A. B. turi Klaipėdos rajone žemės sklypą.
Teismo posėdžio metu liudytojas D. M. teismui paaiškino, jog pažįstamas su ieškove A. B. ir jos sutuoktiniu V. B.. Prieš 3-4 metus kartu su V. B. iš Plungės rajono į Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini) k., nuvežė 2-3 avilius su bitėmis. Kitą kartą avilius (2-3 avilius) į tą pačią vietą vežė 2022 m. balandžio ar gegužės mėnesį. Atsakovė su sutuoktiniu ūkininkauja laiko bites, augina uogas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017-09-25 tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio Klaipėdos rajono skyriaus vedėjos D. B., veikiančios pagal Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įgaliojimą ir A. B., atstovaujama R. G., pagal įgaliojimą sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 12SŽN-177, pagal kurią nuomininkas išnuomojo, o nuomotojas išsinuomojo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) kaimas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 0,1630 ha.
Sutarties 2 punktas nustato, kad ,,Žemės sklypas išnuomojamas 25 metams, skaičiuojant nuo šios sutarties sudarymo dienos, ... , arba iki žemės sklypo panaudojimo ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) dienos, jeigu žemės sklypas yra miesto teritorijoje ir pagal teritorijų planavimo dokumentus numatyta šį žemės sklypą panaudoti ne žemės ūkio paskirčiai (veikiai).“.
Sutarties 3 punktas nustato, kad ,,Išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis: žemės ūkio paskirties, kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Galimybė keisti žemės sklypo naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal savivaldybės ar jos teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą: nenumatyta.“.
Sutarties 9 punktas nustato, kad ,,Žemės sklypo vertė 884,00 Eur (aštuoni šimtai aštuoniasdešimt keturi eurai).“.
Sutarties 10 punktas nustato, kad ,,Žemės sklypo vertė, nuo kurios mokamas nuomos mokestis 884,00 Eur. Žemės nuomos mokestis mokamas pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo žemės sklypo vertės.“.
Sutarties 16 punktas nustato, kad ,,Ši sutartis prieš terminą nutraukiama, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį arba keičiami pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, išskyrus atvejus, kai sutartyje yra numatytas žemės sklypo naudojimo būdo ir (ar) pobūdžio keitimas, taip pat kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir įstatymų nustatytais atvejais.
Sutarties 17 punktas nustato, kad ,, Pagal šią sutartį pakeitus žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, nuomotojas, vadovaudamasis parengtu ir patvirtintu detaliuoju planu, turi patikslinti išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Kadastro duomenys keičiami šalies, inicijavusios detaliojo plano, pagal kurį pakeista pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, rengimą, lėšomis. Sutarties šalys įsipareigoja pagal pakeistus išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis pakeisti šią sutartį.
2020 m. rugpjūčio 6 d. dovanojimo sutarties pagrindu ieškovei M. Š. nuosavybės teise atiteko žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 0,1630 ha, žemės sklypo naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai.
2021 m. balandžio 12 d Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (5.1.1.E) AV-882 ,,Dėl žemės sklypo (Kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo“, pakeitė žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, naudojimo būdą - rekreacinės teritorijos.
2021 m. liepos 1 d. ieškovės M. Š. atstovas pateikė atsakovei pranešimą dėl Valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Nurodydamas, jog sutarties 16 punktu, nuomos sutartis yra laikoma nutraukta prieš terminą nuo 2021-07-01, kadangi pasikeitus pagrindinei žemės sklypo paskirčiai žemės ūkio veikla šiame sklype yra nebegalima.
Ieškovė prašo pripažinti 2017-09-25 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 12SŽN-177 nutrūkusia nuo 2021-07-01.
Lietuvos Respublikos CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojama, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taigi šioje įstatymo nuostatoje nustatyti du alternatyvūs pagrindai, leidžiantys teigti, kad sutartis pažeista: pirma, žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutarties sąlygas, antra, žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį.
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Jei sutartimi sulygta nuomininko prievolė naudoti daiktą tam tikru būdu, vadinasi, šio daikto nenaudojimas ar netinkamas naudojimas yra sutarties pažeidimas. Naudoti reiškia eksploatuoti, vartoti ar kitaip gauti naudą iš daikto naudingųjų savybių. Nenaudojimas – tai jokio ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Taigi daikto (šiuo atveju – žemės) nenaudojimas, kai sutartis reikalauja daiktą naudoti, yra sutarties pažeidimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CK 6.205 straipsnį sutarties pažeidimas yra ne tik nevykdymas, bet ir netinkamas vykdymas. Tai reiškia, kad žemės nuomos sutartis bus pažeista ne tik tada, kai žemė nebus eksploatuojama, bet ir tada, kai ji bus netinkamai naudojama. Atsižvelgdama į tai, teismas pažymi, kad pagal savo teisinius padarinius netinkamas naudojimas gali būti pakankamas pagrindas nutraukti šalių sutartį, kaip ir visiškas jos nenaudojimas. Sprendžiant dėl naudojimo laipsnio, pažymėtina, kad tai vertinamoji kategorija, dėl kurios turi būti sprendžiama iš tokių kriterijų, kaip žemės naudojimo paskirtis (žemės ūkio, miško, vandens, konservacinės paskirties, ar kt.), naudojimo specializacija (vertimasis tam tikros rūšies veikla, pavyzdžiui, augalininkyste, o žemė pūdymuoja), ir kt.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Valstybinės žemės nuomos sutartis su atsakove A. B. sudaryta 2017-09-25; ieškovė nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą įgijo 2020-08-06; ieškovės M. Š. atstovas 2021 m. liepos 1 d. pateikė atsakovei pranešimą dėl Valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovė A. B. nuo 2014-03-18 registravo (duomenys neskelbtini) ūkininko ūkį. Atsakovės A. B. sutuoktinis V. B., gyvenantis (duomenys neskelbtini) nuo 2013-05-27 taip pat registravo ūkininko ūkį.
Teisme apklausti liudytojai M. B., R. Š. patvirtino, jog teritorija, kurioje randasi ginčo žemės sklypas nuo 1991 m. buvo apleista. Šioje teritorijoje augo savaiminis miškas, krūmai, medžių aukštis siekė nuo 3-4 metrų. Gretimo sklypo savininkas, ūkininkas M. B. išvalė jam priklausantį 1 ha žemės sklypą, suarė savo bei dalį gretimų sklypų žemę, jog piktžolės neplistų į jo dirbamą žemę.
Byloje apklausti liudytojai M. B., R. Š., D. M. patvirtino, jog nuo 2022 m. pavasario ginčo žemės sklype matė laikomus 3-4 avilius. Patvirtino, jog 2022 metais ginčo žemės sklypas buvo šienaujamas. Šalys neginčijo šių faktinių aplinkybių. Teismas pažymi, jog byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, jog atsakovei ar jos sutuoktiniui priklausantys aviliai būtų laikomi ginčo žemės sklype nuo 2017 m., tai yra nuo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo iki 2022 metų. Taip pat nepateikta jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių, faktines aplinkybes, jog nuo 2017 iki 2022 metų ginčo žemės sklypas būtų šienaujamas.
Atsakovės, jos sutuoktinio (trečiojo asmens) V. B. bei liudytojo D. M. paaiškinimų dėl žemės sklypo naudojimo laikotarpiu nuo 2017 iki 2022 m. nepatvirtino, kiti byloje dalyvavę asmenys, liudytojai bei į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Pažymėtina, jog atsakovė A. B. tik nuo 2022 m. liepos 11 d. registravo bičių šeimas laikomas ginčo žemės sklype. Byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų, jog ginčo žemės sklypas atsakovės būtų kitaip naudojamas iki 2022 metų, šienaujama, šalinamį savaime išaugę krūmai. Atsakovės sutuoktinis V. B. taip pat 8 bičių šeimas deklaravo tik 2022-07-01.
Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, jog atsakovė ginčo žemės sklypą pradėjo naudoti, tik po civilinės bylos iškėlimo teisme, tai yra po 2022 metų kovo 24 dienos. Iki šios datos atsakovė ar jos sutuoktinis šiuo žemės sklypu nesinaudojo.
Byloje nustatyta, jog 2021 m. balandžio 12 d Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (5.1.1.E) AV-882 ,,Dėl žemės sklypo (Kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo“, pakeitė žemės ūkio paskirties žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kurio naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, naudojimo būdą - rekreacinės teritorijos.
Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 12SŽN-177, 3 punktas nustato, kad ,,Išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir pobūdis: žemės ūkio paskirties, kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Galimybė keisti žemės sklypo naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, numatytus pagal savivaldybės ar jos teritorijos bendrąjį ar specialųjį planą: nenumatyta.“.
Vertinant aukščiau nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, jog atsakovei ginčo žemės sklypas buvo išnuomotas, kurio paskirtis - žemės ūkio, naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Po 2021 m. balandžio 12 d. ginčo žemės sklypo paskirtis pakeista į rekreacinės teritorijos.
Lietuvos Respublikos žemės Ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymu Nr.3D-37/D1-40 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gruodžio 11 d. įsakymo Nr.3D-830/D1-920 redakcija) patvirtinto „Dėl žemės naudojimo būdo turinio“ 23 punkte numatyta, jog ,,Rekreacinės teritorijos - žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui.
Remiantis aukščiau išdėstyta norma, darytina išvada, kad rekreacinės paskirties žemė - tai žemės ūkio paskirties žemės sklypai, naudojami kaimo turizmo paslaugoms teikti ir rekreacijos (turizmo) statiniams ir įrenginiams statyti bei eksploatuoti.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 str. 14 d. numatyta, kad ,,Valstybinės žemės nuomininkai turi teisę naudoti išnuomotą valstybinės žemės sklypą savo veiklai vykdyti nepažeisdami nustatytos pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, laikydamiesi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, kitų veiklos apribojimų ir nustatytų servitutų, Žemės gelmių įstatymo nustatyta tvarka naudoti žemės sklype esančius žemės gelmių išteklius ir ertmes, disponuoti žemės sklype išauginta produkcija ir iš šio žemės sklypo gautomis pajamomis. Kitas sąlygas, kurios turi būti numatomos valstybinės žemės nuomos sutartyse, nustato Vyriausybė.
Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, jog atsakovė neįrodė, aplinkybių apie ginčo žemės sklypo naudojimą laikotarpiu nuo 2017 iki 2022 m. atsakovės ar jo sutuoktinio vykdomai žemės ūkio veiklai bei pasikeitus ginčo žemės sklypo paskirčiai, kurioje nuo 2021 m. balandžio 12 d. nebenumatyta žemės ūkio veikla, šios aplinkybės pripažintinos esminėmis žemės nuomos sutarties vienašalio nutraukimui. Vertinant visų aukščiau teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir teisinių argumentų visumą teismas daro išvadą, jog atsakovės ginčo žemės sklypo naudojimas neatitinka šalių sutarties. Atsižvelgiant į tai, ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai.
Ieškovė žemės nuomos sutarties vienašalį nutraukimą įrodinėjo ir CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Teikdama, jog atsakovė nei karto ieškovei nemokėjo žemės mokesčio. Pažymėtina, kad kai nuomininkas daugiau kaip tris mėnesius nuo nustatyto žemės nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka, tai nuomotojas gali vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kuris taikytinas kartu su CK 6.217 straipsniu. Nuomotojas prieš vienašališkai nutraukdamas žemės nuomos sutartį prieš terminą pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktą, apie žemės nuomos sutarties nutraukimą privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kai nuomojama kitos paskirties žemė, – ne vėliau kaip prieš du mėnesius (CK 6.564 straipsnio 2 dalis).
Sprendžiant, ar nuomininkas nevykdė jam priskiriamos pareigos mokėti nuomos mokestį ir ar šis pareigos nevykdymas gali būti laikomas esminiu nuomos sutarties pažeidimu, kaip jį apibūdina CK 6.217 ir 6.564 straipsnių normų dispozicijos, būtina atsižvelgti į individualias sutarties ypatybes, šalių elgesį, tarp šalių susiklosčiusią sutarties vykdymo praktiką, nustatyti sutartį pažeidžiančius nuomininko veiksmus ir įvertinti, ar nustatyti nuomininko veiksmai leidžia nuomotojui nesitikėti, jog nuomininkas tinkamai įvykdys sutartį ateityje, taip pat ar šioje situacijoje būdamas nuomotoju kiekvienas protingas asmuo galėtų pagrįstai prarasti pasitikėjimą nuomininko gebėjimu vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 29 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovė nei vienos įmokos už žemės nuomą nesumokėjo. Atsakovė į šiuos ieškovės argumentus nurodė, kad nuomos mokesčio negali mokėti naujajai savininkei dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Atsakovė gavusi naujosios savininkės banko sąskaitos duomenis, nuomos mokestį sumokės jai nedelsiant. Ieškovė į šiuos atsakovės argumentus nurodė, kad nuomos sutartis yra nutraukta, todėl bankinės sąskaitos numerio pateikimas atsakovei prarado aktualumą, nes bankinės sąskaitos pateikimas atsakovei reikštų, kad ieškovė sutinka tęsti nuomos santykius.
Ieškovė, reikšdama ieškinį dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą dėl nesumokėto žemės nuomos mokesčio, nereiškė reikalavimo priteisti žemės nuomos mokesčio skolą. Teismo vertinimu, visos aukščiau nustatytos aplinkybės neteikia pagrindo daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovės padarytas sutarties pažeidimas dėl žemės nuomos mokesčio nesumokėjimo, atitinka esminio nuomos sutarties pažeidimo požymius, kaip jie apibūdinami CK 6.217 straipsnio 2 dalyje ir 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir nurodytoje kasacinio teismo praktikoje.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė rašytiniais įrodymais pagrindė 1176,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 176,00 Eur žyminis mokestis teikiant ieškinį bei 1000 Eur teisinių atstovavimo išlaidų. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, todėl visos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti 2017-09-25 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 12SŽN-177 nutrūkusia nuo 2021-07-01.
Priteisti iš atsakovės A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1176,00 Eur (vienas tūkstantis šimtas septyniasdešimt šešis Eur) bylinėjimosi išlaidų ieškovei M. Š., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.