- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-08
- Bylos Nr.
- e2A-537-730/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00492-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- A. B.
- Ieškovas
- M. Š.
- Trečiasis asmuo
- V. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovei A. B. dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo nutraukta, tretieji asmenys V. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (buvusi - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, prašydama pripažinti 2017 m. rugsėjo 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - sutartis) nutrūkusia nuo 2021 m. liepos 1 d., priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 0,1630 ha, žemės sklypo naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai (toliau – žemės sklypas). Nuomininkė A. B. su Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2017 m. rugsėjo 25 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį. Tarp šalių yra kilęs ginčas dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo nutrūkusia. Ieškovė nurodo, kad ji pageidauja iš nekilnojamojo turto registro įstaigos išregistruoti valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau atsakovė ignoruoja ieškovę ir nesutinka, kad nuomos sutartis jau yra nutrūkusi ir pasibaigusi. Dėl šios priežasties ieškovė yra priversta kreiptis į teismą. Ieškovė teigia, kad atsakovė žemės sklypo žemės ūkio veiklai nenaudoja, nuomos mokesčio ieškovei nemoka, todėl darytina išvada, kad atsakovė konkliudentiniais veiksmais pripažįsta, kad nuomos sutartis yra nutrūkusi ir pasibaigusi.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovė tinkamai ir laiku vykdė ir tebevykdo visas prievoles pagal žemės nuomos sutartį. Nuo pat sutarties sudarymo atsakovė mokėjo nuomos mokestį, žemės sklypą prižiūri, šienauja, juo rūpinasi, jame nepertraukiamai vykdė ir tebevykdo žemės ūkio veiklą - užsiima bitininkyste, žemės sklype yra pastatyti aviliai, o sutartis yra sudaryta iki 2042 m. rugsėjo 25 d.. Apie pasikeitusią žemės paskirtį ir pasikeitusį savininką pirmą kartą buvau informuota tik 2021 m. liepos mėn. 1 d. raštu. Nacionalinė žemės tarnyba neinformavo apie pasikeitusį žemės sklypo savininką, pasikeitusias nuomos sutarties sąlygas, sutarties nutraukimą ar kitas aplinkybes. Nuomotojas, siekdamas gauti jam pagal sutarties sąlygas priklausantį nuomos mokestį turėjo informuoti apie pasikeitusį sklypo savininką ir nurodyti rekvizitus, kuriais nuomos mokestis turėtų būti mokamas. Gavusi naujosios savininkės banko sąskaitos duomenis, nuomos mokestį sumokės jai nedelsiant. Pažymi, kad nuomos sutartis gali būti nutraukta tik nuomotojo ir nuomininko bendru sutarimu.
3. Ieškovė pateikė dubliką į atsakovės pateiktą atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, jog su atsakovės atsiliepimo į ieškinį motyvais, teiginiais, nesutinka. Nurodė, kad ginčo objektas šioje civilinėje byloje yra ne žemės ūkio paskirties žemės sklypas, bet kitos paskirties rekreacijai naudojamas žemės sklypas, kuriuo naudotis atsakovė neturi jokios teisės pagal sudarytą ginčo žemės nuomos sutartį. Atsakovės pateikti įrodymai apie tariamą ūkininkavimą žemės sklype yra surinkti tik ginantis nuo ieškovės pareikšto ieškinio, o ne patvirtinantys realų ūkininkavimą. Ieškovė negali patvirtinti, kad atsakovės pateiktose fotonuotraukose yra užfiksuotas ginčo žemės sklypas, kadangi atsakovės pateikti duomenys yra neinformatyvus, iš atsakovės pateiktų duomenų negalima nustatyti, kokioje vietoje buvo padarytos fotonuotraukos. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodo, kad sklypą šienauja, tačiau fotonuotraukose yra pateiktas suartas nežinomas žemės sklypas, tai yra šienaujamos pievos negali būti ariamos, todėl ieškovė mano, kad atsakovė teismui nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie tariamai naudojamą ieškovės žemės sklypą. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nuo 2020 m. rugpjūčio 20 d. iki 2021 m. liepos 1 d., tai yra beveik metus laiko nuomos mokesčio nemokėjo, nesidomėjo mokesčių mokėjimu, nors sutartis numatė atsakovės prievolę mokėti nuomos mokestį. Nuomos sutartis yra nutraukta, todėl bankinės sąskaitos numerio pateikimas atsakovei prarado aktualumą, nes bankinės sąskaitos pateikimas atsakovei reikštų, kad ieškovė sutinka tęsti nuomos santykius. Atsakovė gavusi ieškovės pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą, nesikreipė į ieškovę dėl nuomos sutarties pakeitimo, tai yra ieškovė mano, kad atsakovė faktiškai pripažino, kad remiantis nuomos sutarties 16 punktu, nuomos santykiai nutrūko.
4. Atsakovė pateikė tripliką nurodydama, jog su ieškovės dubliku nesutinka. Nurodo, kad sklypo nuomininkė tinkamai ir laiku vykdė ir tebevykdo visas prievoles ir nuo sutarties sudarymo atsakovė mokėjo nuomos mokestį, sklypą prižiūri, vykdo ūkio veiklą - užsiima bitininkyste, žemės sklype yra pastatyti aviliai. Atsakovės manymu, nėra jokio teisinio pagrindo nutraukti sutartį, kadangi ji prievoles pagal sutartį vykdo laiku ir tinkamai, nuomos mokesčio negali mokėti naujajai savininkei dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių. Gavusi naujosios savininkės banko sąskaitos duomenis, nuomos mokestį sumokės jai nedelsiant. Pažymi, jog sutarties 17 punkte numatyta, kad :,,Pagal šią sutartį pakeitus žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį, nuomotojas, vadovaudamasis parengtu ir patvirtintu detaliuoju planu, turi patikslinti išnuomoto žemės sklypo kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre. Kadastro duomenys keičiami šalies, inicijavusios detaliojo plano, pagal kurį pakeista pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, rengimą, lėšomis. Sutarties šalys įsipareigoja pagal pakeistus žemės sklypo kadastro duomenis pakeisti šią sutartį.“. Šalys neinicijavo nuomos sutarčių sąlygų pakeitimo, tęsė žemės nuomos santykius, o ieškovė neteisėtai pakeitė žemės sklypo paskirtį.
5. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra.
6. Trečiasis asmuo V. B. atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad jo sutuoktinė (atsakovė) žemės, sklypo nuomininkė visada tinkamai ir laiku vykdė ir tebevykdo visas prievoles pagal žemės nuomos sutartį. Nuo pat sutarties sudarymo atsakovė mokėjo nuomos mokestį, žemės sklypą prižiūri, šienauja, juo rūpinasi, jame nepertraukiamai vykdė ir tebevykdo žemės ūkio veiklą - užsiima bitininkyste, žemės sklype yra pastatyti aviliai. Žemės ūkio veiklą su atsakove vykdo kartu.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
7. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 2 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino 2017 m. rugsėjo 25 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nutrūkusia nuo 2021 m. liepos 1 d., priteisė iš atsakovės 1176 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:
8. Dėl faktinių aplinkybių teismas nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. atsakovė ir Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią atsakovei buvo išnuomotas žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2020 m. rugpjūčio 6 d. nuosavybės teise atiteko ieškovei. Ieškovė 2021 m. balandžio 12 d. pakeitė žemės sklypo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į rekreacinės teritorijos ir 2021 m. liepos 1 d. pateikė pranešimą atsakovei dėl nuomos sutarties nutraukimo, pasikeitus žemės sklypo naudojimo paskirčiai, dėl ko sklype žemės ūkio veikla yra negalima.
9. Dėl sutarties nutraukimo teismas nurodė, kad pagal žemės nuomos sutarties 16 punktą sutartis gali būti nutraukta esant žemės paskirties pakeitimui. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, konstatavo, kad atsakovė sklypu faktiškai iki 2022 m. kovo 24 d., kada ieškovė pateikė ieškinį, nesinaudojo, o ir be to, atsakovė nepateikė įrodymų, jog sklypu iki 2022 metų naudojosi, jį šienavo ir juo rūpinosi. Teismas atsižvelgęs į tai, kad sutarties 16 punktas numato sutarties nutraukimo galimybę pakeitus žemės sklypo naudojimosi paskirtį, įvertinęs jog atsakovė sklypu faktiškai nesinaudojo ir nuomos mokesčio nemokėjo, nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti visiškai ir nutraukti žemės nuomos sutartį nuo 2021 m. liepos 1 d.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
10. Apeliaciniu skundu apeliantė (atsakovė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį dėl nuomos sutarties pripažinimo nutraukta atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, priteisti iš ieškovės apeliantės naudai bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
10.1. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė aplinkybių, kad visą laikotarpį, tai yra nuo 2017 iki 2022 metų naudojosi ginčo sklypu. Nurodo, kad apeliantė tinkamai vykdė nuomininkės pareigas, mokėjo nuomos mokestį, sklypą prižiūrėjo, juo rūpinosi ir vertėsi ūkio veikla - bitininkyste, kadangi žemės sklype yra pastatyti aviliai, kas buvo konstatuota bylos nagrinėjimo metu. Pažymi, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, tai yra aplinkybę įrodinėti ar apeliantė ūkininkavo žemės sklype priskyrė pačiai ieškovei.
10.2. Nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog valstybinės žemės nuomos sutartys gali būti nutrauktos tik nuomotojo ir nuomininko bendru sutarimu. Mano, kad sutartis negali būti nutraukta sutarties 16 punkto pagrindu, tai yra pasikeitus paskirčiai, kadangi sutartimi šalys sutarė keisti sutarties sąlygas pasikeitus aplinkybėms, o šiuo atveju faktiškai nuomos santykiai buvo pratęsti, nes apeliantė ir toliau naudojasi žemės sklypu, užsiima bitininkyste. Pažymi, jog rekreacinės paskirties sklypuose nėra draudžiama laikyti bičių, o atsakovė yra pateikusi duomenis apie laikomas bičių šeimas.
10.3. Nurodo, kad sklypų perleidimo aplinkybės, tai yra sudarytos dovanojimo sutartys yra galimai apsimestinės. Teigia, kad kyla abejonių ar dovanotojas yra ieškovės giminaitis, kodėl ir už ką jis ieškovei dovanojo žemės sklypus, ar šie dovanojimo sandoriai nėra apsimestiniai ir jais nebuvo siekiama išvengti ginčo žemės sklypo pardavimo apeliantei, kuri, kaip sklypo nuomininkė, turėtų pirmumo teisę šį sklypą įsigyti. Nurodo, kad apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų.
Atsiliepimas
11. Ieškovė atsiliepimą į apeliantės apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti ieškovei iš apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
11.1. Nurodo, kad apeliantės pateikti įrodymai apie tariamą ūkininkavimą žemės sklype yra surinkti tik ginantis nuo ieškovės pareikšto ieškinio, o ne patvirtinantys realų ūkininkavimą. Nurodo, kad apeliantė nemoka nuomos mokesčio, teigia, kad nežino ieškovės banko sąskaitos numerio, tuo klaidindama teismą, jog savo sutartinę prievolę mokėti nuomos mokestį vykdo tinkamai. Pažymi, kad ieškovė nėra gavusi jokio nuomos mokesčio, apeliantė esama situacija nesirūpino, o informavus apeliantę dėl nuomos sutarties nutraukimo apeliantė neišreiškė valios keisti sutarties sąlygas.
11.2. Nurodo, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ginčo sklypas ir atsakovės gyvenamoji vieta yra mažiausiai (duomenys neskelbtini) kilometrų atstumu, sklypo plotas yra tik 0,163 hektaro, todėl sudaryta nuomos sutartis buvo tik pretekstas kreiptis į Nacionalinę mokėjimų agentūrą dėl Europos Sąjungos išmokų gavimo. Nesutinka su apeliante, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, kadangi teismas sudarė lygias galimybes šalims vienodai pateikti įrodymus, apie faktinę situaciją ginčo sklype.
11.3. Nurodo, kad ieškovė sutartį nutraukė pakeitus ginčo sklypo naudojimo pobūdį, tai yra iš ūkio paskirties į rekreacinės teritorijos. Teigia, kad rekreacinėje teritorijoje draudžiama kelti pavojų poilsiautojų saugumui, be to, ieškovė ketina statyti poilsio paskirties pastatą, dėl ko, šiuo atveju sutartis buvo nutraukta esant teisėtam pagrindui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo.
14. Ieškovė 2023 m. gegužės 25 d. pateikė naujus įrodymus su paaiškinimais (Nr. DOK-7306). Ieškovė paaiškinimuose nurodo, kad atliko patikrinimą jos žemės sklype esančių avilių, kuriuose tariamai turi būti apeliantės bitės. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad jokių bičių aviliuose nėra, aviliai tušti, teismui yra teikiama tikrovės neatitinkanti informacija apie atsakovės tariamą ūkininkavimą. Nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui teikiamos fotofiksacijos darytos po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tai yra 2023 m. gegužės 25 d.. Nurodo, kad šių foto fiksacijų teikimo būtinumą sąlygoja nepagrįsti atsakovės teiginiai dėl faktinio ūkininkavimo ginčo sklype. Ieškovė su teikiamais paaiškinimais pateikė ir penkias foto fiksacijas. Foto fiksacijose užfiksuoti trys mėlynos ir geltonos spalvos aviliai. Užfiksuotas avilių turinys, tai yra iš avilių viršaus, atidarius dangtį, matyti įvairių medžiagų atraižos, bičių nėra.
15. CPK 314 straipsnis numato dvi išimtis iš bendro naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme draudimo: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tokius įrodymus priimti ir kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Kasacinis teismas, aiškindamas paminėtas proceso teisės nuostatas, yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, be to, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-611/2015 ). Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
16. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į tai, jog minėtų įrodymų (nutarties 14 punktas) ieškovė negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, į tai, kad teikiami rašytiniai įrodymai yra reikšmingi įrodinėjamų faktinių aplinkybių kontekste, į tai, kad teikiamų rašytinių įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo nutaria teikiamus įrodymus priimti ir vertinti juos kitų byloje esančių įrodymų visete (CPK 185 straipsnis).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
17. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, jog apeliantė vykdo ūkinę veiklą ginčo sklype, jį prižiūri, verčiasi bitininkyste, dėl ko nuomos sutartis buvo nutraukta nepagrįstai. Nurodo, kad nors žemės sklypo paskirtis iš ūkinės buvo pakeista į rekreacinės paskirties, tačiau ši aplinkybė nedraudžia rekreacinės paskirties sklype laikyti bičių avilių. Mano, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, neatsižvelgė į tai, kad valstybinės žemės nuomos sutartys gali būti nutrauktos tik nuomotojo ir nuomininko bendru sutarimu. Teigia, kad sklypų perleidimo aplinkybės, tai yra sudarytos dovanojimo sutartys yra galimai apsimestinės, kyla abejonių, kad dovanotojas yra ieškovės giminaitis, neaišku kodėl ir už ką jis ieškovei dovanojo sklypus.
18. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio Klaipėdos rajono skyriaus (nuomotojos) ir apeliantės A. B. (nuomininkės) buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuomininkas išnuomojo, o nuomotojas išsinuomojo žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas - 0,1630 ha.. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui R. S.“ nusprendė atkurti nuosavybės teises į piliečiui R. S. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,4336 ha žemės ir perdavė neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam: 0,1054 ha kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1630 ha kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,1017 ha kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Sprendimo 5 punkte nurodyta, jog valstybinės žemės nuomos 2017-09-25 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta su A. B. dėl valstybinės žemės kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos.
19. Ginčo sklypą, priklausiusį R. S. nuo 2020 m. vasario 11 d. (nutarties 18 punktas), remiantis Nekilnojamojo turto registro 2021 m. vasario 26 d. duomenimis 2020 m. gegužės 27 d. paveldėjo G. E. G.. Įpėdinis G. E. G. 2020 m. birželio 25 d. sklypą padovanojo D. K., kuris 2020 m. rugpjūčio 6 d. ginčo sklypą padovanojo ieškovei. Visą šį laikotarpį ginčo sklypo žemės nuomos sutartis nebuvo nutraukta. 2021 m. balandžio 12 d Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo pakeista ginčo žemės sklypo naudojimo paskirtis iš ūkinės paskirties į rekreacinės teritorijos.
20. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog 2021 m. liepos 1 d. pateikė apeliantei pranešimą dėl žemės nuomos sutarties nutraukimo pirmiausia apeliantei nemokant žemės nuomos mokesčio (ginčo sklypo nuomos sutarties 9 punktas) ir esant pakeistai žemės sklypo paskirčiai (ginčo sklypo nuomos sutarties 16 punktas). Aplinkybę, jog apeliantei pranešimas buvo įteiktas patvirtina apeliantės 2021 m. liepos 14 d. atsakymas, jog nuomos sutartis yra sudaryta tarp apeliantės ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, o sutartis galioja iki 2042 m. rugsėjo 25 d.. Šalys taip pat pateikė ginčo sklypo foto fiksacijas iš kurių matyti, kad ginčo sklypas nėra prižiūrimas, ieškovė 2022 m. liepos 11 d. ir 2022 m. spalio 5 d. pateikė avilių foto fiksacijas, kuriuose matyti apleisti aviliai. Ieškovė taip pat 2023 m. gegužės 25 d. pateikė ginčo sklypo foto fiksacijas, iš kurių matyti, kad ginčo sklype yra aviliai, kurių viduje yra įvairių medžiagų atraižų, bičių aviliuose nėra.
21. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu pirmiausia nurodo, kad teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nepagrįstai nustatė, kad apeliantė ginčo sklype ūkine veikla nesiverčia, sklypo nenaudoja. Teigia, kad apeliantė moka nuomos mokestį, prižiūri sklypą ir sklype verčiasi ūkine veikla.
22. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, tai yra sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.
23. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Įrodinėjimo pareigos turinys yra aiškiai atskleistas proceso įstatyme (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis), vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). Kaip minėta, teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis).
24. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, pateiktas foto fiksacijas, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus nesutinka su apeliantės argumentais, jog teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, dėl ko netinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes dėl ginčo žemės sklypo naudojimosi fakto. Ištyrus ieškovės pateiktas foto fiksacijas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nustatyta, kad ieškovės žemės sklype yra pastatyti apeliantės aviliai, tačiau vien avilių buvimo faktas nepatvirtina apeliantės įrodinėjamos aplinkybės, jog sklype verčiamasi ūkine veikla (CPK 185 straipsnis). Priešingai, minėtos foto fiksacijos pagrindžia, jog aviliai yra nenaudojami, o aviliuose vietoje bičių šeimų (kolonijų) yra sukrautos įvairių medžiagų atraižos. Pažymėtina, jog sklype matyti nenupjauta žolė, sklypas yra apleistas.
25. Antra, vertinant aptartų įrodymų visumą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad jie nėra prieštaringi liudytojų parodymams – liudytojas M. B. ((duomenys neskelbtini)) parodė, kad ginčo sklypas buvo apleistas ir tik 2022 m. vasarą ginčo žemės sklype pastebėjo 3-4 bičių avilius, liudytojas R. Š. paaiškino, kad nuo ginčo sklypo gyvena (duomenys neskelbtini) atstumu nuo vaikystės, sklype savaime augo išdygę krūmai, medžiai ir tik 2022 metais ginčo žemės sklype pastebėjo 3-4 avilius. Atidaręs vieną avilį pastebėjo avilyje sukrautus plastikinius kibirus. Aplinkybę, jog bičių aviliai ginčo sklype atsirado tik 2022 metais patvirtino ir liudytojas D. M.. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktas foto fiksacijas, liudytojų parodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė sklypu faktiškai ilgą laiko tarpą nesinaudojo.
26. Trečia, būtina pažymėti, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pateikė įrodymus, įrodančius jos įrodinėjamą aplinkybę, kad apeliantė ginčo sklypu faktiškai nesinaudoja ir jame ūkinės veiklos nevykdo. Apeliantė neigdama šią aplinkybę iš esmės pateikė tik išrašą, kad sklypas nėra įtraukas į apleistų sklypų apskaitą (Nr. DOK-2691), tačiau nepateikė jokių įrodymų apie faktiškai vykdomą ūkinę veiklą – bitininkystę, tai yra nepateikė jokių foto fiksacijų, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, ar kitų įrodymų, kurie pagrįstų, jog apeliantė ginčo sklype verčiasi ūkine veikla. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 22-26 punktuose, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą vertino byloje pateiktus įrodymus, ir padarė pagrįstą bei motyvuotą išvadą, kad apeliantė ginčo sklypu nesinaudoja.
27. Šiuo aspektu būtina pažymėti, kad apeliantė taip pat nurodo visada mokėjusi nuomos mokestį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apeliantė tokių įrodymų nepateikė nei pirmosios instancijos teismui, nei su apeliaciniu skundu, atsižvelgiant į tai, jog ieškovės teigimu ji jokio nuomos mokesčio (pinigų) iš apeliantės nėra gavusi, minėti apeliacinio skundo argumentai laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais byloje esančiais rašytiniais įrodymais (CPK 185 straipsnis).
28. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad šiuo atveju valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 12SŽN-126 gali būti nutraukta tik nuomotojo ir nuomininko bendru sutarimu, tačiau su šiuo apeliacinio skundo argumentu negalima sutikti. Kaip nustatyta nutarties 18 punkte Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 12S-1-(14.12.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui R. S.“ nusprendė atkurti nuosavybės teises į piliečiui R. S. tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,4336 ha žemės ir perdavė neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtajam: 0,1054 ha kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1630 ha kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,1017 ha kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Sprendimo 5 punkte nurodyta, jog valstybinės žemės nuomos 2017-09-25 sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta su A. B. dėl valstybinės žemės kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos.
29. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai nuosavybės teisės atkuriamos perduodant kitų asmenų nuomojamą žemę neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu žemės sklypu, teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos sutartį pereina naujajam žemės savininkui, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Šiuo atveju minėto sprendimo (nutarties 28 punktas), penktajame punkte nurodyta ginčo žemės nuomos sutartis ir minėtu sprendimu nebuvo sutarta dėl minėto žemės sklypo nuomos sąlygų pakeitimo, todėl šiuo atveju visos teisės ir sąlygos pagal ginčo nuomos sutartį perėjo R. S.. Pažymėtina, kad kaip nurodyta nutarties 19 punkte ginčo sklypą paveldėjo G. E. G., kuris 2020 m. birželio 25 d. sklypą padovanojo D. K., kuris 2020 m. rugpjūčio 6 d. ginčo sklypą padovanojo ieškovei, todėl darytina išvada, kad apeliantė turi teisę nutraukti ginčo nuomos sutartį, ir ar reikšti reikalavimus dėl nuomos mokesčio sumokėjimo.
30. Kaip minėta (nutarties 20 punktas), ieškovė 2021 m. liepos 1 d. informavo apeliantė dėl žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo dvejais pagrindais, tai yra pirmiausia apeliantei nemokant žemės nuomos mokesčio (ginčo sklypo nuomos sutarties 9 punktas) ir esant pakeistai žemės sklypo paskirčiai (ginčo sklypo nuomos sutarties 16 punktas). Nors apeliantė nurodo, kad nuomos mokestį visada ir laiku mokėjo, o pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę vertino netinkamai, tačiau atsižvelgiant į tai, kas nurodyta nutarties 27 punkte, į tai, kad apeliantė neteikė jokių įrodymų, jog nuomos mokestį mokėjo ir ar ėmėsi bet kokių veiksmų mokesčio sumokėjimui, darytina išvada, kad šiuo atveju apeliantė neįrodė tinkamo nuomos mokesčio sumokėjimo fakto.
31. Apeliantė taip pat nurodo, kad šiuo atveju ginčo sklypo nuomos sutartis vien pasikeitus žemės sklypo paskirčiai buvo nutraukta nepagrįstai, kadangi apeliantė toliau laiko bites ginčo sklype, vykdo ūkinę veiklą, o rekreacinėje zonoje nėra draudžiama verstis bitininkyste. Su šiais argumentais nesutiktina. Pirmiausia pažymėtina, kad ginčo sklypo nuomos sutarties 16 punkte nustatyta, kad sutartis prieš terminą nutraukiama, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį arba keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, išskyrus atvejus, kai sutartyje yra numatytas žemės sklypo naudojimo būdo ir (ar) pobūdžio keitimas, taip pat kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir įstatymų nustatytais atvejais.
32. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad žemės sklypo paskirtis iš ūkio paskirties į rekreacinės paskirties buvo pakeista 2021 m. balandžio 12 d Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Nors apeliantės teigimu ji toliau gali vystyti ūkinę veiklą, tačiau kaip nustatyta nutarties 24-26 punktuose, apeliantė neįrodė, kad ji žemės sklypą naudojo pagal paskirtį, tai yra vertėsi ūkine veikla. Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų visuma pagrindžia, kad apeliantė ginčo sklype iš esmės laikė tuščius avilius, ginčo sklypo neprižiūrėjo, o ir be to, nemokėjo nuomos mokesčio sklypo savininkei – ieškovei. Kita vertus, nesutiktina ir su argumentu, kad apeliantė ūkine veikla gali verstis ir rekreacinėje zonoje laikant bites, kadangi ūkinė veikla rekreacinėje teritorijoje gali kelti pavojų poilsiautojų saugumui, trukdyti ilsėtis poilsiui skirtose vietose. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju žemės sklypo naudojimosi paskirtis buvo pakeista sutarties vykdymo metu, į tai, kad viena iš sąlygų nutraukti žemės sklypo nuomos sutartį yra žemės sklypo paskirties pasikeitimas (ginčo sklypo nuomos sutarties 16 punktas), sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju ieškovė turėjo teisę nutraukti žemės sklypo sutartį ginčo žemės sklypo nuomos sutarties 16 punkto pagrindu.
33. Apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad sklypų perleidimo aplinkybės, tai yra sudarytos dovanojimo sutartys yra galimai apsimestinės. Teigia, kad kyla abejonių ar dovanotojas yra ieškovės giminaitis, kodėl ir už ką jis ieškovei dovanojo žemės sklypus, ar šie dovanojimo sandoriai nėra apsimestiniai ir jais nebuvo siekiama išvengti ginčo žemės sklypo pardavimo apeliantei, kuri, kaip sklypo nuomininkė, turėtų pirmumo teisę šį sklypą įsigyti.
34. CPK 306 straipsnio 2 dalis nurodo, kad apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė pirmosios instancijos teisme nereiškė savarankiško reikalavimo pripažinti jos nurodytas dovanojimo sutartis apsimestinėmis, šios aplinkybės nėra bylos nagrinėjimo dalykas, be to, apeliantė jokių argumentų nenurodė ir pateiktame atsiliepime į ieškinį, todėl apeliantė apeliacinį skundą grindžia naujais motyvais, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
35. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta nutarties 17-34 punktuose, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio panaikinti ir ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
36. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
37. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, taip pat šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu vertina, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
38. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
39. Apeliantės apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 1000 Eur advokato pagalbos išlaidų (Nr. DOK-7305). Atsižvelgiant į tai, jog apeliantės apeliacinio skundo reikalavimai netenkinami visiškai, iš apeliantės priteistina 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės ieškovės. Pažymėtina, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei M. Š. iš apeliantės A. B. 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.