Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Skuodo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei A. B., dėl vaiko atskyrimo nuo motinos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė reikalavimus palaikė, prašė ieškinį tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai. Teismo posėdyje atsakovė su ieškovo ieškiniu sutiko. Atsakovė pripažino, kad buvo suklydusi, buvo šeimoje vartojamas alkoholis, tačiau dabar alkoholio nebevartoja, abu su sugyventiniu lankė psichologo kursus, sugyventinis alkoholį kartais pavartoja. Nurodė, kad yra neseniai įsidarbinusi (duomenys neskelbtini), gauna 380 Eur atskaičius mokesčius darbo užmokestį. Nurodė, kad su dukra bendrauja nuolat ir palaiko ryšį telefonu, dukra svečiuojasi savaitgaliais namuose. Patvirtino, kad galės teikti 50 Eur ieškovo prašomą priteisti išlaikymą dukrai.

Teismo posėdyje apklausta nepilnametė A. B. parodė, kad globos namuose jaučiasi gerai, turi draugų, auklėtojos jai yra kaip mamos. Nurodė, kad su mama bendrauja nuolat telefonu, turi savo telefoną, pati paskambina mamai. Nurodė, kad su broliu ir sese nelabai bendrauja, šiek tiek pykstasi. Parodė, kad savaitgaliais grįžta į namus pas mamą, tačiau nesijaučia, kad būtų grįžusi į tikrus namus, jaučiasi kaip nesava, namuose jai nuobodu, nėra ką veikti. Nurodė, kad nesutaria su mamos draugu (patėviu). A. B. parodė, kad norėtų gyventi globos namuose, o ne namuose, jai globos namuose geriau, namuose mama ir patėvis vartoja alkoholį.

Liudytoja G. K. ((duomenys neskelbtini)) parodė, kad antrus metus dirba su atsakovės šeima, teikia šeimai socialines paslaugas. Nurodė, kad nuo 2017 m. vasario atsakovės dukra A. apgyvendinta globos namuose, atsakovė nuo tada stengėsi pasitaisyti, lankydavosi pas psichiatrą, abu su sugyventiniu buvo davę blaivybės įžadus, atsakovė nuolat palaiko artimus ryšius su dukra A. Parodė, kad šeimoje yra pakankamos sąlygos vaikams augti ir gyventi. Nurodė, kad atsakovė nuo 2018 m. kovo 19 d. įsidarbino (duomenys neskelbtini), sugyventinis K. V. dirba pas ūkininką.

Liudytoja J. N. ((duomenys neskelbtini)) parodė, kad nuolat bendrauja su atsakovės dukra A., kuri šiuo metu gyvena vaikų globos namuose. Parodė, kad A. globos namuose jaučiasi gerai, yra išskirtinai aktyvus vaikas, visur dalyvauja. Nurodė, kad A. nori gyventi ne namuose, yra sakiusi, kad jai namuose nepatinka. Bendrauja su mama, susiskambina su ja telefonu, nori žinoti, kas vyksta namuose, mamą apsikabina.

Liudytoja S. R. ((duomenys neskelbtini)) parodė, kad yra bendravusi su atsakovės dukra A., mergaitė jai yra sakiusi, kad nenori gyventi namuose, tačiau konkrečių šio nenoro priežasčių nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl vaiko atskyrimo nuo motinos

Atsakovei pareikštas ieškinys dėl vaiko atskyrimo nuo motinos tuo pagrindu, kad atsakovė negyvena kartu su dukra Andželika dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

Tėvų valdžios ribojimas iš esmės yra tėvų teisių, susijusių su vaiku, įgyvendinimo sustabdymas. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) numato dvi tėvų valdžios ribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimo sąlygų sąrašas yra baigtinis, t. y., kai tėvai: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką savo amoraliu elgesiu; 5) visiškai nesirūpina vaikais, ir nėra duomenų, jog situacija gali pasikeisti. CK 3.179 straipsnio 1 dalyje išdėstytos sąlygos, kai vaikas teismo sprendimu gali būti atskiriamas nuo tėvų. Kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos) (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė turi nepilnametę dukrą A. B., gimusią 2004 m. lapkričio 9 d. (A. B. gimimo liudijimo duomenimis (b. l. 4), 2005 m. sausio 26 d. gimimo įrašo Nr. 53 duomenimis (b. l. 7)).

2012 m. kovo 22 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atsakovės A. B. ir K. V. šeima įrašyta į Skuodo rajono socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 11).

2017 m. vasario 7 d. vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo akto duomenimis, atsakovės dukra A. B. nuo 2017 m. vasario 7 d. laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini) (b. l. 15).

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai – 2015 m. gegužės 13 d., 2016 m. sausio 15 d., 2016 m. vasario 3 d. šeimos aplankymo aktai, pagal kuriuos atsakovės A. B. šeimoje buvo piktnaudžiaujama alkoholiu, vaikams nesudaromos jaukios ir ramios namų aplinkos, rodomas vaikams netinkamas pavyzdys, kenkiama vaikų sveikatai rūkant tame pačiame kambaryje (b. l. 12-14), 2018 m. sausio 9 d., 2017 m. liepos 10 d., 2017 m. sausio 9 d., 2016 m. liepos 8 d., 2016 m. sausio 11 d. informacijos apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą aktai, pagal kuriuos nustatyta, jog atsakovės A. B. šeimai reikalinga ir toliau teikti socialines paslaugas, A. B. ir K. V. reikalinga konsultuoti apie sveiką šeimos funkcionavimą, pareigą ir atsakomybę, tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinus vaikų psichologinius ir materialinius poreikius (b. l. 16-18, 19-21, 22-23, 24-25, 26-27), 2014 m. I pusmečio, 2014 m. II pusmečio, 2015 m. I pusmečio informacijos apie šeimą ir jai teikiamą pagalbą aktai, pagal kuriuos nustatyta, jog atsakovės A. B. ir K. V. šeimai reikalinga teikti socialines paslaugas (bendrąsias ir specialiąsias – socialinės priežiūros, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo), šeimą reikalinga nuolat konsultuoti tiek socialiniame, tiek asmeniniame gyvenime kylančiais klausimais, reikalinga patarti, kaip prižiūrėti vaikus, jais rūpintis (b. l. 28-29, 30-31, 32-33), Šeimos pokyčių analizės dokumentai, pagal kuriuos užfiksuotos pagrindinės problemos atsakovės šeimoje – piktnaudžiaujama alkoholiu, savitvarkos ir higienos įgūdžių stoka, kasdienių gyvenimo ir socialinių įgūdžių stoka (b. l. 34-39), Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato 2017 m. vasario 7 d., 2017 m. gruodžio 20 d. 2017 m. gruodžio 27 d. raštai (b. l. 41-46)), patvirtina, kad atsakovės A. B. šeimoje dukrai A. B. ne visada buvo užtikrinamos ir sudaromos palankios sąlygos vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tą patvirtino ir pati atsakovė teismo posėdžio metu. Atsakovės šeima, nors joje ir matomi teigiami pokyčiai, ir šiuo metu yra stebima vaiko teisių apsaugos specialistų, šeimai yra teikiamos socialinės paslaugos. Tačiau tiek ieškovo Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, tiek byloje apklaustos liudytojos G. K. ((duomenys neskelbtini)) parodymais, atsakovės šeimoje šiuo metu yra pakankamos sąlygos vaikams augti ir gyventi.

Ieškovo bei atstovės paaiškinimų, byloje apklaustų liudytojų parodymų duomenimis, nepilnametė A. B. kategoriškai atsisako sugrįžti gyventi į namus, A. savo nenorą grįžti namo motyvuoja tuo, kad namuose nepatinka neblaivūs asmenys, mamos sugyventinis K. V. kartais vartoja alų, pas jį ateina neblaivūs draugai. Tai, kad atsakovės sugyventinis K. V. ir šiuo metu kartais vartoja alkoholį, patvirtino ir pati atsakovė teismo posėdžio metu.

Nepilnametė A. apklausta teismo posėdyje, nurodė, kad nenori namo grįžti, jai geriau gyventi globos namuose, kur ji jaučiasi gerai, turi draugų, auklėtojos jai yra kaip mamos. Parodė, kad savaitgaliais grįžta į namus pas mamą, tačiau nesijaučia, kad būtų grįžusi į tikrus namus, jaučiasi kaip nesava, nurodė, kad nesutaria su mamos draugu (patėviu), namuose mama ir patėvis vartoja alkoholį. A. B. nurodė, kad su mama bendrauja nuolat telefonu, turi savo telefoną, pati paskambina mamai.

Pažymėtina, jog teismui sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį klausimą, turi būti atsižvelgta į vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CPK 380 straipsnio 1 dalis, CK 3.183 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu teismas vertina, kad šiuo atveju turi būti atsižvelgta į nepilnametės A., kuriai šiuo metu yra 13 metų, nuomonę, ji neprieštarauja paties vaiko interesams, tą patvirtino teismo posėdžio metu ir ieškovo Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Kaip matyti iš A. paaiškinimų, kurie buvo nuoseklūs ir aiškiai suformuluoti, mergaitė mamos namuose jaučiasi nesaugiai, ją gąsdina, kad namuose gali būti vartojamas alkoholis ar lankytis neblaivūs asmenys. Teismo vertinimu, mergaitei dėl šių priežasčių nenorint grįžti namo, ją teismo sprendimu prieš jos valią grąžinus į namus, vaikui būtų padaryta žala ir tai nebūtų labiausiai atitinkantis vaiko interesus bei poreikius sprendimas. Su ieškovo ieškiniu ir jo reikalavimais dėl vaiko atskyrimo teismo posėdžio metu sutiko ir pati atsakovė. Teismas vertina, kad vaiko nuomonė, praėjus tam tikram laiko tarpui ir jo šeimos nariams savo tinkamu elgesiu užsitarnavus vaiko pasitikėjimą, šiuo klausimu gali ir pasikeisti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir šalių, liudytojų paaiškinimų, pačios nepilnametės A. paaiškinimų, vaiko mama atsakovė A. B. nėra piktybiškai nusišalinusi nuo dukros auklėjimo, nuolat palaiko ryšį su dukra telefonu, mergaitė pati paskambina mamai, domisi, kas vyksta namuose, svečiuojasi savaitgaliais namuose, mamą apsikabina. Teismas iš šių aplinkybių vertina, kad ryšys tarp mamos (atsakovės) ir dukros nėra nutrūkęs. Atsakovės ir liudytojos G. K. paaiškinimais, atsakovė stengiasi pasitaisyti, šeimoje yra pakankamos sąlygos vaikams augti ir gyventi, nuo 2018 m. kovo 19 d. atsakovė įsidarbino (duomenys neskelbtini), sugyventinis K. V. dirba pas ūkininką. Iš šių aplinkybių teismas sprendžia, kad nepilnametė A. B. dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, o ne dėl motinos A. B. kaltų veiksmų – ypatingos žalos vaikui darymo, piktnaudžiavimo tėvo valdžia ar žiauraus elgimosi su vaiku – negyvena su mama, todėl šiuo atveju būtų tikslinga taikyti vaiko atskyrimo nuo motinos apribojimo būdą, kuris gali būti panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo mamos atskirtas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, atsakovė A. B. šiuo metu neturi realių galimybių užtikrinti tinkamą dukros priežiūrą, jos auklėjimą bei įgyvendinti kitas įstatyme numatytas motinos teises ir pareigas, todėl tai sudaro pagrindą nepilnametę A. B. atskirti nuo motinos A. B. (CK 3.179 straipsnio 1 dalis).

Išaiškintina, jog atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos, pagrįstos giminyste. Atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, tačiau kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) panaikinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis). Prašymą panaikinti vaiko atskyrimą nuo tėvų (tėvo ar motinos) gali paduoti tėvai, vienas iš tėvų, vaiko globėjas (rūpintojas), artimieji vaiko giminaičiai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prokuroras (CK 3.182 straipsnio 4).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio 1 dalimi, teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, teismo iniciatyva pradėtina byla dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo, vaiko globėjo paskyrimo A. B..

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Vadovaujantis CK 3.183 straipsnio 4 dalimi, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Ieškovas prašo teismo A. B. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatyti Skuodo rajono savivaldybės Barstyčių vaikų globos namuose. Su šiuo ieškovo reikalavimu sutiko ir atsakovė. Nepilnametė A. paaiškino, kad globos namuose ji jaučiais gerai, turi draugų, auklėtojos jai yra kaip mamos. Liudytoja J. N. ((duomenys neskelbtini)) parodė, kad A. globos namuose jaučiasi gerai, yra išskirtinai aktyvus vaikas, visur dalyvauja. Byloje nėra duomenų, kad nepilnametės A. B. gyvenamosios vietos nustatymas Skuodo rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo prieštarautų ar kenktų vaiko interesams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, nepilnametės A. B. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatytina (duomenys neskelbtini) (CK 3.183 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

Pagal CK 3.183 straipsnio 4 dalį, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu priteisia išlaikymą vaikui.

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga.

Atsakovė yra A. B., gimusios 2004 m. lapkričio 9 d., mama (A. B. gimimo liudijimas (b. l. 4), 2005 m. sausio 26 d. gimimo įrašas Nr. 53 (b. l. 7)). Atsakovė turi tėvų (motinos) teises ir pareigas, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus apribojus tėvų valdžią išlieka (CK 3.195 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui.

Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas prašo priteisti nepilnametei A. B. iš motinos išlaikymą po 50 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Pagal atsakovės ir liudytojos G. K. paaiškinimus, atsakovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovės teigimu, ji gauna 380 Eur atskaičius mokesčius darbo užmokestį. Nurodė, kad galės teikti 50 Eur ieškovo prašomą priteisti išlaikymą dukrai. Atsakovė yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų, kad atsakovė turėtų sveikatos problemų. Ieškovo prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis, vaikui gyvenant globos namuose, yra protingas, šis dydis atitinka vaiko interesus. Prašomas išlaikymo dydis atitinka ir atsakovės turtinę padėtį, gaunamas pajamas. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 50 Eur kas mėnesį iki jos pilnametystės.

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, sprendžia, kad iš atsakovės išlaikymas priteistinas jos nepilnametei dukrai A. B. nuo ieškinio teisme pareiškimo dienos, t. y. nuo 2018 m. sausio 19 d. (CK 3.192, 3.196 straipsnis, 3.200 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Už ieškinio pateikimą į valstybės biudžetą turėjo būti sumokėta 100 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą atskirti vaiką nuo motinos ir su tuo susijusius reikalavimus bei 20 Eur (50 Eur x 12 x 3 %) už reikalavimą priteisti išlaikymą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, turėtų būti išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio l dalis). Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės teismas įvertina tai, kad ieškovo ieškinio pagrindinis reikalavimas yra neturtinio pobūdžio, pareikštas vaiko interesais, atsakovės nepilnametė dukra atskiriama nuo motinos dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, o ne dėl motinos A. B. kaltų veiksmų. Atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas – atsakovė savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, su ieškiniu sutiko, dalyvavo teismo posėdyje. Įvertinus atsakovės procesinį elgesį bei tai, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovės kaltės ir ne dėl jos nepagrįstos procesinės pozicijos, vadovaujantis teisingumo ir sąžiningumo principais, valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos žyminiam mokesčiui, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas, iš atsakovės valstybės naudai nepriteistinos, taip pat iš atsakovės valstybei nepriteistinos byloje susidariusios 6,71 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Atskirti nepilnametį vaiką – A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti vaiko A. B. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (duomenys neskelbtini).

Inicijuoti bylos iškėlimą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo A. B..

Priteisti A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą iš A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 50 Eur (penkiasdešimt eurų) nuo 2018 m. sausio 19 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nepriteisti iš atsakovės A. B. valstybei 120 Eur (vienas šimtas dvidešimt eurų) žyminio mokesčio, ir 6,71 Eur (šeši eurai ir septyniasdešimt vienas euro centas) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.