- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-06
- Bylos Nr.
- 2A-1389-345/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-20070-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- I. Z., V. Z.
- Ieškovas
- UAB „Promano LIT“
- Kategorijos
- 30.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Zitos Smirnovienės, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų I. Z. ir V. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje ieškovo UAB „Promano LIT“ ieškinį atsakovams I. Z. ir V. Z. dėl iškeldinimo iį gyvenamųjų patalpų, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Promano LIT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priverstinai iškeldinti atsakovus bei jų nepilnamečius vaikus iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, priverstinai iškeldinti atsakovus bei jų nepilnamečius vaikus iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas iš varžytinių 2011-03-15 įgijo nekilnojamąjį turtą, t.y. vieno kambario, 52,41 kv.m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini)ir dviejų kambarių, 54,61 kv.m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovui turtas nuosavybės teise priklauso nuo 2011-03-15. Atsakovai I. Z. ir V. Z. kartu su savo nepilnamečiais vaikais A. Z. ir G. Z. faktiškai gyvena ieškovui priklausančioje nuosavybėje ir tokiu būdu varžo ieškovo teises ir teisėtus interesus. Atsakovė I. Z. ir nepilnamečiai vaikai savo gyvenamą vietą yra deklaravusios adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovai į žodinius prašymus išsikraustyti iš buto nereaguoja, toliau naudojasi ieškovui priklausančia nuosavybe, nemoka jokio nuomos mokesčio. Ieškovas dėl to patiria nuostolius. Pažymėjo, kad ieškovas niekada neleido atsakovams neatlygintinai naudotis turtu po nuosavybės teisės į jį įgijimo.
Atsiliepimas
Atsakovai I. Z. ir V. Z. atsiliepimu į ieškinį prašė atidėti ieškovo reikalavimų nagrinėjimą iki kol bus baigt nagrinėti teisiniai ginčai bylose tarp atsakovų ir KU „Vilniaus taupomoji kasa“, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovų naudai. Nurodė, kad atsakovų kreditorius, t.y. bankas Nordea PLC, elgėsi nesąžiningai, nepratęsdamas kreditavimo sutarties bei nesuteikdamas atsakovams galimybės gauti kredito mokėjimo atidėjimą bei vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį, o banko veiksmai vertintini kaip piktnaudžiavimas savo kaip stipresnės sandorio šalies padėtimi ir sutarties vykdymo principo pažeidimu. Antstolis skubiai pardavė butą iš varžytinių banko dukterinei įmonei, antstolis atmestinai atliko savo pareigas ir grubiai pažeidė nepilnamečių vaikų teises. Apie ketinimus iškeldinti nepilnamečius vaikus antstolis raštu turėjo pranešti vaiko teisių apsaugos institucijai, tačiau tokio veiksmo neatliko. Bankas butą pardavė pats sau, t.y. savo dukterinei įmonei UAB „Promano LIT“, kuri verčiasi nekilnojamojo turto prekyba. Dėl išsikėlimo iš buto į atsakovus kreipėsi ne ieškovas, o banko darbuotoja. Minėtas butas buvo paties banko perimtas už trečdalį jo rinkos kainos tikslu perparduoti ir gauti iš to pelno, o atsakovams nebuvo suteikta galimybė prasitęsti kreditorinės sutarties, tokiu būdu atsakovams netenkant paskutinio šeimos turto. Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai informavo atsakovus, kad šiuo metu savivaldybė negali pasiūlyti socialinio būsto, yra galimybė tik apsigyventi Motinos ir vaiko krizių centre, t.y. tik motinai ir vaikams, o vaikų tėvas turi pasiieškoti sau gyvenamosios vietos kitur. Tuo metu, kai atsakovai, siekė taikaus susitarimo su banku, prašydami pratęsti mokėjimo terminus, ieškovui buvo žinoma apie vykstantį teisinį ginčą tarp atsakovų ir ankstesnio jų kreditoriaus KU „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl neteisėto turto reikalavimo ir nepagrįsto atsakovų šeimos turto ir piniginių lėšų arešto. Pažymėjo, kad teisiniai ginčai su ankstesniu kreditoriumi KU „Vilniaus taupomoji kasa“, kurių neteisėti veiksmai tiesiogiai ir neigiamai įtakojo kreditorinės sutarties su banku įsipareigojimų vykdymą ir tolesnį turto perėjimą ieškovui dar nebaigti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priverstinai iškeldinti V. Z. ir I. Z. bei jų nepilnamečius vaikus A. Z. ir G. Z. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiais asmeniniais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog atsakovai butais naudojasi be ieškovo sutikimo, pažeisdami ieškovo nuosavybės teises (CK 4.93 str.). Teismas konstatavo, jog atsakovai turėdami įstatyminę pareigą ir prioritetinę tėvų pareigą užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas nepilnamečiams nepagrįstai perkelia ant ieškovo pečių. Teismas dėl atsakovų atsiliepime nurodytų argumentų dėl banko nesąžiningumo, kredito sutarties nepratęsimo, bando darbuotojų galimų ryšių, ginčų su kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ nepasisakė, padaręs išvadą, jog šie argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas V. Z. prašo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad sprendimas yra neteisingas, pažeidžiantis nepilnamečių vaikų interesus, nes atsakovai kitos gyvenamosios patalpos neturi. Vaikų teisių apsaugos skyrius informavo, jog savivaldybė šiuo metu socialinio būsto skirti negali, yra galimybė apsigyventi Motinos ir vaiko krizių centre tik motinai ir vaikams. Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla tarp KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir atsakovų dėl skolos priteisimo, kuri iš esmės įtakojo tai, jog Nordea Bank Finland Plc nutraukė kredito sutartį ir butus pardavė iš varžytynių. Kol nėra išspręsta pastaroji byla, nėra aiškios atsakovų finansinės galimybės dėl kurių atsakovai galėtų sudaryti taikos sutartį su ieškovu ir likti gyventi ginčo bute nuomos ar kitokiais pagrindais. Atsakovė yra padavusi pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui, prie kurio yra prisijungęs ir atsakovas.
Apeliaciniu skundu atsakovė I. Z. prašo sprendimą panaikinti ir bylą sustabdyti. Nurodo, kad butas pirktas už nuosavas lėšas ir tik vėliau buvo įkeistas bankui. Bankas pardavė butą už trečdalį buto vertės savo dukterinei įmonei, todėl bankas piktnaudžiavo savo, kaip stipresnės šalies, padėtimi. Įsiteisėjus fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nutarčiai, bankroto administratorius privalės peržiūrėti visus iki tol įvykusius pardavimus ir, jei bus rasti pažeidimai, nuspręs turto pardavimą užginčyti ir parduoti turtą brangiau, siekiant patenkinti kreditorinius reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Promano LIT“ prašo atsakovo V. Z. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo finansinės galimybės neturi jokios įtakos jo ir jo šeimos pareigai atlaisvinti ieškovo nuosavybę. Ieškovas ieškinį pareiškė remdamasis CK 4.98 straipsnio nuostatomis. Ieškovas nebūdamas sutartinių teisinių santykių dalyvis, gali ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais teisių gynimo būdais, kadangi jo nevaržo jokie sutartiniai santykiai su atsakovais, kurie naudojasi ieškovo turtu be jo sutikimo ar leidimo. Ieškovo teisės varžomos tuo, kad atsakovai naudojasi turtu ir juo negali naudotis ieškovas savo nuožiūra, negali turto išnuomoti, parduoti ar kitaip įgyvendinti nuosavybės teisių. Teismo išvada, kuria nurodyta, jog neturi reikšmės aplinkybė dėl atsakovo ginčai su kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“, atitinka kasacinio teismo praktiką šioje srityje. Varžytynių akto teistumas buvo įvertintas teismine tvarka atmetus skundą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto patvirtinimo. Teismas pagrįstai pripažino, jog tėvai turi rūpintis savo nepilnamečių teise į gyvenamąjį būstą, o ne ieškovas. Atsakovai nesiėmė jokių kitų priemonių, kad susirasti kitą gyvenamąjį plotą, nesikreipė į savivaldybę dėl socialinio būsto suteikimo, neišsinuomojo kitos gyvenamosios patalpos, nesiėmė kitų veiksmų.
Atsiliepimu į atsakovės I. Z. apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teisės aktai nenumato jokios privalomos išsikelti formos. Atsakovės argumentai dėl banko veiksmų bylai nėra reikšmingi, kadangi kreditavimo sutarties nutraukimas ir turto pardavimas iš varžytynių nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Varžytynių akto pagrįstumas buvo įvertintas teismine tvarka, todėl atsakovė neturi teisės ginčyti įsiteisėjusiais teismo sprendimais patvirtinto turto pardavimo iš varžytynių akto. Ieškovas nebūdamas sutartinių teisinių santykių dalyvis, gali ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais teisių gynimo būdais, kadangi jo nevaržo jokie sutartiniai santykiai su atsakovais, kurie naudojasi ieškovo turtu be jo sutikimo ar leidimo. Nepagrįsti atsakovės argumentai susiję su geru nepilnamečių dukrų rūpinimusi, kadangi ieškovas neturi pareigos užtikrinti nepilnamečiams vaikams gyvenamosios vietos. Atsakovai nesiėmė jokių kitų priemonių, kad susirasti kita gyvenamąjį plotą, nesikreipė į savivaldybę dėl socialinio būsto suteikimo, neišsinuomojo kitos gyvenamosios patalpos, nesiėmė kitų veiksmų. Nuo to, ar atsakovė bus pripažinta bankrutavusia, nepriklauso ieškovo savininko teisių gynimas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai bei išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-03-15 ieškovas iš varžytynių įgijo nekilnojamąjį turtą, t.y. vieno kambario, 52,41 kv.m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir dviejų kambarių, 54,61 kv.m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.16). Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pažymos duomenimis atsakovė I. Z. ir nepilnamečiai vaikai savo gyvenamą vietą yra deklaravusios adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-15). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus buities tyrimo akte Nr. A715-3810(2.13.2.29-AD15) nurodyta, kad atsakovai su nepilnamečiais vaikais gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 28-29). Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad atsakovai butais naudojasi be ieškovo sutikimo, pažeisdami ieškovo nuosavybės teises (CK 4.93 str.), o turėdami įstatyminę ir prioritetinę tėvų pareigą užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas nepilnamečiams nepagrįstai šią pareigą perkelia ant ieškovo pečių. Apeliantai su tokia teismo išvada nesutinka, iš esmės savo apeliacinius skundus grindžia analogiškais motyvais, nurodydami, jog teismas iškeldindamas atsakovus, pažeidė nepilnamečių vaikų interesus, kadangi atsakovai su vaikais neturi kur gyventi. Teisėjų kolegija apeliantų apeliacinių skundų argumentus atmeta.
CK 4.37 straipsnio 1 dalis išskiria tris skirtingus savininko teisių įgyvendinimo būdus: tai teisė valdyti nuosavybės teisių objektą, teisė jį naudoti ir teisė juo disponuoti. Savininkas gali perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK4.37 str. 2 d.). Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės elementų (CK4.37 str.), praradimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK4.98 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reiškiamus reikalavimus kvalifikavo taikydamas CK 4.98 straipsnio nuostatas, t. y. kaip negatorinį ieškinį.
Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju abi šios aplinkybės byloje yra įrodytos. Pažymėtina, kad ieškovas, nebūdamas sutartinių santykių dalyviu, gali ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais, nes jo nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su atsakovais, kurie naudojasi ieškovo turtu be jo sutikimo ar leidimo. Tokiu atveju ieškovo teisė ginama CK nustatytais būdais, ir vienas iš jų, kaip minėta, kad pagal CK 4.98 straipsnį savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nes šalių nesieja jokia sutartis, todėl atsakovų iškeldinimas iš ieškovui (savininkui) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys tvirtina, kad nekilnojamasis turtas - vieno kambario, 52,41 kv.m. bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir dviejų kambarių, 54,61 kv.m. bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini)priklauso nuosavybės teise UAB „Promano LIT“ (b.l. 16), vadinasi, jis turi teisę reikalauti, kad atsakovai išsikeltų iš šio buto ir šis reikalavimas nėra siejamas su kita atsakovų nurodyta Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla tarp KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir atsakovų dėl skolos priteisimo. T.y. pastaroji jų akcentuojama aplinkybė neapriboja ieškovo teisės reikalauti, kad atsakovai išsikraustytų iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių butų. Aplinkybė, kad ginčas nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme tarp KU „Vilniaus taupomoji kasa“ ir atsakovų dėl skolos priteisimo, kas, apeliantų nuomone, iš esmės įtakojo tai, jog Nordea Bank Finland Plc nutraukė kredito sutartį ir butus pardavė iš varžytynių, nėra reikšminga sprendžiant dėl ieškovo teisės reikalauti, kad atsakovai išsikeltų iš ieškovui priklausančių butų.
Abu apeliantai nurodo, kad teismas, iškeldindamas atsakovus, pažeidė jų nepilnamečių vaikų interesus, kadangi kito būsto atsakovai neturi, šiuo metu skirti socialinio taip pat nėra galimybės. Tačiau teisėjų kolegija su tokiu apeliantų argumentu nesutinka. Nors apeliantai nurodo, kad nėra galimybės skirti socialinio būsto, tačiau šioms savo aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.). LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 7 p. nustato, kad vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas JTO Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. LR nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. Teismas atkreipia dėmesį, kad patys atsakovai nuo 2011-12-15, kai Vilniaus apygardos teismas nutartimi atmetė atsakovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-30 nutarties dėl turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo (b.l.58-64) nesiėmė veiksmų, kad savo nepilnamečiams vaikams užtikrintų teisę į gyvenamąjį būstą. Taip pat byloje nėra duomenų, jog atsakovai būtų kreipėsi į ieškovą dėl nuomos, panaudos sutarčių sudarymo ar ėmėsi kitų priemonių užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus - teisę į gyvenamąjį būstą, tokių duomenų apeliantai nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina tai, kad vaiko teisė turėti gyvenamąją patalpą gali būti teisinėmis priemonėmis ginama ir po teismo sprendimo dėl iškeldinimo priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo sprendimo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdymo atidėjimas yra vienas iš nepilnamečio vaiko teisės į būstą apsaugos būdų, taikomų teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. ir kt. v. E. V., bylos Nr. 3K-3-1234/2000 m; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. ir kt. v. I. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-128/2011).
Apeliantė papildomai apeliaciniame skunde nurodo, kad bankas pardavė butą už trečdalį buto vertės savo dukterinei įmonei, todėl bankas piktnaudžiavo savo, kaip stipresnės šalies, padėtimi. Pažymi, kad kreipėsi į teismą dėl jai kaip fiziniam asmeniui bankroto iškėlimo ir įsiteisėjus fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nutarčiai, bankroto administratorius privalės peržiūrėti visus iki tol įvykusius pardavimus ir, jei bus rasti pažeidimai, nuspręs turto pardavimą užginčyti ir parduoti turtą brangiau, siekiant patenkinti kreditorinius reikalavimus. Kaip minėta, bylos duomenys tvirtina, kad butų pardavimo iš varžytynių teisėtumas buvo patikrintas instancine tvarka - Vilniaus apygardos teismui 2011-12-15 nutartimi palikus nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-30 nutartį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto tvirtinimo. Tuo tarpu atsakovei bankroto bylos iškėlimas, neapriboja ieškovo teisės reikalauti, kad atsakovai išsikraustytų iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio butų, kadangi, kaip minėta, ieškovo nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su atsakovais, kurie naudojasi ieškovo turtu be jo sutikimo ar leidimo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Atmetus apeliacinį skundą, apeliantams atsirado pareiga atlyginti ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimų į apeliacinius skundus parengimą ir išsiuntimą teismui (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.). Nors apeliantui Vilniaus VGTPT 2013-12-03 sprendimu Nr. (1.7)S-3863-13 suteikta 100 procentų teisinė pagalba, tačiau į garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas neįeina išlaidų, kurias teismas priteisia iš pralaimėjusios šalies šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, atlyginimas (LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo14 str. 7 d.). Ieškovas pateikė įrodymus, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 1089 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai. Įvertinus tai, kad byloje kilęs ginčas teisės taikymo aspektu nėra naujas ir sudėtingas, byla nėra didelės apimties (1 tomas), nebuvo keliami nauji teisės klausimai, byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad abu apeliaciniai skundai iš esmės buvo grindžiamai tapačiomis aplinkybėmis, taip pat į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisto užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nuostatas bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, priteistinos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 800 Lt (CPK 98 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo V. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 400 Lt (keturis šimtus litų) ieškovui UAB „Promano LIT“ (kodas 302423219) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.