- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-30
- Bylos Nr.
- e2S-1983-436/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05931-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arūnas Rudzinskas
- Pareiškėjas
- R. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, akcinė bendrovė „Swedbank“, D. V., uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2FB-12690-921/2017 dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys byloje Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos kredito sprendimai“, uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, akcinė bendrovė „Swedbank“, D. V., uždaroji akcinė bendrovė „SB lizingas“, antstoliai – V. Z., M. P., R. B., L. U. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ginčas kilęs dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas R. Č. pateikė teismui pareiškimą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi skirti uždarąją akcinę bendrovė „Lexuna“; patvirtinti bankroto procedūrų atlikimui reikalingą 242 Eur dydžio administravimo išlaidų sąmatą; patvirtinti 305 Eur išlaidų sumą per mėnesį pareiškėjo būtiniems poreikiams tenkinti.
3. Pareiškėjas pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad bendra jo kreditorinių įsipareigojimų suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Pareiškėjo skolos kreditoriams šiuo metu sudaro 15 463,30 Eur. Pareiškėjo nemokumą sąlygojo pasikeitusi finansinė situacija ir pablogėjusi šalies ekonominė situacija. Pareiškėjas negali įvykdyti kreditoriams prisiimtų įsipareigojimų, todėl tolimesnės skolos nuolat didėja. Pareiškėjas šiuo metu dirba UAB „Ebonitas“, jo gaunamas darbo užmokestis sudaro 400 Eur per mėnesį. Pareiškėjas stengėsi padengti susidariusius įsiskolinimus kreditoriams, tačiau dėl šalyje susiklosčiusios ekonominės situacijos pareiškėjui to padaryti nepavyko. Šiuo metu pareiškėjo įsiskolinimų suma yra per didelė, kad per protingą laiko tarpą pareiškėjas turėtų galimybę ją grąžinti. Jo būtinųjų poreikių tenkinimui reikalinga 305 Eur suma.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“ su pareiškėjo pareiškimu nesutiko. Suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas, būdamas jaunas ir darbingas ir gyvendamas Kaune, nesiekia susirasti geriau apmokamo darbo. Pareiškėjas tik siekia sudaryti įspūdį, kad deda pastangas susirasti geresnį darbą, atsiskaityti su kreditoriais, tam, jog jam būtų iškelta bankroto byla, o vėliau – jo kreditoriniai įsipareigojimai tiesiog nurašyti.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nurodė, kad pareiškėjo pareiškimui neprieštaraus, jeigu bus įrodytos aplinkybės, kuriomis grindžia savo prašymą.
6. Suinteresuotas asmuo UAB „Gelvora“ nurodė, kad klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pareiškėjo prašymo netenkino, atsisakė R. Č. iškelti bankroto bylą. Teismas nutartį grindė šiais esminiais argumentais:
4.1. Pareiškėjo įsiskolinimai, išskyrus įsipareigojimą kreditorei D. V., yra susidarę iki 2015 m. gegužės 17 d. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 27 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-24496-375/2016, kuriuo iš atsakovo (šioje byloje pareiškėjo) priteisė 240 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas ir 1 015 Eur bylinėjimosi išlaidas. Minėtu sprendimu už akių priteistas žalos atlyginimas dėl to, kad atsakovas (šioje byloje pareiškėjas), išmesdamas butelius per buto langą, sugadino D. V. priklausantį automobilį. Šios žalos padarymo aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad kreditorei D. V. žala susidarė dėl pareiškėjo ypatingai nerūpestingų ir neatsakingų veiksmų. Taigi, pareiškėjas, turėdamas ne vieną kreditorinį įsipareigojimą, savo ypatingai nerūpestingais ir neatsakingais veiksmais, kreditorinių įsipareigojimų sumą dar labiau padidino. Pareiškėjas, žinodamas apie savo kreditorinių įsipareigojimų mastą, turėjo elgtis atidžiai ir rūpestingai, siekti sumažinti savo įsipareigojimus, o ne dar labiau juos didinti elgdamasis neatidžiai ir nerūpestingai.
4.2. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų apie kokias nors aktyvias pastangas savo mokumui pagerinti (mėginimus susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą ir kt.). Priešingai, jis patvirtino, kad geriau apmokamo darbo niekada ir neieškojo, nes tokiu atveju jam būtų nurašyta didesnė dalis lėšų kreditoriniams įsipareigojimams vykdyti. Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. kovo 7 d. negalėjo dirbti dėl sveikatos būklės, tačiau jokių duomenų apie negalėjimą dirbti šiuo laikotarpiu nepateikė. Pareiškėjas yra sveikas ir darbingas, galintis konkuruoti darbo rinkoje vyras, tačiau pakankamai ilgą laiką tenkinasi minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokesčiu per mėnesį. Tai, teismo vertinimu, taip pat patvirtina pareiškėjo pasyvumą, nerūpestingumą, nenorą dėti maksimalias pastangas savo mokumui atkurti ir siekti atsiskaityti su kreditoriais kuo didesne apimtimi.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas R. Č. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2017 m. lapkričio 17 d. nutartį ir klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo nesąžiningumą:
5.1. Teismo išvada, kad pareiškėjas padarydamas žalą suinteresuotam asmeniui D. V. elgėsi neatidžiai ir dėl to yra nesąžiningas yra nepagrįsta, be to, šis faktas niekaip neturi įtakos pareiškėjo nemokumui. Pareiškėjo bendra įsiskolinimų suma pareiškimo pateikimo teismui dienos duomenimis sudarė ne mažesnę nei 15 463,30 Eur sumą iš kurios įsiskolinimas D. V. sudarė tik 1 255 Eur sumą. Taigi, net ir nesant šio įsiskolinimo, pareiškėjas būtų nemokus. Be to, nevertinant šios žalos atsiradimo fakto, pareiškėjas per paskutiniuosius tris metus nesielgė nesąžiningai. Taigi, vien šios žalos atsiradimo faktas negali būti laikomas priežastimi užkertančia kelią pareiškėjui pasinaudoti Fizinių asmenų bankroto įstatymu.
5.2. Teismo išvada, kad pareiškėjas nededa pastangų gauti didesnį darbo užmokestį ir jų tikėtina nedės ateityje, niekuo nepagrįsta. Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad neieškojo geriau apmokamo darbo, tai nereiškia, kad jis turėjo realias galimybes padidinti savo gaunamas pajamas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas turi vidurinį išsilavinimą ir niekada nebuvo dirbęs jokio kvalifikuoto darbo, todėl sunku tikėtis, kad pareiškėjas galėjo ar ateityje galės ženkliai padidinti savo gaunamas pajamas. Tai, kad pareiškėjas dirba, uždirba ir iš dalies vykdo įsipareigojimus, rodo, kad jis nevengia grąžinti skolų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
11. Atskirajame skunde keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
12. Pažymėtina, kad fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ).
13. Sąžiningo fizinio asmens mokumo atkūrimas galimas tada, kai yra, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas – tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau - MMA) (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Todėl, tam, kad nustatyti fizinio asmens nemokumą, reikalinga nustatyti, jog fizinio asmens pradelsti įsipareigojimai viršija 25 Lietuvos Respublikos vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas ir fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų.
14. Ginčo byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo pagrindai neegzistuoja, nes pareiškėjas nelaikytinas sąžiningu. Su tokiu teismo vertinimu nesutinka pareiškėjas, nurodantis, jog teismas, nepilnai ištyrė faktines aplinkybes ir padarė nepagrįstas išvadas apie pareiškėjo nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apelianto argumentais.
Dėl asmens sąžiningumo vertinimo siekiant fiziniam asmeniui iškelti bankroto bylą
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti tiesioginę ar netiesioginę įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad tiesioginės ar netiesioginės įtakos mokumui neturėjęs nesąžiningas pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-337-915/2017). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo pareiškėjo nesąžiningumą, o išvadą dėl pareiškėjo nesąžiningumo grindė šiais esminiais argumentais: 1) pareiškėjas pagal savo amžių ir sveikatos būklę gali gauti didesnį darbo užmokestį, tačiau to nesiekia; 2) pareiškėjas savo nerūpestingais veiksmais didino įsiskolinimus kreditoriams ir tai patvirtina civilinės bylos Nr. e2-24496-375/2016 medžiaga.
16. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje yra įtvirtina sąžiningumo prezumpcija. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.67 straipsnyje yra nustatyta šio principo išimtis ir tokiu būdu yra palengvinama kreditoriaus padėtis, siekiant įrodyti skolininko nesąžiningumą. CK 6.67 straipsnyje išvardytais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t. y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardytoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardytų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visiems kitiems atvejams, kurie nėra numatyti CK 6.67 straipsnyje, galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ir kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas nustato kitą pagrindą, kuriam esant asmuo gali būti pripažintas nesąžiningu, t. y. jei jis atlieka kitokius veiksmus, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais.
17. CK 1.5 straipsnis įtvirtina teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą. Minėto straipsnio 1 dalis nustato, jog civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Sąžiningumo principas teisėje reiškia asmens ar institucijos savybę, kurią interpretuoja teismai pagal objektyvumo ir subjektyvumo kriterijus. Vertinant elgesį objektyviai, bandoma atsakyti į klausimą, ar asmuo privalėjo ką nors daryti, nedaryti ar žinoti. Subjektyvus vertinimas remiasi konkrečios situacijos galimybių ir gebėjimų įvertinimu, t. y. ar asmuo galėjo žinoti, kažką daryti ar nedaryti. Jei asmuo galėjo žinoti apie jam priklausančias pareigas, bet to nedarė, toks elgesys remiantis subjektyviu vertinimu bus traktuojamas kaip nesąžiningas. Taigi, vertintinas asmens elgesys pagal objektyvius bei subjektyvius kriterijus.
18. Sąžiningumo aspektu pareiškėjo elgesys, turėjęs įtakos nemokumui, turi būti vertinamas per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, o ne ankstesniu laikotarpiu. Teismui sprendžiant dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
19. Taigi, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo, turi būti vertinami pareiškėjo veiksmai (neveikimas) per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, t. y. nuo 2015 m. gegužės 17 d. Taigi, į šį laikotarpį patenka pirmosios instancijos teismo vertinti pareiškėjo veiksmai, nurodyti Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 27 d. sprendime už akių, taip pat pareiškėjo veiksmai (neveikimas), turėję įtakos pareiškėjo nemokumui.
20. Apeliantas teisus sakydamas, jog vien tik ta aplinkybė, kad jis savo nerūpestingais veiksmais sukėlė žalą ir padidino įsiskolinimus kreditoriams D. V. mokėtina 1 255 Eur suma (civilinės bylos Nr. e2-24496-375/2016), neturėjo tiesioginės ar netiesioginės įtakos jo mokumui. Tačiau pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę vertino kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjas atliko (vengė atlikti) kitus veiksmus, dėl ko atsidūrė tokioje finansinėje situacijoje, ir būtent šie veiksmai (neveikimas) pagrįstai buvo teismo pripažinti nesąžiningais FABĮ prasme.
21. Plėtodamas teismo praktiką, kasacinis teismas išaiškino, jog FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindo išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi, nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).
22. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nededa pakankamai pastangų savo mokumui pagerinti, sąmoningai neveikia, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.
23. Visų pirma, sutiktina su bylą nagrinėjusio teismo pozicija, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog mėgino ieškoti geriau apmokamo darbo, kėlė savo kvalifikaciją, taip pat nepateikė jokių duomenų apie tai, dėl kokių priežasčių ilgą laiką apskritai nedirbo (nuo 2015 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. kovo 7 d.). Taigi, teismui pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie kokias nors aktyvias pastangas savo mokumui pagerinti dėtas 2015 m. gegužės 17 d. – 2018 m. gegužės 17 d. laikotarpiu. Tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir su skundu, nurodydamas, kad teismas šią situaciją turėjo vertinti atsižvelgęs į pareiškėjo, kuris yra nekvalifikuotas, įsidarbinimo galimybes, nors įrodinėjimo pareiga šiuo atveju tenka pačiam pareiškėjui (CPK 178 straipsnis).
24. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad apelianto nesąžiningumą kreditorių atžvilgiu patvirtina akivaizdus vengimas dėti pastangas turimų įsiskolinimų dydžiui mažinti, ką pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Be to, aplinkybes, kad pareiškėjas pripažįsta, jog neieškojo geriau apmokamo darbo, apeliantas patvirtino ir atskirajame skunde. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, jog pareiškėjas, turėdamas didelių skolinių įsipareigojimų, būdamas jaunas ir darbingas, turėdamas pagrindinį išsilavinimą bei suvokdamas, jog nesiėmus aktyvių veiksmų prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų tinkamai įvykdyti nepavyks, turėjo ir turi realias galimybes susirasti papildomą ar geriau apmokamą darbą, o taip pat kelti kvalifikaciją, įgyti papildomą išsilavinimą, tačiau to nepadarė, o taip pat nesikreipė į kreditorių dėl įsiskolinimų grąžinimo sąlygų ir terminų suderinimo. Ši pirmosios instancijos teismo išvada atitinka FABĮ prasmę ir teismų praktiką, suformuotą norinčio bankrutuoti fizinio asmens sąžiningumo vertinimo aspektu.
25. Akivaizdu, kad, būdamas apdairus ir sąžiningas skolininkas, pareiškėjas privalėjo dėti visas įmanomas pastangas siekdamas atsiskaityti su savo kreditoriais arba sumažinti įsipareigojimų dydį. Kartu pažymėtina, kad aplinkybės, jog pareiškėjas, gaudamas minimalų darbo užmokestį, nesistengia gauti didesnių pajamų, siekdamas sumažinti kreditorių reikalavimus, esminę reikšmę turi ne tik bankroto bylos iškėlimo stadijoje, bet ir vėliau sprendžiant mokumo atkūrimo plano tvirtinimo klausimą.
26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su bylą nagrinėjusio teismo pozicija, kad sąžiningi asmenys, atsidūrę sunkioje finansinėje padėtyje, privalo imtis aktyvių veiksmų, siekdami prisitaikyti prie esamų darbo rinkos sąlygų, keičia savo gyvenamąją vietą ir gyvena ten, kur gali susirasti geriau apmokamą darbą, gauti daugiau pajamų ir tokiu būdu užsitikrinti finansinį saugumą sau bei tinkamą skolinių įsipareigojimų vykdymą kreditoriams. Pareiškėjas be kita ko nenurodė objektyvių priežasčių, dėl kurių negali užsiimti papildoma veikla papildomoms pajamoms gauti dirbant netgi ir nekvalifikuotą darbą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas – kad pareiškėjo veiksmai negali būti vertinami kaip tikslas atsiskaityti su kreditoriais. Anksčiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad iš esmės visą įstatyme numatytą vertintiną laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo pareiškėjui buvo žinoma apie vis prastėjančią jo finansinę padėtį ir galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, suprantamas įsipareigojimų mastas, tačiau pareiškėjas pagal jam taikomą apdairaus ir rūpestingo asmens standartą elgėsi pernelyg pasyviai ir nesiėmė aktyvių veiksmų siekdamas sumažinti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, taip darant įtaką savo mokumo būklei. Todėl toks pareiškėjo elgesys negali būti laikomas teisiškai nereikšmingu, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos jam iškėlimo.
27. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, vertinant pareiškėjo sąžiningumą, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.