Utenos apylinkės teismo sprendimas

2021-07-07 · Civilinė byla Nr. 2YT-2327-1093/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-07-07
Bylos Nr.
2YT-2327-1093/2021
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00236-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Monika Benetė
Pareiškėjas
D. Š.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-2327-1093/2021Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00236-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 7 d.MolėtaiUtenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Monika Benetė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja D. Š. 2021 m. gegužės 20 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po motinos E. K. mirties priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Nurodė, kad jos motina E. K. nuo 1988 m. iki maždaug 1998 m. (pagal seniūnijos raštą) gyveno (duomenys neskelbtini) Kartu gyveno ir pareiškėja. Gyvenamasis namas buvo avarinio stovio, jį suremontuoti lėšų neturėjo, tad motinai buvo suteiktas socialinis būstas, esantis (duomenys neskelbtini) kuriame gyveno ir pareiškėja. Mirus motinai (duomenys neskelbtini) pareiškėja ir toliau dar apie 10 metų gyveno šiame bute, o po to gyveno ir gyvena pas pažįstamus žmones (duomenys neskelbtini) Po motinos mirties Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė ūkio ministerijos 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. 40S-51-(14.40.3.) buvo atkurtos nuosavybės teisės, atlyginant pinigais už valstybės išperkamą, E. K. tenkančią nekilnojamojo turto dalį, t. y. 3,40 ha žemės ir 0,60 ha miško, iš A. K. turėtos žemės (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemė ūkio ministerijos 2019 m. rugsėjo 25 d. pažymoje Nr. 40PAŽ1-17 nustatyta, kad nekilnojamojo turto vertė yra 1 731 Eur. Pareiškėja nurodė, kad po motinos mirties ji liko vienintelė pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, daugiau pretendentų į motinos palikimą nėra. Paveldėjimo byla, mirus motinai, nebuvo pradėta, kadangi teisinės aplinkybės jai nesuprantamos dėl mažo išsilavinimo, įstatymų kaitos. Nurodė, kad kaip prisiminimą pasiliko motinos asmeninius daiktus, laikrodį, žiedą, vertingas nuotraukas, kitą turtą. Šiuo metu naudojasi motinos komoda, kitais baldais. Visą paliktą turtą valdė ir prižiūrėjo kaip savo turtą.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018). Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja įstatyme ir teismų praktikoje nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėja D. Š. priėmė palikimą, atsiradusį po jos motinos E. K. mirties, faktiškai pradėdama paliktą turtą valdyti. Pagal pareiškimą ir byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina E. K..

Molėtų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2021 m. balandžio 20 d. rašte Nr. SN3-71 nurodyta, kad pagal (duomenys neskelbtini) seniūnijos ūkinę knygą Nr. 21, asmeninė sąskaita Nr. 126, E. K. vardu registruota ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Įrašo apie kitą nekilnojamąjį turtą nėra. Pagal (duomenys neskelbtini) seniūnijos Namų ūkių knygą, ūkio Nr. 675, E. K. nuo 1998 m. iki mirties gyveno savivaldybės nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Apie palikimo priėmimą ir jo faktinį valdymą po E. K. mirties seniūnija duomenų neturi. D. Š. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) tačiau faktiškai ji gyvena (duomenys neskelbtini) kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame būste. Seniūnija apie kitus pretendentus į E. K. turtą neturi.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimu dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei E. K. Nr. 40S-51-(14.40.3.) nuspręsta E. K. atkurti nuosavybės teises į jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 3,40 ha žemės ir 0,60 ha miško, esančių (duomenys neskelbtini) atlyginant už šį turtą pinigais. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. rugsėjo 25 d. pažymoje dėl valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio ir nepageidaujamo natūra susigrąžinti nekilnojamojo turto vertės Nr. 40PAŽ1-17 nurodyta, kad viso valstybės išperkamo ir nesugrąžinamo natūra nekilnojamojo turto vertė – 1 731 Eur.

Pareiškėja nurodė, kad pasiliko motinos asmeninius daiktus, laikrodį, žiedą, vertingas nuotraukas, naudojasi motinos komoda, kitais baldais. Pareiškėjos paaiškinimai apie tai, kad ji pradėjo faktiškai valdyti po motinos mirties likusį turtą (asmeninius motinos daiktus), yra nuoseklūs (CPK 186 straipsnis), šiuos pareiškėjos teiginius paneigiančių duomenų byloje negauta. VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“ duomenimis, pareiškėjos motinos vardu nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto nėra įregistruota. Byloje nėra duomenų, kad po E. K. mirties likusį jos valdytą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Iš testamentų registro išrašo matyti, kad įpėdiniai, mirus E. K., į notaro biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja D. Š. po E. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėjusi valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo valdyti turtą, juo (turtu) rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo (turtu) disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.), todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja D. Š. priėmė E. K. palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėdama valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

Teisinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę.

Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos D. Š. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė savo motinos E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėja Monika Benetė