Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant vertėjai S. A., administracinėn atsakomybėn traukiamam A. O. (A. O.), jo atstovei advokatei S. B., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Klaipėdos teritorinės muitinės atstovams T. B. ir L. S., išnagrinėjusi A. O. (A. O.), a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O. 2012-08-09 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2012-08-09 apie 13:10 val., LK10/Nidos kelio poste, A. O. atvyko iš Rusijos Federacijos į Nidos kelio postą transporto priemone VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš atliekant muitinį tikrinimą raštu deklaravo, kad transporto priemonės bake gabena „pilną baką degalų“, šios transporto priemonės stacionaraus kuro bako talpa pagal gamintojo numatytą techninę dokumentaciją 70 ltr, tačiau atlikus transporto priemonės kuro kiekio tikrinimą kuro matavimo įranga nustatyta, kad kuro bake gabenama 95 ltr, t. y. kuro talpykloje, siekiant išvengti mokesčių, bei nedeklaravęs nustatyta tvarka viso įvežamo kuro kiekio, bandė įvežti 25 ltr daugiau benzino nei deklaravo. Vadovaujantis 2009-11-16 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio atleidimą nuo muitų, 1186/2009 XXVIII skyriaus 107-110 straipsnio nuostatomis, vairuotojui deklaravus ne visą gabenamo kuro kiekį bei gabenant kurą didesnėje nestandartinėje kuro talpykloje, lengvata gabenamam kurui netaikoma. A. O. už gabenamą kurą – 95 ltr, sumokėti mokesčius – 213,00 Lt atsisakė, kuras sulaikytas, sulaikyto kuro vertė 446,50 Lt. Tuo A. O. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209³ straipsnio 7 dalyje.

A. O. į teismo posėdį atvyko, savo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo nepripažino. Nurodė, kad važiavo per sieną, pildė deklaraciją, deklaravo 2 pakelius cigarečių, litrą degtinės, pilną standartinį kuro baką degalų, kadangi pareigūnai prašė nurodyti tikslų kiekį, pagal automobilio rodmenis deklaracijoje įrašė 70 litrų. Paaiškino, kad bako nekeitė, tokį automobilį nusipirko, nusipirkęs pastebėjo, kad joje nėra lemputės, kuri užsidega, kai baigiasi kuras, niekada į baką nėra pylęs daugiau nei 70 litrų, o kiek bake lieka niekada nežino. Nurodė, kad nesutinka su muitinės pareigūnų matavimais, nes matavimo prietaisas nesertifikuotas, matavo milimetrais, nors pats dalyvavo matavime, nesuprato matavimo metodikos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė S. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinė byla A. O. atžvilgiu turėtų būti nutraukta nesant pažeidimo sudėties, turi būti įrodyta, kad asmuo padarė pažeidimą tyčia, šiuo atveju asmens kaltės nėra. Nurodė, kad institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovai nepateikė jokių įrodymų, kur būtų nurodyta gamintojo kuro bako talpa, remiamasi standartinio kuro bako sąvoka, tačiau jokiuose teisės aktuose nėra nurodyta, kiek litrų turi būti standartinis kuro bakas, o šiuo atveju nenustatyta, kad automobilio kuro bakas buvo kažkaip paveiktas. Be to, kuro kiekis bake matuotas nesertifikuota įranga – bandymai atlikti 2011-12-22, patikros sertifikatas išduotas tik 2012-09-07, o protokolas surašytas 2012-08-09, todėl šios įrangos matavimais remtis negalima.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, teritorinės muitinės atstovė L. S. teismo posėdžio metu palaikė kaltinimą, prašė pripažinti, kad A. O. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209³ straipsnio 7 dalyje. Paaiškino, kad tokių transporto priemonių, kokia važiavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, standartinis kuro bakas yra 70 litrų, jei kuro įvežama tiek, kiek telpa į standartinį, tipinį kuro baką, jis laikomas automobilio dalimi, jei įvežama daugiau – tada visas kuras, o ne tik ta dalis kuri viršija standartinio kuro bako kiekį, yra laikomas preke ir yra apmokestinamas. Nurodė, kad turi atskiras kuro matavimo įrangas benzinui ir dyzelinui, tokių įrangų patikroms keliami mažesni reikalavimai, pirmiausia atliekami bandymai, po to bandymų pagrindu išduodamas sertifikatas. Paaiškino, kad sąvoka standartinė turi ir kitą prasmę – tipinė, t. y. visoms to paties tipo transporto priemonėms vienodo tipo.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažįsta savo kaltės padarius inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209³ straipsnio 7 dalyje. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209³ straipsnio 7 dalyje nustatyta atsakomybė už prekių (daiktų, pašto siuntų, nacionalinės valiutos litų ir užsienio valiutos), kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui yra taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, gabenimą pažeidžiant nustatytą tvarką, kai šie veiksmai padaryti asmens jau bausto administracine nuobauda už šiame straipsnyje padarytus pažeidimus. A. O. teismo posėdžio metu nurodė, kad tokį automobilį nusipirko, apie bako dydį nieko nežinojo, nusipirkęs pastebėjo, kad joje nėra lemputės, kuri užsidega, kai baigiasi kuras, niekada į baką nėra pylęs daugiau nei 70 litrų, o kiek bake lieka niekada nežino, todėl ir deklaravo pagal kuro matavimo prietaiso rodmenis 70 litrų. Pažymėtina, jog vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo negalėjo nepastebėti, jog automobiliui dar važiuojant, t. y. nepasibaigus kurui, jis galėjo įpilti į baką dar 70 litrų, nors tokia viso kuro bako talpa. Be to, patikrinus informacinės teismų sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad A. O. jau ne kartą baustas už muitinės taisyklių pažeidimus, paskutinį kartą baustas 2012-03-22 už tai, kad kitu tokios pat markės, t. y. Volkswagen Passat, automobiliu kirsdamas valstybės sieną per kalendorinį mėnesį šeštą kartą, nepateikė muitinei priimtinų įrodymų ir nedeklaravo keleivio deklaracijoje raštu bei nedeklaravo žodžiu 96 litrų degalų (benzino), esančio automobilio degalų bake, todėl nebuvo galima priskaičiuoti mokėtinų mokesčių, be to, gabentų degalų kiekis viršijo šios transporto priemonės standartinio bako talpos parametrus. Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo važinėjo ne su vienu Volkswagen Passat markės automobiliu ir įprastinio dydžio kuro bako talpa jam turėjo būti gerai žinoma. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus tai, kad asmuo ne kartą baustas už muitinės taisyklių pažeidimus, taip pat ir už panašaus pobūdžio muitinės taisyklių pažeidimus, tai, kad asmuo dažnai vyksta už Lietuvos Respublikos ribų, taigi muitinės taisyklių reikalavimai asmeniui yra žinomi, teismas pripažįsta, kad A. O. teismo posėdžio metu nurodyti argumentai yra laikytini gynybiniais argumentais, sukurtais siekiant išvengti administracinės atsakomybės, ir A. O. veiksmai administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu negali būti vertinami kaip sąžiningi, todėl darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo žinojo apie tai, kad veža didesnį kiekį kuro nei leistina ir šią informaciją nuo muitinės pareigūnų nuslėpė.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė S. B. nurodė, kad institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovai nepateikė jokių įrodymų, kur būtų nurodyta gamintojo kuro bako talpa, remiamasi standartinio kuro bako sąvoka, tačiau jokiuose teisės aktuose nėra nurodyta, kiek litrų turi būti standartinis kuro bakas, o šiuo atveju nenustatyta, kad automobilio kuro bakas buvo kažkaip paveiktas. Pagal 2009-11-16 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 107 straipsnio 2 dalies c punktą „standartiniai bakai“: - tai bakai, gamintojo nuolatinai pritvirtinti prie visų to paties tipo motorinių transporto priemonių, kai degalus iš jų galima tiesiogiai naudoti transporto priemonės judėjimui ir prireikus šaldymo ir kitų sistemų darbui vežimo metu; bakais taip pat laikomi dujų bakai, pritvirtinti prie motorinių transporto priemonių, skirti dujas tiesiogiai naudoti kaip degalus ir bakai, prijungti prie kitų sistemų; - bakai, gamintojo nuolatinai pritvirtinti prie visų to paties tipo talpų, kurių nuolatinė konstrukcija leidžia degalus tiesiogiai naudoti aušinimo ir kitų sistemų, įtaisytų specialiose talpyklose, darbui vežimo metu. Iš automobilio Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimo matyti, kad automobilis pagamintas 1991 metais (b. l. 8). UAB „Moller Auto“, kuris yra oficialus „Volkswagen AG“ koncerno atstovas Lietuvoje, 2012-10-03 rašte Klaipėdos teritorinei muitinei nurodė, kad Volkswagen Passat, kurio kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminto 1991-04-30, kuro bako talpa, remiantis gamintojos literatūra yra 70 litrų (b. l. 29), vėliau 2012-11-16 raštu patikslino, jog pateikdami informaciją naudojosi gamintojos duomenų baze, iš kurios galima nustatyti automobilio pagaminimo duomenis, kokia papildoma įranga buvo komplektuojamas automobilis, joje nėra pateikiami duomenys apie automobilio kuro bakų tūrius, tačiau UAB „Moller Auto“ patvirtino, kad, gamyklos gamintojos duomenimis, visuose 1988-1993 metų modelio B3 Volkswagen Passat automobiliuose, nepriklausomai nuo kėbulo rūšies, montuojami vienodo tūrio 70 litrų bakai, gamykla ar gamintoja didesnio ar mažesnio tūrio kuro bakų nėra pagaminusi (b. l. 51). Be to, iš byloje esančios automobilio fotonuotraukos matyti, kad kuro lygio matuoklyje aukščiausia padala yra 70 litrų, o ne 95 litrai. Įvertinus UAB „Moller Auto“ raštuose pateiktą informaciją, byloje esančius įrodymus bei Tarybos Reglamente (EB) Nr. 1186/2009 suformuluotą standartinio bako sąvoką, darytina išvada, jog standartinis 1991 metais pagaminto automobilio Volkswagen Passat kuro bako dydis yra 70 litrų, taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jog administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimui reikšmės neturi, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pats padidino kuro baką, ar tokią transporto priemonę įsigijo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė S. B. nurodė, kad kuro kiekis bake matuotas nesertifikuota įranga – bandymai atlikti 2011-12-22, patikros sertifikatas išduotas tik 2012-09-07, o protokolas surašytas 2012-08-09, todėl šios įrangos matavimais remtis negalima. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad kuro kiekis automobilio bake buvo pamatuotas talpa Nr. 262-B, V=200 dm³, ši matavimo priemonė išbandyta, 2011-12-22 surašytas bandymo protokolas Nr. 11-NT-29-M, prie jo pridėta gradavimo lentelė (b. l. 35-36), patikros sertifikatas išduotas 2012-09-07 (b. l. 27). Matavimo priemonės patikros sertifikatas išduotas remiantis Metrologinių paslaugų centro bandymų protokolu Nr. 11-NT-29-M, surašytu 2011-12-22, taigi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovės argumentai, jog su matavimo prietaisu galėjo būti tam tikrų problemų ir dėl to patikros sertifikatas išduotas tik po beveik metų, atmestini kaip nepagrįsti, nes patikros sertifikatas išduotas to paties 2011-12-22 bandymų protokolo pagrindu, o ne remiantis naujais ar patikslintais bandymais. Be to, matavimo prietaisu nustačius, kad automobilio kuro bake galimai yra didesnis kiekis kuro negu asmuo deklaravo, kuras buvo išleistas, šią aplinkybę patvirtino pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, taigi tikslus bake buvusio kuro kiekis buvo nustatytas išleidus jį iš bako, 2012-08-09 15:00 val. surašytame prekių sulaikymo protokole Nr. 2LMC80111 nurodyta, kad transporto priemonėje Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir sulaikyta 95 litrai benzino (b. l. 5).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. O. kaltė visiškai įrodyta byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 3), prekių sulaikymo protokolu (b. l. 5), deklaracija (b. l. 9), fotonuotraukomis (b. l. 10), UAB „Moller Auto“ raštais (b. l. 29, 51) ir kt., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovo paaiškinimais, veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209³ straipsnio 7 dalį, jo veiksmuose yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209³ straipsnio 7 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtis.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis).

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnio 2 dalis). A. O. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Nors A. O. pakartotinai per metus padarė kelis tokios pat rūšies teisės pažeidimus, už kuriuos jau buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau ši aplinkybė nepripažintina sunkinančia aplinkybe, kadangi ji yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209³ straipsnio 7 dalyje numatytas kvalifikuojantis požymis (ATPK 32 straipsnio 3 dalis).

Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažino savo kaltės dėl padaryto pažeidimo, siekė išvengti administracinės atsakomybės, teismas pripažįsta, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti A. O. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209³ straipsnio 7 dalyje, skiriant vidutinio dydžio administracinę nuobaudą, nesusijusią su laisvės apribojimu.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209³ straipsnio 7 dalies sankcijoje numatyta papildoma, alternatyvi nuobauda prekių (daiktų) konfiskavimas, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas nuobaudos skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, yra pavesta spręsti administracinę nuobaudą skiriančiai institucijai. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 26 straipsnį, daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir kurie buvo gauti administracinio teisės pažeidimo padarymu, šiame kodekse numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose. A. O. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis prieš atliekant muitinį tikrinimą raštu deklaravo, kad transporto priemonės bake gabena 70 litrų kuro, tačiau atlikus transporto priemonės kuro kiekio tikrinimą kuro matavimo įranga nustatyta, kad kuro bake gabenama 95 litrai, t. y. kuro talpykloje, siekiant išvengti mokesčių, bei nedeklaravus nustatyta tvarka viso įvežamo kuro kiekio, bandė įvežti 25 litrais daugiau benzino nei deklaravo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 10¹.1. punktą, kuras, esantis motorinių transporto priemonių stacionariose gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytose kuro talpyklose (įskaitant dujų balionus, sumontuotus transporto priemonėje kaip dujinės įrangos dalis), iš kurių šis kuras patenka tiesiogiai į stacionarias transporto priemonės kuro tiekimo sistemas, importo PVM ir akcizais neapmokestinamas. Pagal šių taisyklių 14 punktą, apskaičiuojant šių taisyklių 6 punkte nurodytas vertes arba nustatant atitiktį šių taisyklių 8, 9 ir 10 punktuose nurodytiems kiekiams, vienos prekės vertė ar kiekis neskaidomas (apmokestinama visa prekės, dėl kurios viršijamos šių taisyklių 6 punkte nurodytos atitinkamos ribos, vertė arba kiekis, dėl kurio viršijamos šių taisyklių 8, 9 ir 10 punktuose nurodytos atitinkamos ribos). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog prekių sulaikymo protokolu sulaikyti 95 litrai benzino yra inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209³ straipsnio 7 dalyje, dalykas, todėl visi sulaikyti 95 litrai benzino konfiskuotini (ATPK 26 straipsnis).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, A. O. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209³ straipsnio 7 dalyje, skirtina administracinė nuobauda – 5500 Lt bauda su prekių konfiskavimu (ATPK 30² straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30² straipsniais, 209³ straipsnio 7 dalimi, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302² straipsniu, teismas

nutaria:

A. O. (A. O.), a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209³ straipsnio 7 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 5500 Lt (penkių tūkstančių penkių šimtų litų) baudą.

Konfiskuoti 2012-08-09 prekių sulaikymo protokolu Nr. 2LMC801111 sulaikytus 95 (devyniasdešimt penkis) litrus benzino.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.