Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. O. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimo, kuriuo A. O. (A. O.) nubaustas pagal ATPK 209³ str. 7 d. 5500 Lt bauda, konfiskuojant 95 litrus benzino.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O. 2012-08-09 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012 m. rugpjūčio 9 d. apie 13.10 val. LK10/Nidos kelio poste, atvykęs iš Rusijos Federacijos į Nidos kelio postą automobiliu „VW Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš atliekant muitinį tikrinimą raštu deklaravo, kad transporto priemonės bake gabena „pilną baką degalų“, šios transporto priemonės stacionaraus kuro bako talpa pagal gamintojo numatytą techninę dokumentaciją - 70 litrų. Siekiant užtikrinti 2009-11-16 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009 XXVIII skyriaus 107-110 str. numatytų sąlygų vykdymą, atlikus transporto priemonės „VW Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuro kiekio tikrinimą mobilia kuro matavimo įranga nustatyta, kad jis kuro bake gabena 95 litrus benzino. Vairuotojas kuro talpykloje, siekiant išvengti mokesčių bei nedeklaravęs nustatyta tvarka viso įvežamo kuro kiekio, bandė įvežti 25 litrus benzino daugiau nei deklaravo. Vadovaujantis 2009-11-16 Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio atleidimą nuo muitų, XXVIII skyriaus 107-110 str. nuostatomis, vairuotojui deklaravus ne visą gabenamo kuro kiekį bei gabenant kurą didesnėje, nestandartinėje kuro talpykloje, lengvata gabenamam kurui netaikoma. A. O. už gabenamą kurą – 95 litrus sumokėti mokesčius – 213 Lt atsisakė, kuras sulaikytas, sulaikyto kuro vertė 446,50 Lt. Tuo A. O. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209³ str. 7 d.

Teismas vartoja sąvoką „gamintojo techninėje dokumentacijoje nurodyto kuro kiekį“. Šioje administracinėje byloje nėra pateikta gamintojo techninė dokumentacija. Teismas vadovavosi UAB „Moller Auto“, kuris yra oficialus „Volkswagen AG“ koncerno atstovas Lietuvoje, raštu. Analizuojant šį raštą matyti, jog jame nėra nuorodos į gamintojo techninę dokumentaciją. Teismo posėdžiai buvo kelis kartus atidėti dėl to, kad muitinės atstovas galėtų pateikti informaciją, kokiais gamintojo duomenimis galėjo pasinaudoti UAB „Moller Auto“ atstovai, kad nustatyti kuro bako talpą. Per visą laikotarpį tokia informacija pateikta nebuvo.

Iš administracinės bylos matyti, kad įrodymų, jog jis įvežė kurą nestandartiniame kuro bake, pateikta nebuvo. Iš Bendrijos reglamento 107 str. matyti, kad naudojamas apibrėžimas „standartinis bakas“ reiškia, kad kuro bakas yra originalios konstrukcijos, neperdirbtas, nepadindintas, neišpūstas ar kitu būdu pakeistas. Šiuo nagrinėjamu atveju teismo padaryta išvada, kad transporto priemonės „VW Passat“ kuro bako talpykla - 70 litrų, niekuo nėra paremta. O byloje teismo nustatyta faktinė aplinkybė, kad į ginčo kuro baką tilpo 95 litrai nesudaro administracinio nusižengimo. Nenustatyta, kad jo vairuoto automobilio kuro bakas būtų buvęs kokiu nors būdu apgadintas, kad jis būtų neoriginalios konstrukcijos, kad jis būtų nestacionarus. Nėra įrodyta, kad jis gabeno kurą nestandartinėje kuro talpoje, todėl institucija neturėjo teisinio pagrindo jo apmokestinti bei prašyti skirti nuobaudą pagal ATPK 209³ str. 7 d. Muitinės nuomone, kad atsakomybė atsirado kai įvežamas didesnis kuro kiekis nei galėtų tilpti į visų to paties tipo motorinių transporto priemonių gamintojo techninėje dokumentacijoje numatyto kuro talpyklą, nėra patvirtinta pačiu pagrindiniu įrodymu - kad konkretus bakas, kuriuo naudojasi jis savo transporto priemonėje, nėra tipinis šiai transporto priemonei.

Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas sertifikatas tik talpai, o ne visai matavimo sistemai, kuriai būtų oficialiai suteiktas tipas ir ji būtų įtraukta į matavimo priemonių registrą. Mano, kad teismas nepagrįstai teigė, kad jo atsikirtimai yra tik gynybos būdas, nes yra įsitikinęs, jog nepažeidė taisyklių gabenant kurą savo automobilio standartiniame bake. Aukščiau paminėtuose teisės aktuose nėra numatyta, jog fizinis asmuo negali gabenti kuro tiek, kiek telpa jo automobilio kuro talpykloje, nes teisės aktuose kalbama apie kuro bakui keliamus reikalavimus, kuriuos turi atitikti visų to paties tipo motorinių transporto priemonių stacionarūs bakai gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytus kuro talpos parametrus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliaciniame skunde keliamas asmens patraukimo atsakomybėn pagal ATPK 209³ str. 7 d. pagrįstumo klausimas. ATPK 209³ str. 1-7 d. numato administracinę atsakomybę už prekių (daiktų) gabenimo tvarkos pažeidimus. ATPK 209³ str. 7 d., pagal kurią nubaustas apeliantas, numatyta, kad prekių (daiktų, pašto siuntų, nacionalinės valiutos litų ir užsienio valiutos), kurių importas, eksportas ar tranzitas leidžiamas tik turint galiojantį leidimą, licenciją ar kitą dokumentą ir (arba) kurių importui, eksportui ar tranzitui yra taikomi apribojimai, draudimai arba specialus režimas, gabenimas pažeidžiant nustatytą tvarką, kai neteisėtai gabenamų prekių (daiktų) vertė yra iki 5 MGL dydžio sumos, ir kai šie veiksmai yra padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šiame straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 3000 iki 8000 litų su prekių (daiktų) konfiskavimu ar be konfiskavimo.

A. O. skundžiamu nutarimu nubaustas už tai, kad gabeno didesnį negu deklaravo ir standartiniame automobilio „VW Passat“ kuro bake telpa degalų kiekį. Degalų gabenimui teisės aktai numato apribojimus, tad akivaizdu, jog asmuo, pažeidęs gabenimo tvarką, traukiamas atsakomybėn pagal ATPK 209³ str. atitinkamą dalį.

2009-11-16 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, II antraštinės dalies (Atleidimas nuo importo muitų) XXVIII skyriaus 107 str. 1 d. a) p. nustatyta, jog degalus, esančius privačių motorinių transporto priemonių, įvažiuojančių į Bendrijos muitų teritoriją, standartiniuose bakuose leidžiama įvežti be importo muitų. To paties 107 str. 2 d. c) p. apibrėžta, jog standartiniai bakai – tai bakai, gamintojo nuolatinai pritvirtinti prie visų to paties tipo motorinių transporto priemonių, kai degalus iš jų galima tiesiogiai naudoti transporto priemonės judėjimui ir prireikus šaldymo ir kitų sistemų darbui vežimo metu.

Iš byloje esančios deklaracijos (b.l. 9) matyti, jog A. O. automobiliu „VW Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvykęs iš Rusijos Federacijos raštu deklaravo, kad automobilio kuro bake, pagal kuro bako rodmenis, gabena 70 litrų benzino. Iš byloje esančio registracijos liudijimo (b.l. 8) matyti, jog automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmoji registracijos data 1991-05-16. UAB „Moller Auto“, oficialaus „Volkswagen AG“ koncerno atstovo Lietuvoje raštuose, adresuotose Klaipėdos teritorinei muitinei (b.l. 29, 51) nurodyta, jog automobilio „VW Passat“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminto 1991-04-30, kuro bako talpa, remiantis gamyklos gamintojo literatūra, yra 70 litrų. Nurodyta, jog gamyklos gamintojos duomenimis visuose 1988-1993 modelio B3 „VW Passat“ automobiliuose, nepriklausomai nuo kėbulo rūšies, montuojami vienodo tūrio 70 litrų kuro bakai. Gamykla gamintoja didesnio ar mažesnio tūrio kuro bakų nėra pagaminusi. Latvijos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos Valstybinės muitinės 2012-07-12 rašte, adresuotame Lietuvos Respublikos muitinės departamentui (b.l. 45) taip pat nurodyta, jog pagal SE „Moller B. I.“ informaciją, visuose nuo 1988 m. iki 1996 m. pagamintuose „VW Passat“ modelio automobiliuose yra įmontuoti 70 litrų talpos degalų bakai. Apeliacinis teismas, remdamasis šiais UAB „Moller Auto“, oficialaus „Volkswagen AG“ koncerno atstovo Lietuvoje, bei Latvijos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos Valstybinės muitinės raštais laiko įrodytu, kad visuose nuo 1988 m. iki 1993 m. (galimai net iki 1996 m.) pagamintuose „VW Passat“ modelio automobiliuose, tame tarpe ir apeliantui priklausančiame automobilyje „VW Passat”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gamintojas montavo standartinius 70 litrų talpos degalų bakus. Abejoti ar netikėti UAB „Moller Auto“ bei Latvijos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos Valstybinės muitinės pateiktų duomenų patikimumu apeliacinis teismas neturi pagrindo. Kad apeliantui priklausančiame automobilyje jo gamybos metu buvo įmontuotas 70 litrų talpos degalų bakas, patvirtina ir byloje esanti fotonuotraukų lentelė (b.l. 10), kurioje užfiksuota, jog apelianto automobilio prietaisų skydelyje esančiame kuro lygio matuoklyje aukščiausia padala yra 70 litrų. Vadinasi, apeliantas A. O., vadovaujantis 2009-11-16 Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009, nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 107 str. 1 d. a) p., be importo muitų kuro bake galėjo gabenti ir įvežti ne daugiau kaip 70 litrų degalų.

Administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 3) bei prekių sulaikymo protokole (b.l. 5) nurodyta, kad A. O. automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bake vykdamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką gabeno 95 litrus benzino. Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė teismo posėdžio metu (b.l. 33) taip pat nurodė, jog A. O. vežė 95 litrus, kuro kiekis buvo išmatuotas mobilia kuro matavimo įranga, kuri turi patikros sertifikatą ir yra metrologiškai patikrinta. Teismo posėdžio metu ji pateikė patikros sertifikatą Nr. 1203175 (b.l. 27), kuriame nurodyta, jog matavimo priemonė Talpa Nr. 262-B atitinka teisės aktų reikalavimus. Patikros sertifikatas galioja iki 2017-09-07. Atkreiptinas dėmesys, jog nors patikros sertifikatas išduotas tik 2012-09-07, jame taip pat pažymėta, jog matavimo prietaiso patikra atlikta pagal 2011-12-22 Metrologinių paslaugų centro bandymų protokolą Nr. 11-NT-29-M. Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė taip pat pateikė teismui bandymo protokolą Nr. 11-NT-29-M ir gradavimo lentelę (b.l. 35, 36), paaiškino (b.l. 34), jog pirmiausia atliekami bandymai, po to bandymų pagrindu išduodamas sertifikatas.

Apeliantas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas sertifikatas tik talpai, o ne visai matavimo sistemai, kuriai būtų oficialiai suteiktas tipas ir ji būtų įtraukta į matavimo priemonių registrą. Tačiau pažymėtina, jog Valstybinės metrologijos tarnybos tvarkomame Lietuvos matavimo priemonių tipų registre (http://www.lvmt.lt/_/informacines-sistemos/matavimo-priemoniu-registras/) nėra nurodyta matavimo priemonė Talpa Nr. 262-B, kadangi pagal Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2006-12-01 įsakymą Nr. V-179 „Dėl matavimo priemonių patikros be tipo patvirtinimo“ (Inf. pran., 2006, Nr. 93-924, su vėlesniais pakeitimais ir papildymais 2007, Nr. 9-121, 2007, Nr. 25-341) skysčių talpyklų Lietuvos matavimo priemonių tipų registre nereikia registruoti. Minėtame įsakyme Valstybinės metrologijos tarnybos direktorius nurodė, jog „įvertindamas tai, kad kai kurių nesudėtingos konstrukcijos matavimo priemonių atitiktis nustatytiems reikalavimams gali būti įvertinta be ilgai trunkančios ir brangios tipo patvirtinimo procedūros ir be neigiamos įtakos matavimų sričiai, leidžiu įgaliotoms įmonėms ir laboratorijoms atlikti toliau išvardytų matavimo priemonių (tarp kurių paminėtos ir skysčių talpyklos) patikrą nustatytais laiko intervalais tarp patikrų be tipo patvirtinimo. Į tai atsiliepime į skundą dėmesį atkreipė ir Klaipėdos teritorinė muitinė.

Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad patikros sertifikatas matavimo priemonei Talpa Nr. 262-B išduotas remiantis metrologinių paslaugų centro 2011-12-22 bandymų protokolo pagrindu, laiko, kad matavimo priemonė Talpa Nr. 262-B pažeidimo padarymo metu buvo tinkama naudoti. Apeliacinis teismas pripažįsta įrodytu, jog A. O. automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bake, vykdamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką, gabeno 95 litrus benzino. Atsižvelgiant į tai, kad A. O. priklausančiame automobilyje „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) esančiame kuro bake telpa 95 litrai kuro, apeliacinis teismas taip pat pripažįsta, jog 95 litrų talpos bakas nėra standartinis gamintojo įmontuotas bakas. Todėl šiuo atveju A. O., kuris kurą gabeno didesnėje, nestandartinėje kuro talpykloje, lengvata gabenamam kurui, remiantis 2009-11-16 Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1186/2009, nustatančiu Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, negalėjo būti taikoma.

Apeliantas A. O. teismo posėdžio metu (b.l. 34) nurodė, kad tokį automobilį nusipirko. Pastebėjo, kad nėra lemputės, kuri užsidega, kai baigiasi kuras. Niekada į baką nėra pylęs daugiau nei 70 litrų, o kiek bake lieka, niekada nežino. O kadangi jo buvo paprašyta parašyti tikslų kiekį, pagal automobilio rodmenis parašė 70 litrų. Tačiau apeliacinis teismas pripažįsta, jog pagrįstai tokius apelianto teismo posėdžio metu duotus parodymus apylinkės teismas laikė jo pasirinkta gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog apdairus ir rūpestingas vairuotojas negali nepastebėti, kad automobiliui dar važiuojant, t.y. nepasibaigus kurui jis gali įpilti į baką dar 70 litrų, nors tokia viso kuro bako talpa. Byloje esanti A. O. paso kopija (b.l. 6-7) patvirtina, jog pažeidimo dieną, t.y. 2012-08-09 A. O. į Rusijos Federaciją vyko ne pirmą kartą. Be to, iš byloje esančios pažymos dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens administracinių nuobaudų (b.l. 11) matyti, jog A. O. iki nagrinėjamo įvykio už analogiškus administracinius teisės pažeidimus jau buvo baustas du kartus. Todėl įvertinus tai, kad A. O. už Lietuvos Respublikos ribų vyko ne pirmą kartą, darytina išvada, jog prekių (daiktų) gabenimo tvarka jam buvo žinoma, jis žinojo, kad veža didesnį kiekį kuro, negu telpa standartiniame automobilyje „VW Passat“ gamintojo įmontuotame kuro bake, ir šią informaciją nuo muitinės pareigūnų nuslėpė deklaruodamas, kad veža tik 70 litrų benzino. Kadangi A. O., būdamas baustas pagal ATPK 209³ str. 4 d., prekes (degalus), kurių importui yra taikomi apribojimai, gabeno pažeidžiant nustatytą tvarką, ir tokių prekių vertė 446,50 Lt, jo veiksmai atitinka ATPK 209³ str. 7 d. numatytą pažeidimą.

Remiantis išdėstytu, apeliacinis teismas pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas apeliacinio skundo ribose yra pagrįstas ir teisėtas, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teisingai taikė teisės normas, keisti ar naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. O. (A. O.) apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.