Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. D. kreipėsi į administracinį teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2021 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. D. pareigūnų ir karių pensijos priedo už tarnybą permokos išieškojimo“ ( toliau – ir 2021 m. birželio 22 d. sprendimas, Ginčijamas sprendimas) .

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius 2021 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. D. pareigūnų ir karių pensijos priedo už tarnybą permokos išieškojimo“, kuriuo nusprendė nuo 2021 m. liepos 1 d. išskaityti 20 procentų per mėnesį iš A. D. gaunamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą 1615,82 Eur permoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d.

Pareiškėjas nesutikdamas su sprendimu ir remdamasis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, dėl ginčo sprendimo padavė skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Fondo valdyba 2021 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini)“ konstatavo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius pagrįstai nustatė 1615,82 Eur priedo permoką ir tuo pačiu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius nustatė, jog laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. susidarė 1615,82 Eur pareigūnų ir karių pensijos priedo už tarnybą permoka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius permokos susidarymą kildino iš aplinkybės, kad pareiškėjas A. D. 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, turinčių įtakos pareigūnų ir karių pensijos priedo už tarnybą mokėjimui. Atsakovai laikosi pozicijos, jog pareiškėjas A. D. 2019 m. rugsėjo 1 d. – 2021 m. sausio 31 d. laikotarpiu gavo draudžiamųjų pajamų, kurios per mėnesį viršijo minimalią mėnesinę algą. Su tokia atsakovų pozicija pareiškėjas nesutinka. Pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini). Lietuvos kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos centrinė pakomisė priėmė ekspertinį sprendimą, įformintą 2019 m. gegužės 2 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. D. buvo pripažintas netinkamas tęsti profesinę karo tarnybą pagal nustatytą Z sveikatos grupę. Remdamasis 2019 m. gegužės 2 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos kariuomenės vadas priėmė 2019 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) A. D. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, kuriuo 2019 m. birželio 28 d. atleido (duomenys neskelbtini) A. D. iš (duomenys neskelbtini) pareigų; nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su (duomenys neskelbtini) A. D. ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Nesutikdamas su atleidimu iš karo tarnybos, pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui apskundė 2019 m. gegužės 2 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos kariuomenės vado 2019 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) A. D. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-795-541/2020 tenkino pareiškėjo skundą ir nusprendė panaikinti Lietuvos kariuomenės vado 2019 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) A. D. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ ir panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos centrinės pakomisės 2019 m. gegužės 2 d. ekspertinį nutarimą bei įpareigojo Lietuvos kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisiją A. D. tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimą nagrinėti iš naujo. Lietuvos kariuomenė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-795-541/2020. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2610-492/2021 Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Lietuvos kariuomenė pareiškėją į karo tarnybą grąžino 2021 m. vasario 25 d. Per visą laikotarpį nuo pareiškėjo atleidimo iš karo tarnybos iki jo grąžinimo į karo tarnybą, t. y nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2021 m. vasario 25 d. pareiškėjas neturėjo draudžiamųjų pajamų, kurios per mėnesį būtų didesnės nei minimali mėnesinė alga. Lietuvos kariuomenės vadas priėmė 2021 m. balandžio 21 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl profesinės karo tarnybos santykių su (duomenys neskelbtini) A. D. nutraukimo ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, kuriuo nutraukė 2021 m. balandžio 23 d. profesinės karo tarnybos santykius su (duomenys neskelbtini) A. D. (duomenys neskelbtini) kariu ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Draudžiamąsias pajamas, kurios viršijo minimalią mėnesinę algą pareiškėjas pradėjo gauti po 2021 m. vasario 25 d. ir gavo iki 2021 m. balandžio 23 d. Minėta, kad nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2021 m. vasario 25 d. pareiškėjas negavo draudžiamųjų pajamų, kurios per mėnesį būtų didesnės nei minimali mėnesinė alga, tai reiškia, kad atsakovai neturėjo jokio pagrindo nustatyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. susidarė 1615,82 Eur pareigūnų ir karių pensijos priedo už tarnybą permoka. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. D. pareigūnų ir karių pensijos priedo už tarnybą permokos nustatymo“ kaip teisinis sprendimo pagrindas yra nurodyta Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis. Tačiau Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nėra reglamentuojama pareigūnų ir karių valstybinę pensiją mokančios institucijos teisė priimti sprendimą dėl valstybinės pensijos priedo už tarnybą permokos nustatymo. Be to šiame sprendime nėra nurodytas administracinio sprendimo tinkamas teisinis ir faktinis pagrindas. Tuo pačiu tai reiškia, kad sprendimas yra neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkto reikalavimų. Aptariamas ginčijamo sprendimo trūkumas yra esminis ir negali būti pateisinamas. Pareiškėjas mano, kad 1615,82 Eur permoka nustatyta nepagrįstai. Tuo pačiu tai reiškia, kad ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2021 m. birželio 22 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. D. pareigūnų ir karių pensijos priedo už tarnybą permokos išieškojimo“ yra nepagrįstas.

Be to, Ginčijamas sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatų. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba jo pavaduotojo sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų ir (ar) bet kurios kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams. Taigi Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriui suteikta teisė priimti sprendimą dėl permokos išieškojimo tik tuo atveju, kai išmokos gavėjas yra kaltas dėl neteisėto išmokos išmokėjimo. Minėta, kad nuo 2019 m. birželio 28 d. iki 2021 m. vasario 25 d. pareiškėjas negavo draudžiamųjų pajamų, kurios per mėnesį būtų didesnės nei minimali mėnesinė alga, todėl pareigūnų ir karių pensijos priedas už tarnybą jam buvo mokėtas teisėtai ir pareiškėjas negali būti traktuojamas kaip esąs kaltas dėl to, kad gavo pareigūnų ir karių pensijos priedą už tarnybą. Nesant pareiškėjo kaltės, išieškojimas yra negalimas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2021 m. birželio 22 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. D. pareigūnų ir karių pensijos priedo už tarnybą permokos išieškojimo“ yra naikintinas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies reikalavimams.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-11-11 nutarimu Nr. 1257 „Dėl sutikimo reorganizuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinius skyrius“ nutarė sutikti, kad jungimo būdu būtų reorganizuojama biudžetinė įstaiga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius prijungiant ją prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, kuriam pereitų visos reorganizuojamo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus teisės ir pareigos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2021-02-26 įsakymu Nr. V-123 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių reorganizavimo“ nuo 2021 m. liepos 1 d. reorganizavo biudžetinę įstaigą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių, prijungiant ją prie biudžetinės įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, kuriam po reorganizavimo perėjo visos nurodyto reorganizuojamo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriau teisės ir pareigos.

Atsakovas teigė, kad Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas (toliau – Įstatymas) ir šį įstatymą įgyvendinantys bei detalizuojantys Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128.

Vadovaujantis Įstatymu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009-07-01 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisių, pareigų ir atsakomybės personalo administravimo srityje perdavimo 1.1.25 papunkčiu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2019-07-19 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), A. D. išleistam į atsargą 2019-07-01 pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 5 punktą (karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės), buvo paskirta ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą nuo 2019-07-02.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius 2021-06-10 per e. pristatymo sistemą gavo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo persiųstą A. D. prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo bei parengtus pensijos skyrimui reikalingus dokumentus. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas 2021-06-07 tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad A. D. Lietuvos kariuomenės vado 2021-04-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pakeista atleidimo iš tarnybos data iš 2019-07-01 į 2021-04-23.

Pažymėjo, kad A. D. atleidimo iš tarnybos data buvo pakeista atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-12-08 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-795-541/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-02-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2610-492/2021. Teismas nusprendė panaikinti Lietuvos kariuomenės vado 2019-06-27 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) A. D. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos centrinės pakomisės 2019-05-02 ekspertinį nutarimą bei įpareigojo Lietuvos kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisiją A. D. tinkamumo profesinei tarnybai klausimą nagrinėti iš naujo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius vadovaudamasis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 7 straipsnio 4 dalimi, 15 straipsnio 1 dalimi, 2021-06-15 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) skyrė pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą A. D., kuris Lietuvos kariuomenės vado 2021-04-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atleistas iš tarnybos 2021-04-23 pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 5 punktą (paaiškėja ir nustatoma, kad karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės) nuo 2021-04-24 neterminuotai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius, išnagrinėjęs A. D. pareigūnų ir karių pensijos bylos dokumentus, 2021-06-18 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) vadovaudamasis Įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, bei atsižvelgdamas į tai, kad pasikeitė A. D. atleidimo iš tarnybos data iš 2019-07-01 į 2021-04-23 nustatė, kad laikotarpiu (-iais) nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. susidarė 1615, 82 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą permoka. Permoka susidarė dėl to, kad A. D. 2019-09-01 – 2021-01-31 laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, turinčių įtakos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą mokėjimui.

Nesutikdamas su Utenos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas šį sprendimą apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDF valdyba). VSDF valdyba išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2021-08-23 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Fondo valdybos Utenos skyrius (nuo 2021-07-01 — Fondo valdybos Panevėžio skyrius) 2021 m. birželio 18 d, sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Pareigūnų pensijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teisėtai ir pagrįstai nustatė1615,82 Eur priedo permoką, kuri, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, Fondo valdybos Utenos skyriaus direktoriaus 2021 m. birželio 22 d. spendimu Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoma iš pareigūnų pensijos ne ginčo tvarka.

Atsakovas pažymėjo, kad valstybės valdžios institucijos privalo vykdyti galiojančių įstatymų nuostatas ir neturi teisės ar pareigos spręsti apie galiojančio įstatymo teisėtumą ar tinkamumą. Pareiga vykdyti įstatymų nuostatas yra bendra, taikytina tiek privatiems asmenims, tiek valstybės valdžios institucijoms. Fondo valdybai ar Fondo valdybos teritoriniams skyriams nesuteikta teisė skirti ir mokėti pareigūnų ir karių valstybines pensijas kitaip, nei nustatyta Įstatyme ir Nuostatuose. Skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 str. nustatytus reikalavimus, priimtas išnagrinėjus su pareigūnų ir karių valstybinių pensijų valstybinės pensijos priedo už tarnybą permokos nustatymo pareiškėjui susijusius dokumentus, todėl pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą nėra pagrindo.

Fondo valdyba nesutiko su skundu prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, kad Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu. Šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kartu su pareigūnų pensija buvusiam pareigūnui, iki jis įgis teisę gauti socialinio draudimo pensiją, mokamas vienos socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio (bazinės pensijos dydis nuo 2019-01-01– 164,59 Eur, nuo 2020-01-01 – 180,95 Eur, nuo 2021-01-01 – 198,29 Eur) pareigūnų pensijos priedas už tarnybą (toliau – priedas). Pareigūnų pensijos priedo mokėjimas siejamas su pensijos gavėjui priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų dydžiu: 1) jeigu pensijos gavėjo draudžiamosios pajamos, kaip jos apibrėžtos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, yra mažesnės negu viena minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) (MMA dydis nuo 2019-01-01 – 555,00 Eur, nuo 2020-01-01 – 607 Eur, nuo 2021-01-01 – 642 Eur) ir jis nėra savarankiškai dirbantis asmuo, mokama priedo dalis, kuri apskaičiuojama priedą dauginant iš koeficiento, apskaičiuoto pagal formulę K = (MMA - P) / MMA, kurioje K – koeficientas, P – asmens draudžiamosios pajamos, priskaičiuotos už mėnesį, ėjusį prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas; 2) jeigu draudžiamosios pajamos didesnės negu viena MMA, priedas nemokamas.

Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad susidarius valstybinės pensijos, kurios skyrimas ir (ar) mokėjimas siejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, kaip jos apibrėžtos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, permokai dėl to, kad valstybinės pensijos gavėjas turėjo šių pajamų už tą laikotarpį, per kurį jam buvo paskirta ir mokėta pensija, permoka valstybinę pensiją mokančios institucijos vadovo (ar jo pavaduotojo) sprendimu išieškoma iš valstybinės pensijos gavėjo ne ginčo tvarka.

Fondo valdybos 2021 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas buvo priimtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus A. D. 2021-06-29 skundą, kuriuo jis nesutiko su Fondo valdybos Utenos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimu dėl pareigūnų ir karių pensijos priedo už tarnybą permokos nustatymo.

Fondo valdyba, nagrinėdama su pareiškėjo 2021-06-29 skundu susijusias aplinkybes, nustatė, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2019 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui nuo 2019 m. liepos 2 d. paskirta ir mokama pareigūnų pensija ir priedas už tarnybą. Remiantis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenimis bei Lietuvos kariuomenės pateiktu 2021-06-02 darbo užmokesčio atestatu (pažymėjimu) Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas iki 2021-04-23 tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir turėjo draudžiamųjų pajamų, turinčių įtakos priedo mokėjimui. Pareiškėjo draudžiamosios pajamos buvo didesnės negu viena MMA, todėl priedas laikotarpiu nuo 2019-09-01 iki 2021-01-31 buvo mokamas nepagrįstai. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, Fondo valdyba pagrįstai konstatavo, kad Fondo valdybos Utenos skyrius, vadovaudamasis Pareigūnų pensijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, 2021 m. birželio 18 d. sprendimu teisėtai ir pagrįstai nustatė pareiškėjui 1615,82 Eur priedo permoką, kuri, vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, Fondo valdybos Utenos skyriaus 2021 m. birželio 22 d. sprendimu išieškoma ne ginčo tvarka iš pareiškėjui mokamos pareigūnų pensijos. Pareiškėjas reikalavimą panaikinti Fondo valdybos Utenos skyriaus 2021 m. birželio 22 d. sprendimą dėl pareigūnų pensijos priedo permokos išieškojimo grindžia tuo, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, sprendimas dėl permokos išieškojimo galimas tik tuo atveju, kai išmokos gavėjas yra kaltas dėl neteisėto išmokos išmokėjimo. Pareiškėjas taip pat teigia, kad laikotarpiu, už kurį nustatyta permoka, negavo draudžiamųjų pajamų, kurios per mėnesį būtų didesnės negu viena MMA, todėl priedas jam mokėtas teisėtai ir pareiškėjas negali būti traktuojamas kaip esąs kaltas dėl to, kad gavo priedą. Pareiškėjas nurodo, kad nesant jo kaltės, išieškojimas yra negalimas. Fondo valdybos nuomone, šie pareiškėjo argumentai atmestini. Pažymėjo, kad pareigūnų pensijos (ir pensijos priedo) permokos, susidariusios dėl pensijos gavėjo kaltės, išieškojimą reglamentuoja Pareigūnų pensijų įstatymo 15¹ straipsnio 2 dalies nuostatos, o pareigūnų pensijos (ir pensijos priedo) permokos, susidariusios dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo už tą laikotarpį, per kurį buvo paskirta ir mokėta pensija, išieškojimą reglamentuoja pirmiau minėtos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pareiškėjui nustatyta pareigūnų pensijos priedo permoka susidarė ne dėl pareiškėjo kaltės, o dėl to, kad tuo laikotarpiu, kai pareiškėjui buvo paskirta ir mokama pareigūnų pensija ir jos priedas, pareiškėjas per mėnesį turėjo didesnių negu viena MMA draudžiamųjų pajamų (Lietuvos Kariuomenė, kaip buvusi pareiškėjo draudėja, vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo atleidimas iš tarnybos pripažintas neteisėtu, patikslino Registro duomenis apie pareiškėjo draudimo laikotarpį ir turėtas draudžiamąsias pajamas). Esant tokioms aplinkybėms, konstatavo, kad Fondo valdybos Utenos skyriaus 2021 m. birželio 22 d. sprendimas išieškoti ne ginčo tvarka iš pareiškėjui mokamos pareigūnų pensijos 2021 m. birželio 18 d. sprendimu nustatytą 1615,82 Eur priedo permoką, yra teisėtas ir pagrįstas.

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2021 m. birželio 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. D. pareigūnų ir karių pensijos priedo už tarnybą permokos išieškojimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-11-11 nutarimu Nr. 1257 „Dėl sutikimo reorganizuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinius skyrius“ nutarė sutikti, kad jungimo būdu būtų reorganizuojama biudžetinė įstaiga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius prijungiant ją prie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, kuriam pereitų visos reorganizuojamo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus teisės ir pareigos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius 2021-02-26 įsakymu Nr. V-123 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių reorganizavimo“ nuo 2021 m. liepos 1 d. reorganizavo biudžetinę įstaigą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių, prijungiant ją prie biudžetinės įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, kuriam po reorganizavimo perėjo visos nurodyto reorganizuojamo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriau teisės ir pareigos.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas A. D. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2000 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimtas į profesinę karo tarnybą. Buvo (duomenys neskelbtini). Lietuvos kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2019 m. gegužės 2 d. ekspertiniu nutarimu (toliau – 2019 m. gegužės 2 d. ekspertinis nutarimas) A. D. buvo pripažintas netinkamas tęsti profesinę karo tarnybą pagal nustatytą Z sveikatos grupę. Remdamasis 2019 m. gegužės 2 d. ekspertiniu nutarimu Lietuvos kariuomenės vadas priėmė 2019 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) A. D. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, kuriuo 2019 m. birželio 28 d. atleido A. D. iš (duomenys neskelbtini) pareigų ir nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su (duomenys neskelbtini) A. D. bei išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Nesutikdamas su atleidimu iš karo tarnybos, pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą dėl 2019 m. gegužės 2 d. ekspertinio nutarimo ir Lietuvos kariuomenės vado 2019 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) A. D. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-795-541/2020 patenkino pareiškėjo skundą ir nusprendė panaikinti Lietuvos kariuomenės vado 2019 m. birželio 27 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) A. D. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos centrinės pakomisės 2019 m. gegužės 2 d. ekspertinį nutarimą bei įpareigojo Lietuvos kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisiją A. D. tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimą nagrinėti iš naujo. Lietuvos kariuomenė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje Nr.eI3-795-541/2020 panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2610-492/2021 Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos kariuomenės vadas 2021 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėją gražino į karo tarnybą, paskyrė į (duomenys neskelbtini). Lietuvos kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos 2021 m. kovo 30 d. ekspertiniu nutarimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) A. D. buvo pripažintas netinkamas tęsti profesinę karo tarnybą. Lietuvos kariuomenės vadas priėmė 2021 m. balandžio 21 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl profesinės karo tarnybos santykių su (duomenys neskelbtini) A. D. nutraukimo ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“, kuriuo nutraukė 2021 m. balandžio 23 d. profesinės karo tarnybos santykius su (duomenys neskelbtini) A. D., (duomenys neskelbtini) ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą.

Iš Pensijos bylos pridėtos prie nagrinėjamos administracinės bylos nustatyta, kad pareiškėjas A. D. 2019 m. birželio 24 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui pateikė prašymą „ Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo“ .

Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymu ( toliau- ir Įstatymas) bei Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 128.

Vadovaujantis Įstatymu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009-07-01 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teisių, pareigų ir atsakomybės personalo administravimo srityje perdavimo 1.1.25 papunkčiu, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2019-07-19 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), A. D., išleistam į atsargą 2019-07-01 pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 5 punktą (karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės), buvo paskirta ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą nuo 2019-07-02.

Pareiškėjas A. D. 2021 m. gegužės 7 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui pateikė prašymą „ Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo“ .

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius 2021-06-10 per e. pristatymo sistemą gavo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo persiųstą A. D. prašymą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo bei parengtus pensijos skyrimui reikalingus dokumentus. Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas 2021-06-07 tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad A. D. Lietuvos kariuomenės vado 2021-04-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeista atleidimo iš tarnybos data iš 2019-07-01 į 2021-04-23. A. D. atleidimo iš tarnybos data buvo pakeista atsižvelgiant į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020-12-08 sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-795-541/2020, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-02-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2610-492/2021.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius vadovaudamasis Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 7 straipsnio 4 dalimi, 15 straipsnio 1 dalimi, 2021-06-15 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) skyrė pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą A. D., kuris Lietuvos kariuomenės vado 2021-04-21 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atleistas iš tarnybos 2021-04-23 pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 5 punktą (paaiškėja ir nustatoma, kad karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės) nuo 2021-04-24 neterminuotai.

Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kartu su pareigūnų pensija buvusiam pareigūnui, iki jis įgis teisę gauti socialinio draudimo pensiją, mokamas vienos socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio (bazinės pensijos dydis nuo 2019-01-01– 164,59 Eur, nuo 2020-01-01 – 180,95 Eur, nuo 2021-01-01 – 198,29 Eur) pareigūnų pensijos priedas už tarnybą (toliau – priedas). Pareigūnų pensijos priedo mokėjimas siejamas su pensijos gavėjui priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų dydžiu: 1) jeigu pensijos gavėjo draudžiamosios pajamos, kaip jos apibrėžtos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, yra mažesnės negu viena minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) (MMA dydis nuo 2019-01-01 – 555,00 Eur, nuo 2020-01-01 – 607 Eur, nuo 2021-01-01 – 642 Eur) ir jis nėra savarankiškai dirbantis asmuo, mokama priedo dalis, kuri apskaičiuojama priedą dauginant iš koeficiento, apskaičiuoto pagal formulę K = (MMA - P) / MMA, kurioje K – koeficientas, P – asmens draudžiamosios pajamos, priskaičiuotos už mėnesį, ėjusį prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas; 2) jeigu draudžiamosios pajamos didesnės negu viena MMA, priedas nemokamas.

Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad susidarius valstybinės pensijos, kurios skyrimas ir (ar) mokėjimas siejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, kaip jos apibrėžtos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, permokai dėl to, kad valstybinės pensijos gavėjas turėjo šių pajamų už tą laikotarpį, per kurį jam buvo paskirta ir mokėta pensija, permoka valstybinę pensiją mokančios institucijos vadovo (ar jo pavaduotojo) sprendimu išieškoma iš valstybinės pensijos gavėjo ne ginčo tvarka.

Remiantis Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Registras) duomenimis bei Lietuvos kariuomenės pateiktu 2021-06-02 darbo užmokesčio atestatu (pažymėjimu) Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas iki 2021-04-23 tarnavo Lietuvos kariuomenėje ir turėjo draudžiamųjų pajamų, turinčių įtakos priedo mokėjimui. Pareiškėjo draudžiamosios pajamos buvo didesnės negu viena MMA. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius, išnagrinėjęs A. D. pareigūnų ir karių pensijos bylos dokumentus, 2021-06-18 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) vadovaudamasis Įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, bei atsižvelgdamas į tai, kad pasikeitė A. D. atleidimo iš tarnybos data iš 2019-07-01 iki 2021-04-23 nustatė, kad laikotarpiu (-iais) nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. susidarė 1615, 82 Eur pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą permoka. Permoka susidarė dėl to, kad A. D. 2019-09-01 – 2021-01-31 laikotarpiu turėjo draudžiamųjų pajamų, turinčių įtakos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą mokėjimui.

Nesutikdamas su Utenos skyriaus 2021 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas šį sprendimą apskundė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Fondo valdyba išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir 2021-08-23 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, bei galiojantį teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad Fondo valdybos Utenos skyrius 2021 m. birželio 18 d, sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Pareigūnų pensijų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teisėtai ir pagrįstai nustatė 1615,82 Eur priedo permoką.

Fondo valdybos Utenos skyrius, 2021 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustačiusi pareiškėjui 1615,82 Eur priedo permoką, vadovaudamasi Valstybinių pensijų įstatymo 3 straispnio 4 dalimi, 2021 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. D. pareigūnų ir karių pensijos priedo už tarnybą permokos išieškojimo“ nusprendė nuo 2021 m. liepos 1 d. išskaityti 20 procentų per mėnesį iš A. D. gaunamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nustatytą 1615,82 Eur permoką, susidariusią laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d.

Pareiškėjas reikalavimą panaikinti Fondo valdybos Utenos skyriaus 2021 m. birželio 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl A. D. pareigūnų ir karių pensijos priedo už tarnybą permokos išieškojimo“ grindžia ir tuo, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, sprendimas dėl permokos išieškojimo galimas tik tuo atveju, kai išmokos gavėjas yra kaltas dėl neteisėto išmokos išmokėjimo. Pareiškėjas taip pat teigia, kad laikotarpiu, už kurį nustatyta permoka, negavo draudžiamųjų pajamų, kurios per mėnesį būtų didesnės negu viena MMA, todėl priedas jam mokėtas teisėtai ir pareiškėjas negali būti traktuojamas kaip esąs kaltas dėl to, kad gavo priedą. Pareiškėjas nurodo, kad nesant jo kaltės, išieškojimas yra negalimas.

Teisėjų kolegija su šais pareiškėjo argumentais nesutinka, kadangi pareigūnų pensijos (ir pensijos priedo) permokos, susidariusios dėl pensijos gavėjo kaltės, išieškojimą reglamentuoja Pareigūnų pensijų įstatymo 15¹ straipsnio 2 dalies nuostatos, o pareigūnų pensijos (ir pensijos priedo) permokos, susidariusios dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo už tą laikotarpį, per kurį buvo paskirta ir mokėta pensija, išieškojimą reglamentuoja minėtos Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pareiškėjui nustatyta pareigūnų pensijos priedo permoka susidarė ne dėl pareiškėjo kaltės, o dėl to, kad tuo laikotarpiu, kai pareiškėjui buvo paskirta ir mokama pareigūnų pensija ir jos priedas, pareiškėjas per mėnesį turėjo didesnių negu viena MMA draudžiamųjų pajamų (Lietuvos Kariuomenė, kaip buvusi pareiškėjo draudėja, vykdydama įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą, kuriuo pareiškėjo atleidimas iš tarnybos pripažintas neteisėtu, patikslino Registro duomenis apie pareiškėjo draudimo laikotarpį ir turėtas draudžiamąsias pajamas).

Atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad Fondo valdybos Utenos skyriaus 2021 m. birželio 22 d. sprendimas Nr. ((duomenys neskelbtini) „Dėl A. D. pareigūnų ir karių pensijos priedo už tarnybą permokos išieškojimo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį panaikinti nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo A. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.