- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- eA-2610-492/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02661-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys
- Atsakovas
- Lietuvos kariuomenė, Lietuvos
- Pareiškėjas
- A. D.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei dėl įsakymo dalies ir ekspertinio nutarimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės vado 2019 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. PK-1120 „Dėl kpt. A. D. išleidimo į atsargą ir jo skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir Įsakymas) 1 ir 2 punktus; 2) panaikinti Lietuvos kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir KMEK) centrinės pakomisės ekspertinį sprendimą, įformintą 2019 m. gegužės 2 d. ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 1405 (toliau – ir Ekspertinio nutarimo pažyma); 3) įpareigoti KMEK pareiškėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimą nagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Ekspertinio nutarimo pažymoje nurodyta, jog pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 patvirtintų Sveikatos būklės įvertinimo principų metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų (toliau – ir Sveikatos būklės kriterijai) Ekspertinių išvadų lentelės (toliau – ir Ekspertinių išvadų lentelė) 33; 125.3; 122.3; 132.3; 28.2; 49.4; 65 straipsnių 3 skiltį pripažintas netinkamu tęsti profesinę karo tarnybą pagal nustatytą Z sveikatos grupę. Lietuvos kariuomenės vadas, remdamasis Ekspertinio nutarimo pažyma, Įsakymu 2019 m. birželio 28 d. atleido pareiškėją iš Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos apygardos 1-osios rinktinės 105-osios lengvosios pėstininkų kuopos vado pareigų ir nutraukė 2019 m. liepos 1 d. profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju bei išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Išvadą, kad pareiškėjas pripažintas netinkamu tęsti profesinę karo tarnybą pagal nustatytą Z sveikatos grupę, lėmė tai, kad KMEK centrinė pakomisė nustatė pareiškėjui ligą, atitinkančią Ekspertinių išvadų lentelės 33 straipsnį: „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas pažymėjo, kad iš ginčijamo ekspertinio sprendimo neįmanoma nustatyti, kuo yra grindžiamas pareiškėjo sveikatos būklės kvalifikavimas pagal Ekspertinių išvadų lentelės 33 straipsnį, tačiau vienintelė pareiškėjui žinoma sąsaja turėtų būti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Respublikinės Kauno ligoninės (toliau – ir Kauno ligoninė) epikrizė, kurioje buvo nurodyta diagnozė: TLK-10-AM (duomenys neskelbtini). Tačiau ši 2019 m. balandžio 10 d. diagnozė buvo paneigta specializuotos medicinos įstaigos – VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės (toliau – ir Vilniaus ligoninė), kuri 2019 m. gegužės 9 d. pareiškėjui nustatė kitą diagnozę: TLK-10-AM (duomenys neskelbtini). Ši diagnozė neatitinka Ekspertinių išvadų lentelės 33 straipsnio ir savaime nelemia pareiškėjo netinkamumo tęsti profesinę karo tarnybą. KMEK centrinė pakomisė, priimdama Ekspertinio nutarimo pažymą, nepagrįstai ignoravo Vilniaus ligoninės epikrizę ir joje nurodytą diagnozę, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1125 patvirtintų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų (toliau – ir Karinės medicinos ekspertizės nuostatai, Nuostatai) 26 punkto reikalavimus, nes atliekant ekspertizę vadovaujamasi ne vien tiriamojo sveikatos būkle ekspertizės atlikimo metu, bet ir visais turimais medicininiais ir kitais duomenimis, pagrindžiančiais tiriamojo sveikatos būklę. Pareiškėjo teigimu, Įsakymas yra nemotyvuotas ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kadangi jis grindžiamas nepagrįsta Ekspertinio nutarimo pažyma.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 18 d. pildydamas klausimyną bandė nuslėpti su savo sveikatos būkle susijusią informaciją, Medicinos ekspertizės akto Nr. 1405/2019 (toliau – Medicinos ekspertizės aktas) klausimyne nurodydamas, kad nesirgo atitinkamomis ligomis, nors pareiškėjas buvo konsultuotas gydytojo psichiatro ambulatoriškai 2013 m. A. M. gydymo klinikoje. Nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini), buvo skirtas gydymas. Taip pat 2017 m. pareiškėjas buvo siųstas psichiatro konsultacijai į Karo medicinos centrą, kur atliktas psichologinis įvertinimas, fiksuoti apsilankymai pas psichiatrą pagal gyvenamą vietą, taip pat fiksuota, kad pareiškėjas kreipdavosi būklei pablogėjus, nereguliariai vartojo paskirtus medikamentus. Pareiškėjas Kauno ligoninės 2019 m. balandžio 12 d. gydytojų konsiliumo metu jau nurodė nuolatinius, t. y. prasidėjusius dar iki 2019 m. kovo 18 d., sveikatos sutrikimus. Be to, iš pareiškėjo medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 18 d., kai atvyko į KMEK medicininiam patikrinimui pradėti, sirgo liga (duomenys neskelbtini).
5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui KMEK dar 2013 m. pagal nustatytas diagnozes pritaikė Ekspertinių išvadų lentelės 35 ir 36 straipsnius ir buvo skirta pakartotinė KMEK patikra po 1 metų. 2014 m. KMEK pareiškėjui vėl pritaikė tuos pačius Ekspertinių išvadų lentelės straipsnius ir vėl buvo skirta pakartotinė KMEK patikra po metų. Iš Informacijos apie asmens sveikatą ir fizinę būklę matyti, kad 2015 m. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK) fiksavo diagnozę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Dėl to dar 2015 m. pagal šią diagnozę turėjo būti taikytas Ekspertinių išvadų lentelės 34 straipsnis, kas lemtų, kad pareiškėjas jau 2015 m. būtų pripažintas netinkamu profesinei karo tarnybai. Tačiau pareiškėjo medicininiuose dokumentuose KMEK nenustatė, kur fiksuotas būtent pirminis (duomenys neskelbtini) epizodas, todėl šis straipsnis pareiškėjui nepritaikytas ir jis tarnavo profesinėje karo tarnyboje.
6. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. karinio gydytojo siuntimu pareiškėjas siųstas psichiatro konsultacijai į Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karo medicinos centrą, kur jis buvo konsultuotas, atliktas psichologinis įvertinimas, fiksuoti apsilankymai pas psichiatrą pagal gyvenamą vietą, kurie buvo nereguliarūs, pareiškėjas kreipdavosi būklei pablogėjus, nereguliariai vartojo paskirtus medikamentus. Kadangi konsultacijos metu pareiškėjo būklė buvo stabili, buvo rekomenduota tęsti profesinę karo tarnybą, būklei keičiantis atvykti konsultacijai. KMEK, medicininio patikrinimo metu įvertinus pareiškėjo išsakytus nusiskundimus, ligos eigą ir trukmę (gydosi nuo 2013 m), aplinkybę, kad pareiškėjas vartoja, nors ir nereguliariai, (duomenys neskelbtini) vaistus, tačiau būklei nesant gerai, tad tikėtina reikalinga nuolatinė psichiatrinė priežiūra, o ambulatoriškai nustatytos net kelios psichiatrinės diagnozės ir jau kelis kartus (2013 m. ir 2014 m.), buvo skirta pakartotina ekspertizė. KMEK 2019 m. balandžio 10 d. diagnozės (TLK-10-AM; (duomenys neskelbtini) tikslinimui, ištyrimui išrašė pareiškėjui siuntimą į Kauno ligoninę. Pareiškėjas nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 18 d. buvo tirtas ir gydytas Kauno ligoninės gydytojų psichiatrų. Gydytojų psichiatrų konsiliumo 2019 m. balandžio 12 d. patvirtinta diagnozė (duomenys neskelbtini). KMEK, iš Kauno ligoninės gavusi atsakymą (epikrizę) pagal nustatytą diagnozę (duomenys neskelbtini), pareiškėjui, kaip profesinės karo tarnybos kariui pagal Ekspertinių išvadų lentelę (3 skiltis) pritaikė 33 straipsnį ir konstatavo pareiškėjo netinkamumą tęsti profesinę karo tarnybą.
7. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus ligoninė diagnozę nustatė 2019 m. gegužės 9 d., kai KMEK patikra buvo baigta dar 2019 m. gegužės 2 d., todėl ši vėlesnė epikrizė negalėjo būti įvertinta KMEK. Net ir vertinant Vilniaus ligoninės epikrizėje nurodytą apsilankymo pradžios datą – 2019 m. balandžio 29 d., matyti, kad pareiškėjo tyrimai ir apžiūros KMEK jau buvo baigti. Be to, net ir vertinant Vilniaus ligoninės diagnozę dėl (duomenys neskelbtini) KMEK išvada būtų ta pati, tik ekspertinių išvadų lentelės 1 eilutėje papildomai būtų nurodytas dar vienas, 35 straipsnis. Šio straipsnio taikymą lemtų aplinkybės, kad pareiškėjas šios srities sveikatos sutrikimus turi jau ilgiau kaip 6 mėnesius, jam reikalinga psichiatrinė priežiūra, sveikatos sutrikimai ilgalaikiai, naudotos galimybės dėl KMEK pakartotinės ekspertizės (buvo 2 kartus skirtas trumpesnis pakartotinės ekspertizės laikas). Pareiškėjui nustatytas (duomenys neskelbtini) nepanaikina anksčiau nustatyto (duomenys neskelbtini), nes tai yra kelios savarankiškos diagnozės.
II.
8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimu tenkino pareiškėjo skundą – panaikino Įsakymą, Lietuvos kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos centrinės pakomisės 2019 m. gegužės 2 d. ekspertinį nutarimą (toliau – ir Ekspertinis nutarimas) ir įpareigojo Lietuvos kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisiją pareiškėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimą nagrinėti iš naujo. Teismas taip priteisė pareiškėjui iš atsakovo 657,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.
9. Teismas nurodė, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukelia ne Ekspertinio nutarimo pažyma, o pats KMEK Ekspertinis nutarimas, kuris ir skundžiamas teismui. Nors pareiškėjo reikalavimas panaikinti KMEK Ekspertinį sprendimą, įformintą 2019 m. gegužės 2 d. Ekspertinio nutarimo pažyma, yra suformuluotas ne visiškai tiksliai, tačiau iš pareiškėjo skundo turinio bei teiktų paaiškinimų matyti, jog iš esmės pareiškėjas nesutinka su KMEK atliktos medicinos ekspertizės galutiniu rezultatu, t. y. su tuo, kad jis buvo pripažintas netinkamu tęsti profesinę karo tarnybą pagal Ekspertiniu nutarimu nustatytą diagnozę. Pareiškėjo valia išreikšta aiškiai, todėl, teismo vertinimu, formalūs netikslumai negali būti pagrindu nenagrinėti pareiškėjo skundo iš esmės.
10. Teismas nustatė, kad KMEK centrinė pakomisė 2019 m. gegužės 2 d. priėmė Ekspertinį nutarimą – netinkamas profesinei karo tarnybai pagal 3 skiltį su Z sveikatos grupe. KMEK medicinos ekspertizės akto Nr. 1405/2019 ekspertinių išvadų lentelės pirmoje eilutėje gydytoja nurodė diagnozę „(duomenys neskelbtini)“ pagal TLK-10 kodą – (duomenys neskelbtini), pritaikant Ekspertinių išvadų lentelės 33 straipsnį, ir 2019 m. balandžio 29 d. ekspertizės išvadoje nurodė „Netinka“.
11. Šioje administracinėje byloje buvo paskirta ambulatorinė dokumentinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurią atlikęs Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VTPT) Vilniaus teismo psichiatrijos skyrius pateikė 2019 m. gruodžio 4 d. – gruodžio 31 d. teismo psichiatrijos ekspertizės aktą Nr. 78TPK-235/2019 (toliau – ir Teismo ekspertizės aktas), kuriame pateikta išvada, jog tiek Ekspertinio nutarimo priėmimo metu (2019 m. gegužės 2 d.), tiek ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo metu (2019 m. gruodžio 4 d.) pareiškėjui konstatuoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje teismo psichiatrijos ekspertizę atlikęs teismo ekspertas M. J. patvirtino, jog pagrindinis ekspertizės uždavinys buvo nustatyti ligos diagnozę. Ekspetizės metu buvo įvertinta visa teismo siųsta medžiaga – medicininės kortelės, Kauno ligoninės epikrizė, Vilniaus ligoninės epikrizė. Įvertinę medicininius duomenis ir pareiškėjo psichikos būklę, kurią ekspertai stebėjo, bei psichologinį ištyrimą, padaryta kategoriška išvada, jog pareiškėjui (duomenys neskelbtini) nebuvo pasireiškęs, tai buvo (duomenys neskelbtini). Teismo ekspertai paneigė (duomenys neskelbtini), nustatytą Kauno ligoninės.
Atsiliepimas
12. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovas savo atsiliepime į skundą nurodė klaidingą informaciją, t. y. jog būtent KMEK 2019 m. balandžio 10 d. nustatytos diagnozės (TLK-10-AM; (duomenys neskelbtini) tikslinimui, ištyrimui pareiškėjui buvo išrašytas siuntimas į Kauno ligoninę. Teismas nustatė, kad KMEK gydytoja psichiatrė, atlikdama pareiškėjo medicinos ekspertizę, 2019 m. balandžio 3 d. pareiškėjo medicinos dokumentų išraše/siuntime 1/2019 nurodė pareiškėjo ligos diagnozę pagal TLK-10-AM; (duomenys neskelbtini), gretutinis susirgimas – (duomenys neskelbtini) ir šių diagnozių patikslinimui siuntė pareiškėją į Kauno ligoninės Psichiatrijos kliniką. Taigi, KMEK gydytoja siuntė pareiškėją būtinajam specializuotam stacionariam ištyrimui pagal susirgimą TLK-10-AM; (duomenys neskelbtini), kuris patenka į Ekspertinių išvadų lentelės 34 straipsnį „(duomenys neskelbtini)“ ir gretutinį susirgimą TLK-10-AM; (duomenys neskelbtini), kuris patenka į Ekspertinių išvadų lentelės 36 straipsnį „(duomenys neskelbtini)“.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas pažymėjo, kad nei viename KMEK medicinos ekspertizės medicininiame dokumente, išskyrus Kauno ligoninės epikrizę, pareiškėjui nebuvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Kauno ligoninės epikrizėje nurodytą diagnozę paneigia Teismo psichiatrijos ekspertizės išvada. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo netikėti teismo ekspertų išvadomis, kurias jie teismo posėdžio metu patvirtino ir nurodė, jog jų išvada yra kategoriška.
14. Teismas konstatavo, jog KMEK pateikė medicininių dokumentų ir medicininių tyrimų bei pareiškėjo objektyvaus tyrimo duomenų neatitinkančią išvadą. KMEK medicinos ekspertizės akte pareiškėjo pripažinimą netinkamu profesinei karo tarnybai pagal Ekspertinių išvadų lentelės 33 straipsnį, 3 skiltį, Ekspertinių išvadų lentelės atskirų straipsnių paaiškinimus (Z sveikatos grupė) lėmė nepagrįstai pareiškėjui nustatyta TLK-10-AM (duomenys neskelbtini) diagnozė, todėl KMEK Ekspertinis nutarimas nėra pagrįstas ir teisėtas, todėl naikintinas.
15. Pasisakydamas dėl atsakovo argumento, kad net ir vertinant Vilniaus ligoninės diagnozę dėl pareiškėjui nustatyto (duomenys neskelbtini) KMEK išvada būtų ta pati – netinkamas tęsti profesinės karo tarnybą, tik ekspertinių išvadų lentelės 1 eilutėje papildomai būtų nurodytas dar vienas Ekspertinių išvadų lentelės 35 straipsnis, teismas pažymėjo, kad pagal Ekspertinių išvadų lentelės 33 straipsnį pagal 3 skiltį profesinės karo tarnybos karys visais atvejais pripažįstamas netinkamas karo tarnybai pagal Z sveikatos grupę, o pagal Ekspertinių išvadų lentelės 35 straipsnį, 3 skiltį ir 36 straipsnį, 3 skiltį profesinės karo tarnybos kario tinkamumą tarnybai KMEK turi vertinti individualiai. KMEK, atlikdama medicinos ekspertizę ir vertindama kario tinkamumą profesinei karo tarnybai, privalo vadovautis Sveikatos būklės įvertinimo kriterijų paaiškinimuose nustatytais reikalavimais. Ginčo atveju aktualus šių paaiškinimų 5 punktas, numatantis, jog tiriamieji, kurie tiriami pagal Ekspertinių išvadų lentelės 35 straipsnį, 3 skiltį (duomenys neskelbtini), pripažįstami netinkamais, jei nustatomi ryškūs ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, jei sutrikimas tęsiasi ilgiau kaip 6 mėnesius, mažėja darbingumas, adekvatus gydymas neefektyvus, reikalinga tolesnė psichiatrinė priežiūra; tiriamiesiems pagal 3 skiltį būtinas specializuotas psichiatrinis stacionarinis tyrimas ir po jo gali būti skiriama pakartotinė psichiatrinė ekspertizė. Vertinant kario tinkamumą profesinei karo tarnybai pagal Ekspertinių išvadų lentelės 36 straipsnį, 3 skiltį (duomenys neskelbtini), vertinamas sutrikimo ryškumas ir trukmė (paaiškinimų 6 p.). Teismas pažymėjo, kad teismas negali perimti KMEK funkcijos ir nagrinėjamoje byloje įvertinti, ar pareiškėjas gali būti pripažintas netinkamu profesinei karo tarnybai pagal jam objektyviai diagnozuotus susirgimus. KMEK kompetencijai priklauso nustatyta tvarka įvertinti pareiškėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimą.
16. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas su Ekspertiniu nutarimu buvo supažindintas pasirašytinai, kaip numatyta Nuostatų 37 punkte. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, jog apie Ekspertinį nutarimą (ekspertinio nutarimo išvadą dėl jam nustatytos diagnozės) buvo informuotas telefonu 2019 m. balandžio 29 d. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su KMEK ekspertine išvada dėl nustatytos diagnozės, jį gydančio gydytojo siuntimu buvo paguldytas į Vilniaus ligoninę stacionariam ištyrimui 2019 m. balandžio 29 d., t. y. tą pačią dieną, kai telefonu sužinojo apie KMEK nustatytą diagnozę, su kuria jis nesutiko. Teismo vertinimu, šių aplinkybių analizė leidžia spręsti, kad KMEK jau iki 2019 m. gegužės 2 d. galutinio Ekspertinio nutarimo priėmimo buvo žinoma, jog pareiškėjas nesutinka su KMEK nustatyta diagnoze ir ketina gultis į Vilniaus ligoninę papildomam stacionariam ištyrimui, tikslu pateikti KMEK papildomos rašytinės informacijos apie savo sveikatos būklę. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atveju, koks susiklostė byloje, KMEK, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo atsakingai įvertinti visus turimus pareiškėjo medicininius dokumentus bei juose nurodytas diagnozes, o ne besąlygiškai vadovautis Kauno ligoninės epikrize, ir suteikti pareiškėjui teisę teikti papildomus medicininius dokumentus, kurie gali turėti įtakos jo tinkamumo profesinei karo tarnybai vertinimui. Todėl teismas atmetė atsakovo argumentus dėl negalėjimo įvertinti Vilniaus ligoninės pareiškėjui nustatytos diagnozės. Be to, net darant prielaidą, jog KMEK iki 2019 m. gegužės 2 d. Ekspertinio nutarimo priėmimo nebuvo žinoma apie Vilniaus ligoninės pareiškėjui nustatytą diagnozę, tai nepaneigia KMEK pareigos įvertinti papildomą rašytinę informaciją apie pareiškėjo sveikatos būklę ir po Ekspertinio nutarimo priėmimo, nes Nuostatų 46 punktas nustato pareigą KMEK nustatyta tvarka tokią informaciją įvertinti ir priimti naują ekspertinį nutarimą. Be to, ginčijamas Įsakymas priimtas tik 2019 m. birželio 27 d., taigi buvo pakankamai laiko pašalinti visas abejones dėl pareiškėjui nustatytos diagnozės.
17. Teismas pripažino neesminiais atsakovo argumentus, jog pareiškėjas netinkamai užpildė klausimyną apie savo ligas ir sutrikimus, nes ne klausimyno netinkamas užpildymas sąlygojo KMEK ekspertinę išvadą dėl pareiškėjui nustatytos diagnozės. Atsakovas visą informaciją apie pareiškėjo susirgimus turėjo pats.
III.
18. Atsakovas Lietuvos kariuomenė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas, be atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Teismui paskyrus teismo psichiatrijos ekspertizę atsakovas ekspertams formulavo platų su byla susijusių klausimų (pareiškėjo ligos eiga, galimi paūmėjimai, pokyčiai, esant medikamentiniam gydymui) spektrą, kurį teismas nepagrįstai susiaurino.
Žemesnės instancijos teismas
18.2. Teismas, pareiškėjui nesutinkant su KMEK Ekspertiniu nutarimu, kuris paremtas išimtinai Kauno ligoninės epikrize ir joje nurodyta diagnoze, turėjo nagrinėjamoje byloje VšĮ Respublikinę Kauno ligoninę arba įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu, arba kviesti į teismo posėdį Kauno ligoninės konsiliume dalyvavusius gydytojus paaiškinti prielaidas epikrizėje nustatytai diagnozei pakomentuoti, ypač įvertinus tai, kad VTPT nurodė kitą diagnozę.
18.3. Atsižvelgiant į tai, kad skirtingi gydytojų konsiliumai (Vilniaus ligoninės ir Kauno ligoninės, VTPT) skirtingai vertino pareiškėjo psichinę būklę, teismas arba savarankiškai, arba išklausęs atsakovo teismo posėdžio metu išsakytas abejones dėl VTPT išvadų objektyvumo turėjo skirti papildomą psichiatrinę ekspertizę tam, kad būtų pašalintos visos abejonės.
Atsiliepimas
18.4. Teismas sprendime konstatavo, kad atsakovas savo atsiliepime nurodė klaidingą informaciją apie tai, jog būtent KMEK 2019 m. balandžio 10 d. nustatytos diagnozės (TLK-10-AM; (duomenys neskelbtini) tikslinimui, ištyrimui pareiškėjui buvo išrašytas siuntimas į Kauno ligoninę, ir nustatė, kad KMEK gydytoja siuntė pareiškėją būtinajam specializuotam stacionariam ištyrimui pagal susirgimą TLK-10-AM; (duomenys neskelbtini), kuris patenka į Ekspertinių išvadų lentelės 34 straipsnį „(duomenys neskelbtini)“ ir gretutinį susirgimą TLK-10-AM; (duomenys neskelbtini), kuris patenka į Ekspertinių išvadų lentelės 36 straipsnį „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau teismas taip pat nurodė, kad Kauno ligoninės pareiškėjo gydymo stacionare ligos istorijos Nr. PL19-901 įrašais nustatyta, jog pareiškėjo siuntimo diagnozė – (duomenys neskelbtini), o ligoninės gydytojo vienasmeniškai nustatyta diagnozė hospitalizuojant – (duomenys neskelbtini). Klinikinė diagnozė nurodyta: (duomenys neskelbtini), galutinė diagnozė 2019 m. balandžio 18 d. – (duomenys neskelbtini).
18.5. Pareiškėjas buvo tiriamas specializuotoje psichiatrijos gydymo įstaigoje (2019 m. balandžio 10 d. – 2019 m. balandžio 18 d.), jam buvo atliktas išsamus psichologinis psichiatrinis stacionarinis vertinimas ir klinikinė diagnozė (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta Kauno ligoninės konsiliume, dalyvaujant 5 psichiatrams. VTPT, taip pat Vilniaus ligoninės konsiliumą sudarė tik po 3 specialistus.
Šalies argumentai
18.6. Pareiškėjas atsakovui nepateikė prašymo pratęsti KMEK terminą ar papildomos medicininės informacijos. Pareiškėjas elektroniniu laišku 2019 m. gegužės 14 d. (praėjus 12 d. po Ekspertinio nutarimo priėmimo) informavo KMEK, kad savo iniciatyva atsigulė į Vilniaus ligoninę. Todėl teismo vertinimas, kad KMEK, būdama atidi ir rūpestinga, turėjo atsakingai įvertinti visus turimus pareiškėjo medicininius dokumentus bei juose nurodytas diagnozes, o ne besąlygiškai vadovautis Kauno ligoninės epikrize, ir suteikti pareiškėjui teisę teikti papildomus medicininius dokumentus, yra nepagrįstas.
18.7. Psichiatrinėje praktikoje yra labai svarbus būklės ,,čia ir dabar“ vertinimas ir klinikinėje praktikoje diagnozių, paneigiančių viena, kitą nėra. Pareiškėjas buvo gydomas (duomenys neskelbtini) vaistais nuo 2019 m. balandžio 10 d., kas galėjo turėti įtakos teigiamai pareiškėjo būklės dinamikai (tą pripažino ir VTPT specialistai posėdžio metu), jo psichinės būklės pokyčiams (atliekant įvertinimą tiek Vilniaus ligoninėje, tiek VTPT). Kauno ligoninės epikrizėje aprašyta psichinė būklė išrašant: ,,(duomenys neskelbtini)“.
18.8. Teismo ekspertai apie laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. nepateikė jokios išvados ir (duomenys neskelbtini) diagnozės nepaneigė, todėl teismo išvada, jog Kauno ligoninės epikrizėje nurodytą diagnozę paneigia Teismo ekspertizės kategoriška išvada, nepagrįsta. Neaišku, kokiu pagrindu teismas nepasitiki Kauno ligoninės nustatyta diagnoze. Ši diagnozė nustatyta 2019 m. balandžio 10 d. – 2019 m. balandžio 29 d. laikotarpiu ir niekur nedingo.
18.9. Teismo argumentai, nurodyti šios nutarties 15 punkte, nepagrįsti. Teismas pats atsakė į klausimą dėl pareiškėjo netinkamumo tęsti tarnybą, jei būtų taikytas Ekspertinių išvadų lentelės 35 straipsnis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas serga ilgiau negu 6 mėn., psichinė būsena trukdo tarnybai (atsiliepimas iš dalinio), jis nuo 2013 m. vartoja (duomenys neskelbtini) vaistus, reikalinga pastovi psichiatro priežiūra, buvo gydytas stacionare. Pakartotina KMEK psichiatrinė ekspertizė jau buvo skirta 2 kartus, tačiau situacija nesikeitė, o tik blogėjo. Įvertinus VTPT išvadas, pareiškėjui taikant Ekspertinių išvadų lentelės 32 straipsnį dėl diagnozės (duomenys neskelbtini), KMEK išvada būtų – taip pat netinkamas. Kadangi pareiškėjo anamnezėje ambulatoriškai yra nustatyta ir daugiau psichiatrinių diagnozių, jam būtų taikomas ir Ekspertinių išvadų lentelės 38 straipsnis ir nustatoma diagnozė ,,(duomenys neskelbtini)“.
Atsiliepimas
19. Pareiškėjas A. D. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
19.1. Apelianto argumentai, nurodyti šios nutarties 18.1 punkte, nepagrįsti. Teismas neuždavė ekspertui šių atsakovo pateiktų klausimų: „Ar galima tiksliai nustatyti pareiškėjui jau diagnozuotą psichikos sutrikimų pabaigos momentą? Jei taip, tai kada?“, „Ar pareiškėjui nuo 2013 m. diagnozuojami įvairūs psichikos sutrikimai progresuoja šiuo metu? Jei taip, tai kokiu mastu?“, nes pagrįstai sprendė, kad šie klausimai išeina už šios bylos ginčo ribų. Tai negali būti traktuojama kaip proceso normų pažeidimas, nulėmęs neteisingo ir nepagrįsto sprendimo priėmimą.
19.2. Nesutiktina su šios nutarties 18.2 punkte nurodytu atsakovo argumentu. Pareiškėjo teises pažeidė ne Kauno ligoninės, o atsakovo veiksmai, todėl nebuvo pagrindo trečiuoju suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukti Kauno ligoninę. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas neteikė prašymų, kad Kauno ligoninė būtų įtraukta į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ar kad Kauno ligoninės atstovai būtų apklausti kaip liudytojai.
Žemesnės instancijos teismas
19.3. Nesutiktina su apelianto argumentais dėl papildomos ekspertizės poreikio. Kai pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą, ar tenkinti pareiškėjo prašymą dėl ekspertizės skyrimo, atsakovas laikėsi pozicijos, jog šio pareiškėjo prašymo nėra pagrindo tenkinti. Skirti papildomą ekspertizę atsakovas taip pat neprašė. Pagrindo skirti papildomą ekspertizę, siekiant išsiaiškinti, ar pareiškėjui pagrįstai buvo diagnozuoti (duomenys neskelbtini), nebuvo, nes byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių minėtos diagnozės nepagrįstumą.
Šalies argumentai
19.4. Apelianto argumentai, nurodyti šios nutarties 18.8 punkte, nepagrįsti. Teismo ekspertai pateikė išvadą, jog tiek Ekspertinio nutarimo priėmimo metu (2019 m. gegužės 2 d.), tiek ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo metu (2019 m. gruodžio 4 d.) pareiškėjui konstatuoti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje apklausti ekspertai išsamiai pakomentavo savo išvadas ir iš jų paaiškinimų yra akivaizdu, kad pareiškėjas neserga ir nesirgo (duomenys neskelbtini).
19.5. Apelianto prielaidos, kad paaiškėjus, jog pareiškėjas neserga (duomenys neskelbtini), pareiškėjas vis tiek būtų atleistas iš karo tarnybos pritaikius jam kitą Ekspertinių išvadų lentelės straipsnį, negali būti pagrindu kvestionuoti teismo sprendimą. Nustatyti, koks Ekspertinių išvadų lentelės straipsnis po atlikto tyrimo bus taikomas pareiškėjui, priskirta ne apelianto, o KMEK kompetencijai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kariuomenės vado 2019 m. birželio 27 d. įsakymo Nr. PK-1120, kuriuo pareiškėjas buvo išleistas į atsargą ir skirtas atlikti tarnybą rezerve, taip pat Ekspertinio nutarimo dėl pareiškėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai, kurio pagrindu buvo priimtas Įsakymas, teisėtumo ir pagrįstumo.
21. 2019 m. gegužės 2 d. Ekspertiniame nutarime nurodyta, kad pareiškėjas yra netinkamas profesinei karo tarnybai. KMEK medicinos ekspertizės akto 1405/2019 ekspertinių išvadų lentelės pirmoje eilutėje gydytoja nurodė diagnozę „(duomenys neskelbtini)“ pagal TLK-10 kodą (duomenys neskelbtini), pritaikant Ekspertinių išvadų lentelės 33 straipsnį, o 2019 m. balandžio 29 d. ekspertizės išvadoje nurodė „Netinka“.
22. Pirmosios instancijos, atsižvelgęs į tai, kad byloje paskirti teismo ekspertai paneigė pareiškėjui nustatytą (duomenys neskelbtini), tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino Įsakymą bei Ekspertinį nutarimą ir įpareigojo KMEK pareiškėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai klausimą nagrinėti iš naujo.
23. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame, be atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytų motyvų, nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia šiomis pagrindinėmis argumentų grupėmis: 1) teismas nepagrįstai teismo ekspertams uždavė ne visus atsakovo nurodytus klausimus; 2) teismas turėjo į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti Kauno ligoninę arba apklausti šios ligoninės gydytojus; 3) teismas turėjo skirti papildomą teismo ekspertizę; 4) vertinant pareiškėjo sveikatos būklę Kauno ligoninės gydytojų konsiliumą sudarė 5 nariai, o VTPT ir Vilniaus ligoninės konsiliumus – tik po 3; 5) atsakovas neturėjo pareigos vertinti pareiškėjo papildomai pateiktus Vilniaus ligoninės medicininius dokumentus; 6) Kauno ligoninės nustatyta diagnozė nepaneigta; 7) pareiškėjas yra netinkamas tęsti tarnybą net ir jei būtų taikomas Ekspertinių išvadų lentelės 35 straipsnis (pagal diagnozę – (duomenys neskelbtini).
24. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.
25. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d.) 38 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyta, kad profesinės karo tarnybos sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai paaiškėja ir nustatoma, kad karys negali atlikti pareigų dėl sveikatos būklės.
26. Asmenų, nurodytų Karinės medicinos ekspertizės nuostatų (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2019 m. gegužės 21 d.) 1 punkte, sveikata tikrinama, atranka pagal sveikatos būklę atliekama ir sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis nustatomas Lietuvos kariuomenės karinės medicinos ekspertizės komisijos (Nuostatų 2 punktas). Komisijos pakomisių nariai gydytojai atlieka medicinos ekspertizę: įvertina pateiktus medicinos dokumentus, anamnezės duomenis, duomenis apie diagnozuotas tiriamo asmens ligas; pagal kompetenciją atlieka klinikinį tyrimą; įvertina klinikinių, laboratorinių, instrumentinių tyrimų rezultatus ir kitus duomenis apie tiriamo asmens sveikatos būklę, konsultantų išvadas ir medicinos ekspertizės duomenis įrašo į krašto apsaugos ministro nustatytos formos medicinos ekspertizės aktą (Nuostatų 29 punktas). Vadovaudamasis medicinos ekspertizės rezultatais ir atsižvelgdamas į medicinos ekspertizės tikslą, Komisijos pakomisės gydytojas priima ekspertinę išvadą. Atlikus medicinos ekspertizę, ekspertiniame nutarime nurodoma, ar asmuo tinkamas karo, žvalgybos pareigūno tarnybai ar šaulio tarnybai koviniame būryje, nustatyta sveikatos grupė (jeigu ji nustatoma) ir (ar) sveikatos sutrikimo sunkumo laipsnis, taip pat informacija, ar asmuo tinkamas kitoms tikrosios karo tarnybos rūšims, kurioms taikomi tokie patys ar žemesni sveikatos kriterijai (Nuostatų 38 punktas).
27. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. V-1142/V-1139 patvirtintų Sveikatos būklės kriterijų Ekspertinių išvadų lentelės pastabose nurodyta, kad profesinės karo tarnybos karių sveikatos būklė nustatoma pagal šios Ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį. Atskirų ekspertinių išvadų lentelės straipsnių paaiškinimų (toliau – ir Paaiškinimai) 3 punkte pateikiamas 33 straipsnio paaiškinimas: (duomenys neskelbtini). Paaiškinimų 5 punkte pateikiamas Ekspertinių išvadų lentelės 35 straipsnio paaiškinimas: (duomenys neskelbtini). Pagal šį straipsnį tiriamieji pripažįstami netinkamais, jei nustatomi ryškūs ilgalaikiai sveikatos sutrikimai. Tiriamieji pagal 1 ir 3 skiltį pripažįstami netinkamais, jei sutrikimai tęsiasi ilgiau kaip 6 mėnesius, mažėja darbingumas, adekvatus gydymas neefektyvus, reikalinga tolesnė psichiatrinė priežiūra.
28. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 6 d. nutartimi šioje administracinėje byloje buvo paskirta ambulatorinė dokumentinė teismo psichiatrijos ekspertizė, kurią atlikti buvo pavesta VTPT. Iš atsakovo pasiūlytų klausimų teismo ekspertams teismas neuždavė šių dviejų klausimų: 1) „Ar pareiškėjui nuo 2013 m. diagnozuojami įvairūs psichikos sutrikimai progresuoja šiuo metu? Jei taip, tai kokiu mastu?“; 6) „Ar galima tiksliai nustatyti pareiškėjui jau diagnozuotą psichikos sutrikimų pabaigos momentą? Jei taip, tai kada?“. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nagrinėjamos administracinės bylos dalyką, į tai, kad skundžiami aktai, nepalankūs pareiškėjui, buvo priimti dėl to, kad jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir nagrinėjamoje byloje aktualu išsiaiškinti, ar ši diagnozė nustatyta pagrįstai, darytina išvada, kad minėti du atsakovo pasiūlyti klausimai teismo ekspertams išeina už nagrinėjamo ginčo ribų, todėl nėra pagrindo teigti, kad šių klausimų neuždavimas galėjo sąlygoti netinkamą teismo ekspertizės apimtį ir/ar neteisingo teismo sprendimo priėmimą.
29. Teismo ekspertizės akte pateikta išvada, jog tiek Ekspertinio nutarimo priėmimo dieną (2019 m. gegužės 2 d.), tiek ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės atlikimo dieną (2019 m. gruodžio 4 d.) pareiškėjui konstatuojamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Be to, teismo posėdyje apklausti teismo ekspertai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) buvo nustatytas nepagrįstai ir teismo ekspertizė šią diagnozę paneigia. Taigi Ekspertizės akto turinys ir teismo posėdyje ekspertų pateikti paaiškinimai paneigia apeliacinio skundo argumentą, kad Kauno ligoninės nustatyta diagnozė (duomenys neskelbtini) yra nepaneigta.
30. Dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų, kad diagnozė nustatoma „čia ir dabar“, kad klinikinėje praktikoje diagnozių, paneigiančių viena kitą, nėra, ir kitų argumentų, kuriais atsakovas nesutinka su teismo ekspertų išvadomis dėl pareiškėjui nustatytos diagnozės, pažymėtina, kad ABTĮ 61 straipsnio 1 dalis numato, jog tuo atveju, jeigu administracinėje byloje kyla klausimų, reikalaujančių specialiųjų mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, teismas ar teisėjas skiria ekspertą arba paveda ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę. Eksperto išvados, kaip įrodymo, specifiškumas ir reikalavimas nesutikimą su eksperto išvada atitinkamai motyvuoti lemia tai, kad eksperto išvada, jos pagrįstumo aspektu, gali būti paneigta taip pat naudojant specialias žinias, kurios patvirtintų, jog buvo naudojami netinkami tyrimo metodai, kad ekspertui buvo pateikti neteisingi išeities duomenys ir pan. Teisėtumo aspektu, eksperto išvada galėtų būti paneigta, jei būtų nustatyta, kad ekspertizė paskirta ir atlikta neteisėtai, jog ekspertas nekompetentingas šioje mokslo srityje ir pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1077/2009; 2018 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1462-442/2018 ir kt.).
31. Tačiau nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas turėjo nesivadovauti teismo ekspertų išvadomis. Pareiškėjo teiginiai dėl gydytojų konsiliumą sudarančių ekspertų skaičiaus laikytini teisiškai nereikšmingais, kadangi nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog teismo ekspertizė paskirta ir atlikta neteisėtai, jog ekspertas (-ai) nekompetentingas (-i) šioje mokslo srityje, kad ekspertizę atliko nepakankamas ekspertų skaičius ar pan. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad nagrinėjamu atveju, skirtingų ligoninių gydytojų išvadoms nesutampant, teismas turėjo skirti papildomą teismo ekspertizę – nagrinėjamu atveju teismo ekspertizė būtent ir buvo skirta tokiems prieštaravimams pašalinti, o nenustačius pagrindo nesivadovauti Teismo ekspertizės aktu, nėra jokio pagrindo teigti, jog egzistavo pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę.
32. Nustačius, kad Ekspertinio nutarimo priėmimo metu nebuvo pagrindo pareiškėjui diagnozuoti (duomenys neskelbtini) ir tuo pagrindu pripažinti, jog pareiškėjas netinkamas karinei tarnybai, apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas neturėjo pareigos vertinti pareiškėjo papildomai pateiktus Vilniaus ligoninės medicininius dokumentus, taip pat šios nutarties 18.4 punkte nurodyti apelianto argumentai neturi teisinės reikšmės ir negali turėti įtakos bylos procesiniai baigčiai, dėl to teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
33. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pareiškėjas yra netinkamas tęsti tarnybą net ir jei būtų taikomas Ekspertinių išvadų lentelės 35 straipsnis dėl diagnozuoto (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į šios nutarties 26 ir 27 punktuose nurodytą reglamentavimą, nustatantį asmenų sveikatos tikrinimo tvarką ir atsakingus subjektus, ir pažymi, jog atitinkamą išvadą dėl pareiškėjo tinkamumo tarnybai gali priimti tik KMEK, bet ne atsakovas. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos dalyką sudaro Įsakymo ir Ekspertinio nutarimo, kurie priimti tuo pagrindu, kad pareiškėjui buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas. Todėl aptariami apelianto argumentai dėl to, kokį sprendimą KMEK priimtų kitokios diagnozės pagrindu, nepatenka į nagrinėjamos administracinės bylos ribas, be to, laikytini hipotetiniais.
34. Nors apeliantas nurodo, kad teismas turėjo nagrinėjamoje byloje Kauno ligoninę įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu arba kviesti į teismo posėdį Kauno ligoninės konsiliume dalyvavusius gydytojus, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atitinkamų prašymų neteikė. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo sveikatos būklei pakomentuoti į teismo posėdį buvo iškviesti Teismo ekspertizės aktą rengę teismo ekspertai, teisėjų kolegijos nuomone, nebuvo poreikio liudytojais kviesti ir Kauno ligoninės medikus. Pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį tretieji suinteresuoti asmenys yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegijos nuomone, vadovaujantis minėta ABTĮ nuostata, Kauno ligoninės teisėms ir (ar) pareigoms šios bylos išsprendimo rezultatas negali turėti įtakos. Atsakovas taip pat nenurodo, kokią įtaką Kauno ligoninės teisinei padėčiai gali turėti skundžiamas teismo sprendimas. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo Kauno ligoninę į bylą įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu.
35. Apibendrinant konstatuotina, jog teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų jį tenkinti, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, apeliacinį skundą atmeta.
36. Pareiškėjas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
37. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Pareiškėjo teisės apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu yra apginamos, todėl jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas. Teismui pateikti bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys duomenys patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą pareiškėjas patyrė 100 Eur, išlaidų dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, taigi ši suma, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pareiškėjui priteistina iš atsakovo Lietuvos kariuomenės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos kariuomenės apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti pareiškėjui A. D. iš atsakovo Lietuvos kariuomenės 100 Eur (vieną šimtą eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.