Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. B. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje – išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir antstolis R. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas prašė nutraukti vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), suėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminams. Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 93 straipsnio 1 dalies 8 punktą, suėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojo senaties terminui (penkeriems metams nuo teisės išieškoti nepriemoką atsiradimo), mokestinė prievolė pasibaigia. Pagal MAĮ 107 straipsnio 5 dalį, suėjus mokestines nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui, pradėtos išieškojimo procedūros užbaigiamos, o naujos negali būti pradėtos. Antstolio 2018 m. birželio 4 d. patvarkymo surašymas ir pateikimas vykdyti yra nauja mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūra, naujas veiksmas, o ne pradėtos procedūros užbaigimas. Vykdomosiose bylose per penkerius metus jau buvo atlikti visi galimi išieškojimo veiksmai, todėl nauji veiksmai negali būti atliekami, o tik užbaigiami jau pradėti. Vienas iš pagrindinių motyvų, kodėl įstatymų leidėjas įvedė mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties terminą, yra mokesčių mokėtojo mokumo atstatymas.

2. Antstolis nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog skunde nurodytos vykdomosios bylos yra vykdomos. Antstolis jokių naujų išieškojimo veiksmų nėra pradėjęs, bet tęsia jau pradėtas išieškojimo procedūras. Pagal MAĮ 107 straipsnio 5 dalį 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant, jog vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas.

3. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nesutiko su skundu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog pareiškėjo įsiskolinimas valstybei sudaro 77 344,29 Eur. MAĮ 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-808-330/2018 konstatavo, jog mokesčių įsiskolinimas gali būti išieškomas per 5 metus nuo teisės į išieškojimą atsiradimo dienos, o nustatytu terminu pradėtas išieškojimas gali būti tęsiamas iki pat mokesčių įsiskolinimo išieškojimo, net ir išieškojimo procese pasibaigus senaties terminui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjo S. B. skundą.

5. Teismas nustatė, jog pagal MAĮ 107 straipsnio 1 dalį mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, o pagal to paties straipsnio 5 dalį MAĮ 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Tuo atveju, kai nurodytais atvejais išieškoti mokestinės nepriemokos visiškai ar iš dalies nepavyksta, pakartotinai inicijuoti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrą galima tik tuo atveju, jei nepasibaigęs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto, šį sprendimą vykdo antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Teismas padarė išvadą, kad pagal aptartą teisinį reglamentavimą skola (mokestinė nepriemoka) gali būti priverstinai išieškoma, jeigu vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti, nepraėjus 5 metų terminui. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CPK 606 straipsnio 2 dalyje. Civilinio proceso įstatyme, pagal kurį priverstinai vykdomas ir mokestinės nepriemokos išieškojimas, numatyta, kad senaties terminai nutraukiami pateikus vykdomąjį dokumentą vykdymui, o nutrūkus senaties terminui jo eiga prasideda iš naujo, kuomet vykdomasis dokumentas grąžinamas išieškotojui (CPK 607 straipsnis). Priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūra užbaigiama antstoliui priėmus procesinį sprendimą vykdomąją bylą užbaigti CPK 632 straipsnio pagrindais.

7. Teismas nenustatė, jog nurodytose vykdomosiose bylose tinkamai ir laiku (teisėtai) pradėta mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūra būtų užbaigta ir vėliau, suėjus priverstinio išieškojimo senaties terminui, nepagrįstai atnaujinta (iš naujo pradėta). Taip pat nenustatė ilgesnių laikotarpių, kuriais antstolis būtų delsęs imtis priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo. Atskirų priverstinio vykdymo priemonių, numatytų CPK 624 straipsnyje, taikymas nelaikytinas nauja priverstinio vykdymo procedūra pagal MAĮ 107 straipsnį. Teismas nenustatė, kad antstolis būtų grąžinęs išieškotojai vykdomuosius dokumentus, ar išieškotoja būtų pakartotinai kreipusi į antstolį dėl tų pačių mokestinės nepriemokos sumų priverstinio išieškojimo, tai yra pakartotinai būtų inicijavusi mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrą. Teismas konstatavo, jog dėl skolų iš skolininko išieškojimo buvo kreiptasi nepraleidus specialiame įstatyme numatyto 5 metų išieškojimo senaties termino, todėl pradėtos priverstinio išieškojimo procedūros teisėtai tęsiamos.

II. Atskirojo skundo argumentai

8. Pareiškėjas S. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas be pagrindo netaikė MAĮ 107 straipsnio 1-2 dalių nuostatų ir nenustatė, kad mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas yra suėjęs. Teismas byloje taikė visai kitai vykdymo proceso procedūrai nustatytus terminus. Vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti nutraukia vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą, tačiau niekaip neįtakoja įstatymu nustatyto išieškojimo senaties termino. Tai du savarankiški terminai, kurių praleidimo pasekmės visiškai skirtingos. Praleidus vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminą, vykdomasis dokumentas nepriimamas, vykdomoji byla nepradedama. Suėjus išieškojimo senaties terminui, nebegali būti toliau vykdomi išieškojimo veiksmai ir teisėtai pradėta vykdyti vykdomoji byla turi būti nutraukiama ir užbaigiama. Tai reiškia, kad, esant teisinių santykių reglamentavimui, įstatymas pagal analogiją negali būti taikomas. Teismas rėmėsi CPK 606 straipsnio 2 dalimi ir 607 straipsniu, MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punktu, tačiau turėjo taikyti MAĮ 107 straipsnio 1-2 dalis, CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 632 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

8.2. Pagal MAĮ 93 straipsnio 1 dalies 8 punktą mokestinė prievolė pasibaigia, suėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminui. Mokestinės prievolės pasibaigimas nesiejamas su jokiomis kitomis aplinkybėmis – pradėtais ir dar nebaigtais išieškojimo veiksmais, vykdomosios bylos eiga ar panašiai, o tik su 5 metų nepriemokos išieškojimo senaties terminu. Tai reiškia, kad mokestinė prievolė pasibaigia, suėjus kalendoriniam terminui, nepaisant vykdomosios bylos eigos ar kitų aplinkybių, šis terminas yra naikinamasis. Todėl pareiškėjo mokestinės prievolės VMĮ yra pasibaigusios. Teismas iš viso neaptarė šio pareiškėjo argumento ir nepagrįstai netaikė MAĮ 93 straipsnio 1 dalies 8 punkto.

8.3. Teismas be pagrindo sutapatino mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo iš turto inicijavimą ir išieškojimo iš turto veiksmus. Pagal CPK suinteresuoto asmens sprendimo dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš turto priėmimas yra vykdomojo dokumento išdavimas, kuris turi būti atliktas per įstatymo suteiktą terminą. Šis dokumentas vykdymui gali būti pateikiamas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties termino ribose. Pateikus dokumentą vykdymui, vykdymo veiksmus atlieka antstolis, ir juos atlieka mokestinės prievolės galiojimo ir priverstinio nepriemokos išieškojimo senaties termino ribose. Teismas neteisingai sprendė, jog vykdomojo dokumento išdavimas ir pateikimas vykdymui nutraukia priverstinio išieškojimo senaties termino eigą. Tai – skirtingi terminai, turintys skirtingas pasekmes.

8.4. Pagal MAĮ 107 straipsnio 4 dalį mokesčio administratorius negali imtis jokių naujų išieškojimo veiksmų, jei mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo terminas yra pasibaigęs. Kadangi išieškant iš turto mokesčio administratorius savo teisių įgyvendinimą deleguoja antstoliui, ši norma taikoma ir antstoliui. Teismas neteisingai nurodo, kad draudimas imtis išieškojimo veiksmų taikomas tik mokesčio administratoriui, o ne ir mokesčio administratoriaus vardu veikiančiam antstoliui. MAĮ 107 straipsnio 5 dalis leidžia užbaigti išieškojimo veiksmus, jei jie jau pradėti iki išieškojimo senaties termino suėjimo datos. Antstolis, jei jau yra pradėjęs tam tikrą išieškojimo procedūrą, šią procedūrą užbaigia. Tačiau ši teisės norma nesuteikia teisės nei mokesčio administratoriui, nei jo teises įgyvendinančiam antstoliui tęsti trunkamojo pobūdžio veiksmus, imtis naujų išieškojimo procedūrų. MAĮ 107 straipsnio 5 dalis reikalauja procedūras būtent užbaigti, o ne tęsti.

9. Antstolis R. V. ir išieškotoja VMI per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

10. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, kuriais jis tęsia skolos išieškojimą iš pareiškėjo, suėjus išieškojimo senaties terminams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

11. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog antstolis vykdo penkias vykdomąsias bylas, pradėtas pagal VMI pateiktus sprendimus dėl skolų iš pareiškėjo išieškojimo. Pareiškėjas teigia, jog yra suėjęs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl vykdomosios bylos turi būti nutrauktos. Byloje yra kilęs ginčas dėl MAĮ 107 straipsnyje nustatyto 5 metų priverstinio išieškojimo senaties termino taikymo ir šio straipsnio nuostatų aiškinimo. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog pirmos instancijos netaikė MAĮ 107 straipsnio 1-2 dalių nuostatų, taip pat, jog vadovavosi ne tomis MAĮ ir CPK normomis, kurios turėtų būti taikomos pareiškėjo ir antstolio ginčui.

12. Pagal CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Pagal MAĮ 93 straipsnio 1 dalies 8 punktą mokestinė prievolė pasibaigia, kai suėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Pagal MAĮ 107 straipsnio 1 dalį mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Pagal šio straipsnio 5 dalį MAĮ 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Pagal MAĮ 106 straipsnio 1 dalies 4 punktą mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma, priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo, laiduotojo arba garanto turto. Šį sprendimą vykdo antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

13. Nagrinėjamoje byloje visos šios teisės normos turėjo būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, o ne pasirenkant tik vieną įstatymo nuostatą. Pirmos instancijos teismas teisingai rėmėsi MAĮ nuostatomis, reglamentuojančiomis priverstinio skolos išieškojimo senaties termino taikymą, ir pagrįstai išskyrė, jog nagrinėjamoje byloje yra reikšminga MAĮ 107 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtis, kada 5 metų išieškojimo senaties terminas nėra taikomas, tai yra tada, kai mokesčių administratorius jau yra perdavęs antstoliui vykdyti sprendimą priverstinai išieškoti iš skolininko mokestinę nepriemoką. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog VMI antstoliui kurį nors iš savo penkių sprendimo būtų pateikusi vykdyti, praleidusi 5 metų terminą nuo paties sprendimo priėmimo. Byloje taip pat nėra nustatyta jokių aplinkybių, jog vykdymo proceso metu antstolis būtų grąžinęs VMI kurį nors sprendimą, nepavykus išieškoti mokestinės nepriemokos, o VMI vėliau būtų jį vėl pateikusi vykdyti, jau praleidusi 5 metų terminą nuo sprendimo priėmimo.

14. Pareiškėjas atskirajame skunde klaidingai interpretuoja MAĮ 107 straipsnio 5 dalyje apibrėžtą priverstinio išieškojimo procedūros terminą. Minėta priverstinio išieškojimo procedūra apima visą CPK reglamentuojamą antstolio vykdomą skolos išieškojimo procesą, o ne atskiras priverstinio vykdymo priemones. Pagal CPK 624 straipsnio 2 dalies 5 punktą išieškojimas iš skolininko darbo užmokesčio yra priverstinio vykdymo priemonė, o ne tam tikra vykdymo proceso stadija. Todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog antstolis 2018 m. birželio 4 d. patvarkymu skolų išieškojimą nukreipė į pareiškėjo gaunamą darbo užmokestį, nereiškia, jog buvo pradėta nauja mokestinės nepriemokos išieškojimo procedūra pagal MAĮ 106 ir 107 straipsnių nuostatas.

15. Pažymėtina, jog MAĮ mokesčio mokėtojo mokumo atstatymui yra numatytas ne tik 5 metų priverstinio mokesčių išieškojimo senaties terminas, tačiau ir galimybė pripažinti mokestinę priemoką beviltiška. MAĮ 113 straipsnio 1 dalis numato aplinkybių sąrašą, kada mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, gali būti pripažįstama beviltiška. Todėl negalima teigti, jog MAĮ 107 straipsnio 5 dalyje numatyta priverstinio išieškojimo senaties termino netaikymo išimtis prieštarautų bendriems protingumo, sąžiningumo ar teisingumo principams.

16. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

17. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu ir 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.