Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracine tvarka nubausto T. S. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 1 d. 350 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; pagal ATPK 124¹ str. 8 d. 5 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. Pažeidėjui skirta galutinė nuobauda – 350 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 2 mėnesiams.Pažeidėjas nubaustas už tai, kad 2016 m. spalio 15 d., apie 08.54 val. (duomenys neskelbtini) rajone, kelyje (duomenys neskelbtini), 103,00 kilometre, būdamas neblaivus (nustatytas 0,47 promilių girtumas), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo.Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo pakeisti skundžiamą nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 1 d. ir administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje jo atžvilgiu nutraukti. Kitą dalį palikti nepakeistą. Skunde iš esmės kelią klausimą dėl tvarkos jo neblaivumui nustatyti, kadangi mano, jog 2016 m. spalio 10 d. 8.54 val. alkotesterio parodymai gauti pažeidžiant minėtą tvarką. Pirmiausia nurodo, jog alkotesteris, kuriuo 08.54 val. jis buvo tikrinamas, tikrinimo metu nesuveikė. Todėl Pažeidėjas kelia abejones dėl pareigūno veiksmų - nuėjimo į tarnybinį automobilį po Pažeidėjo patikrinimo, ir grįžimo su alkotesteriu, kurio matuoklis rodė 0,47 promilių girtumą. Mano, kad policijos pareigūnas, nuėjus nuo Pažeidėjo automobilio, galėjo įtakoti alkotesterio parodymus (papurkšti į antgalį aerozolį, turinčio alkoholio ir kt.). Sutinka su pakartotinio tikrinimo rezultatais (nustatytas 0,38 promilių girtumas), atlikto po 24 min., tuo pačiu alkotesteriu. Mano, jog pakartotinis patikrinimas tik patvirtina ne tik policijos pareigūnų abejones dėl savalaikiai nesuveikusio alkotesterio duomenų tikrumo, tačiau ir tai, kad Pažeidėjas įvykio metu vairavo blaivus – jo neblaivumas neviršijo įstatymo leistiną ribą.Cituodamas Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 p., kuriame nurodyta, jog policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, nurodo, kad įtarti Pažeidėją neblaiviu pareigūnai neturėjo pagrindo, nes, kaip galima suprasti, Pažeidėjas neatitiko požymių, nurodytų Bendros asmens būklės įvertinimo metodikoje 2 p.: iš Pažeidėjo burnos nesklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo rišliai, elgėsi adekvačiai, jo judesiai buvo koordinuoti. Be to, tvirtina, jog prieš patikrinimą, policijos pareigūnai visiškai nesiaiškino ar betarpiškai jis nebuvo rūkęs, vartojęs kokių vaistų, nesinaudojo burnos gaivikliais, kurie galėtų iškreipti alkotesterio duomenis. Remdamasis Policijos veiklos patrulių instrukcijos (toliau – Instrukcija) 22 p., kuriame nurodyti atvejai, kada policijos pareigūnas gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, tvirtina, kad nebuvo jokių sąlygų Pažeidėją stabdyti, o buvo stabdomas paprasčiausiai dėl to, jog policijos pareigūnai įsižeidė dėl jo poelgio (parodyto gesto, jog policijos pareigūnai važiuoja neįsijungę tarnybinio automobilio žibintų).Apeliaciniame skunde Pažeidėjas nesutinka su teismo išvada, jog paskesni alkotesterio rodmenys nepaneigia pirminio tikrinimo rezultato, kadangi alkoholis per laiką (24 min.) galėjo pasišalinti iš organizmo. Mano, jog 0,09 promilės pasišalinti iš organizmo per 24 min. negalėjo, be to, tai prieštarauja ir specialistės aiškinimui, jog vyro organizmas per valandą pašalina apie 0,15 promilės alkoholio. Nurodo, kad jis taip pat aktyviai neskatino alkoholio pasiskaidymą organizme, o teismo nurodyta aplinkybė, jog jis išgėrė apie 1,5 l vandens tėra grįsta policijos pareigūnų parodymais, kurie prieštarauja tiek jo, tiek jo tėvų parodymams, jog vandens išgėrė labai nedaug. Taip pat mano, jog teismas neteisėtai atmetė jo tėvų parodymus apie tai, kad jis negalėjo vairuoti būdamas neblaivus, ir rėmėsi tik suinteresuotų policijos pareigūnų D. U. ir R. B. parodymais bei pirminiais alkotesterio parodymais. Tvirtina, kad byloje nėra pakankamai duomenų, kurie kategoriškai patvirtina, jog jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, todėl remdamasis teismų praktika byloje Nr. 2AT-12-2013 mano, jog grįsti jo kaltę abejotinais duomenimis, negali, kadangi tai prieštarauja teisėtumo, objektyvumo, nekaltumo prezumpcijos ir teisingumo principams.Apeliacinis skundas netenkinamas. ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, vadovaujantis šio straipsnio 2 d. administracinio teisės pažeidimo bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniu skundu, neperžengdamas apeliacinio skundo reikalavimų. Visų pirma apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 257 str. numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Pažeidėjas padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl Pažeidėjo kaltės padarius inkriminuojamą administracinės teisės pažeidimą pagrįstos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Pažeidėjas padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Teismas nutarime rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie laikytini abejotinais, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra naujų esminių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.ATPK 126 str. 1 d., numatyta administracinė atsakomybė asmenims, kurie vairuoja transporto priemones būdami neblaivūs, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Iš byloje esančių asmens blaivumo testų matyti, kad Pažeidėjui pirminio patikrinimo metu 08.54 val. buvo nustatytas lengvas – 0,47 promilių neblaivumo laipsnis, pakartotinio patikrinimo metu, praėjus 24 min., nustatyta - 0,38 promilės (b. l. 32). Pažeidėjas apeliuoja į tai, kad pirminio tikrinimo alkotesteriu duomenys nėra tikri, kadangi alkoholio matavimo prietaisas nesuveikė, antra – policijos pareigūnai galėjo įtakoti alkotesterio parodymus, papurškiant į antgalį aerozolį, turinčio alkoholio ir kt., trečia – policijos pareigūnai apskritai nesilaikė nei neblaivumo nustatymo tvarkos, nei taisyklių, nei instrukcijos, ketvirta – policijos pareigūnai yra suinteresuoti jo kaltumu, todėl teismas nepagrįstai vadovavosi jų parodymais ir atmetė jo tėvų, objektyvius parodymus. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į policijos pareigūnų, specialistės parodymus, pakartotinio neblaivumo testo rezultatus, formuojamą teismų praktiką, kad teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, padarė išvadą, kad Pažeidėjas, sustabdytas įvykio metu, buvo neblaivus. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutikti neturi pagrindo. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005-07-25 įsakymu Nr. 5-V-462 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-06-04 įsakymo Nr. 5-V-375 redakcija) patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos 10 p. nustatyta, kad sulaikius, kaip įtariama, neblaivų (apsvaigusį) vairuotoją, neblaivumo (apsvaigimo) faktas nustatomas ir įrodomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka panaudojus matavimo prietaisus arba vairuotoją pristačius į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (kasacinė nutartis Nr. 2AT-39-2014). Todėl atsakant į Pažeidėjo skundo argumentą dėl pirminio patikrinimo alkotesteriu, dėl ko, jo manymu duomenys yra nepatikimi, pirmiausia būtina pažymėti, jog Pažeidėjo neblaivumas tikrintas alkotesteriu (duomenys neskelbtini), prietaiso Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo sertifikuotas, o patikros sertifikatas galiojo iki 2017-01-04, galima prietaiso matavimo paklaida, kai nustatomas girtumas nuo 0,01 iki 1,00 promilių, yra ± 0,017 promilės (b. l. 33). Taigi, akivaizdu, jog pažeidimo metu alkotesteris nebuvo sugedęs, o laikyti jį neveikiančiu, kartu gautą rezultatą netikru, vien todėl, kad šis ilgiau generavo duomenis, nėra pagrindo. Kita vertus, iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir parodymų teisme matyti, kad Pažeidėjas pirminio patikrinimo alkotesterio metu į jį pūtė nenoriai (lėtai, tai ištraukdamas alkotesterį, tai vėl į jį pūsdamas, tai orą traukdamas į save) (b. l. 29-30), kas iš esmės natūraliai paaiškina, kodėl alkoholio matuoklis ne akimirksniu parodė rezultatą. Pažeidėjas be kita ko nurodo, jog abejoja policijos pareigūnų veiksmais, kadangi pirminio tikrinimo metu alkotesteriui nesugeneravus duomenų jo akivaizdoje, policijos pareigūnas nuėjo į tarnybinį automobilį ir grįžo, kai alkoholio matuoklis rodė 0,47 promilės. Mano, jog policijos pareigūnas galėjo papurkšti į antgalį aerozolį, turinčio alkoholio ir kt. Šiuo atveju vis tik būtina atsižvelgti į tai, jog Pažeidėjas, vengdamas tinkamai pūsti į alkotesterį, siekė sumažinti tikimybę, jog alkoholio matuoklis parodys jį netenkinantį rezultatą, kadangi akivaizdu, jog jis žinojo, jog buvo vartojęs alkoholį iš vakaro, ką iš esmės jis patvirtino ir teismo posėdžio metu, nepaisant to, jog paaiškinime nurodė, jog alkoholio nevartojo, bet valgė, gėrė vaistus (b. l. 31). Išties, nors sutiktina su Pažeidėjo skundo argumentu, kad policijos pareigūnas Pažeidėjo akivaizdoje vis tik turėjo sulaukti alkotesterio rezultatų, nepaisant to, kad toks veiksmas nėra reglamentuotas Instrukcijoje, tačiau atsižvelgus į įvykio aplinkybes (tai, kad Pažeidėjas nenoriai, visaip kaip pūtė į alkotesterį), į policijos pareigūno darbinę patirtį bei parodymus teisme, nekyla abejonių, jog policijos pareigūnas R. B., papūtus Pažeidėjui, nuėjo į tarnybinį automobilį ne tik išsiaiškinti Pažeidėjo asmenybės, tačiau ir todėl, jog paprasčiausia suprato, jog Pažeidėjas į alkotesterį nenori pūsti, kadangi kaip parodė teisme, nustačius jo asmens duomenis, būtų arba atlikę pakartotinį pūtimą, arba surašę protokolą dėl vengimo tikrintis blaivumą. Todėl laikyti, kad šie pareigūno veiksmai eliminuoja alkoholio matuoklio pirminius rezultatus, vienareikšmiškai negalima, lygiai taip pat, kaip kategoriškai teigti, jog Pažeidėjas tinkamai, 5 sekundes, nepertraukiamai pūtė į alkotesterį. Atkreipiamas Pažeidėjo dėmesys, jog policijos pareigūnas nedelsiant grįžo su alkoholio matuoklio rezultatais, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad pareigūnas galėjo įtakoti alkotesterio duomenis (papurkšti į antgalį aerozolį, turinčio alkoholio ir kt.) yra visiškai deklaratyvaus pobūdžio. Tokių, Pažeidėjo teiginius patvirtinančių, duomenų byloje nėra. Pažymėtina, kad skundo argumentai, grindžiami subjektyviu retorinio pobūdžio apmąstymais, nenurodant konkrečių neteisėtų pareigūnų veiksmų, nevertintini niekaip kitaip, kaip tik siekiu Pažeidėjui išvengti atsakomybės. Dar daugiau, iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad Pažeidėjas pažeidimo darymo metu iškėlė versiją, jog policijos pareigūnas R. B. tarnybiniame automobilyje pats pripūtė į alkotesterį, tačiau ir šie jo teiginiai buvo kategoriškai paneigti policijos pareigūnui papūtus į tą patį alkotesterį, kuris parodė 0,00 promilių Pažeidėjo akivaizdoje. Reiškia, Pažeidėjas nuo pat pradžių stengėsi paneigti pirminio tikrinimo rezultatus. Galiausia, po 24 minučių, pakartotinai patikrinus Pažeidėjo blaivumą tuo pačiu alkoholio matuokliu, nustatytas 0,38 promilės girtumas, o tai vienareikšmiškai nepaneigia fakto, kad alkoholis buvo vartojamas. Skundo argumentai, susiję su nepertraukiamu rūkimu ar vaistų vartojimu atmetami, kaip visiškai nepagrįsti, kadangi Pažeidėjas nei paaiškinime, nei apeliaciniame skunde neįvardino vartojamų medicininių preparatų, nenurodė dėl kokių priežasčių jam jie yra būtini, nepateikė kokią nors ligos diagnozę patvirtinančių duomenų. Nepertraukiamo rūkymo versiją apskritai iškėlė tik apeliaciniame skunde, kita vertus, nėra jokių duomenų apie tai, kad policijos pareigūnai būtų užuodę rūkalų kvapą ir kt., todėl neabejotina, kad ir ši keliama versija yra tik dar vienas bandymas išvengti atsakomybės. Nagrinėjamu atveju visiškai aišku, jog patikrinus Pažeidėjo neblaivumą pirmąjį kartą, buvo konstatuotas alkoholio vartojimo faktas, o abejoti alkotesterio (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurio sertifikatas buvo galiojantis, patikrinimo rezultatais nėra jokio pagrindo, todėl šie rodmenys laikytini patikimais ir objektyviais. Kaip minėta, pakartotinio tikrinimo metu, Pažeidėjui nustatytas 0,38 promilės girtumas, su šiais parodymais Pažeidėjas sutinka, jų neginčija. Atkreipiamas Pažeidėjo dėmesys į tai, kad abu patikrinimai buvo atlikti tuo pačiu alkoholio matavimo prietaisu, todėl vienu atveju, teigti, jog prietaiso rezultatas netikras, kai jis netenkina Pažeidėjo ir, tikras, kai jis jį tenkina, taip pat vertintini tiesiog kaip dar vienas būdas išvengti atsakomybės. Šiuo atveju kategoriškai nustatyta, kad prietaiso sertifikatas galiojo, jis buvo veikiantis. Pažeidėjas tvirtina, kad jis neskatino alkoholio skaidymosi (išgėrė vandens labai nedaug), tačiau šį teiginį paneigia policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir parodymai teisme, kad Pažeidėjas tarp patikrinimų išgėrė beveik 1,5 l vandens. Nėra abejonių, jog gerdamas vandenį Pažeidėjas siekė, kad pakartotinio tikrinimo metu būtų užfiksuotas kuo mažesnis neblaivumo laipsnis. Kita vertus, specialistės N. Š. parodymai teisme patvirtina, kad vidutinio sudėjimo vyro kepenys per valandą suskaldo nuo 0,15 iki 0,2 promilės alkoholio, neskatinat proceso. Pažymėjo, jog proceso skatinimas gali būti vandeniu, gliukoze, saldumu ir kt. Šiuo atveju nustatyta, jog Pažeidėjas procesą skatino vandeniu. Be to, specialistė pažymėjo, jog vykstant natūralaus sveiko žmogaus kepenų fermentų skaidymuisi ir be jokio proceso skatinimo ar greitinimo per 24 min. nuo nustatytos 0,47 promilės galėjo nukristi iki 0,38 promilės. Atsižvelgus į aptartus duomenis nekyla abejonių pirmosios instancijos teismo išvada, kad nustatytų promilių skirtumas išties nėra per didelis, jog būtų galima konstatuoti, jog alkoholio matavimo prietaisas veikė netiksliai, antra vertus, yra natūralu, jog laikui bėgant asmens organizme vyksta aptarti pokyčiai, todėl tai, kad pakartotinio patikrinimo metu prietaisas rodė mažesnį neblaivumo laipsnį, nepaneigia fakto, jog sustabdymo metu Pažeidėjas vairavo neblaivus.Apeliaciniame skunde Pažeidėjas taip pat nurodo, jog policijos pareigūnai nesilaikė Instrukcijos, ir tokiu būdu pažeidė nustatytą tvarką. Instrukcijos 22 p., kaip teisingai nurodo Pažeidėjas, yra nurodyti atvejai, kada policijos pareigūnas gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją, ir nors Pažeidėjas tvirtina, kad nebuvo jokių sąlygų jo stabdyti, o buvo stabdomas paprasčiausiai dėl to, jog policijos pareigūnai įsižeidė dėl jo poelgio (parodyto gesto, jog policijos pareigūnai važiuoja neįsijungę tarnybinio automobilio žibintus), tačiau tokie jo skundo argumentai atmetami kaip visiškai nepagrįsti. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir parodymų teisme matyti, jog pareigūnai Pažeidėjo automobilį sustabdė ne tik tam, kad būtų išsiaiškinta ar pareigūnas teisingai suprato Pažeidėjo rodytą gestą, tačiau ir įsitikinti, jog Pažeidėjo veiksmai yra adekvatūs, kadangi nematyti šviečiančių automobilio žibintų, kai policijos tarnybiniame automobilyje šviesos įsijungia automatiškai užvedus automobilio variklį, iš esmės neįmanoma. Tokiu atveju neabejojama, jog policijos pareigūnai turėjo pagrindą stabdyti transporto priemonę ir tikrinti vairuotoją.Be to, Pažeidėjas tvirtina ir tai, kad policijos pareigūnai neturėjo pagrindo įtarti jį esant neblaiviu, kadangi, Pažeidėjo manymu, jis neatitiko požymių, nurodytų Bendros asmens būklės įvertinimo metodikoje 2 p.: iš Pažeidėjo burnos nesklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo rišliai, elgėsi adekvačiai, jo judesiai buvo koordinuoti, tačiau ir šie jo teiginiai yra paneigti byloje esančių duomenų visuma. Policijos pareigūnai kategoriškai nurodė, kad nuo Pažeidėjo sklido alkoholio kvapas, o akys buvo paraudusios, dar daugiau – vėliau buvo nustatytas alkoholio vartojimo faktas, ko galiausiai nebeneigė ir pats Pažeidėjas, tokiu atveju ir šis skundo argumentas atmetamas kaip absoliučiai nepagrįstas.Pažeidėjas be kita ko nurodo ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai atmetė jo tėvų parodymus bei rėmėsi tik suinteresuotų policijos pareigūnų D. U. ir R. B. parodymais. Pirmiausia pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo liudytojų S. S. ir S. S. parodymais teisme, kadangi nėra abejonių, jog jie, būdami Pažeidėjo tėvais, išties gali būti suinteresuoti palankesnių aplinkybių savo sūnui nustatymu, kas iš esmės yra natūraliai suprantama. Visgi šiuo atveju visiškai atmetamas skundo argumentas, jog policijos pareigūnai yra suinteresuoti Pažeidėjo kaltumu. Pirmiausia pažymėtina, jog skundžiamame nutarime šių pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nustatytas nebuvo, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Kita vertus, Pažeidėjas tvirtindamas, jog policijos pareigūnai yra suinteresuoti įrodyti jo kaltę, iš esmės nenurodė jokių duomenų, kurie objektyviai prieštarautų byloje nustatytoms aplinkybėms, dar daugiau, byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad Pažeidėjas vairavo neblaivus, todėl netikėti pareigūnų parodymais, jog nuo Pažeidėjo sklido alkoholio kvapas, o akys buvo paraudusios, nėra visiško pagrindo.Pažeidėjas, neigdamas savo kaltę, apeliaciniame skunde remiasi kasacine nutartimi byloje Nr. 2AT-12-2013, ir nurodo jog grįsti jo kaltę abejotinais duomenimis negalima. Šiuo aspektu pažymėtina, kad minėtoje byloje yra nustatytos visai kitokios aplinkybės, kadangi pakartotinai patikrinus asmens neblaivumą alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore nustatyta nebuvo, patikrinimo medicinos įstaigoje metu asmens kraujyje etilo alkoholio taip pat nerasta. Akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės visiškai skirtingos nei nagrinėjamu atveju, todėl remtis ir vadovautis minėta kasacine nutartimi kaip precedentu, visiškai negalima. Pažymėtina, kad kiekviena situacija yra išskirtinė, reikalaujanti ypatingo tyrimo ir duomenų visumos vertinimo, todėl vien tai, kad vienoje byloje alkoholio matavimo prietaiso duomenys buvo vertinami abejotinais, visiškai nereiškia, kad jie visais atvejais abejotini ir kitose bylose, tokiu būdu šis skundo argumentas taip pat atmetamas.Galiausia, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors Pažeidėjas savo paaiškinime nurodė nevartojęs alkoholio, gėręs vaistus, valgęs, tačiau vis tik teismo posėdžio metu neneigė iš vakaro gėręs įvairaus stiprumo alų, ir tai, jog jo tėvams ir jam neatrodė, jog jis yra neblaivus, visiškai nereiškia, kad Pažeidėjas iš tiesų buvo blaivus, todėl apeliacinio teismo nuomone, kilęs nepasitikėjimas išvydus gautą pirminį tikrinimo rezultatą ir siekis visais įmanomais būdais jį paneigti, iš esmės laikytinas paprasčiausiai tik atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemone.Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teismas pakankamai išanalizavo ir aptarė liudytojų, specialistės parodymus bei kitus bylos įrodymus. Jokių naujų esminių duomenų ar argumentų, kurių nežinojo ir neįvertino pirmosios instancijos teismas, Pažeidėjas apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Vien tai, kad šiuo atveju Pažeidėjui yra nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, jos savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Todėl, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nutarime išdėstytu bylos įrodymų vertinimu ir šio teismo padarytomis išvadomis, jog Pažeidėjas padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 1 d. Skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutarimą nepakeistą ir T. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.