Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Panevėžio miesto apylinkės teismas, pirmininkaujant teisėjui Vytautui Krikščiūnui, sekretoriaujant L. B., I. M., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam T. S., jo atstovui advokatui Arūnui Nevardauskiui, specialistei N. Š., išnagrinėjo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys nesklebtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, neteisto, bausto administracine tvarka, gyvenančio (duomenys nesklebtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. S. 2016 m. spalio 15 d., apie 08.54 val. Panevėžio rajone, kelyje (duomenys nesklebtini) kilometre vairavo automobilį ,,V. T.“, valst. Nr. (duomenys nesklebtini), būdamas neblaivus (jam buvo nustatytas lengvas 0,47 promilių girtumas), nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Tokiais savo veiksmais T. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) (1984 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-4449 redakcija) 124¹ straipsnio 8 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnis numato, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad švelnesnė administracinė atsakomybė yra kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu P. A. į tai, kad T. S. veiksmus kvalifikuojantys ANK 417 straipsnio 8 dalis (kelių eismo taisyklių pažeidimai) bei ANK 422 straipsnio 5 dalis (transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai) numato griežtesnę atsakomybę nei ATPK 124¹ straipsnio 8 dalis, ATPK 126 straipsnio 1 dalis, T. S. veiksmai neperkvalifikuotini ir jam taikytina ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalis). Byla dėl T. S. nagrinėtina ir sankcija skirtina remiantis ATPK normomis (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).

T. S. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl padarytų administracinių teisės pažeidimo nepripažino. Parodė, kad 2016 m. spalio 15 d. su savo tėvais važiavo į kapines. Važiuodamas pastebėjo policijos pareigūnų automobilį su neįjungtomis artimosiomis šviesomis. Lenkdamas policijos pareigūnus gestais jiems parodė įsijungti šviesas. Tada policijos pareigūnai įsijungė mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius ir jį sustabdė. Prie jo priėjo policijos pareigūnas su alkotesteriu. Alkotesteris jau buvo su uždėtu antgaliu. Pačiam užsidėti antgalio jam niekas nedavė. Papūtus į alkotesterį, policijos pareigūnus išėjo. Po kelių minučių atėjęs policijos pareigūnas pasakė, kad jis įpūtė 0,47 promilės. Dar kartą blaivumą jis pasitikrino policijos pareigūnų automobilyje prieš kameras. Antgalį ant alkotesterio užsidėjo pats. Tada jis įpūtė 0,38 promiles. Nuo pirmo blaivumo patikrinimo buvo praėjusios 24 minutės. Per tą laiką jis išgėrė stiklinę vandens. Su antro blaivumo patikrinimo rezultatais sutinka, nes iš vakaro buvo išgėręs. Mano, kad pirmo blaivumo patikrinimo rezultatai buvo suklastoti.

Liudytojas D. U. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. spalio 15 d. su kolega R. B. patruliavo kelyje (duomenys nesklebtini) kilometre policijos pareigūnų automobilį aplenkė automobilis ,,V. T.“, kurio vairuotojas gestais parodė, kad jie (policijos pareigūnai) važiuoja be šviesų. Policijos automobilyje yra automatinis šviesos įjungimas, kurios įsijungia įjungus variklį. Policijos pareigūnai nusprendė patikrinti tą vairuotoją. Kolega padavė vairuotojui pūsti į alkotesterį, jis liko sėdėti automobilyje. Grįžęs kolega pasakė, kad vairuotojas elgiasi įžūliai, neduoda dokumentų, įpūtė 0,47 promilės. Alkotesteris ne iš karto parodė rezultatus, nes vairuotojas lėtai pūtė į alkotesterį, todėl jis ilgiau analizavo rezultatus. Pripažįsta, kad kolega šiek tiek per anksti nuėjo nuo vairuotojo. Antgalį ant alkotesterio kolega uždėjo laikantis visų reikalavimų. Kolega manė, kad vairuotojas vengia pūsti į alkotesterį, todėl nuo jo nuėjo. Alkotesteriui parodžius rezultatus vairuotojas su jais buvo supažindintas. Vairuotojas neigė, kad vartojo alkoholį, nors nuo jo sklido alkoholio kvapas. Kilus abejonėms vairuotojo girtumas buvo nustatytas antrą kartą. Tada vairuotojas įpūtė 0,38 promilės. Nuo pirmo blaivumo patikrinimo vairuotojas gėrė vandenį, nors jis prašė to nedaryti. Vairuotojas išgėrė beveik visą 1,5 litro butelį vandens. Vairuotojas taip pat nepateikė savo vairuotojo pažymėjimo.

Liudytojas S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad jis sėdėjo šalia savo sūnaus T. S., kai jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Nejuto, kad nuo sūnaus būtų sklidęs alkoholio kvapas. Policijos pareigūnas davė T. S. pūsti į alkotesterį. Antgalis ant alkotesterio jau buvo uždėtas. Policijos pareigūnas pasakė, kad jo sūnaus blogai pučia į alkotesterį ir nuėjo nuo automobilio. Po kiek laiko atėjęs policijos pareigūnas pasakė, kad T. S. įpūtė 0,47 promilės. Antrą kartą sūnus į alkotesterį pūtė būdamas policijos automobilyje. Tada jis įpūtė 0,38 promilės. Matė, kad sūnus po pirmo pūtimo į alkotesterį išgėrė gurkšnį vandens, tačiau tikrai ne 1,5 litro.

Liudytoja S. S. teismo posėdžio metu parodė, kad ji važiavo kartu su savo sūnumi T. S., kai jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Neatrodė, kad sūnus būtų vartojęs alkoholinių gėrimų. Kai pirmą kartą sūnus pūtė į alkotesterį nematė, tačiau girdėjo, kaip policijos pareigūnas pasakė, kad jis blogai pučia ir nuėjo. Grįžęs policijos pareigūnas pasakė, kad sūnus įpūtė 0,47 promilės. Su tokiais parodymais sūnus nesutiko. Antrą kartą į alkotesterį sūnus pūtė būdamas policijos automobilyje. Tada jis įpūtė 0,38 promilės. Matė, kad sūnus po pirmo pūtimo į alkotesterį išgėrė gal pusę stiklinės vandens.

Specialistė N. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad pagal esamus duomenis, mediciniškai T. S. iškvepiamame ore 2016 m. spalio 15 d., 08.54.51 val. galėjo būti 0,47 promiles. Parodė, kad vidutinio sudėjimo vyro kepenys alkoholio per valandą suskaldo nuo 0,15 iki 0,2 promilės alkoholio, neskatinant proceso. Skatinimas proceso gali būti vandeniu, gliukoze, saldumu, vėmimu ir kitomis priemonėmis. Antro patikrinimo metu girtumas nustatytas mažesnis, nes vyko natūralus sveiko žmogaus kepenų fermentų skaidymas. Nuo nustatytos 0,47 promilės galėjo per 24 minutes nukristi iki 0,38 promilės be jokio proceso skatinimo ar greitinimo.

Liudytojas R. B. teismo posėdžio metu parodė, kad 2016 m. spalio 15 d. dirbo kelyje Daugpilis – Rokiškis – Panevėžys. Už Vaivadų policijos automobilį pasivijęs ,,V. T.“ vairuotojas parodė, kad policijos pareigūnai neįsijungę šviesų. Policijos automobilyje šviesos įsijungia automatiškai. Buvo nuspręsta patikrinti tą vairuotoją. Priėjus prie vairuotojo pajuto alkoholio kvapą, todėl davė jam pūsti į alkotesterį. Vairuotojas neteisingai pūtė į alkotesterį, todėl patikrinimas nesigavo. Sakė vairuotojui, kad pūsti reikia 5 sekundes. Vamzdelį ant alkotesterio uždėjo prie vairuotojo akių. Vairuotojas taip pat nedavė jokių dokumentų. Nuėjus nuo vairuotojo ir grįžus į policijos automobilį pamatė, kad alkotesteris rodo 0,47 promilės. Su tais duomenimis vairuotojas buvo supažindintas, tačiau su jais nesutiko. Buvo nuspręsta girtumą nustatyti antrą kartą. Jis buvo atliktas po 24 minučių. Per tą laiką vairuotojas išgėrė beveik visą turėtą mineralinio vandens butelį. Asmeniui buvo išaiškinta teisė per vieną valandą nuvykti į gydymo įstaigą ir ten pasitikrinti girtumą. Jis to nepadarė.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas T. S. savo kaltės dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų nepripažino, nurodydamas, kad su pirmo blaivumo patikrinimo rezultatais nesutinka, nes jie yra suklastoti, tokius jo parodymus vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Teismas neturi pagrindo abejoti T. S. neblaivumu, kuris buvo nustatytas sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę. T. S. buvo sustabdytas vairuodamas automobilį, 08.54 val. – alkoholio kiekis alkotesteriu buvo nustatytas 0,47 promilių, o antras blaivumo patikrinimas atliktas 09.18 val. ir nustatyta – 0,38 promilių. Akivaizdu, kad per tokį laiką alkoholio kiekis pažeidėjo organizme turėjo sumažėti ir jis neatvaizduoja to rezultato, koks buvo pažeidimo padarymo metu. Vertinant skirtumą, tarp šių dviejų matavimų, atsižvelgiant į tai, kad per maždaug 24 min. alkoholio kiekis organizme sumažėjo apie 0,09 promilių, šis skirtumas neatrodo akivaizdžiai per didelis ir įtarimų dėl alkoholio matavimo prietaisų tikslumo nesukelia. Be to, kaip parodė policijos pareigūnai tarp pirmo ir antro pūtimo į alkotesterį T. S. išgėrė beveik 1,5 litro vandens, todėl antro blaivumo patikrinimai rezultatai yra objektyviai mažesni. Kaip parodė byloje apklausta medicinos specialistė N. Š., per 24 minutes nustatytos 0,47 promilės galėjo nukristi iki 0,38 promilės net neskatinant proceso. Teismas nesivadovauja liudytojų S. S., S. S. parodymais, nes jie yra pažeidėjo tėvai, todėl nėra suinteresuoti objektyvios tiesos nustatymu byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, jog pirmasis T. S. blaivumo patikrinimas, jam visaip bandant įtakoti tikrinimo metu geresnius alkoholio matuoklio rezultatus, vyko pagal visus reikalavimus, teismas taip pat vadovaujasi liudytojų, policijos pareigūnų parodymais, jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi.

Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, teismas pripažįsta, kad T. S. padarė ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

T. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra (ATPK 31 straipsnis). Jo atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracine nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

S. T. S. administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį bei pavojingumą, pažeidimų padarymo motyvus ir aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į kitas bylos aplinkybes ir daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti T. S. už ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą, už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytas administracines nuobaudas – baudą artimą vidutiniam dydžiui su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu artimam vidutiniam sankcijoje numatytam laikotarpiui. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtos nuobaudos bendrinamos apėmimo būdu, paskiriant T. S. galutinę bausmę.

Teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalimi, 4 straipsniu, 5 straipsnio 4 dalimi, ATPK 24, 27, 33, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

-už pažeidimą pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį paskirti administracinę nuobaudą – 5 Eur (penkių eurų) baudą;

-už pažeidimą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį paskirti administracines nuobaudas – 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtas nuobaudas bendrinti apėmimo būdu, paskiriant T. S. galutines administracines nuobaudas – 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų) baudą, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Paskirta bauda per 40 dienų privalo būti sumokėta AB Swedbank į šiame banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo nurodyme turi būti nurodytas administracinio teisės pažeidimo identifikacinis kodas ROIK 16062466137, bei įmokos kodas 1001.

Papildomos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones termino pradžią skaičiuoti nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Nutarimą per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.