- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-25
- Bylos Nr.
- e2YT-276-377/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-02453-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gražina Gudžiūnienė
- Pareiškėjas
- V. T.
- Suinteresuotas asmuo
- G T, E. T.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atnaujintą civilinę bylą pagal pareiškėjo V. T. atstovaujamo E. B. pagal 2023 m. lapkričio 13 d. Įgaliojimą, not.reg. Nr. 3126, pareiškimą, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys G T bei E. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
P. V. T. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. T. mirties(duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė jis, pareiškėjas V. T., pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pareiškime nurodė, kad jo tėvai buvo V. T., gim. (duomenys neskelbtini) ir B. T., gim. (duomenys neskelbtini) Gyvendami santuokoje susilaukė trijų vaikų, jo, pareiškėjo, sesers G T bei brolio E. T.. Tėvai savo bendrą ūkį vedė bute, esančiame adresu(duomenys neskelbtini) . Šiuo adresu deklaravo ir savo gyvenamąsias vietas. (duomenys neskelbtini) mama B. T. mirė. T. V. T kitos santuokos nesudarė. Jis toliau liko gyventi adresu (duomenys neskelbtini) Tėvui sulaukus garbingo amžiaus ir pašlijus sveikatai, pareiškėjas stengėsi patenkinti visus jo poreikius ir atitinkamai pasirūpinti visu tėvo valdomu turtu. T. V. T (duomenys neskelbtini) mirė. Po jo mirties dėl palikimo priėmimo per 6 mėnesius niekas iš įpėdinių nesikreipė. Po tėvo V. T. mirties atsirado paveldimas turtas, nekilnojamas turtas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis adresu(duomenys neskelbtini) . Nors į notarą per nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo niekas iš teisę turinčių paveldėti nesikreipėme, po V. T. mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėdamas paveldimą turtą valdyti jis, pareiškėjas, jo sūnus V. T. Jis rūpinosi visu tėvo turtu, po tėvo mirties liko gyventi tuose pačiuose namuose, kuriuose su tėvu gyveno adresu (duomenys neskelbtini) moka reikiamus mokesčius, turtą prižiūri ir naudoja jį kaip savo. Be minėto nekilnojamo turto, liko ir visi tėvui priklausę asmeniniai daiktai, buities apyvokos reikmenys ir kiti rakandai. Pareiškėjas nori susitvarkyti paveldėjimo teisės dokumentus, bet yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, o kitokiu būdu negaliu gauti šio juridinę reikšmę turinčio fakto patvirtinančio dokumento, kaip tik kreipiantis į teismą.
Suinteresuoti asmenys pareiškėjo sesuo G T ir brolis E. T. savo rašytiniais pareiškimais patvirtino, kad palikimo, atsiradusio po jų tėvo V. T. mirties nepriėmė, į jį nepretenduoja ir ateityje nepretenduos, paveldėjimo teisės liudijimo gauti nepageidauja.
Byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 3 d.). Pareiškėjos atstovui ir suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 str. 1-3 dalys, 1964-07-07 redakcija).
Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko.
Bylos medžiaga nustatyta, jog būtent pareiškėjas V. T. po tėvo V. T. mirties(duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis).
Taigi, pareiškėjo pateikti rašytiniai įrodymai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).
Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pateiktus įrodymus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad minėtus įrodymus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjų nurodomus faktus.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. T. yra V. T., mirusio (duomenys neskelbtini) sūnus. Suinteresuoti asmenys byloje sesuo G. T. ir brolis E. T. savo rašytiniais pareiškimais Tauragės rajono 2-jam notarų biurui patvirtino, kad palikimo, atsiradusio po jų tėvo V. T. mirties nepriėmė, į jį nepretenduoja ir ateityje nepretenduos.
Po V. T. mirties liko paveldimas turtas: nekilnojamas turtas - butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantis adresu (duomenys neskelbtini) Taip pat nustatyta, kad per visą laikotarpį nuo V. T. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad pareiškėjas V. T. pradėjo mirusiojo turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl V. T. teisės paveldėti tėvo turtą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nepraleidęs įstatymo nustatyto 6 mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, šias aplinkybes patvirtinančias ir nepaneigiančias suinteresuotų asmenų pozicijas, konstatuoja, kad po V. T. mirties (duomenys neskelbtini) jo sūnus V. T. priėmė jo palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 8 punktas, CK 587 straipsnis 1964-07-04 redakcija).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė jo sūnus V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.