- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-17
- Bylos Nr.
- 1S-65-870/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė (pirm.), Vladislavas Lenčikas, Leonarda Gurevičienė
- Nuteistasis
- M. B.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Liudvinavičienės, teisėjų Leonardos Gurevičienės, Vladislavo Lenčiko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. B. skundą dėl 2017-01-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016-12-20 nutarimo Nr. 59-296 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-15 nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-02 nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, subendrino M. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-08 nutartimi pakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-04-06 baudžiamuoju įsakymu skirtą bausmę ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-15 nuosprendžiu paskirtą bausmę, galutinę subendrintą bausmę nuteistajam paskiriant laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams 5 dienoms. M. B. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2015-12-10, bausmės vykdymo pabaiga – 2018-06-15. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis lygtinio paleidimo klausimo Komisijoje svarstymo dieną buvo 1 metai 6 mėnesiai.
2016-12-20 nutarimu Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo M. B., kadangi jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir bei teisingumo principo įgyvendinimo. Komisija atsižvelgė į padidėjusį nuteistojo vidutinį nusikalstamo elgesio rizikos balą (64), į tai, kad vieną kartą pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, kaltę pripažįsta iš dalies, į nusikaltimams būdingą modelį, formalaus bei neformalaus užimtumo stoką, nenorą įsidarbinti pataisos namuose, nedengiamą ieškinį, pasyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, į klausimo svarstymo metu stebimus konkrečius trumpalaikius planus ir nepasiruošimą gyvenimui laisvėje.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-01-18 nutartimi nuteistojo M. B. skundą dėl Komisijos nutarimo atmetė, sutikdamas su Komisijos išvada, jog nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neužtikrintų bausmės realizavimo ir bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Šalies argumentai
Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis M. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-18 nutartį. Nurodo, jog iš skundžiamos nutarties teksto neįmanoma suprasti, dėl kokių priežasčių jo skundas netenkintas, kokie keliami reikalavimai, kad skundas būtų tenkinamas. Teismas, nuteistojo teigimu, nepaneigė faktų, kad egzistuoja formalios lygtinio paleidimo sąlygos, kad yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti, bei nenurodė nė vieno konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios teismo daromą išvadą, kad nėra galimybių jį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Taip pat nurodo, kad nesuprantama, kur yra skundžiamos nutarties įžanginė, kur aprašomoji, motyvuojamoji dalis, dėl ko ji, pasak nuteistojo, negali būti laikoma teisėta. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas, svarstydamas lygtinio paleidimo klausimą, vertino tas aplinkybės, už kurias jau yra nuteistas griežta laisvės atėmimo bausme, taigi antrą kartą vertino nusikaltimo, už kurį jau paskirta bausmė, pobūdį, o tai prieštarauja bendrajam teisės principui non bis in idem. Nuteistasis cituoja teismų praktiką, nagrinėjant lygtinio paleidimo taikymą, teigdamas, kad skundžiama nutartis turi būti panaikinta ne tik kaip prieštaraujanti aukštesnės instancijos teismų praktikai, tačiau ir kitais, skunde nenurodytais motyvais, apeliacinės instancijos teismo iniciatyva.
Nuteistasis skunde taip pat mini EŽTT sprendimą byloje Oschowski prieš Lenkiją, kurioje akcentuoja įkalintų asmenų skaičiaus mažinimas, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui įdiegimas, lygtinio paleidimo politikos liberalizavimo būtinybė. Nuteistasis nurodė, jog teismas prasimanė teisės aktuose nenumatytus lygtinio paleidimo kriterijus, tokius kaip tvirtas pagrindas manyti, jog nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nebenusikals, ir nepagrįstą atsisakymą patenkinti jo skundą teisino pramanytu kriterijumi. Teismas, nuteistojo teigimu, nepateikė sprendimo, kad jis neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų, motyvų. M. B. manymu, teismas, vertindamas nuteistojo atitikimą nurodytiems kriterijams, kas priskirta Komisijai, turėjo prisiimti ir pareigą pateikti motyvuotas rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos ir/ar nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo. Skunde akcentuojama, jog teismas nesivadovavo galiojančiais teismų precedentais, pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnį, diskriminavo jį kitų nuteistųjų atžvilgiu, kuriems lygtinis paleidimas buvo taikomas, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnį.
Nuteistasis nurodo, jog pataisos namuose jis yra įvykdęs visas individualių socialinės reabilitacijos planų priemones, išklausė paskaitas dėl priklausomybių ir dalyvavo užsiėmimuose. Taigi, nuteistojo nuomone, bausmė yra visiškai realizuota, jis visiškai pakeitė savo elgesį ir pasiruošęs toliau taisytis bei gyventi neizoliuotas nuo visuomenės. Taip pat sutinka su bet kokiomis numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis.
Atsiliepimas
Atsiliepimų byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-01-18 nutartis, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl 2016-12-20 Komisijos nutarimo Nr. 59-296 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, yra teisėta ir pagrįsta. Skundžiama nutartis yra aiški, suprantama bei išsamiai motyvuota, taip pat surašyta ir laikantis BPK numatytų reikalavimų. Todėl nuteistojo teiginiai apie tai, jog nutartis nesuprantama, kad neaišku, kur aprašomoji, motyvuojamoji ir kitos dalys, yra laikytini deklaratyviais.
Šiuo metu galiojanti BVK 157 numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Susipažinus su nuteistojo asmens byla nustatyta, kad nuteistasis M. B. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo numatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, taip pat pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Tai yra formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, tačiau vien jų nustatymo fakto nepakankama, siekiant taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Iš paminėtos BVK normos seka, jog viena esminių lygtinio paleidimo sąlygų – tai yra manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kaip matyti, šis reikalavimas yra įtvirtintas teisės normoje, todėl visiškai nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad teismas tokį reikalavimą neva sukūrė pats.
Kalbant apie nusikalstamo elgesio riziką bei nuteistojo pastangas ją sumažinti, pabrėžtina, jog M. B. nustatyta vidutinė rizika, t.y. 64 balai, kuri nuo paskutiniojo vertinimo (nuteistasis Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijai pristatomas jau antrą kartą) padidėjo nuo 55 balų. Nuteistasis bausmės atlikimo metu pataisos įstaigoje nedirba, mokytis pradėjo tik po pirmojo svarstymo Komisijoje, šiai pateikus tokią rekomendaciją, teismo nuosprendžiu priteistos žalos nedengia. Be to, vertinant nuteistojo pažangą, jos kontekste vertinami ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant, ar jiems esant yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad iš paminėtų 46 balų statiniai veiksniai sudaro 20 balų (sumažinti galimybės nėra), o dinaminiai veiksniai – 44 balų (yra galimybė mažinti). M. B. praeityje septynis kartus teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą. Amžius pirmojo nusikaltimo metu – 25 metai, nusikaltimai nesunkėja, yra nusikaltimų modelis. Nuteistajam du kartus laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas, vieną kartą taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nustatytas sąlygas pažeidė. Pakartotinai nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei ir polinkį nesilaikyti įstatymų reikalavimų bei visuomenėje nustatytų elgesio normų. Aukštesnės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, jog lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, jog M. B. teismo jam jau ne kartą parodyto pasitikėjimo nepateisino, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė ir vėl nusikalto. Ankstesni nusikalstami veiksmai, taip pat ankstesnis gyvenimo stilius ir draugai, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas laikytini vieni iš pagrindinių kriminogeninių veiksnių, didinančių pakartotinio elgesio riziką. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs jo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumu (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-594/2017).
Atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, į nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, taip pat į jo požiūrį į nusikalstamos veikos padarymą, nėra teisinio pagrindo išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, pastaroji tik didėja, todėl nepagrįstais bei deklaratyviais laikytini nuteistojo argumentai, jog jis visiškai pakeitė savo elgesį ir gali toliau būti taisomas neizoliavus jo nuo visuomenės.
Teigiamai vertintini nuteistojo palaikomi socialiniai ryšiai su artimaisiais, bendravimas, kas neabejotinai teigiamai veikia nuteistojo psichinę būseną atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat jo teigiamas pažiūras į įstatymą ir tvarką, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimas. Tačiau šios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas spręsti, jog nuteistasis savo elgesiu įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Kaip nurodyta 2016-12-20 Komisijos nutarime, M. B. socialinės reabilitacijos programose dalyvauja pasyviai, jam trūksta užimtumo, tačiau dirbti įstaigoje nenori. Be to, jo ateities planai trumpalaikiai ir nekonkretūs. Iki įkalinimo asmuo nedirbo, pastovaus legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo. Šiuo metu taip pat nerodo noro ir pasiryžimo, būdamas laisvėje įsidarbinti. Tokios aplinkybės kelia abejonių nuteistojo pasiruošimu gyventi laisvėje.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija įvertino visas reikšmingas aplinkybes lygtinio paleidimo taikymui, padarydama pagrįstą išvadą, jog, šio instituto pritaikymas šiuo metu neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo bei kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis toliau galėtų būti taisomas neizuoliuotas nuo visuomenės. Vilniaus miesto apylinkės teismas, patikrinęs Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, priešingai nei teigia nuteistasis, nei vienam iš kriterijų, taip pat ir aplinkybėms, kurios buvo įvertintos skiriant bausmę nuosprendžiu, nesuteikdamas didesnės reikšmės, vertindamas nuteistojo praeitį bendrame kontekste su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis ir visiškai pagrįstai paliko galioti Komisijos nutarimą netaikyti M. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis M. B. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jį toliau būtų galima taisyti neizoliavus nuo visuomenės, bei kad jis, lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Konstatuotina, kad apylinkės teismas, 2017-01-18 nutartimi atmesdamas nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-12-20 nutarimo Nr. 59-296 netaikyti lygtinio paleidimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo M. B. skundą atmesti ir palikti galioti 2017-01-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį.
Nutartis neskundžiama.