Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. S. (toliau – G. S.) skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2016 m. gruodžio 6 d. Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą Nr. LK-306 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo G. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, nuteistas galutine subendrinta laisvės atėmimo 5 (penkeriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams bausme. Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendis buvo panaikintas, priimant naują nuosprendį, kuriuo G. S. pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ir BK 150 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. nuosprendis buvo panaikintas, baudžiamoji byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendis buvo pakeistas: G. S. už nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, už nusikaltimo, numatyto BK 150 straipsnio 2 dalyje – 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė; paskirtas bausmes subendrinus BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu, G. S. nustatyta galutinė subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi G. S. nustatyta (suderinus su 2014 m. liepos 28 d. Varmlando regiono apylinkės teismo (Švedijos Karalystė) nuosprendžiu) 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 18 d. nuosprendžiu, G. S. paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme, nustatant jam galutinę subendrintą laisvės atėmimo 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausmę. Bausmės pradžia – 2014 m. balandžio 24 d., bausmės pabaiga – 2020 m. kovo 31 d.2016 m. gruodžio 6 d. Komisijos nutarimu Nr. LK-306 nutarta taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis G. S. prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2016 m. gruodžio 6 d. Komisijos nutarimą Nr. LK-306 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką atitinka 42 balus (artima žemos rizikos grupės įvertinimui) ir yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Šio balo pokytis per 11 mėnesių sudarė 11 balų, kas, G. S. manymu, laikytina ženkliu jo elgesio pokyčiu, neabejotinai sudarančiu pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be to, remiantis Vilkaviškio rajono apylinkės teismo praktika, Komisijos nutarimai taikyti nuteistiems asmenims lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra patvirtinami ir esant ženkliai didesniam pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimui, kas, nuteistojo įsitikinimu, šiuo atveju atskleidžia diskriminacines pirmosios instancijos teismo nuostatas jo atžvilgiu. G. S. pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, savo nuomonę dėl šio instituto taikymo/netaikymo gali pareikšti nukentėjusysis ir prokuroras, tačiau šiuo atveju jie jokių prieštaravimų lygtinio paleidimo taikymui G. S. atžvilgiu nepareiškė, todėl pirmosios instancijos teismo motyvai, kurių pagrindu taikyti jam lygtinį paleidimą vis tik buvo atsisakyta, nuteistajam nėra aiškūs. Toks apylinkės teismo sprendimas, pasak nuteistojo, prieštarauja ir aukštesnės instancijos teismų praktikai, nepateisina jo ir šeimos teisėtų lūkesčių. Skundu pabrėžiama, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra jokių aiškių ir racionaliai argumentuotų įrodymų, patvirtinančių, jog G. S. neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų. Nutartyje išdėstyti tik atskiri jo biografijos faktai, kurių nepakanka motyvuotam ir teisingam teismo sprendimui netaikyti jo atžvilgiu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Padarytos veikos pavojingumas neišnyksta net ir nuteistajam atlikus visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, todėl ši aplinkybė, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, neturėtų būti vertinama.Nuteistasis pažymi, kad jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra ne kartą skatintas, išleidžiamas trumpalaikėms išvykoms į namus, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, yra artima žemai ir nuosekliai mažėja, todėl nėra jokių aplinkybių, galinčių pateisinti teismo atsisakymą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. S. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo G. S. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu atitinka 42 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Ir nors nuteistasis skunde nurodo, kad jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, yra ne kartą skatintas, išleidžiamas į trumpalaikes išvykas į namus, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra artima žemai, bei nuosekliai mažėja, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį, byloje nenustatyta, ką pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.Sutinkamai su 2016 m. lapkričio 30 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli G. S. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nuteistojo teisės pažeidimai, netinkamas pažįstamų/draugų pasirinkimas bei aplinkybė, jog jis ne visuomet įvertina situacijos sudėtingumą ir pasirenka tinkamas elgesio strategijas. Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeitį, bet ir elgesį visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs jo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus G. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo vis tik nėra.Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę G. S. atlieka už dviejų sunkių (BK 149 straipsnio 2 dalis ir 150 straipsnio 2 dalis) ir vieno labai sunkaus (BK 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų padarymą. Viena iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo padaryta Švedijos Karalystėje, jau įvykdžius BK 149 straipsnio 2 dalyje ir BK 150 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus Lietuvoje, kas, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą, rodo, jog jis negeba prisitaikyti prie visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei yra linkęs jas pažeidinėti. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į 2016 m. lapkričio 30 d. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotas aplinkybes, jog nuteistojo elgesio problemos prasidėjo dar paauglystėje, kai G. S. buvo vos 16 metų, kas, įvertinus tolesnį nusikalstamą G. S. elgesį, neabejotinai jį charakterizuoja neigiamai. Juo labiau, jog ankstesni nuteistojo nusikalstami veiksmai priskiriami vienam iš jo pakartotinį nusikalstamumą galintiems paskatinti kriminogeniniams rizikos veiksniams, sudarantiems 25 balus iš nuteistajam nustatytų 42 jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką apibūdinančių balų. Šių duomenų įvertinimas (priešingai nei tai suvokia apeliantas) atskleidžia G. S. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant jį teigiama linkme, todėl aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamas. Juo labiau, jog šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės stadijoje nuteistasis vis dar pateisina savo nusikaltimus, lygindamas juos su kitų asmenų nusikalstamais veiksmais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. S. inkriminuoti BK 149 straipsnio 2 dalyje ir BK 150 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti nusikaltimai buvo įvykdyti bendrininkaujant su kitais asmenimis, kas ne tik parodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir neabejotinai pabrėžia saugaus nuteistojo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę. Ir nors nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad G. S. yra susijęs su kriminaline subkultūra, tačiau paminėtas kriminogeninis veiksnys neabejotinai išlieka aktualus. Konstatuojant šią išvadą vis tik pažymėtina, kad nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, G. S. nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja su kitais įvairiais lygiais, save vertina labai gerai, ypatingai kompanijose su panašiomis vertybėmis, pasitiki savimi, turi gana tvirtas nuostatas, tačiau socialiniai kontaktai įtakoja jo nusikalstamą elgesį. Šios aplinkybės, vertinant jas tiek pavieniui, tiek ir visumoje, skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai abejoti pakankamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę siekti savo tikslų tik teisėtais būdais ir priemonėmis, atsiribojant nuo neigiamą įtaką darančių draugų.Abejonių nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę tinkamai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti aukštesniajam teismui kelia ir jo mąstymas. Sutinkamai su 2016 m. lapkričio 30 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, kartais G. S. elgiasi impulsyviai, nors jo nusikaltimuose, gyvenimo stiliuje ir nėra nuolatinių agresijos panaudojimo atvejų, tačiau jis yra nuteistas už išžaginimą ir seksualinį prievartavimą, kas leidžia pagrįstai manyti, jog agresijos naudojimas nuteistajam vis tik nėra svetimas reiškinys. Šių duomenų visumoje vertinant G. S. mąstymą bei jo nuostatas svarbu paminėti ir tai, kad nors jis ir suvokia, jog turi problemų, tačiau tarp to, ką jis traktuoja kaip problemą ir to, kaip jis pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, remiantis skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, yra prieštaravimų. Be to, nuteistasis vis dar apgalvoja tik kai kurias savo neigiamo elgesio pasekmes, yra linkęs koncentruotis į trumpalaikius problemų sprendimus, tokiu būdu iš esmės ignoruodamas ilgalaikes problemas. Vertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose neabejotini ir tam tikri teigiami G. S. elgesio pokyčiai – už nepriekaištingą elgesį ir dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose G. S. buvo skatintas du kartus, pataisos namų režimo reikalavimų per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpį nepažeidė, jo nusikalstamo elgesio rizikos balas nuosekliai mažėja (2016 m. sausio 20 d. – 53 balai, 2016 m. birželio 1 d. – 47 balai, šiuo metu – 42 balai), tačiau šios aplinkybės analizuojamu atveju tik patvirtina, jog nuteistasis jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame, be viso ko, įtvirtinta ir nuteistojo pareiga nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, lankyti socialinės reabilitacijos programas vykdo, tačiau tai, atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, į tai, jog nuteistasis nesistengia atlyginti iš jo priteistų sumų, vis tik dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas laisvėje G. S. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti G. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo skundo teiginiai, jog nesant nukentėjusiosios ir prokuroro prieštaravimų dėl Komisijos sprendimo taikyti jam lygtinį paleidimą, apylinkės teismas neturėjo pagrindo atsisakyti patvirtinti tokį Komisijos nutarimą. Šie nuteistojo samprotavimai nėra pagrįsti jokiais teisiniais argumentais, jie prieštarauja ir BVK 157 straipsnyje įtvirtintam teisiniam reguliavimui, pagal kurį, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertinama ne kitų proceso dalyvių nuomonė, o konkrečios nuteistojo elgesį pataisos namuose charakterizuojančios aplinkybės, rodančios pakankamą/nepakankamą nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Tokiu būdu, net ir esant didesniam nuteisto asmens nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimui (pagal „OASys“ metodiką) nei šiuo atveju nustatytas G. S., teismui nustačius, jog nuteistojo pastangos koreguoti savo elgesį teigiama linkme yra pakankamos pagrįstam manymui, jog toks asmuo išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, lygtinio paleidimo instituto taikymas yra galimas. Nuteistajam nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, nėra vienintelis kriterijus, kuriuo remiantis sprendžiamas nuteisto asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, todėl teigti, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą G. S. atžvilgiu jį diskriminavo, teisinio pagrindo nėra. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad G. S. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam G. S. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo G. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.