- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- T-1962-1127/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18776-2020-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Giedrė Maslauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamojoje byloje Nr. 1-2197-1127/2020.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. rugsėjo 29 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu R. Ž. pripažintas kaltu, padarę nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta bausmė - laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimi, bausmė sumažinta vienu trečdalius ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu skirta bausme, prie neatliktos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant R. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba tęsti mokslą, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) teikimas, kuriuo prašo išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų baudžiamojoje byloje Nr. 1-2197-1127/2020 klausimą, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam G. S., išieškant iš kaltinamojo 69,60 Eur.
Teikime nurodyta, kad aptariamoje baudžiamojoje byloje Tarnyba parinko advokatą T. L. P. atstovauti nukentėjusįjį G. S.. Šioje byloje R. Ž. pripažintas kaltu, tačiau teismas nepasisakė dėl valstybės patirtų išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam. Vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžio ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžio ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 7 punktu, 14.4.3.1 papunkčiu, 2020 m. spalio 5 d. buvo parengta pažyma, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos G. S. sudaro 69,60 Eur.
Teikime cituojama žemesnės instancijos teismo, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl procesinių išlaidų priteisimo, nurodant, kad šis klausimas gali būti sprendžiamas tiek priimant nuosprendį, tiek jo vykdymo metu (Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų nutartis Nr. T-69-610/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-29-511/2017). Be to, vadovaujantis teismų praktika, sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų priteisimo, turi būti vadovaujamasi ne tik baudžiamąjį procesą reglamentuojančiais teisės aktais, bet ir civilinio proceso bei teisės aktais, kurie reglamentuoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017).
Teikime, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymo) 14 straipsnio 2 dalimi, aptariama, kas sudaro antrinės teisinės pagalbos išlaidas, taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, siekiant užtikrinti antrinę teisinę pagalbą, Tarnyba sudaro atskiras sutartis dėl tokios pagalbos teikimo su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti, ir su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą. Advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas pastovus mėnesinis darbo užmokestis. Šiuo atveju, Tarnybai nusprendus teikti nukentėjusiajam valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus advokatą, valstybė, o ne byloje dalyvaujantys asmenys, patyrė išlaidas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo, atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo rezultatą, mano, kad yra pagrindas priteisti valstybės patirtas išlaidas, t. y. 69,60 Eur. Nagrinėjamu atveju, nei BPK, nei Įstatyme, nei kituose teisės aktuose nėra numatytos išlygos, kad nebūtų sprendžiamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų priteisimo klausimas už teiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam iš asmens, pripažinto kaltu.
Pažymėtina, kad nuosprendis aptariamoje baudžiamojoje byloje buvo priimtas 2020 m. rugsėjo 29 d., o pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų surašyta 2020 m. spalio 5 d., t. y. po nuosprendžio priėmimo, todėl teismas, priimdamas nuosprendį, tokio prašymo nesprendė.
Motyvuojamoji dalis
BPK 361 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu, be kita ko, turi teisę išspręsti klausimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.
Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi teismas, vadovaujantis BPK 55 straipsnio 4 dalimi, siekiant užtikrinti tinkamą nukentėjusiojo nepilnamečio teisių ir teisėtų interesų gynybą, sprendė, kad įgalioto atstovo dalyvavimas yra būtinas (2 t., b. l. 112-113). Atstovauti nukentėjusįjį Tarnyba parinko advokatą T. L. P. (2 t., b. l . 118-119). Kartu su Tarnybos teikimu teismui pateikta 2020 m. spalio 5 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad advokato T. L. P. paslaugos, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam G. S., sudaro 69,60 Eur.
Nagrinėjamu atveju, sprendžiant išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiojo nepilnamečio G. S. atstovavimo, priteisimo iš nuteistojo klausimą, įvertintina tai, kad nuteistasis R. Ž. yra jauno amžiaus, niekur nedirba (teisiamojo posėdžio metu nurodė planuojantis ieškoti darbo, tačiau konkrečių planų neturėjo), gyvena pas pažįstamą, kuris jį išlaiko, gauna pašalpą. Tokios aplinkybės, teismo nuomone, rodo esant sunkią asmens turtinę padėtį, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (69,60 Eur), susidariusios dėl nukentėjusiojo atstovavimo bylos nagrinėjimo metu, iš R. Ž. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 361 straipsniu,
nutaria:
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties gavimo dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.