Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam N. P. (nuotoliniu būdu, naudojant vaizdo ir garso perdavimo priemones), jo gynėjai advokatei Annai Grinevič,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), bedarbis, teistas:

1. Marijampolės apylinkės teismo 2022-07-26 baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 3 d. 30 parų areštu;

2. Kauno apylinkės teismo 2022-08-11 nuosprendžiu pagal BK 183 str. 1 d. 80 MGL dydžio bauda;

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022-10-07 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 str. 1 dalį, BK 215 str. 1 d. 40 parų areštu;

4. Kauno apylinkės teismo 2022-11-29 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. 40 parų areštu;

5. Alytaus apylinkės teismo 2022-12-20 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4 d. 16 parų areštu;

6. Kauno apylinkės teismo 2023-02-06 nuosprendžiu pagal BK 284 str., 140 str. 1 d. 20 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 d., prie nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022-12-20 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė – 16 parų areštas, paskirta galutinė 36 parų arešto bausmė;

7. Kauno apylinkės teismo 2023-04-17 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 1 d. 40 parų areštu. Vadovaujantis BK 63 str.1, 4 d., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022-10-07 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023-02-06 nuosprendžiu paskirta 36 parų arešto bausme, nustatyta galutinė bausmė – 90 parų areštas;

8. Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023-05-04 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. 6 mėnesių laisvės atėmimu (2023-06-05 atvyko į Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą);

9. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023-05-18 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. 30 parų areštu,

kaltinamas BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2023-01-30, apie 13 val., namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia papurškė nukentėjusiajai I. Ž. į veidą laikydamas dešinėje rankoje ašarinių dujų balionėlį, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai ragenos ir junginės maišelio nudegimą, pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, laikydamas dešinėje rankoje ašarinių dujų balionėlį papurškė nukentėjusiajam P. K. į veidą, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam ragenos ir junginės maišelio nudegimą, pagal specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Tokiais veiksmais N. P. įvykdė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Kadangi kaltinamasis N. P. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinimų paskelbimo teismui davė išsamius parodymus, kuriais nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėja, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat pačios veikos padarymo aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo bei vertinimo motyvai ir išvados

BK 140 str. 1 d. nustatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Byloje esantys įrodymai – paties kaltinamojo N. P. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu teikti parodymai; nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu teikti parodymai; pareiškimai apie padarytą nusikalstamą veiką; kitų objektų apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai; tarnybiniai pranešimai – yra nuoseklūs, neprieštaringi, papildantys vieni kitus bei patvirtina, kad nagrinėjamu atveju N. P. 2023-01-30, apie 13 val., namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia papurškė nukentėjusiesiems I. Ž. ir P. K. į veidą ašarinių dujų balionėliu.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad I. Ž. ir P. K. nustatyti vienodo pobūdžio sužalojimai – ragenos ir junginės maišelio nudegimai, kurie galėjo būti padarytas vienkartinai, paveikus chemine medžiaga akių sritis, prieš kreipiantis medicinos pagalbos; abiejų nukentėjusiųjų patirti sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymą.

N. P. I. Ž. P. K. sužalojo iš esmės tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, tokiu pačiu būdu, veikdamas vieninga tyčia, t. y., kaip nurodė pats kaltinamasis, dėl to, jog buvo suerzintas, norėjo, kad nukentėjusieji neitų iš paskos. Todėl, teismo vertinimu, jo veika pagrįstai kvalifikuota kaip vienas nusikaltimas. Toks analogiškos aptartai teisinės ir faktinės situacijos dėl veikos kvalifikavimo vertinimas pateikiamas ir teisminėje praktikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-648/2021).

Aptarti įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju N. P. smurtiniais veiksmais nežymiai sutrikdė I. Ž. ir P. K. sveikata ir taip įvykdė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

N. P. įvykdė vieną baigtą, tyčinį, nesunkų, smurtinį nusikaltimą.

N. P. naują nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus teistumui ir ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkinančia (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Byloje esančiais įrodymais jokių kitų atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažymėtina ir tai, kad nors kaltinamasis savo kaltę pripažino, dėl savo nusikalstamos veikos bei ja sukeltų pasekmių neišreiškė jokio gailesčio. Taigi lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p., nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam N. P. taip pat atsižvelgia į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes: teisiamas 10 kartą, ne kartą teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, teistumas neišnykęs (t. 2, b. l. 46–56); per pastaruosius metus virš 10 kartų baustas administracine tvarka, paskirtų nuobaudų nemoka (t. 1, b. l. 138–148); nedirbantis (t. 1, b. l. 150), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (t. 1, b. l. 152).

Įvertinęs visas aptartas ir baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti N. P. paskiriant BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio trukmės yra artima vidutinei, t. y. 6 mėnesių laisvės atėmimą.

N. P. iškelta baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 641 str. nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 4 mėnesių laisvės atėmimo.

Iš ĮKNR duomenų matyti, kad N. P. atžvilgiu priimti nuosprendžiai – Kauno apylinkės teismo 2023-04-17 ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023-05-18 baudžiamieji įsakymai, Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2023-05-04 nuosprendis – kuriais paskirtos bausmės nėra subendrintos. Tačiau iš Liteko duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus nagrinėjamas N. P. prašymas dėl jam paskirtų bausmių sušvelninimo. Todėl šiuo ir minėtais nuosprendžiais jam paskirtų bausmių bendrinimas netikslingas.

Pagal BK 75 str. 8 d., skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

BK 75 str. 3 d., be kita ko, nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų.

Įvertinęs tai, kad N. P. nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus teistumui, jo anksčiau įvykdytų nusikalstamų veikų skaičių bei pobūdį, teismas neturi pagrindo manyti, kad gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas ir bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus tik dalį paskirtos bausmės. Be to, tokia išvadą patvirtina ir tai, jog šiuo metu kaltinamasis kalėjime atlieka ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kurios vykdymas nebuvo atidėtas.

Teisminėje praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuteistasis nuosprendžio paskelbimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį, bausmės pradžia skaičiuojama nuo naujo nuosprendžio paskelbimo dienos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-66/2010, 2K-263-689/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4-699/2016 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, N. P. paskirtos bausmės vykdymo pradžia skaičiuotina nuo šio nuosprendžio paskelbimo.

Dėl pareikštų civilinių ieškinių

Pagal BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 str.). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). BPK 113 str. 2 d. nustatyta, kad jei nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį, kuriuo prašė iš nusikaltimą padariusio asmens priteisti 46,04 Eur turtinei žalai atlyginti, taip pat 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Pagrindžiant ieškinio reikalavimus pateikti 2023-06-16 gydymo paslaugų apyskaitos išrašai, iš kurių matyti, kad I. Ž. ir P. K. suteikta gydymo paslaugų bendrai už 46,04 Eur (t. 1, b. l. 27–31).

Teisminėje praktikoje išaiškinta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindamas baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdamas turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, teismas gali priteisti Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.37 str. 2 d. nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019 ir kt.).

Kaltinamasis ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo pripažino, ginčo dėl Valstybinei ligonių kasai nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydžių nėra, todėl ieškinys tenkintinas, priteisiant iš N. P. Vilniaus teritorinė ligonių kasai 46,04 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo priteistos 46,04 Eur sumos, už laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos sumos sumokėjimo.

Dėl I. Ž. ir P. K. pareikštų civilinių ieškinių

Nukentėjusysis P. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 100).

BPK 252 str. 1 d. nustatyta, jog tuo atveju, jeigu neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Minėto straipsnio 2 d. nurodoma, kad teismas turi teisę nagrinėti civilinį ieškinį civiliniam ieškovui nedalyvaujant, jeigu pripažįstama, kad tai reikalinga, arba jeigu yra civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant.

P. K., būdamas tinkamai informuotas apie posėdžio vietą ir laiką teismo posėdyje nedalyvavo, prašymo nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant neteikė, o taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismui neteikė jokių paaiškinimų dėl patirtos neturtinės žalos.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog P. K. pareikštas civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, išaiškinant nukentėjusiajam teisę dėl nusikalstama veika patirtos žalos reikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusioji I. Ž. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš nusikaltimą padariusio asmens 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad neturtinę žalą kildinama iš to, jog padaryti sveikatos sutrikdymai apribojo jos galimybę dirbti, dalyvauti renginiuose; išgyveno baimę ir nerimą išeidama iš namų, nesijautė saugiai. Dėl akių pažeidimo kelias dienas ašarojo akys, bijojo šviesos, todėl kilo sunkumų buityje, o patirtas skausmas buvo toks intensyvus, jog sutrikdė gyvenimo, darbo ritmą ne mažiau kaip vienai savaitei (t. 1, b. l. 54).

Civilinio kodekso 6.283 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą.

CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos straipsnio 2 d., be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius; teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinio teismo 2011-05-10 nutartis baudžiamosiose bylose. Nr. 2K-191-942/2021, 2K-227/2011 ir kt.). Pagal formuojamą teismų praktiką, kuri grindžiama principu, jog kuo aiškesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama, vienas iš reikšmingų neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo ir teisingo atlyginimo veiksnių yra teisinis gėris, į kurį kėsintasi ir dėl kurio pažeidimo padaryta prašoma atlyginti neturtinė žala. Asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių. Taigi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, pažeistos vertybės (sveikatos) reikšmingumas turi būti vienas iš lemiamų kriterijų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2021). Taip pat pažymėta, kad analizuojant anksčiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertintus atvejus dėl neturtinės žalos atlyginimo sveikatos sutrikdymo atveju, būtina atsižvelgti ir į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-181-611/2020, e3K-3-344-701/2021 ir kt.).

Teisiamojo posėdžio metu I. Ž. papildomai paaiškino, kad nusikalstamos veikos metu jai buvo sutrikdyta nudeginta akies ragena, o kadangi jos darbas susijęs su naudojimusi kompiuteriu, savaitę laiko ji negalėjo atlikti savo darbų, visąlaik juto skausmą, kuris pradėjo mažėti po savaitės.

Kaip minėta, I. Ž. dėl smurtinių N. P. veiksmų patyrė sužalojimus (ragenos ir junginės maišelio nudegimą), kurie specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Įvertinus I. Ž. patirtų sužalojimų pobūdį bei mastą, akivaizdu, jog nukentėjusioji dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų patyrė skausmą. Kaip nurodė pati nukentėjusioji, o teismas jos paaiškinimais neturi pagrindo netikėti, ji ilgą laiką, apie savaitę, negalėjo atlikti savo įprastų darbinių funkcijų, dalyvauti renginiuose, iš dalies buvo apribota jos veika buityje; jautė baimę ir nerimą dėl įvykio, t. y. tokius neigiamus išgyvenimus, kurie pripažintini neturtine žala.

Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiosios I. Ž. ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas pilnai ir jai iš N. P. priteitina 1 000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija atitinka balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos, ja sukeltų padarinių ir nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų išieškojimo

N. P. iškelta baudžiamoji byla išnagrinėta esant jam suimtam, todėl kaltinamąjį gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) parinktas ir teismo paskirta gynėja – advokatė A. Grinevič (BPK 51 str. 1 d. 7 p.).

Tarnyba teismui pateikė 2023-08-22 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad kaltinamojo gynėjai buvo apskaičiuota 151,66 Eur suma atstovavimo išlaidų.

BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kad N. P. iškelta baudžiamoji byla buvo išnagrinėta kaltinamajam esant suimtam ir tokiu atveju gynėjo dalyvavimas teisminiame bylos nagrinėjime yra privalomas, nepriklausomai nuo kaltinamojo pozicijos, Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su gynėjo dalyvavimu baudžiamosios bylos nagrinėjime, iš kaltinamojo neišieškotinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – CD diskas, esantis voke, prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

N. P., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir skirti jam už tai 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., N. P. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 4 mėnesių laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti jos naudai iš N. P. 46,04 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas nuo priteistos 46,04 Eur sumos, už laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki priteistos sumos sumokėjimo.

Nukentėjusiosios I. Ž., ieškinį tenkinti ir priteisti jos naudai iš N. P. 1 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo P. K. ieškinį palikti nenagrinėtą. Išaiškinti, kad jis turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Neišieškoti iš N. P. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – CD diską, esantį voke, prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.