Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Kaltinamasis R. M. vairavo motorinę transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, o būtent 2022-08-07 apie 13.50 val. Bažnyčios g. 4, Kalesninkų k., Kalesninkų sen., Šalčininkų r., vairavo motorinę transporto priemonę - jam nuosavybės teise priklausantį motociklą „Suzuki“ be valstybinio numerio ženklo, VIN kodas (duomenys neskelbtini), kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,72 promilės etilo alkoholio koncentracija, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkte numatytą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Kaltinamasis R. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, sutiko būti tuoj pat teisiamas, taip pat sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kiti įrodymai nebūtų tiriami, parodė, kad motociklas priklauso jam, jo neregistravo, įsigijo iš savo lėšų už 400 Eur. Teisės vairuoti nėra įgijęs, niekada jos neturėjo. Įvykio dieną namuose išgėrė du butelius po 1 l talpos alaus, po to sėdo už motociklo vairo ir nuvažiavo į parduotuvę nupirkti pieno mišinio vaikui. Kadangi parduotuvė nuo jo namo buvo už 3 km, nusprendė nuvažiuoti motociklu. Grįžtant atgal, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie jam nustatė neblaivumą. Su alkotesterio parodymais sutinka. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. M. parodymų jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, jam, jo gynėjui ir prokurorei sutikus, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir buvo išvardinti bylos įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis): policijos pareigūno pranešimo registravimo duomenys (b. l. 3-6), policijos pareigūno A. Marmyš tarnybinis pranešimas ir parodymai (b. l. 9, 59-60), įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 10-14), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 16-19), neblaivumo nustatyto aktas (b. l. 21), alkotesterio parodymai (b. l. 22, 23), sprendimas nušalinti nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 25), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas (b. l. 26), VĮ Regitra duomenys (b. l. 31), vaizdo ir garso įrašo apžiūros protokolas (b. l. 37-38), liudytojo policijos pareigūno D. Čibiro parodymai (b. l. 53, 54), kaltinamojo R. M. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 73-74, 79).

Surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamojo R. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamasis R. M. 2022-08-07 apie 13.50 val. Bažnyčios g. 4, Kalesninkų k., Kalesninkų sen., Šalčininkų r., vairavo motociklą „Suzuki“ be valstybinio numerio ženklo, kai jam buvo nustatytas 1,72 promilės neblaivumas.

Kaltinamojo R. M. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (motorinės transporto priemonės vairavimas būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas).

Dėl bausmės.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi.

Kaltinamojo R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam R. M. bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, anksčiau neteistas, nes teistumas išnykęs (b. l. 88-94), tačiau praeityje buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš jų ir už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio (b. l. 95-103), dirbantis, nevedęs. Atsižvelgdamas į tai, teismas parenka kaltinamajam R. M. įstatymo sankcijoje numatytą griežtesnę bausmę – areštą, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta ir jis dirbantis, kad teistumas už ankstesnes veiklas yra išnykęs, jos vykdymą atideda šešiems mėnesiams, įpareigodamas kaltinamąjį arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi (BK 75 straipsnio 1, 4 dalys, 5 dalies 5, 7, 10, 11 punktai).

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ar šiurkščia pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju R. M. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemonėmis. Teismo vertinimu, jo padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti, jam nustatytas neblaivumas pakankamai ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą (1,72 promilės). Byloje iš kaltinamojo parodymų nustatyta, kad R. M. prieš pat padarydamas nusikalstamą veiką vartojo alkoholinį gėrimą, jo vartojo pakankamai daug, o už vairo sėdo be jokios protingos ir būtinos priežasties. Šios aplinkybės rodo, kad R. M. buvo visiškai abejingas daromam Kelių eismo taisyklių pažeidimui. Remiantis tuo, R. M. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Atsižvelgiant į padarytos veikos sunkumą – padarytas nesunkus nusikaltimas, atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir sunkinančių nebuvimą, į tai, kad R. M. praeityje buvo teistas ir baustas administracine tvarka už analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam nustatytas neblaivumas pakankamai ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytinas artimas maksimaliam - ketveri metai (BK 68 straipsnio 2 dalis) ir skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo skyrimo momento 2022-08-08. Neskyrus minėtos baudžiamojo poveikio priemonės, nebus įgyvendinta auklėjamoji jos paskirtis (BK 41 straipsnis).

Teismas taip pat sprendžia klausimą dėl pagrindo taikyti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, gali būti skiriamas kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

Nagrinėjamu atveju R. M. nusikalstamą veiką padarė panaudodamas motorinę transporto priemonę – motociklą „Suzuki“, be valstybinio numerio ženklų, todėl byloje nekyla abejonių, jog šiuo atveju motociklas buvo priemonė, sąlygojusi nusikaltimo padarymą. Kaip minėta anksčiau, R. M. padaryta veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles, kadangi transporto priemonę jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti, jam nustatytas neblaivumas ženkliai viršijo BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą minimalią neblaivumo ribą, be to, buvo visiškai abejingas daromai nusikalstamai veikai ir praeityje teistas ir baustas už analogiškų veikų padarymą. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti ir dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, nes priešingu atveju nebus atimta galimybė dar kartą transporto priemonę panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat nebus daromas atitinkamas prevencinis poveikis.

Bylos duomenimis, transporto priemonė - motociklas „Suzuki“ be valstybinio numerio ženklo, VIN kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai nuosavybės teise priklauso pačiam R. M., todėl kliūčių taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę nenustatyta.

2022-08-10 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ivetos Galkevičienės nutarimu skirtas laikinas R. M. nuosavybės teisės į motociklą „Suzuki“ be valstybinio numerio ženklo, VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo ir po įvykdymo panaikinamas (b. l. 41-49).

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamojo teisę į gynybą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, CD-R laikmena su vaizdo ir garso įrašais paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Pripažinti R. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto.

Taikant BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei skirti R. M. sumažintą bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Taikant BK 75 straipsnio 1, 4, 5 dalis, R. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant R. M. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.

Arešto bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Taikant BK 68 straipsnį, skirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti R. M. 4 (keturis) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą pradedant skaičiuoti nuo kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo momento 2022-08-08.

Taikant BK 72 straipsnį, skirti R. M. baudžiamojo poveikio priemonę – motociklo „Suzuki“ be valstybinio numerio ženklo, VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą valstybės naudai.

2022-08-10 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ivetos Galkevičienės nutarimu skirtą laikiną R. M. nuosavybės teisės į motociklą „Suzuki“ be valstybinio numerio ženklo, VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki nuosprendžio dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo įvykdymo ir po įvykdymo panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, CD-R laikmeną su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.