- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-25
- Bylos Nr.
- 2S-2684-431/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07809-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Gerasičkinienė
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Delintra“
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų ištaisymas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Delintra“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 22 005,31 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi nustatė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 7 dienų terminą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, ištaisyti nurodytus ieškinio trūkumus ir išaiškino, kad teismo nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.
Teismas nustatė, kad ieškovas sumokėjo draudimo išmoką kitos valstybės (Vokietijos) nacionaliniam draudikų biurui ir pareiškė atgręžtinį reikalavimą asmeniui, atsakingam už žalos padarymą. Susipažinus su byloje esančia medžiaga, pastebėta, kad ieškovas į bylą nėra pateikęs pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų ieškinio turinį, tai yra faktinę aplinkybę, kad savo TPVCAPDĮ 17 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą pareigą kompensuoti žalą kitos valstybės (Vokietijos) draudikų biurui jis įvykdė remdamasis tos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančiais teisės aktais. Todėl ieškovas buvo įpareigotas pateikti į bylą papildomų įrodymų, pagrindžiančius minėtą aplinkybę.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, jog ieškinio trūkumų šalinimo institutas taikytinas tik ieškinio priėmimo stadijoje. Tuo tarpu ieškinys nagrinėjamoje byloje buvo priimtas dar 2016 m. kovo 10 d. Be to, šioje byloje įvyko ne vienas parengiamasis teismo posėdis. Šioje stadijoje teismas gali tik patikslinti arba paskirstyti šalių naštą įrodinėti. Terminą trūkumams šalinti galima nustatyti tik tada, kai ieškinys neatitinka formalių reikalavimų, susijusių su teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, ir jokiu būdu negalima jo skirti dėl motyvų, susijusių su teisės į ieškinio patenkinimą įgyvendinimu. Pagrindinis ieškinio trūkumų šalinimo instituto tikslas yra pašalinti esminius ieškinio trūkumus, trukdančius tolimesnei bylos eigai. Šioje byloje ieškovas, atsižvelgdamas į atsakovės atsiliepime į ieškinį išdėstytas abejones, 2016 m. birželio 28 d. detaliai išdėstė savo argumentus bei pateikė papildomus įrodymus. Tarp pateiktų įrodymų yra ir Vokietijos motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo vertimas į lietuvių kalbą. Tuo tarpu atsakovė iki šiol kelia tik niekuo nepagrįstas abejones.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis pakeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su šalies procesinio dokumento – ieškinio – trūkumų šalinimo institutu, todėl priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Byloje nustatyta, jog ieškovo ieškinys buvo priimtas 2016 m. kovo 10 d., įvyko du parengiamieji teismo posėdžiai. Antrojo parengiamojo teismo posėdžio metu, po atsakovės atstovo pasisakymo, teismas nutarė nutartimi nustatyti ieškovui 7 dienų terminą pateikti papildomus įrodymus ir kitą teismo posėdį paskyrė 2017 m. sausio 12 d. 9. 30 val. Skundžiama nutartimi ieškovas buvo įpareigotas pateikti papildomus įrodymus, jog pareigą kompensuoti žalą ieškovas įvykdė, remdamasis Vokietijos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą reglamentuojančiais teisės aktais.
Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą ieškinyje nurodomi įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą. Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrodymai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). CPK 226 straipsnyje nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Tačiau ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti reikalavimą pagrindžiančius įrodymus nereiškia ieškovo pareigos jau kreipimosi į teismą metu įrodyti teisę į ieškinio patenkinimą ar pagrįstumą.
Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-115/2011, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-656-611/2010). Teismo vaidmuo renkant įrodymus apibrėžtas CPK 160 straipsnyje: teisėjas gali įpareigoti dalyvaujančius byloje asmenis pateikti įrodymus, kuriuos jie turi ir kuriais remiasi (CPK 160 straipsnio 1 dalies 5 punktas), be to, remiantis CPK 160 straipsnio 1 dalies 6 punktu, gali savo iniciatyva rinkti įrodymus CPK numatytais atvejais. Nagrinėjamoje byloje teismas neturi teisės rinkti įrodymus savo iniciatyva. Taip pat pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Jei asmuo nepateikia tam tikrų įrodymų, nenurodo, kodėl negali jų pateikti ir neprašo teismo jų išreikalauti, nustatant, ar įrodymų, pagrindžiančių ieškinio reikalavimus, nepateikimas yra esminis ieškinio trūkumas, turi būti atsižvelgiama į tai, ar nepateikus įrodymų galima nustatyti ginčo esmę. Taigi, civilinės bylos iškėlimo stadijoje tam, kad ieškinys būtų priimtas teismo žinion, pakanka, jog pateikti įrodymai leistų nustatyti pareikšto reikalavimo esmę ir patvirtintų ieškovo teisę kreiptis į teismą. Tačiau kartu su ieškiniu nepateikiant tam tikrų teisiškai reikšmingų įrodymų, neprašant jų išreikalauti arba nenurodant, kodėl įrodymų nėra galimybės pateikti, ieškovui tenka rizika, kad vėlesnėse stadijose pateikti įrodymai bus įvertinti kaip pavėluotai pateikti įrodymai ir bus atsisakyta juos priimti (CPK 181 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys jau buvo priimtas, kai teismas įpareigojo ieškovą pateikti naujus įrodymus. Skundžiamos nutarties turinys bei atskirojo skundo argumentai patvirtina, kad ieškovas buvo pateikęs duomenis, patvirtinančius pareikšto reikalavimo esmę ir ieškovo teisę kreiptis į teismą. Tačiau pirmos instancijos teismas po atsakovės paaiškinimų parengiamojo teismo posėdžio metu nustatė, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, jog ieškovas savo pareigą kompensuoti žalą įvykdė pagal Vokietijos teisės aktus. Pripažintina, kad tokios aplinkybės įrodymų pakankamumo klausimą galima įvertinti tik nagrinėjant bylą iš esmės. Todėl šiuo atveju teismas gali tik pasinaudoti CPK 160 ir 179 straipsniuose įtvirtinta teismo teise įpareigoti šalis pateikti pateikti papildomus įrodymus, tačiau šio įpareigojimo negalima formuluoti kaip įpareigojimo pašalinti ieškinio trūkumus su ieškinio trūkumų nepašalinimo pasekmių taikymu.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties rezoliucinė dalis pakeistina, nurodant, jog ieškovui nustatomas 7 dienų terminas pateikti nutartyje nurodytus įrodymus, ir pašalinant sakinį, kad teismo nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nutarties rezoliucinę dalį pakeisti ir nustatyti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pateikti nutartyje nurodytus įrodymus.