Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. J. ieškinį atsakovei L. O., trečiajam asmeniui T. N. dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė nėra absoliuti ir ją įgyvendinantis asmuo privalo laikytis įstatymu nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos (LR CPK 5 str. 1 d.). LR CPK 111 str. 2 d. 4 p. numatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodytos aplinkybės, patvirtinančios procesinio dokumento dalyką, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Pagal LR CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p. kiekviename ieškinyje ieškovas privalo nurodyti savo ieškinio elementus – ieškinio dalyką (ieškovo suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui) ir ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui). Be to, ieškinys turi atitiki kitus LR CPK 135 str. ir 113-114 str. nurodytus reikalavimus. Taigi, tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas pirmiausia yra siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti abu ieškinio elementus, kadangi būtent ieškinio dalykas ir pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką bei nustato bylos nagrinėjimo ribas, kurių laikosi teismas, nagrinėdamas bylą. Būtent pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar pateiktas ieškinys atitinka LR CPK 135 str. reikalavimus, tačiau nesvarsto ieškinio pagrįstumo bei nesprendžia pateiktų įrodymų pagrįstumo ar pakankamumo klausimų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000-02-21 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-203/2000 pažymėjo, kad LR Konstitucijos 30 str. 1 d. įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Konstitucija ir kiti teisės aktai nustato ne tik teises, bet ir atitinkamas pareigas – nėra teisių be pareigų. Konstitucijos 28 str. reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendindamas savo teises, laikytųsi įstatymų. Asmuo, reiškiantis ieškinį teisme, privalo tinkamai surašyti ieškininį pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Nesant ieškinio dalyko ar pagrindo, teisminis nagrinėjimas negalimas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. reglamentuoja, kad ,,nustatant kiekvieno asmens civilines teises ir pareigas (...) jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama (...) pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo“. Tai reiškia, kad teismas negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė šiuos ieškinio trūkumus – nebuvo pateikti duomenys ir įrodymai apie žemės sklypo dalių naudojimosi tvarkos nustatymą tarp bendrasavininkų, turėjo būti pateiktas sklypo planas, kuriame matytųsi kelias, vieta kur pažeistos savininko teisės, taip pat nurodė, jog ieškovė turėjo pagrįsti nurodomas aplinkybes apie vienintelį privažiavimą ir aplinkkelį, bei paaiškinti kas yra nufotografuota fotonuotraukose. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog per nurodytą terminą ieškinio turinio trūkumai nebuvo pašalinti, todėl ieškinį laikė nepaduotu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismas, spręsdamas procesinio dokumento priėmimo klausimą, neturėtų spręsti dėl dokumente išdėstytų aplinkybių pagrįstumo. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos pažeistas teises, ir tai laikytina ieškinio turinio trūkumu, dėl kurio atsisakyta priimti ieškinį. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuostata, kad prie ieškinio turėtų būti pridėti įrodymai, patvirtinantys ieškovės išdėstytas aplinkybes (LR CPK 135 str. d. 3 p.). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, tačiau šalis gali laisvai disponuoti šia teise (LR CPK 12–13 str.). Ieškovė įrodinėja ieškinį savo nuožiūra teikdama įrodymus byloje, o teismas privalo juos vertinti ir motyvuotai pasisakyti išnagrinėjęs bylą iš esmės ir atmesdamas ar tenkindamas vienus ar kitus ieškinio reikalavimus. Ieškovė ieškinį įrodinėja atsakovės neteisėtais veiksmais, kuriais ji savavališkai statydama statinius užtvėrė kelią, vedantį nuo ieškovės namų iki gyvenvietės, pridedant nuotraukas bei žemės sklypo plano kopiją (LR CPK 199 str.). Vadovaujantis LR CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p. ieškovė ieškinyje nurodė ieškinio dalyką (prašymą įpareigoti atsakovę nukelti savavališkai pastatytus statinius nuo bendro su kitais bendraturčiais žemės sklypo, identifikavo žemės sklypą) ir ieškinio pagrindą (statiniai, neteisėtai pastatyti ant ieškovei su bendraturčiais priklausančio žemės sklypo, pažeidžia ieškovės teises valdyti, naudoti ir disponuoti bendrai priklausančiu turtu), taip pat pateikė pirminius įrodymus, t.y. nuosavybės teises patvirtinantį dokumentą (žemės sklypo unikalus Nr.4400-0992-0589), iš kurio matyti, kad naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta, žemės sklypo planą bei ieškovės nurodomų neteisėtų statinių nuotraukas, kurių pakanka bylai iškelti. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodyti pirmosios instancijos teismo ieškinio trūkumai netūrėtų būti kliūtimi priimti nagrinėti ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovės ieškinio trūkumus, o to pasekoje ieškovei nepašalinus šių trūkumų, atsisakė priimti ieškinį.

Pažymėtina, kad ieškinyje ieškovė turi nurodyti, bet ne įrodyti, faktinį ieškinio pagrindą bei pateikti, jos nuomone, jį pagrindžiančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavo iš ieškovės įrodymų ieškinio priėmimo stadijoje, kadangi įrodymai yra vertinami tik po bylos iškėlimo pasirengimo nagrinėjimui iš esmės stadijoje. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija nurodo, jog ieškinio faktinis pagrindas ieškinyje buvo nurodytas, reikalavimas nurodytas ir jis suprantamas, pateikti pirminiai būtini įrodymai, o papildomų įrodymų rinkimas gali būti atliekamas pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (LR CPK 329 str. 1 d., 338 str., 337 str. 1 d. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str. 337 str. 3 p., kolegija,

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės M. J. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.