Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovams D. B., K. R., R. P., L. P., R. Š., V. R., V. Š., trečiuoju asmeniu esant Marijampolės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo turto, turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir juridinio fakto nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š., V. R. ir V. Š. taip pat reiškė savarankišką reikalavimą priešieškinyje, nurodydami atsiliepime išvardintas aplinkybes, patvirtindami, jog A. Š., pradėdamas palikimą faktiškai valdyti – visą gyvenimą vienas pragyveno motinos name, perėmė ir turėjo namo raktus, jame gyveno, vedė ūkį, rūpinosi namo išlaikymu, jį prižiūrėjo, tik būdamas gyvas nesikreipė į notarą dėl savo motinos A. Š. turto paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas A. Š. savo veiksmais priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti po savo motinos A. Š. mirties.

Tretysis asmuo Marijampolės apskrities VMI nurodė, kad remiantis pareiškėjo A. Š. pareiškimu, J. K. Š. palikimą po sutuoktinės mirties buvo priėmęs: liko gyventi jiems priklausiusiuose pastatuose, juos prižiūrėjo, mokėjo reikiamus mokesčius, rūpinosi žemės sklypų įteisinimu sutuotinės vardu, naudojosi grąžintais sklypais, naudojosi derliumi; jam liko visi mirusios A. Š. daiktai, dokumentai, namų apyvokos reikmenys, asmeniniai daiktai, kuriais rūpinosi kaip savais atvirai ir nepertraukiamai, todėl turėtų būti laikomas priėmusiu palikimą. Pareiškimo tenkinimo galimybę palieka spręsti teismui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis atmestinas.

Įvertinęs bylos medžiagą ir ginčo šalių paaiškinimus teismas nustatė šias faktines bylos aplinkybes:

1959 m. birželio 15 d. susituokė J. K. Š. ir A. Š.. Santuokoje gimė 5 vaikai: D. Š. (.), K. Š. (R.), L. Š. (P., mirusi 2000-12-31), A. Š. (miręs 2008 m.), A. Š.. (t. 1, b. l. 11).

2003 m. gegužės 9 d. mirė A. Š., testamento nepaliko. A. Š. palikimą priėmė A. Š., paduodamas pareiškimą notarui. D. B., K. R., R. P., L. P. palikimo atsisakė.

2009 m. spalio 17 d. mirė J. K. Š.. Turtą testamentu paliko A. Š..

2006 m. balandžio 6 d. sprendimu A. Š. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. Š. nuosavybės teisėmis valdytą 3 ha žemės sklypą.

A. Š. teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė nustatyti juridinį faktą, pripažinti turtą asmenine nuosavybe. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, jog reikalavimas dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe nenagrinėtinas ypatingąja teisena, o turi būti nagrinėjamas pagal ginčo teisenos taisykles. Atsižvelgiant į nurodytą teismo posėdžio metu buvo pereita į ginčo teiseną, atitinkamai pareiškimą laikant ieškiniu, o pareiškimą su savarankiškais reikalavimais – priešieškiniu, taip pat pakeičiant proceso dalyvių padėtis.

Dėl reikalavimo nustatyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą turtą

Teismas konstatuoja, jog ieškovo reikalavimas nustatyti, jog J. K. Š. ir A. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, kiekvienas po ½ dalį, valdė turtą yra nepagrįstas.

Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudariosios susitarimą dėl turto teisinio režimo, todėl šalių bendro turto režimas yra įstatyminis. Esant įstatyminiam sutuoktinių turto teisiniam režimui, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktu bendrąją jungtine nuosavybe laikomos sutuoktinių pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ir pajamos gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai. Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.

Kaip matyti, pagal įstatymo reikalavimus yra preziumuojama, kad A. Š. ir J. K. Š. santuokoje įgytas turtas yra jų jungtinė nuosavybė. Šis turto teisinis režimas galioja, kol nėra nuginčytas. Šioje byloje ginčo dėl nurodyto sutuoktinių turto teisinio režimo nėra, tad įstatymo nustatyta, kad jis priklauso A. Š. ir J. K. Š.i lygiomis dalimis.

Kadangi reikalavimas dėl prašomo bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto turto yra surelgamentuotas įstatymu, dėl jo ginčo nėra, tad šis reikalavimas nenagrinėtinas teisme.

Dėl reikalavimo turtą pripažinti asmenine A. Š. nuosavybe

CK 3.89 str. 1 d. 2 p. nurodoma, kad sutuoktinio asmenine nuosavybe pripažįstamas po santuokos sudarymo paveldėtas turtas. Iš bylos duomenų matyti, kad A. Š. yra P. Š. duktė (t. 2, b. l. 2). Nuosavybės teisės A. Š. buvo atkurtos į P. Š. nuosavybės teise valdytą 3 ha žemės sklypą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad A. Š. atkurtos nuosavybės teisės į tėvo valdytą žemę, kaip P. Š. įpėdinei, kas atitinka įstatyme numatytas sąlygas, leidžiančias turtą pripažinti asmenine nuosavybe.

Atsižvelgiant į nurodyta, teismas konstatuoja, jos A. Š. vardu įregistruota 3 ha ploto žemė, esanti 4 žemės sklypuose Šakių rajone, Prūselių kaime, yra jos asmeninė nuosavybė.

Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą

Ieškovas A. Š. prašo nustatyti juridinį faktą, jog J. K. Š. paveldėjimo tikslu priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti A. Š. turtą. Atsakovai R. Š., V. R. ir V. Š. pateikė priešieškinį, kuriuo ginčija A. Š. nurodytas aplinkybes bei prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų tėvas A. Š. savo veiksmai priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti po A. Š. mirties. Teismas konstatuoja, jog ir ieškiniu, ir priešieškiniu pateiktas reikalavimas dėl juridinio fakto nustatymo atmestini, neįrodžius, jos palikimą pradėdami valdyti priėmė J. K. Š. arba A. Š..

Ieškovas A. Š. savo ieškinye nurodė, jog tėvas J. K. Š. po A. Š. mirties liko gyventi jiems abiem bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusioje namų valdoje, mokėjo mokesčius, rūpinosi mamos žemių atstatymo reikalais, perėmė šeimos dokumentus. Tačiau teismo posėdžio metu pats A. Š. jau nurodė, kad po A. Š. mirties J. K. Š. gyveno Slavikuose, tačiau jam duodavo pinigų mokesčiams mokėti. Ir tik kai mirė brolis A., tai yra 2008 m., tėvas parėjo gyventi į namus (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad po A. Š. mirties jos namuose niekas negyveno. Atsakovė D. B. nurodė, kad A. Š. mažai gyveno A. namuose, po 2003 m. tuose namuose niekas negyveno. Teigė, kad A. Š. su sugyventine gyveno kitoje sodyboje, jam gyvenamą plotą buvo suteikęs kolūkis. Atsakovė K. R. taip pat nurodė, kad J. K. Š. po mamos mirties toje sodyboje negyveno, o A. tik leisdavo pagyventi. Taip pat nurodė, kad A. gyveno tame pačiame kaime, tik kitoje sodyboje, jam atskirą namą buvo davęs kolūkis.

Šios ieškovo ir atsakovų nurodytos aplinkybės neatitinka bylos aplinkybių, yra prieštaringi, todėl jais vadovaujantis negali būti nustatomos aplinkybės. Kaip matyti, ieškovas A. Š. skirtingai aiškina ir nurodo aplinkybes ieškinyje ir teismo posėdžio metu. Ieškinyje teigė, kad tėvas iki mamos mirties ir po jos gyveno sodyboje, teismo posėdžio metu jau aiškino, jog negyveno, tik jam duodavo pinigų, kad prižiūrėtų sodybą, o gyventi sugrįžo tik 2008 m., tai yra praėjus 5 metams po A. Š. mirties. Ieškovas ir atsakovai aiškina, kad A. Š. negyveno A. Š. namuose, tačiau teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kur konkrečiai ir su kuo gyveno. Teigė, kad A. Š. turėjo kitą gyvenamąją namą, kur gyveno su moterimi, tačiau nenurodė konkrečios vietos, kur tas namas buvo ir kam priklausė. Teigė, jog šis gyvenamas plotas buvo suteiktas kolūkio, tačiau vėliau A. Š. jau nurodė, kad kolūkio laikais A. buvo suteiktas gyvenamas plotas, o 2003 m. jau neturėjo gyvenamo ploto. (t. 1, b. l. 134). Taip pat teismo posėdžio metu buvo nurodoma, kad A. keisdavo gyvenamąsias vietas ir gyvendavo tai pas brolį, tai pas seseris, kartais gyvendavo pas mamą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad A. Š. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 104), tuo tarpu J. K. Š. ginčo namuose negyveno, nes jis gyveno ir vedė bendrą ūkį su A. A. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 105-106). Nors ieškovas ir atsakovai D. B. ir K. R. teigė, kad A. Š. gyveno tame pačiame kaime, tik kitame name, tačiau šių aplinkybių neįrodė, nes nenurodė konkrečių asmenų ir konkrečios jo gyvenamosios vietos. L. R. N. ir O. G. nurodė, jog A. Š. joms buvo sakęs, kad gyvena su mama (t. 1, b. l. 133-134). Atsakovė V. R. taip pat nurodė, kad jai K. R. pasakojusi, kad jos tėvas gyvena su mama. (t. 1, b. l. 131). Kiti liudytojai teigia, kad A. Š. gyvendavo tai pas brolį, tai pas mamą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog A. Š. gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), A. Š. namuose. Tai įrodo deklaruotos gyvenamosios vietos pažyma bei liudytojų parodymai. Nors galbūt kartais A. Š. išeidavo pagyventi pas kitus savo giminaičius, tačiau šis pagyvenimas laikytinas tik laikino pobūdžio, nes tai nepakeisdavo jo gyvenamosios vietos deklaravimo ir praėjus kuriam laikui, jis vėl sugrįždavo į mamos namus. A. Š. kitos gyvenamosios vietos neturėjo ir, kaip patvirtina liudytojų R. N. ir O. G. parodymai, savo gyvenamąja vieta nurodydavo A. Š. namus, kas leidžia daryti išvadą, jog A. Š. gyvenamoji vieta buvo A. Š. namuose, Šakių rajone, Prūselių kaime.

Ieškovas A. Š. nurodė, kad J. K. Š. priėmė valdyti turtą jam perduodamas pinigus, tačiau teismas atmeta šiuos ieškovo parodymus. Kaip jau buvo nurodyta, ieškovas A. Š. ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė skirtingas palikimo priėmimo aplinkybes, kas sukelia pagrįstas abejones dėl nurodytų aplinkybių teisingumo. Be to, teismo posėdžio metu nebuvo pateikta pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo nurodomas aplinkybes. Ieškovo parodymai nebuvo nuoseklūs – jis teigė, kad Algimantas gyveno mamos namuose, po to pasitaisė, jog negyveno. Teigė, kad A. Š. buvo suteiktas kolūkio gyvenamas plotas, kur jis ir gyveno, vėliau jau teigė, kad 2003 m. jau to gyvenamo ploto nebuvo. Tokie parodymai teismui sukėlė pagrįstų abejonių, todėl ieškovo A. Š. ir atsakovų D. B. bei K. R. parodymais teismas nesiremia ir konstatuoja, jog neįrodyta, kad J. K. Š. duodamas lėšas sūnui ūkio išlaikymui, priėmė A. Š. palikimą.

Kaip jau buvo nurodyta, teismas konstatuoja, jog A. Š. po A. Š. mirties gyveno jai priklausiusiame name (duomenys neskelbtini). Tačiau faktas, kad A. Š. ten gyveno, neįrodo, jog jis priėmė palikimą pradėdamas jį valdyti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra išaiškinęs, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. O. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-547/2008; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2001 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko.

Teismas nustatė, kad A. Š. iki ir po motinos mirties (iki 2008 m. lapkričio mėn.) gyveno tėvams nuosavybės teise priklausančioje sodyboje. Remdamasis teismų praktika, teismas pažymi, kad nepakanka nurodyti, jog įpėdinis palikėjo turtu po šio mirties naudojasi taip pat, kaip ir iki mirties. Vien ši aplinkybė nepatvirtina fakto, kad įpėdinis po palikėjo mirties šiuo turtu pradėjo naudotis kaip savininkas, t. y. kad įpėdinio turėtos teisės persikėlė į kokybiškai naują stadiją – nuosavybės teisę į turtą. Iš teismo posėdžio metu apklaustų asmenų matyti, jog A. Š. nevengdavo alkoholio. Liudytojas Č. L. nurodė, kad buvo girdėjęs, kad A. Š. bandė padegti Anelės namus. Vertinant įrodymus dėl A. Š. gyvenimo mamos namuose po jos mirties, konstatuotina, jog aplinkybė, kad A. Š. norėjo padegti namus, parodo, kad pagal įprastą tokiu atveju elgesį jis nesielgė kaip paveldėto turto rūpestingas savininkas. Be to, A. Š. gerdavo, nedirbo, nėra duomenų, jog mokėjo mokesčius ir prižiūrėjo, rūpinosi namais. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad neįrodyta, jog A. Š. priėmė A. Š. palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 str., 3.89 str., 5.50, civilinio proceso kodekso 444 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies, priešieškinį atmesti.

Ieškinio dalį dėl J. K. Š. ir A. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise lygiomis dalimis valdomo turto nustatymo atmesti, kaip nenagrinėtiną teisme.

Nustatyti, kad A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2003-05-09, vardu įregistruotas 3 ha žemės plotas, esantis 4 žemės sklypuose Šakių rajone, Prūselių kaime:

0,49 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, (duomenys neskelbtini);0,16 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, (duomenys neskelbtini)1,86 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, (duomenys neskelbtini);0,49 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, (duomenys neskelbtini),

yra A. Š. asmeninė nuosavybė.

Ieškinio dalį dėl juridinio fakto, kad J. K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldėjimo tikslu priėmė ir faktiškai pradėjo valdyti A. Š. paliktą turtą, atmesti, nenustačius palikimo priėmimo fakto.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.