- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-12
- Bylos Nr.
- eI-5519-789/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03405-2017-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Geinas“
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija
dalyvaujant pareiškėjos atstovei I. K., atsakovės atstovei R. S., trečiojo suinteresuoto asmens atstovei V. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl sprendimo panaikinimo (pareiškėja UAB „Geinas“, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Teisme 2017-10-09 gautas atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) prašymas, kuriame ji teismo prašo panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2017-09-06 sprendimą Nr. 9R-1298(AG-205/03-2017) (toliau – ir VAGK Sprendimas), kuriuo VAGK panaikino Agentūros 2017-06-05 sprendimą Nr. BRK-2765 ir 2017-07-27 sprendimą Nr. BRK-3803 (toliau kartu – ir Agentūros sprendimai) ir įpareigojo Agentūrą pakartotinai įvertinti pareiškėjos 2016-12-12 paraišką Nr. 19VP-KL-16-1-08420-PR001 (toliau – ir Paraiška).
Atsiliepimas
Atsakovė prašyme nurodė, kad pagal pareiškėjos Paraiškos pateiktus atsakymus į klausimus Paraiška preliminariai surinko 80 atrankos balų. Pažymėjo, kad Agentūra, atlikusi Paraiškos atrankos vertinimą, nustatė, kad Paraiška surinko 60 atrankos balų. Nurodė, kad Agentūra 2017-06-05 priėmė pareiškėjos sprendimą Nr. BRK-2765, kuriuo nusprendė, jog Paraiška nebus teikiama vertinti dėl tinkamumo skirti paramą, nes Paraiškai nepakanka žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos planuojamos skirti paramos sumos. Paaiškino, kad pareiškėja apskundė Agentūros 2017-06-05 sprendimą Nr. BRK-2765 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai (toliau – ir Ministerija) ir 2017-06-28 raštu (toliau – ir Ministerijos raštas) įpareigojo Agentūrą priimti naują sprendimą. Paaiškino, kad Agentūra, išnagrinėjusi Ministerijos 2017-06-28 rašte išdėstytas aplinkybes, 2017-07-27 sprendimu Nr. BRK-3803 informavo pareiškėją, kad 2017-06-05 sprendimas Nr. BRK-2765 lieka nepakeistas.
Atsakovė prašyme nurodė, kad pareiškėjos įstatuose įvardyti pagrindiniai įmonės tikslai: savo pasirinkimu vykdyti ir plėtoti bet kurią įstatymų nedraudžiamą komercinę, ūkinę ar pramoninę veiklą, siekiant gauti pelno, įskaitant, bet neapsiribojant, teikti paslaugas, prekes bei atlikti darbus, vystyti didmeninę ir mažmeninę prekybą, siekiant išmatuojamo ir teigiamo socialinio poveikio. Pažymėjo, kad Projekto verslo plano 10.1 d. nurodyta, kad projektas spręs paauglių ir jaunimo Vilniaus rajone socialinės atskirties, bendravimo, pasyvumo, užimtumo prieinamumo ir jo trūkumo bei bendruomeniškumo trūkumo problemas. Pažymėjo, kad minėtame verslo plane neįvardinta, kokio teigiamo pokyčio siekiama, nenustatytas išmatuojamos socialinės naudos dydis, todėl neįvertinta, koks pareiškėjos projekto indėlis sprendžiant minėtas socialines problemas. Nurodė, kad planuojamas kasmetinis 100 jaunuolių lankymasis jaunimo užimtumo studijoje nenusako socialinės naudos (poveikio) apimties, o jokie kiti duomenys, pagrindžiantys socialinės naudos apimtį, su Paraiška nebuvo pateikti. Pažymėjo, kad verslo projektas neatitinka socialinio verslo aspektų, nes nepagrįstas socialinio tikslo įgyvendinimas ir pasiekiamumas, todėl nebuvo skirti papildomi balai už socialinio verslo aspektą.
Pareiškėja atsiliepime nurodė, kad su prašymu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad su Paraiška teikiamo verslo plano 3.1 d. pareiškėja nurodė konkretų potencialių naudos gavėjų skaičių / mastą kasmet, t. y. po 100 jaunų asmenų per kiekvienus planuojamus penkis metus ir nurodė, kokias socialines problemas Projektas spręs ir kokį teigiamą socialinį pokytį tai turės: Pareiškėja nesutinka, kad planuojamas kasmetinis 100 jaunuolių lankymasis jaunimo užimtumo studijoje nenusako socialinės naudos (poveikio) apimties ir kad pareiškėja Paraiškoje privalėjo pateikti informaciją, kokiais būdais, metodais, skaičiavimais socialinio poveikio rezultatai bus išmatuoti.
Pareiškėja atsiliepime teigia, kad, planuojant Projekto veiklas nurodytam skaičiui asmenų, buvo tikimasi bei planuojama, kad visi veiklose dalyvavę jaunuoliai patirs didesnį ar mažesnį teigiamą detalizuotą socialinį poveikį. Pažymėjo, kad, jeigu Agentūra daro prielaidą, kad ne visi 100 asmenų kasmet patirs teigiamą socialinį poveikį, o pareiškėjas galimai planuoja, kad dalis asmenų teigiamo poveikio nepatirs, tokias abejones Agentūra galėjo išsklaidyti vertinimo metu prašydama patikslinti Paraiškos informaciją. Teigia, kad įvertinti socialinį poveikį nėra paprasta, nes veiklos ryšį su rezultatais sunku įrodyti. Pažymėjo, kad teigiamas poveikis dažnai yra kokybinio pobūdžio, gali išryškėti tik po ilgo laiko tarpo. Nurodė, kad nėra patikimų, visuotinai pripažintų būdų, metodų, skaičiavimų, skirtų socialinio pokyčio rezultatams matuoti ir tą pokytį išreikšti skaitine išraiška. Mano, kad Agentūra, vertindama Paraišką, priėmė nepagrįstą sprendimą, nevykdė vadovaujančiosios institucijos Ministerijos rašte suformuluoto įpareigojimo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime prašė bylą pagal atsakovės prašymą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad paramos lėšų pakanka tik toms paraiškoms, kurių atitiktis atrankos kriterijams buvo įvertinta nuo 80 iki 66 balų, o paraiškos, surinkusios mažiau atrankos balų, neteikiamos vertinti dėl tinkamumo skirti paramą. Atlikus projektų atrankos vertinimą, Pareiškėjos Paraiškos atitiktis atrankos kriterijams įvertinta 60 balų. Paaiškino, kad Agentūra, atlikusi projektų atrankos vertinimą, nustatė, jog pareiškėjos Projektas neatitinka socialinio verslo aspektų, nes nepagrįstas socialinio tikslo įgyvendinimas ir pasiekiamumas bei Projektas neatitinka sumanios specializacijos strategijos prioritetinės krypties prioriteto teminio specifiškumo, todėl Paraiškai nesuteikta 20 balų.
Atsiliepime nurodė, jog tam, kad būtų galima įvertinti, jog pareiškėjos verslo plane nurodytas socialinis verslas turės teigiamą socialinį poveikį, pareiškėja turėjo pateikti informaciją apie konkrečius socialinio poveikio rezultatus ir kokiais būdais, metodais, skaičiavimais jie bus išmatuoti. Mano, kad pareiškėjos atveju, iškilus klausimams vertinant Paraišką, siekdama atlikti visapusišką Paraiškos vertinimą, Agentūra turėjo pateikti paklausimą Pareiškėjai ir priimti teisingą, o ne formalų sprendimą. Teigia, kad, Agentūrai priimant sprendimą, prioritetas turėtų būti teikiamas teisingumui, t. y. teisingo, o ne formalaus sprendimo priėmimui. Mano, kad Agentūra pagrįstai motyvavo pareiškėjos verslo plano trūkumus, tačiau laikosi Ministerijos rašte išdėstytos nuomonės, kad Paraiškos trūkumai galimai galėjo būti ištaisyti Agentūrai pateikus paklausimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė nurodė, kad prašymą palaiko ir prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė nurodė, kad su prašymu nesutinka ir prašė jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašo pareiškėjos prašymą spręsti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja 2016-12-15 pateikė Agentūrai paraišką projekto „Jaunimo užimtumo studijos steigimas“ finansavimui (VAGK byla, b. 1. 54–63). Kartu su Paraiška pareiškėja pateikė verslo planą, kuriame nurodė, kad Projekto metu pareiškėja įkurs jaunimo užimtumo studiją Vilniaus rajone ir teiks mokamas renginių įgarsinimo paslaugas. Gautas pelnas bus skiriamas studijos veiklos išlaidoms padengti. Studijoje bus vykdomi individualūs ir grupiniai interaktyvūs užsiėmimai, kurių metu bus mokomasi groti būgnais, gitara, dainuoti, dirbti su garso apdirbimo įranga, bus vykdomi susitikimai su tikslinės grupės asmenimis, kurių metu sieks ugdyti socialinę atskirtį patiriančio jaunimo bendravimo įgūdžius, stiprinti pasitikėjimą savimi, vidinę motyvaciją mokytis ir siekti tikslo, bus vykdomi tikslinės grupės asmenų pasirodymai ir koncertai vietinėse bendruomenėse kituose renginiuose. Verslo plane nurodyta šios studijos tikslinė grupė – paaugliai ir jaunuoliai, turintys muzikinių polinkių, tačiau dėl finansinių, socialinių sunkumų, kalbos barjero, geografinio atstumo neturintys galimybių plėtoti šių polinkių. Tikslinės grupės dydis apie 100 nuo 14 iki 29 metų amžiaus asmenų (VAGK byla, b. l. 65).
Agentūra 2017-06-05 sprendimu nustatė, kad Paraiškos atitiktis kriterijams įvertinta 60 balų, o paramos lėšų pakanka tik toms paraiškoms, kurios surinko nuo 80 iki 66 balų (VAGK byla, b. l. 49–51). Pareiškėja dėl Agentūros 2017-06-05 sprendimo teikė skundą Ministerijai, kuri Raštu įpareigojo Agentūra priimti naują sprendimą (VAGK byla, b. l. 32–36). Agentūra 2017-07-27 sprendimu pakartotinai nurodė pareiškėjos verslo plano trūkumus ir atsisakė skirti papildomus balus už socialinio verslo veiklą (VAGK byla, b. l. 52–53).
Pareiškėja teikė skundą VAGK, kuriame nurodė, kad nesutinka su Agentūros sprendimais neskirti jai 15 balų už socialinio verslo veiklą (VAGK byla, b. 1. 1–3). VAGK sprendimu tenkino pareiškėjos skundą, panaikino Agentūros sprendimus ir įpareigojo Agentūrą iš naujo įvertinti Paraišką (VAGK byla, b. l. 97–99). Byloje ginčas kilo dėl VAGK sprendimo, kuriuo VAGK tenkino pareiškėjos skundą, teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje spręstinas klausimas, ar Agentūra pagrįstai atsisakė pareiškėjai skirti 15 balų už socialinio verslo veiklą.
Pareiškėjos paraiška buvo administruojama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014-08-26 įsakymu Nr. 3D-507 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos administravimo taisyklėmis (redakcija nuo 2016-09-01 iki 2017-06-30) (toliau – ir Administravimo taisyklės) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016-10-05 įsakymu Nr. 3D-574 patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse“ įgyvendinimo taisyklėmis (redakcija nuo 2016-11-30 iki 2017-08-18) (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės).
Vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių 44 p. už teikiamų projektų atitiktį Įgyvendinimo taisyklėse nustatytiems projektų atrankos kriterijams skiriami balai. Didžiausias galimas balų skaičius vienam pareiškėjui yra 100. Projektų atrankos kriterijai yra reglamentuoti Įgyvendinimo taisyklių 45 p., kuriame nustatyta, kad jei projekte numatyta vykdyti socialinį verslą (pagal Socialinio verslo koncepcijos nuostatas) – skiriama 15 balų (Įgyvendinimo taisyklių 45.5 p.). Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos 2015-04-03 įsakymu Nr. 4-207 patvirtintos Socialinio verslo koncepcijos (redakcija nuo 2016-08-31) (toliau – ir Koncepcija) 9.2 p. nurodyta, kad socialinis verslas yra tiesiogiai susijęs su nuolatine ūkine komercine veikla, gaminant prekes arba teikiant paslaugas tokiu būdu, kad būtų siekiamas socialinio pobūdžio tikslas (socialinė ir profesinė integracija, suteikiant galimybę dirbti asmenims, kurie atsidūrė nepalankioje padėtyje dėl atskirtį ir atstūmimą lemiančios menkos kvalifikacijos ar socialinių arba profesinių problemų ir t.t.).
Paraiškos IX skyriaus klausimyne pareiškėja pažymėjo, kad numato vykdyti socialinį verslą, vadovaudamasi Socialinio verslo koncepcija (VAGK byla, b. l. 59–60). Verslo plano 3.1 d. nurodė, kad siekiamos sukurti jaunimo užimtumo studijos tikslinė grupė – paaugliai ir jaunuoliai, turintys muzikinių polinkių, tačiau dėl finansinių, socialinių sunkumų kalbos barjero, geografinio atstumo, neturintys galimybių plėtoti šių polinkių. Tikslinės grupės dydis apie 100 asmenų. Jauni žmonės (14–29 m.) Vilniaus rajone sudaro 22,7 % (apie 22 308 asmenys) (b. l. 65). Pareiškėjos verslo plano dalyje dėl atitikties socialinio verslo kriterijui nurodyta, kad ekonomine veikla siekiama pagrindinio tikslo – išmatuojamo ir teigiamo socialinio poveikio, sprendžiant jaunimo užimtumo problemas. Pareiškėjos vizija – didinti socialinę atskirtį patiriančio jaunimo užimtumą (b. l. 73). Agentūra iš esmės teigia, kad pareiškėja nepateikė duomenų apie tai, kokį išmatuojamą ir teigiamą socialinį poveikį siekiama pasiekti vykdant Projektą.
Viešojo administravimo subjektas, priimdamas individualų administracinį aktą, turi užtikrinti teisės akto atitiktį bendriesiems teisės principams. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje akcentuojama, kad formalus teisės reikalavimų vykdymas neatitinka teisėtumo principo (LVAT 2011-02-23 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-62-929/2011, 2007-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2207). Konstitucinis proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad teisės aktuose nustatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2012-10-31 nutarimai). Proporcingumo principas, kaip vienas iš viešojo administravimo principų, kuriais savo veikloje turi vadovautis viešojo administravimo subjektai, įtvirtintas VAĮ 3 str. Jis reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus (VAĮ 3 str. 1 d. 3 p.). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (LVAT 2015-07-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (LVAT 2015-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neskirta 15 balų dėl socialinio verslo veiklos, remiantis ta aplinkybe, kad pareiškėja nepateikė konkrečių duomenų dėl siekiamų socialinių tikslų. Teismas pažymi, kad verslo plano formoje nėra konkrečiai reikalaujama nurodyti konkretų potencialių naudos gavėjų mastą visu Projekto įgyvendinimo laikotarpiu. Teismas taip pat pažymi, kad Administravimo taisyklėse ir Įgyvendinimo taisyklės nėra detalizuota, kokiais kriterijais ir / ar būdu turėtų būti apibrėžiamas siekiamas socialinis tikslas. Pagal Administravimo taisyklių 42 p., iškilus klausimams, susijusiems su paramos paraiškos vertinimu ir (arba) projekto vykdymu ar pareiškėjo veikla, pareiškėjo gali būti paprašyta pateikti papildomų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje reikšminga aplinkybė yra ta, jog Agentūra nesikreipė į pareiškėją, siekdama iš esmės įvertinti faktinę situaciją, kokią konkrečią socialinę naudą pareiškėjos Projekto įgyvendinimas gali sukurti. Teismas daro išvadą, kad, vertinant Paraišką ir kilus klausimams dėl socialinio verslo veiklos, vadovaujantis Administravimo taisyklių 42 p., Agentūra turėjo kreiptis į pareiškėją su prašymu pateikti patikslintą informaciją apie siekiamus socialinius tikslus. Teismas konstatuoja, kad Agentūra neatliko pozityvios pareigos imtis aktyvių veiksmų, informuojant pareiškėją apie galimybę patikslinti aplinkybes dėl socialinio verslo veiklos. Teismas vertina, kad Agentūra, prieš priimdama sprendimą dėl galimumo skirti balus už socialinį verslą, turėjo užtikrinti tinkamą Projekto administravimą ir su tuo susijusį visapusišką faktinių aplinkybių įvertinimą. 15 balų neskyrimas dėl socialinio verslo veiklos tokiomis aplinkybėmis neatitinka proporcingumo ir gero administravimo principų.
Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad VAGK Sprendimu pagrįstai nusprendė panaikinti Agentūros sprendimus ir įpareigojo Agentūrą iš naujo įvertinti Paraišką. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės prašymas panaikinti VAGK Sprendimą atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d.,
nusprendžia:
Atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.