Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Marius Bajoras rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. T. ir J. T. skundus atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. T. kreipėsi į teismą skundu (b. l. 1-6), prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK) 2017 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. S-42(7-294/2016), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 68-343 ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos AVMI) 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. (6.5)FR0682-490. Pareiškėja J. T. kreipėsi į teismą skundu (b. l. 42-47), prašydama panaikinti MGK 2017 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. S-43(7-293/2016), VMI 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimą Nr. 68-344 ir Klaipėdos AVMI 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. (6.5)FR0682-491.

Pareiškėjai, grįsdami skundų reikalavimus, nurodė, kad Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjų, kurie yra sutuoktiniai, gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) mokėjimo patikrinimą laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Patikrinimo aktais pareiškėjams buvo papildomai apskaičiuota sumokėti GPM. Klaipėdos AVMI konstatavo, kad pareiškėjų parduotos akcijos neatitiko rinkos kainos, vertybiniai popieriai buvo parduoti už ženkliai didesnę, nei rinkos, kainą ir tokiu būdu pareiškėjai gavo pajamų. Pareiškėjų mokestinė prievolė buvo nustatyta vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 70 straipsniu. Klaipėdos AVMI nuomone, patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į tai, jog (gautų) apmokestinamųjų pajamų dydis yra tiesiogiai susijęs su mokestinės prievolės (GPM mokesčio) dydžiu, patvirtina, kad buvo tenkinama viena iš MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų – netinkamas pareigos apskaičiuoti mokesčius vykdymas. Mokesčių administratorius taip pat rėmėsi VMI viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 patvirtintų Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių (toliau – Taisyklės) 4.1 punktu, nustatančiu, kad įvertinimas gali būti atliekamas, kai <...> mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas <...> apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento <...>, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir (ar) asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais). Tačiau pagal Taisyklių 6.3 punktą mokesčių administratorius turi pasirinkti tokį vertinimo būdą, kurį naudojant apskaičiuotas mokestinės prievolės dydis būtų kuo tikslesnis, pasirinkti tokius vertinimo šaltinius, kuriais naudojantis atliktas vertinimas leistų pasiekti kuo realesnį rezultatą. MAĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodyto mokesčių mokėtojo netinkamo elgesio buvimo konstatavimas savaime nereiškia, jog kartu yra konstatuojama, kad yra tokia teisinė situacija, kai mokestinės prievolės dydžio negalima nustatyti įprastine tvarka. Pareiškėjai pateikė su akcijų pardavimu susijusius įrodymus, t. y. UAB „Urbino investment“ valdė Rusijos įmonės akcijas Kaliningrade, visas akcijų pardavimas buvo susijęs su žemės sklypu, esančiu Rusijoje. Todėl, pareiškėjų nuomone, mokestinės prievolės, kiek jos yra susijusios su ginčo pajamomis, turėjo būti apskaičiuotos įprastine ginčo teisiniams santykiams aktualiu laikotarpiu galiojusiame Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) bei jį lydinčiuose teisės aktuose numatyta tvarka. Klaipėdos AVMI nesivadovavo GPMĮ 17 straipsnio nuostata, kad gautos pajamos už vertybinių popierių pardavimą, jei jie buvo išlaikyti ilgiau kaip 366 dienas ir buvo valdoma ne daugiau kaip 10 proc. akcijų, priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, bei šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimais, kad kitos pajamos, gautos iš Lietuvos vieneto, priskiriamos A klasės pajamoms, nuo kurių kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo, išmokėdamas išmokas, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą GPM, jeigu šios išmokos nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad, net ir pritaikius MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, jų gautos pajamos turėtų būtų priskiriamos A klasės pajamoms, todėl Klaipėdos AVMI mokestį privalėjo apskaičiuoti pagal GPMĮ 23 straipsnio 1 dalį, o bendrovė, išmokėdama pareiškėjams pajamas, privalėjo įvykdyti savo, kaip mokestį išskaičiuojančio asmens, pareigas. Pareiškėjų nuomone, pripažinus Klaipėdos AVMI pateiktus motyvus dėl vertybinių popierių pardavimo perkvalifikavimo į kitas pajamas, prievolė nuo tokių pareiškėjams išmokėtų pajamų apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti GPM į biudžetą tektų bendrovei, todėl dėl šios priežasties Klaipėdos AVMI patikrinimo aktai yra nepagrįsti ir neteisėti. MGK nepagrįstai patvirtino Klaipėdos AVMI sprendimus, nes Klaipėdos AVMI nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, byloje nenustatyta objektyvi tiesa, nėra nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės MAĮ 70 straipsnio taikymui.

Atsakovas VMI atsiliepimais į pareiškėjų skundus (b. l. 98-103, 106-111) prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodo, kad Klaipėdos AVMI, nustačiusi, jog UAB „Urbino investment“ akcijos pardavimo metu neturėjo jokios vertės, vadovaujantis MAĮ 10 ir 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjo iš Bendrovės 2010 m. gautas 1 225 000 Lt pajamas pagal Civilinio kodekso 3.87 straipsnį padalijo sutuoktiniams pusiau, t. y. po 612 500 Lt, ir pagal GPMĮ 6 straipsnio 1 dalį apskaičiavo GPM. Nagrinėjamu atveju MAĮ 70 straipsnio nuostatos mokesčių bazės dydžiui nustatyti nebuvo taikytos, todėl nebuvo poreikio taikyti įvertinimo metodus ir atlikti skaičiavimus prievolės dydžiui nustatyti. Mokesčių administratorius mokesčio bazei priskyrė tą pačią sumą, už kurią pareiškėjai UAB „Kamineros grupė“ pardavė vertės neturinčias UAB „Urbino investment“ akcijas, o bendrovė šia suma padengė pareiškėjo iš bendrovės gautas paskolas. Tai reiškia, kad mokesčio bazė nebuvo mokesčių administratoriaus skaičiavimais išvestas dydis. Pareiškėjo atžvilgiu taikytas MAĮ 69 straipsnis. Nustatyta, kad būtent pareiškėjams išmokėtos lėšos buvo neapmokestintos GPM, tokių veiksmų schema buvo organizuota ir per akcininkų susirinkimą įgyvendinta paties pareiškėjo. Tiek bendrovė, tiek pareiškėjas buvo nesąžiningi, o šiuo formaliai sudarytu sandoriu pareiškėjas gavo realią mokestinę naudą, nes, dirbtinai padidinus parduodamų akcijų kainą iki ankstesniu laikotarpiu akcijų pirkėjo (bendrovės) suteiktų pareiškėjui paskolų dydžio, buvo įformintas neapmokestinamų GPM piniginių lėšų iš susijusios įmonės gavimas. Nustačius, kad tikrasis naudos gavėjas yra pareiškėjas, o mokestį išskaičiuojantis asmuo (bendrovė) neįvykdė savo mokestinės prievolės, mokestinė prievolė sumokėti GPM nuo bendrovės išmokėtų A klasės pajamų pagrįstai perkelta pareiškėjui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos AVMI atsiliepimų į skundus nepateikė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 11 d. nutartimi (b. l. 89–90) administracines bylas pagal pareiškėjų skundus sujungė į vieną administracinę bylą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjo A. T. bei jo sutuoktinės J. T. GPM mokėjimo laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. mokestinius patikrinimus bei 2016 m. balandžio 26 d. surašytais patikrinimo aktais Nr. (9.6)FR0680-307 ir Nr. (9.6)FR0680-306 papildomai apskaičiavo mokėtiną GPM – A. T. 26 608,84 Eur, J. T. 26 491,54 Eur (A. T. skundo MGK nagrinėjimo dokumentų medžiagos l. 34-48, J. T. skundo MGK nagrinėjimo dokumentų medžiagos l. 35-48). Klaipėdos AVMI 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimais Nr. (6.5)FR0682-490 ir Nr. (6.5)FR0682-491 patvirtino minėtus patikrinimo aktus, skyrė pareiškėjams 30 proc. papildomai priskaičiuotų mokesčių dydžio baudą bei patvirtino apskaičiuotų delspinigių sumas (A. T. skundo MGK nagrinėjimo dokumentų medžiagos l. 24-27, J. T. skundo MGK nagrinėjimo dokumentų medžiagos l. 21-24). VMI, išnagrinėjusi pareiškėjų skundus, 2016 m. lapkričio 25 d. sprendimais Nr. 68-343 ir Nr. 68-344 patvirtino Klaipėdos AVMI sprendimus (A. T. skundo MGK nagrinėjimo dokumentų medžiagos l. 6-9, J. T. skundo MGK nagrinėjimo dokumentų medžiagos l. 6-9). MGK 2017 m. vasario 24 d. sprendimais Nr. S-42(7-294/2016) ir Nr. S-43(7-293/2016) patvirtino minėtus VMI sprendimus (A. T. skundo MGK nagrinėjimo dokumentų medžiagos l. 220-231, J. T. skundo MGK nagrinėjimo dokumentų medžiagos l. 196-207).

Mokesčių administratorius papildomai mokėtinas GPM sumas pareiškėjams apskaičiavo pritaikęs turinio viršenybės prieš formą principą, numatytą MAĮ 10 straipsnyje, ir MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, konstatavęs, kad sutuoktinių 2010 m. sausio 15 d. sudarytas UAB „Urbino investment“ akcijų pardavimo UAB „Kamineros grupė“ sandoris, pagal kurį sutuoktiniai gavo už akcijas bendrą 1 225 000 Lt pajamų sumą, kuri pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 30 punkte numatytą mokestinę lengvatą buvo neapmokestinta GPM, iš tiesų buvo sudarytas siekiant mokestinės naudos, kadangi UAB „Urbino investment“ akcijos buvo bevertės. Mokesčių administratorius, neatsižvelgęs į formaliai sudarytą akcijų pardavimo sandorį, pareiškėjų gautą 1 225 000 Lt pajamų sumą priskyrė kitoms, su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos pajamoms, todėl jas apmokestino 15 proc. GPM tarifu.

MAĮ 10 straipsnis mokestiniuose teisiniuose santykiuose įtvirtina turinio viršenybės prieš formą principą, pagal kurį viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Atitinkamai, MAĮ 69 straipsnio 1 dalis numato, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Pareiškėjų mokestinė prievolė aptariamu atveju buvo nustatyta pritaikius šias MAĮ nuostatas, o ne MAĮ 70 straipsnio nuostatas, kaip klaidingai skunduose nurodo pareiškėjai. MAĮ 70 straipsnis reglamentuoja kitus mokestinius teisinius santykius, t. y. atvejus, kai mokesčių mokėtojas tinkamai nevykdo pareigų apskaičiuoti mokesčius, tvarkyti apskaitą, saugoti dokumentus ir kt. ir dėl to negalima nustatyti mokestinės prievolės dydžio įprastine tvarka. MAĮ 70 straipsnio nuostatos tokiais atvejais suteikia įgaliojimus mokesčių administratoriui priklausančius mokėti mokesčius apskaičiuoti pagal jo atliekamą įvertinimą. Aptariama situacija kita, t. y. mokesčių administratorius, taikydamas MAĮ 10 straipsnio ir 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, vertino, kad akcijų pardavimo sandoris formalus, sudarytas siekiant pasinaudoti mokestine lengvata, todėl į šį sandorį neatsižvelgė ir apmokestino pareiškėjų gautas iš UAB „Kamineros grupė“ pajamas, mokestinės prievolės dydį nustatydamas įprastine tvarka. Taigi, mokesčio bazė buvo nustatyta ne pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, todėl pareiškėjų skundų argumentai dėl tariamai netinkamai taikyto MAĮ 70 straipsnio ir jį įgyvendinančių Taisyklių atmestini kaip neturintys teisinės reikšmės.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant konkrečiai situacijai taikyti MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, būtina nustatyti, jog mokesčių mokėtojas, sudarydamas atitinkamus sandorius ar vykdydamas tam tikras ūkines operacijas, siekė vienintelio tikslo – gauti mokestinę naudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-517-442/2017 27 punkte nurodyti precedentai).

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius patikrinimo aktuose ištyrė visas UAB „Urbino investment“ akcijų vertei jų perleidimo metu nustatyti reikšmingas aplinkybes (darbuotojų skaičių, finansines ataskaitas, turto sudėtį, gautų pajamų, išlaidų struktūrą, duomenis, už kokią sumą akcijų įgijėjas vėliau jas pardavė ir kt.), kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją dėl akcijų rinkos vertės nustatymo, todėl pateikta išvada, kad UAB „Urbino investment“ akcijos jų perleidimo metu buvo bevertės, yra pagrįsta ir tinkamai motyvuota. Pažymėtina, kad mokesčių administratorius, atlikęs išsamų tyrimą, be kita ko, motyvuotai atmetė A. T. pateiktus paaiškinimus, kad akcijų perleidimo sandoris buvo sudarytas dėl to, kad UAB „Urbino investment“ valdė Rusijos bendrovę „Baltijskaja promyšlenaja kompanija“, kuri vykdė investicinį projektą Rusijoje, kurio vertė, mastas, prognozuojama investicijos grąža augo (A. T. skundo nagrinėjimo MGK medžiagos l. 65). Tokie pareiškėjo paaiškinimai aiškiai neatitinka mokesčių administratoriaus nustatytų faktinių aplinkybių, kadangi nustatyta, jog Rusijos įmonė OOO „Baltijskaja promyšlenaja kompanija“, kurios įstatinį kapitalą buvo įgijusi UAB „Urbino investment“, buvo likviduota 2008 m., dar iki akcijų perleidimo sandorio sudarymo, o minėtos Rusijos įmonės skola UAB „Urbino investment“ buvo nurašyta. Taigi, pareiškėjų skunduose akcentuojama aplinkybė, kad UAB „Urbino investment“ valdė Rusijos įmonės akcijas, mokesčių administratoriaus pagrįstai buvo įvertinta kaip nepagrindžianti akcijų perleidimo sandorio kainos. Be to, mokesčių administratorius nustatė, kad dalis UAB „Urbino investment“ skolos UAB „Urbino investment“ (6 088 609,44 Lt) buvo perkelta kitai Rusijos įmonei OOO „Armada“. Iš nepriklausomo turto vertintojo UAB „STIVVF“ verslo vertinimo ataskaitos Nr. 1601356 matyti, kad akcijų perleidimo metu minėtos Rusijos įmonės skola UAB „Urbino investment“ iš esmės buvo vienintelis bendrovės turtas, tačiau akcijų perleidimo metu bendrovės įsipareigojimai buvo daugiau nei du kartus didesni, nei skolos suma. Mokesčių administratorius nustatė, kad minėtos Rusijos įmonės skola UAB „Urbino investment“ 2011 m. buvo nurašyta. Taigi, mokesčių administratoriaus nustatytos aplinkybės paneigia pareiškėjų skundų teiginius, kad akcijų pardavimo sandoris buvo susijęs su tuo, jog UAB „Urbino investment“ valdė Rusijos įmonės akcijas.

Teismo vertinimu, mokesčių administratoriaus nustatytos aplinkybės, kad akcijų perleidimo metu jos buvo bevertės, kad jos buvo perleistos susijusiam su pareiškėjais asmeniui UAB „Kamineros grupė“ (pareiškėjas su dukra valdė 50 proc. šios bendrovės akcijų), kad jos perleistos už sumą, sutampančią su UAB „Kamineros grupė“ 2008 m. A. T. suteiktų paskolų suma, kad vėliau UAB „Kamineros grupė“ įgytas akcijas perleido 13 611 kartų mažesne kaina, o pats pareiškėjas pardavė likusias akcijas kitam asmeniui už simbolinę kainą (10 Lt už vnt.), mokesčių administratorių įgalino spręsti, kad aptariamas 2010 m. sausio 15 d. UAB „Urbino investment“ akcijų pardavimo sandoris, pagal kurį sutuoktiniai gavo bendrą 1 225 000 Lt pajamų sumą, iš tiesų neturėjo jokio ekonominio turinio, o buvo sudarytas siekiant vienintelio tikslo – pasinaudoti GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 30 punkte numatyta mokestine lengvata. Pareiškėjas nei mokestinio ginčo nagrinėjimo ikiteisminėje stadijoje, nei teisme metu nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, paneigiančių šią išvadą, todėl teismas konstatuoja, kad mokesčių administratorius pagrįstai, taikydamas turinio prieš formą principą bei MAĮ 69 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgė į formaliai sudarytą akcijų pardavimo sandorį ir pareiškėjų gautą 1 225 000 Lt pajamų sumą priskyrė kitoms, su darbo santykiais nesusijusioms ir ne individualios veiklos pajamoms, todėl jas pagrįstai apmokestino 15 proc. GPM tarifu.

Nekyla ginčo, kad pareiškėjų gautos iš UAB „Kamineros grupė“ pajamos priskirtinos A klasės pajamoms (GPMĮ 22 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl pagal bendrą tvarką, įtvirtintą GPMĮ 23 straipsnio 1 dalyje, GPM nuo šių pajamų privalėjo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą mokestį išskaičiuojantis asmuo UAB „Kamineros grupė“. Pareiškėjai nesutinka su tuo, kad šiuo atveju mokesčių administratorius pareigą išskaičiuoti ir sumokėti GPM perkėlė jiems.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nepripažįstama, jog vien nustatymas, kad <...> sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė buvo sudaryti turint (vienintelį) tikslą gauti mokestinę naudą, savaime eliminuoja mokestį išskaičiuojančio asmens pareigą nuo gyventojo A klasės pajamų išskaičiuoti ir į biudžetą sumokėti atitinkamas mokesčių bei kitų privalomųjų įmokų sumas. Nei MAĮ 10 straipsnis, nei šio įstatymo 69 straipsnio 1 dalis savaime nesuteikia teisės atitinkamas mokestines prievoles paskirstyti kitiems asmenims, nei tiems, kurie eksplicitiškai nurodyti atitinkamo mokesčio įstatyme (2013 m. lapkričio 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A556‑715/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014 m.; 2016 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A‑153‑438/2016). Vis dėlto, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad nesant mokesčių įstatymuose nustatytų specialių nuostatų, taikant MAĮ 10 straipsnyje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą ir (ar) mokėtinus mokesčius apskaičiuojant pagal to paties įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles, mokesčių teisės aktuose nustatyta mokestį išskaičiuojančio asmens prievolė išskaičiuoti mokesčių mokėtojo mokestį ir jį sumokėti į biudžetą gali būti perkelta atitinkamo mokesčio įstatyme nurodytam mokesčio mokėtojui tuo atveju, jei toks neperkėlimas pažeistų mokesčių mokėtojų lygybės, teisingumo, visuotinio privalomumo, sąžiningumo principus ir (ar) neatitiktų protingumo bei teisingumo kriterijų, kurių turi būti paisoma ir mokesčių administratoriui administruojant mokesčius. Šis vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečiame mokestiniame santykyje susiklosčiusias individualias aplinkybes (2013 m. lapkričio 12 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A556-715/2013, Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014 m.). Galimybė reikalauti mokestinės prievolės, kylančios iš A klasės gyventojo pajamų, įvykdymo tiesiogiai iš mokesčio mokėtojo, o ne iš mokestį išskaičiuojančio asmens, yra administracinių teismų praktikoje pripažįstama išimtis iš bendros taisyklės, įtvirtintos GPM įstatymo 23 straipsnyje. Ši išimtis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais (2016 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A‑153‑438/2016). Pažymėtina, kad naujausioje administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad minėta išimtis gali būti taikoma nustačius, kad mokesčių mokėtojas buvo išmokančios pajamas bendrovės akcininku, kuris galėjo daryti ir darė įtaką bendrovės sprendimams, kad pajamos išmokėtos išskirtinai akcininko interesais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. liepos 4 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-517-442/2017 44, 45 punktai).

Aptariamu atveju mokesčių administratoriaus nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia išimties iš bendros taisyklės, įtvirtintos GPM įstatymo 23 straipsnyje, taikymą ir prievolės sumokėti GPM perkėlimą pareiškėjams. Pareiškėjas buvo išmokančios pajamas įmonės akcininku ir galėjo daryti bei darė įtaką įmonei priimant sprendimą įsigyti nuostolingos įmonės akcijas už neadekvačią kainą, lygią pareiškėjo skoliniams įsipareigojimams (kaip minėta, pareiškėjui su dukra priklausė 50 proc. akcijų, dukra suteikė teisę pareiškėjui jos vardu veikti pagal įgaliojimą, pareiškėjas 2010 m. sausio 15 d. neeiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime atstovaudamas save ir dukrą balsavo už šio sandorio sudarymą, A. T. skundo nagrinėjimo MGK medžiagos l. 67), sandoris buvo sudarytas išimtinai siekiant pareiškėjams mokestinės lengvatos taikymo, tuo tarpu įmonei sandoris buvo nuostolingas. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sutinka su MGK išvada, kad šiuo atveju nustačius, kad pareiškėjas savo tyčiniais veiksmais sukūrė situaciją mokestinei naudai gauti, sprendimas vadovaujantis GPMĮ 23 straipsnio nuostatomis apmokestinti įmonę ir neperkelti GPM asmeniui, įgyvendinusiam mokesčio vengimo schemą, pažeistų teisingumo, sąžiningumo principus ir neatitiktų protingumo ir teisingumo kriterijų. Būtent pareiškėjai, piktnaudžiaudami mokesčių įstatymais, gavo mokestinę naudą, todėl sprendimas perkelti prievolę sumokėti GPM būtent jiems patiems pagrįstas ir teisėtas.

Dėl išdėstytų argumentų teismas sprendžia, kad pareiškėjų skundžiami mokesčių administratoriaus ir mokestinius ginčus nagrinėjusių institucijų sprendimai pagrįsti ir teisėti, pagrindo jų naikinti nenustatyta. Pareiškėjų skundai atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjų A. T. ir J. T. skundus atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.