- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-16
- Bylos Nr.
- I-2623-414/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- T. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. G. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, jog nuo 2014 m. pradžios gauna gydytojų nustatytą dietinį maitinimą, teikiamą ligoniams. 2017 m. gruodžio 28 d. atvykęs į Alytaus pataisos namus jis informavo pareigūnus, kad yra ligonis ir priklauso dietinis maitinimas, tačiau pareigūnai į tai nereagavo, todėl jis visą parą buvo nevalgęs. Tą pačią dieną jis parašė prašymą dėl dietinio maitinimo, kuris buvo svarstomas tik 2018 m. sausio 2 d., o dietinį maitinimą pradėjo gauti tik 2018 m. sausio 9 d. Dvylika parų valgė tik dalį maisto ir buvo alkanas. Dėl to neišvengė sveikatos problemų, turi vėl gerti vaistus, neužmiega naktimis, patyrė psichologinį, dvasinį, emocinį stresą, pergyvenimą. Prašė skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas – Alytaus pataisos namai (toliau – ir atsakovas, ir Alytaus PN) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 8-10) nurodė, kad gydytojas P. R. išrašą iš pareiškėjo ligos istorijos, kad skirtas dietinis maitinimas, pateikė po to, kai nuteistasis T. G. 2018 m. sausio 2 d. kreipėsi raštu į Sveikatos priežiūros tarnybą. Dietinis maitinimas nuo 2017 m. gruodžio 28 d. jam nebuvo skirtas, nes nebuvo kreipimosi raštu. Prašymų raštu dėl vaistų įsigijimo pateikta nebuvo. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių, nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip jis paskaičiuotas, todėl galimai į teismą kreipėsi siekdamas sau turtinės naudos. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kurią kildina iš atsakovo neteisėtų veiksmų netiekiant jam dietinio maitinimo laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. sausio 8 d. (dvylika parų).
Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintų Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 ir 6 punktus, maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Sudaromi valgiaraščiai: valgiaraštis dirbantiems vyrams, valgiaraštis nedirbantiems vyrams, valgiaraštis dirbančioms moterims ir kt., kuriuos tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad dietinio maitinimo valgiaraščio nuteistiesiems paskyrimas, tuo atveju, kai dietinį maitinimą paskiria gydytojas, atsižvelgdamas į paciento ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes turi būti imperatyviai vykdomas ir kad teisės aktai reglamentuojantys tinkamo nuteistųjų maitinimo užtikrinimą taikomi nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra vienoje pataisos įstaigoje, ar pervežamas į kitą.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui diagnozuota opaligė (b. l. 18, 23) ir nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. (nuolat, be termino) paskirtas dietinis maitinimas (b. l. 19, 24). Ginčo dėl to, kad atvykus į Alytaus pataisos namus laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 28 d. iki 2018 m. sausio 9 d. jam nebuvo skirtas dietinis maitinimas byloje nėra. Nuteistojo maitinimą pagal Dietinio maitinimo valgiaraštį RB dieta Alytaus pataisos namuose nuo 2018 m. sausio 9 d. patvirtina atsakovo 2018 m. sausio 26 d. raštas Nr. 363-95 ir 2018 m. kovo 8 d. Medicinos pažymėjimas (b. l. 3, 11).
Atsakovas dietinio maitinimo pareiškėjui nepaskyrimą grindžia aplinkybe, kad jis nesikreipė raštu.
Galiojančiuose teisės aktuose nėra nustatyta, kad nuteistajam atvykus į kitą pataisos įstaigą, dėl jam gydytojo paskirto ir kitoje pataisos įstaigoje jau taikyti dietinio maitinimo būtina asmens raštu išreikšta valia. Teismo vertinimu, remiantis bylos duomenimis, Alytaus PN administracijai iš įrašų Asmens sveikatos istorijoje turėjo būti žinoma, jog pareiškėjui yra diagnozuota liga ir paskirtas būtinas dietinis maitinimas. Todėl, remiantis Taisyklių 7 punktu, jis turėjo būti maitinimas pagal patvirtintą Dietinio maitinimo valgiaraštį. LVAT 2013 m. gruodžio 30 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-552-2158/2013) yra išaiškinęs, kad valstybės institucijos, kurių žinioje yra nuteistas laisvės atėmimo ar arešto bausme arba suimtas asmuo, privalo tinkamai keistis informacija. Teisės aktų nepakankamumas, netobulumas ar valstybės pareigūnų veiksmų nesuderinimas negali būti teisėta ir pagrįsta kliūtimi užtikrinti asmens maitinimą ir tuo pačiu jo teises į tinkamas bausmės atlikimo ar kardomosios priemonės vykdymo sąlygas. Taigi, vertinant, ar atsakovas tinkamai vykdė jam kylančią pareigą, nėra svarbus pareiškėjo elgesys bei jo valia.
Atsakovas nurodo, kad dietinis maitinimas buvo pradėtas jam tiekti, gavus prašymą raštu. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas prašymą pateikė 2018 m. sausio 2 d., tačiau dietinis maitinimas pradėtas tiekti tik 2018 m. sausio 9 d. (b. l. 11), t. y. septintą dieną po kreipimosi raštu. Tokio delsimo priežasčių atsakovas nenurodė. Teismo vertinimu pareiškėjo prašymas buvo sprendžiamas pernelyg ilgai ir, pagal bylos duomenis, nėra pagrindo tokį delsimą laikyti pagrįstu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, darytina išvada, kad Alytaus PN turėdama pareigą organizuoti pareiškėjo maitinimą pagal dietinį valgiaraštį, delsė tokią pareigą vykdyti, todėl yra pagrindas konstatuoti neteisėtus atsakovo veiksmus.
Pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis turi gerti vaistus, neužmiega naktimis, patyrė psichologinį, dvasinį, emocinį stresą, pergyvenimą. Iš į bylą pateiktos Asmens sveikatos istorijos dokumentų kopijų (b. l. 18-24, 26) matyti, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 26 d. skundėsi nemiga, nurodė, kad metai laiko nevartoja narkotikų. Teismo posėdyje ir skunde pareiškėjas teigė, jog dalį maisto valgydavo, t. y. visiškai nebadavo. Teismas daro išvadą, kad jo nurodyti patirti nepatogumai, negalavimai nėra sąlygoti išskirtinai tik dietinio maitinimo neskyrimo, nes laisvės atėmimo įstaigose laikomų asmenų neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra susiję su privatumo, judėjimo laisvės apribojimu ir yra neišvengiama kalinimo (sulaikymo) pasekmė. Laikinas nepaskyrimas dietinio maitinimo nesukėlė itin reikšmingų pasekmių pareiškėjo sveikatai, fizinei ar psichinei savijautai, todėl galimos pasekmės laikytinos mažareikšmėmis (ABTĮ 56 str.).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT; žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą, pareiškimo Nr. 7508/02), tiek LVAT, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Byloje nenustačius, kad dėl laikino dietinio maitinimo neskyrimo pareiškėjui kilo sunkesni padariniai, nesant pagrindo išvadai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, nežmoniškai su jais elgtis ar dirbtinai bloginti jo kalinimo sąlygas. Byloje nesant duomenų, jog pareiškėjo sveikatos būklė dėl neskirto dietinio maitinimo būtų itin pablogėjusi, teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės atsakovui neveikiant taip kaip teisės aktai įpareigoja veikti, laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės į tinkamą maitinimą pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė dvylika parų nesuteikiant dietinio maitinimo, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo T. G. teisė į dietinį maitinimą buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl 600,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.