Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2021-06-02 · Byla Nr. TS-91-416/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-02
Bylos Nr.
TS-91-416/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37084-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimondas Noreika
Nuteistasis
A. Z.
Kategorijos
Teikimas (Skundas) Nr. TS-91-416/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37084-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. birželio 2 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Laimondas Noreika,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. Z. atstovo advokato G. B. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistojo A. Z. atstovas advokatas G. B. prašo panaikinti 2021 m. gegužės 6 d. Komisijos nutarimą Nr. 81/04-955 ir nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Pagrindiniai skundo argumentai:

1. Vienas iš esminių argumentų netaikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo buvo tai, kad jis nėra atlikęs gana nemažos bausmė dalies, t. y. 1 metų ir 14 dienų, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką. Atkreipia dėmesį į tai, kad A. Z. lygtinio paleidimo klausima Komisijoje buvo svarstomas jau antrą kartą ir abu kartus pagrindinis Komisijos argumentas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra tas pats – vis dar atlikta per maža bausmės dalis. Tokie Komisijos argumentai yra neteisėti ir apskritai negali būti vienu iš lygtinio paleidimo netaikymo motyvų. Konstatuodama, kad A. Z. atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra per maža, Komisija iš esmės nepagrįstai ir neteisėtai ėmėsi įstatymų leidėjo vaidmens, numatydama didesnius suvaržymus negu yra numatyta įstatyme – jei nuteistasis atitinka formalųjį lytinio paleidimo iš pataisos namų pagrindą, Komisija negalėjo kvestionuoti termino, kurį įstatymų leidėjas numatė kaip pakankamą bausmės atliko terminą tam, kad nuteistasis, atitinkantis visus kitus įstatymo reikalavimus, galėtų būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir parinkdamas jos dydį, jau įvertino A. Z. padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, sunkumą. Tuo tarpu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės dydžiu, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais;

2. Nuteistasis atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį kriterijų ir yra visos sąlygos taikyti jam lygtinį paleidimą. Jis yra atlikęs daugiau kaip pusę jam paskirtos bausmės, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir nuosekliai mažėjanti. Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas, nebuvo jokio pagrindo nepritarti lygtinio paleidimo taikymui;

3. Nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, po ankstesnio lygtinio paleidimo svarstymo tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą. A. Z. anksčiau nebuvo teistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Pripažįsta padarytas nusikalstamas veikas, palaiko tvirtus ryšius su artimaisiais, laisvėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi darbo vietą.

Atsiliepimas

Nustatytu terminu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis už pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus drausminėmis nuobaudomis baustas vieną kartą. Nors nuobauda šiuo metu negaliojanti, tačiau tai rodo. kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. 2021-03-31 buvo surašytas tarnybinis pranešimas už ne jam priklausančio daikto turėjimą. Nuobauda skirta nebuvo, 2021-04-01 buvo apsiribota pokalbiu. Net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje asmuo turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį yra vienodai svarbi. Pataisos namuose nesimoko ir nedirba ir neišsakė darbinės motyvacijos. Lygtinio paleidimo komisijai pristatomas antrą kartą. Nuteistasis tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą. Per minėtą laikotarpį – 2021-04-01 už svetimo daikto turėjimą buvo apsiribota pokalbiu. Taip pat asmuo pataisos namuose nedirba. Atsižvelgiant į visa tai. kas išdėstytą, galima teigti, kad lygtinio paleidimo komisijos įpareigojimų nėra pilnai įvykdęs. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 2021-04-20 nustatyta 35 balai (artima vidutinei). Taip pat, atsižvelgiant į paskirtos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis dar yra nemaža, t. y. 1 metai ir 14 dienų. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikaltimą padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Nustatyta, kad A. Z. teistas 2019-11-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1dalį, 264 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskira laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2020-03-20 bausmės pabaiga – 2022-05-20. Likusi neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai buvo 1 metai ir 14 dienų.

Komisija priėmė skundžiamą nutarimą atsižvelgdama į tai, kad nuteistasis už pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus drausminėmis nuobaudomis baustas vieną kartą: 2020-06-22 už asmens ženklo nedėvėjimą buvo skirtas papeikimas. Nors nuobauda šiuo metu negaliojanti, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. 2020-03-31 buvo surašytas tarnybinis pranešimas už ne jam priklausančio daikto turėjimą. Nuobauda skirta nebuvo, 2021-04-01 buvo apsiribota pokalbiu. Net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje asmuo turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį yra vienodai svarbi. Pataisos namuose nesimoko ir nedirba ir neišsakė darbinės motyvacijos. Lygtinio paleidimo komisijai pristatomas 2 kartą. Pirmą kartą buvo pristatytas 2020-12-08. Komisija nutarė netaikyti lygtinio paleidimo, sekantį svarstymą atidėjo 5 mėnesių laikotarpiui ir skyrė šias socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų; dalyvauti programoje „Socialinių įgūdžių ugdymas“. Vadovaujantis BVK 134 straipsniu, „Nuteistųjų įtraukimas į nemokamus darbus“, nuteistąjį nemokant už darbą įtraukti į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultūros ir buities sąlygų gerinimo darbus. Tokie darbai neturi trukti ilgiau nei dvi valandas per dieną. Nuteistasis tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą. Per minėtą laikotarpį buvo vieną kartą paskatintas už motyvacinės programos „Elgesys- Pokalbis- Pasikeitimas“ lankymą, šiuo metu nuteistasis lanko programą „Socialinių įgūdžių ugdymas“, tačiau 2021-04-01 už svetimo daikto turėjimą buvo apsiribota pokalbiu. Taip pat asmuo pataisos namuose nedirba. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstytą, galima teigti, kad lygtinio paleidimo komisijos įpareigojimų nėra pilnai įvykdęs.

Nuteistojo atstovas nurodo, kad vienas iš esminių argumentų netaikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo buvo tai, kad jis nėra atlikęs gana nemažos bausmė dalies, t. y. 1 metų ir 14 dienų, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką. Atkreipia dėmesį į tai, kad A. Z. lygtinio paleidimo klausima Komisijoje buvo svarstomas jau antrą kartą ir abu kartus pagrindinis Komisijos argumentas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra tas pats – vis dar atlikta per maža bausmės dalis. Tokie Komisijos argumentai yra neteisėti ir apskritai negali būti vienu iš lygtinio paleidimo netaikymo motyvų. Konstatuodama, kad A. Z. atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra per maža, Komisija iš esmės nepagrįstai ir neteisėtai ėmėsi įstatymų leidėjo vaidmens, numatydama didesnius suvaržymus negu yra numatyta įstatyme – jei nuteistasis atitinka formalųjį lytinio paleidimo iš pataisos namų pagrindą, Komisija negalėjo kvestionuoti termino, kurį įstatymų leidėjas numatė kaip pakankamą bausmės atliko terminą tam, kad nuteistasis, atitinkantis visus kitus įstatymo reikalavimus, galėtų būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos. Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir parinkdamas jos dydį, jau įvertino A. Z. padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, sunkumą. Tuo tarpu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės dydžiu, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais.

Teismas, vertindamas nurodytą skundo argumentą, visu pirma, pažymi, kad likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus (Kauno apygardos teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-812-634/2014). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006). Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį privalu atsižvelgti, todėl nepritariama skundo teiginiui, kad Komisijos argumentai dėl neatliktos bausmės dalies yra neteisėti ir apskritai negali būti vienu iš lygtinio paleidimo netaikymo motyvų.

Antra, skundo teiginys, kad Komisija iš esmės nepagrįstai ir neteisėtai ėmėsi įstatymų leidėjo vaidmens, numatydama didesnius suvaržymus negu yra numatyta įstatyme, yra deklaratyvus ir laikoma subjektyvia nuteistojo atstovo nuomone, kadangi Komisija nesiėmė įstatymų leidėjo vaidmens.

Trečia, skunde teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę ir parinkdamas jos dydį, jau įvertino A. Z. padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, sunkumą. Teismas pažymi, kad nurodytos aplinkybės jau buvo įvertintos nuosprendžiu skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, šios aplinkybės taip pat neturi būti sumenkinamos, ką Komisija šiuo atveju pagrįstai padarė.

Dar vienas skundo argumentas – nuteistasis atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį kriterijų ir yra visos sąlygos taikyti jam lygtinį paleidimą. Jis yra atlikęs daugiau kaip pusę jam paskirtos bausmės, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir nuosekliai mažėjanti. Kadangi nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir jis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas, nebuvo jokio pagrindo nepritarti lygtinio paleidimo taikymui.

Įstatyme nustatyti formalus ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalus pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą (nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, ir toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą bausmės dalį, taigi, jis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, daro išvadą, kad nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau šiuo metu daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės sėkmingai integruotis į visuomenę, laikytis įstatymų ir nenusikalsti, dar negalima. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis pataisos namuose nedirba, nesimoko. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istorija galima teigti, kad turi polinkio elgtis neapgalvotai, jam būdingas smurtinis elgesys, pernelyg pasitiki sėkmes tikimybe. Nuteistasis linkęs siekti trumpalaikės naudos, nepasirinkti teisingo sprendimo būdo. Ne visuomet linkęs laikytis visuomenės normų. Nuteistasis už pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus drausminėmis nuobaudomis baustas vieną kartą: 2020-06-22 už asmens ženklo nedėvėjimą buvo skirtas papeikimas. Nors nuobauda šiuo metu negaliojanti, tačiau tai rodo, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas. 2020-03-31 buvo surašytas tarnybinis pranešimas už ne jam priklausančio daikto turėjimą. Nuobauda skirta nebuvo, 2021-04-01 buvo apsiribota pokalbiu. Net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje asmuo turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį yra vienodai svarbi.

Skunde nurodoma, kad nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, po ankstesnio lygtinio paleidimo svarstymo tęsė pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą. A. Z. anksčiau nebuvo teistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Pripažįsta padarytas nusikalstamas veikas, palaiko tvirtus ryšius su artimaisiais, laisvėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, turi darbo vietą.

Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas, atliekantis bausmę asmuo – laikytis pataisos namuose nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, vykdyti individualų socialinės reabilitacijos planą. Teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Taikant lygtinį paleidimą, turi būti vertinama aplinkybių visuma, o ne vien tik nuteistąjį teigiamai charakterizuojantys faktai, kad šiuo konkrečiu atveju ir buvo padaryta.

Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju Komisijos nutarime aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių buvimą, kurie leistų teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Teismas mano, kad Komisija lygtinio paleidimo galimybės klausimą nuteistojo atžvilgiu išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, ir padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuteistojo atstovo skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo A. Z. atstovo advokato G. B. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas (nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Laimondas Noreika