- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-15
- Bylos Nr.
- 1S-812-634/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-1-00406-2008-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- A. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iojoje valdyboje 2014 m. kovo 18 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2009-07-27 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. - 10 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia –2008-11-11, bausmės pabaiga 2018-11-11.
Žemesnės instancijos teismas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iojoje valdyboje (toliau – Komisija) 2014 m. kovo 18 d. nutarimu Nr. 95-110 nutarta nuteistajam A. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., nuteistajam neatlikus 4 metų 7 mėnesių 29 dienų (Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2014-03-18) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 16 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog šiuo metu nuteistąjį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė, būtų pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra. Be to, nustatė, jog nėra pagrindo manyti, kad pritaikius lygtinį paleidimą, nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. S. skundu prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad nutartis grindžiama tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. Nepagrįstos nutarties priėmimas sąlygoja nuteistųjų asmenų skaičiaus didėjimą laisvės atėmimo vietose, didina teismų sistemos darbo krūvį, socialinės bei ekonominės baudžiamosios justicijos sąnaudas. Atkreipė dėmesį, kad skirdamas bausmę teismas jau įvertino padarytų veikų sunkumą, ankstesnius teistumus, o sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis bausmės vykdymo paskirtimi ir lygtinio paleidimo tikslais, todėl negali būti smerkiama už ankstesnius teistumus. Skundo autorius taip pat nurodo, jog nesutinka su apylinkės teismo nutartyje nurodyta išvada, jog savo elgesį jis koreguoja tik nuo 2013 m. kadangi drausmine tvarka paskutinį kartą buvo baustas tik 2011 m. Pažymėjo, kad masinio nepaklusimo metu kaip ir kiti nuteistieji reikalavo teisėto atlygio už padarytą darbą. Dėl atsisakymo eiti į kitą būrį nurodė, jog buvo diskriminuojamas, nesuprato kodėl būtent jis buvo siunčiamas į kitą būrį. Taip pat nurodė, jog toleruoja tik sveiką gyvenimo būdą, 3 metus nevartoja alkoholio, todėl šis pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantis veiksnys turėtų būti atmestas. Teigia, kad kasdien jaučiasi nesaugus, gyvena nerime, strese, kadangi pataisos namuose bausmę atlieka dvigubai daugiau asmenų, nei yra numatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Žmogaus Teisių teismo išaiškinimuose. Akcentuoja, jog BVK 157-158 str. nėra numatyta, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo neatliktos bausmės terminą, priešingai, lygtinį paleidimą netikslinga taikyti, kai neatliktos laisvės atėmimo bausmės terminas yra pakankamai mažas. Vadovaujasi Šiaulių probacijos tarnybos raštu, kuriame nurodyta, kad nuteistojo atžvilgiu yra galimybė taikyti intensyvią priežiūrą, todėl prašo suteikti galimybę padėti žmonai rūpinti vaikais, ugdyti jų fizinę – psichinę, socialinę brandą, sudaryti sąlygas saviraiškai, kadangi dar ilgesnis laiko tarpas nematant vaikų gali nulemti negrįžtamas pasekmes tolimesniam vaikų vystymuisi. Pažymėjo, jog žmona augina 4 vaikus, 2 yra iš ankstesnio jo šeimyninio gyvenimo, kadangi sugyventinė juos paliko vaikų namuose, todėl dabartinė žmona juos globoja. Atsižvelgiant į tai, kad tiek žmonai, tiek vaikams reikalinga parama, o paleistas lygtinai galėtų jiems padėti, dirbti, taip pat atlyginti žalą nukentėjusiesiems.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. S. skundas atmestinas.
BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau pažymėtina, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, A. S. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Teismas, svarstydamas ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, privalo spręsti iš visų bylos duomenų visumos: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo laipsnio, taip pat ir neatliktos bausmės dydžio, ankstesnių teistumų ir kt.
Apygardos teismo nuomone, apylinkės teismas, įvertinęs nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, ankstesnius teistumus, jo charakteristiką, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatliktos bausmės dalį, bei visas kitas reikšmingas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam A. S. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė 2014 m. balandžio 2 d. atsiliepimu taip pat nepritaria Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.
Apylinkės teismas pagrįstai įvertino tai, kad R. S. bausmę atlieka už labai sunkaus smurtinio pobūdžio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą (tarpusavio konflikto metu, būdamas neblaivus, peiliu nužudė kitą žmogų). Anksčiau teistas 3 kartus, iš jų 2 kartus už nesunkius kūno sužalojimus, nusikaltimų pobūdis sunkėja. Pirmas fiksuotas smurtinis atvejis – 16 metų. Bausmės atlikimo metu nuteistasis nesielgė nepriekaištingai – 6 kartus pažeidė režimo reikalavimus ir 3 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis (nuobaudos negaliojančios), o 2013-01-23 dėl masinio nepaklusnumo kurstymo jo elgesys buvo svarstytas drausmės komisijos posėdyje, tačiau nuobauda nepaskirta. Apeliantas skunde neginčija dalyvavimo masinio nepaklusnumo kurstyme, todėl pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja tik nuo 2013 m. yra pagrįsti. Socialinio tyrimo išvadose toliau išlieka tie patys kriminogeniniai veiksniai, t. y. teisės pažeidimai, nusikalstamo elgesio istorija, lėšų tvarkymas ir pajamos, emocinė gerovė, kadangi A. S. yra save žalojęs pataisos namuose. Nuteistajam nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (42 balai pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką), o psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, jog nuteistasis stresinių situacijų metu ne visuomet geba išlikti ramus bei kryptingas, o ypač patiriant spaudimą veikti ar išgyvendamas stresines situacijas, kartais per stipriai reaguoja į realų ar įsivaizduojamą stresorių, nusivylimus. Vadovaujantis smurto rizikos įvertinimo metodika HCR – 20, nuteistajam nustatyta artima vidutinei pakartotinio smurtinio nusikalstamumo rizika.
Teismas pažymi, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkią nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.
Nors nuteistasis yra atlikęs privalomą atlikti bausmės dalį, tačiau neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis - 4 metai 7 mėnesiai 29 dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dienai), dar yra labai didelė (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 10 metų). Pažymėtina, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Nuteistasis skunde nesutinka su tuo, jog teismas apskritai vertina likusią bausmės dalį, tačiau šie skundo argumentai nepagrįsti. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus.
Įstatymas nenumato tokios kategorijos – „didelė“ bausmės dalis ar „labai didelė“ bausmės dalis. Tai yra vertinamoji kategorija. Ar likusi bausmės dalis didelė ar ne, teismas įvertina kitų aplinkybių visumoje, kartu atsižvelgdamas ir į bausmės tikslus, tame tarpe ir teisingumo užtikrinimo, nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką bei požiūrį į taikomą valstybės prievartos priemonę. Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo pateiktu tokiu likusios bausmės dydžio vertinimu. Nors A. S. charakterizuojamas teigiamai, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas vidutinis, skatintas 5 kartus, mokėsi, dalyvavo individualiose konsultacijose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau padarytos veikos sunkumas bei pavojingumas, net ir įvertinus teigiamą nuteistojo elgesį pataisos namuose, šiuo metu dar neduoda pagrindo spręsti, jog nuteistasis atliko tokią bausmės dalį, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (LAT nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, o taip pat ir į likusios bausmės bei atliktos bausmės santykį privalu atsižvelgti.
Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos bylos duomenimis, todėl konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas
nutaria:
nuteistojo A. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.