Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės, Vytauto Kursevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Odetai Sakalauskienei,

dalyvaujant ieškovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovei R. K., atsakovei N. G., atsakovės advokatui S. J.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės N. G. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-795-237/2013 pagal Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pareikštą ieškinį N. G., G. B., A. B., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nepilnamečių vaikų nuolatinės globos ir nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, globėjo skyrimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Vaikai iš šeimos buvo paimti net tris kartus ir visus kartus dėl tų pačių priežasčių: girtavimo, valkatavimo, vaikų palikimo be suaugusiųjų priežiūros. N. G. turėjo pakankamai laiko apmąstyti savo elgesį, išspręsti priklausomybės alkoholiui problemą, įsidarbinti, tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią. Visais atvejais, kai būdavo paimami vaikai, tėvams ir ypač atsakovei būdavo aiškinamos galimos tėvų valdžios neįgyvendinimo, piktnaudžiavimo tėvų valdžia pasekmės. Tai turėdavo tik trumpalaikį poveikį. Per trumpą laikotarpį apeliantė buvo įsidarbinus (duomenys neskelbtini) įmonėje, tačiau abu kartus buvo atleista. Galima teigti, kad šiuo metu atsakovė neturi jokių pajamų ir galimybių išlaikyti savo vaikus. Savo vaikus globos namuose atsakovė paskutinį kartą lankė 2013-10-30. Dukros su mama kartais kalbasi telefonu, tačiau jos pačios dažniausiai ir paskambina mamai, o S., per savo gimtadienį, mamos nesulaukė. N. G. nėra pasirengusi vaikų sugrįžimui į šeimą. Jos elgesys vaikų atžvilgiu pasikeisdavo tik vaikus paėmus iš šeimos ir tik trumpam, todėl atsakovė negali užtikrinti vaikų interesų augti saugioje ir stabilioje aplinkoje, dėl savo aplaidumo, įsisenėjusių ydingų įpročių, nepasirengimo auginti, auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Savo amoraliu elgesiu – girtavimu, asocialių asmenų vedžiojimusi į namus, bei girtavimu su jais, matant vaikams, vaikų palikimas nesaugioje aplinkoje, kitų asmenų priežiūrai, daro ypatingą žalą vaikų raidai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovės N. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės N. G. apeliacinio skundo ribose. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Dėl apeliacinio skundo ribų

Nagrinėjamu atveju apeliantė skundžia sprendimą dalyje dėl atsakovei N. G. neterminuotai apribotos motinos valdžios jos dukterų S., R. ir P. atžvilgiu, bei teismo priteisto išlaikymo dydžio, todėl teisėjų kolegija pasisako apeliacinio skundo ribose, dėl kitos sprendimo dalies nepasisako.

Apeliantė pripažįsta, kad nepakankamai rūpinosi savo nepilnametėmis dukterimis, tačiau negali sutikti su teismo sprendime nurodytais teiginiais, kad visiškai nesirūpino savo vaikais ir, kad nėra duomenų, jog padėtis gali keistis. Teismo sprendimą, skirti pačią griežčiausią sankciją, apeliantė laiko nepagrįstu, nes laikino tėvų valdžios apribojimo, pirmosios instancijos teismas net nesvarstė.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d., yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 str. 1 d. nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Taigi, esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą, termino aspektu, nustatyti. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai.

Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad atsakovė N. G. eilę metų nevykdė pareigos prižiūrėti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, sudaryti palankias sąlygas vaikams augti ir visapusiškai bei harmoningai vystytis, tai yra nevykdė ir nevykdo CK 3.155 straipsnyje ir 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatytų tėvų pareigų savo vaikams. Atsakovė už tėvų valdžios nepanaudojimą ar netinkamą panaudojimą administracine tvarka nuo 2005 m. bausta 11 kartų (1 t., 23-29 b. l.). Dėl girtavimo, nesirūpinimo vaikais atsakovės šeima 2000 m. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Iš seniūnijos pažymų, buities tyrimo aktų, atsakovės paaiškinimų, bei kitų įrodymų matyti, kad atsakovė dažnai girtauja, jos namuose lankosi asocialūs asmenys, ji nesirūpina vaikais, juos palieka vienus arba savo mamai, namuose trūksta tvarkos, švaros, ji ne kartą įspėta dėl vaikų nepriežiūros, raginama keistis savo gyvenimo būdą, tačiau į įspėjimus atsakovė nereaguoja, savo gyvenimo būdo nekeičia (1 t. b. l. 34-54, 56, 57-62, 66-69, 71-74, 76, 81-90, 95-110, 112-116, 119-122, 124, 127-128, 131-147, 2 t. b. l. 1-5, 7-12, 15). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovė N. G. vengia atlikti savo kaip motinos pareigą rūpintis savo nepilnamečiais vaikais ir stengtis, kad jie augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje, kad nuolat daro administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos skiriamos administracinės nuobaudos, nesirūpina savo vaikų vystymusi ir sveikata, nesirūpina jų ugdymu, nuolat girtaudama atsakovė daro ypatingą žalą savo nepilnamečių vaikų auklėjimui. Remiantis išdėstytu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės N. G. atžvilgiu turi būti apribota tėvų valdžia, yra visiškai pagrįsta ir teisėta. Leistinų įrodymų, kurie paneigtų byloje nustatytas aplinkybes, apeliantė nepateikė.

Apeliantė nesutinka su griežčiausios sankcijos – neterminuoto motinos valdžios apribojimo jai skyrimu ir prašo svarstyti galimybę skirti laikiną motinos valdžios apribojimą.

Pagal CK 3.181 str. 2 d. laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Minėta, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III § 78). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė ir pareiga, atsižvelgiant į vaiko interesus. Kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais.

Nors šioje byloje yra įrodymų, kurių iš esmės nepaneigė ir atsakovė – apeliantė N. G., kad atsakovė darė žalą savo nepilnamečių vaikų raidai, tačiau byloje yra duomenų, kad atsakovė su dukromis R. ir S., esančiomis vaikų globos namuose pagal galimybes bendrauja, dažnai susiskambina, domisi jų pasiekimais, jas lanko. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovė nuosekliai teigė, jog jai rūpi vaikai, juos myli. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliantė patvirtino, kad yra susiradusi virėjos padėjėjos darbą (duomenys neskelbtini), yra pasiryžusi dirbti, įrodyti, jog gali pasirūpinti savo vaikais. Apeliantė teigia, kad buitis yra sutvarkyta, gyvena 2 kambarių bute, pakeisti plastikiniai langai, turi nusipirkusi malkų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgia į atsakovės ketinimą pakeisti savo gyvenimo būdą, tam skiriamas pastangas, į motinos norą, kad dukros augtų šeimoje, taip pat į tai, kad atsakovės ir jų dukterų ryšiai nėra nutrūkę, apklaustos teismo posėdyje apeliantės dukros taip pat patvirtino, kad ilgisi savo namų, mamos, kad ją myli. Teisėjų kolegija pastebi, kad padėtis, po priimto skundžiamo sprendimo, dėl apeliantės požiūrio į vaikų auklėjimą ir auginimą namuose, atsakomybę už vaikus, keičiasi. Todėl esant tokioms faktinėms aplinkybėms negalima daryti išvados, kad padėtis dėl vaikų priežiūros ir auklėjimo negali pasikeisti. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs įrodymų visetą, konstatuoja, kad šiuo atveju yra galimybės N. G. pakeisti savo elgesį ir gyvenimo būdą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio bylose itin svarbu yra tinkamai įvertinti geriausius vaiko interesus. Remiantis EŽTT jurisprudencijos standartais, geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo, kad šeima yra ypač netinkama), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų. Teismas, spręsdamas įvairių susidūrusių interesų teisingos pusiausvyros nustatymo klausimą, turi atlikti gilų visos šeimos situacijos tyrimą ir išnagrinėti daugelį faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobūdžio veiksnių, atlikti proporcingą ir pagrįstą kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimą ir rodyti nuolatinį rūpestį, siekiant nustatyti, koks sprendimas būtų geriausias vaikui (žr. Y. C. v. United Kingdom, no. 4547/10, 13 March 2012,§ 138, mutatis mutandis, Neulinger and Shuruk (GC), no. 41615/07, 6 July 2010, § 139 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas, reglamentuodamas vaikų teises ir pareigas, nustatė, kad sprendžiant bet kokį su vaiku susijusį klausimą, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai ir priimant sprendimą į jo norus turi būti atsižvelgta tiek, kiek tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Byloje nustatyta, kad trečią kartą iš N. G. vaikai buvo paimti 2013 m. balandžio mėn. R. ir S. apgyvendintos Raseinių vaikų globos namuose, o P. globėja šiuo metu paskirta vaiko močiutė J. B.. Mergaitės R. ir S. iš šeimos paimtos jau būdamos pakankamai didelio amžiaus – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų, tačiau akivaizdu, kad jų perdavimas valstybės globai sukėlė joms itin daug neigiamų emocijų dėl pasikeitusios gyvenamosios aplinkos, gyvenimo būdo, drausmės, kontrolės, ugdymo įstaigos ir pan. Minėta, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teisėjų kolegija išklausė tiek R., tiek S. nuomonių. Abi apeliantės dukros išreiškė aiškų norą gyventi kartu su savo motina. Teismo posėdžio metu mergaitės nurodė, kad su mama bendrauja, labai norėtų grįžti gyventi į namus kartu su mama. Mergaičių nurodytos aplinkybės, teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad dukras ir motiną sieja emocinis ryšys, noras gyventi kartu. Mergaitės patvirtino, jog žinančios priežastis, kodėl jos šiuo metu yra vaikų globos namuose, tačiau įsitikinusios, kad mama yra pasirengusi pakeisti gyvenimo būdą ir susigrąžinti jas į šeimą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju ribojant motinos valdžią analizuotinas apeliantės santykis su pačia jauniausia jos dukra P. ir pastangomis įgyvendinti motinos valdžią jos atžvilgiu. Teisėjų kolegija pirmiausia vertina tai, kad jauniausiai apeliantės dukrai P., gim. (duomenys neskelbtini), greit bus (duomenys neskelbtini). Tokio amžiaus vaikas dar negali suformuluoti savo pažiūrų sprendžiamu klausimu bei būti išklausytu. Šiuo metu P. globėja yra jos močiutė J. B., kuri tinkamai ir rūpestingai atlieka savo pareigas. Teisėjų kolegija vertina į tai, kad duktė P., beveik nuo pat gimimo augo pas gimines, tarp globėjos, kuri yra močiutė, ir mergaitės yra užsimezgęs glaudus tarpusavio ryšys, giminiškas prisirišimas, kurio nėra tarp mergaitės ir jos biologinės motinos. Šiuo atveju svarbus aspektas, kad mergaitė auga močiutės šeimoje, priešingai, nei dvi jos seserys valstybės globoje. Apeliantė pripažino, kad paskambina močiutei ir pasidomi P. gyvenimu, tačiau jokių konkrečių veiksmų, siekiant susigrąžinti jauniausią dukrą, nėra ėmusis. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad apeliantė nėra pakankamai motyvuota bei nerodo iniciatyvos susigrąžinti jauniausią dukrą P.. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu apeliantės prašymo, dėl motinos valdžios apribojimo pakeitimo dukters P. atžvilgiu, tenkinti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas faktiškai nutraukia motinos ir vaikų ryšius, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik kraštutiniu atveju. Bylos duomenų analizė teisėjų kolegijai leidžia tikėti, kad laikinai apribojus motinos valdžią, atsakovė galbūt labiau stengsis pasikeisti ir susigrąžinti vaikus į šeimą. Esant duomenų, kad motinos padėtis gali pasikeisti, neterminuoto tėvų valdžios apribojimo taikymas būtų neproporcinga priemonė, kadangi tokiu atveju vaikai galėtų būti įvaikinti, o tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tada, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 str. 2, 6 d.). Todėl teisėjų kolegija mano, kad tikslingiau susidariusioje situacijoje taikyti ne neterminuotą, o laikiną motinos valdžios apribojimą. Teisėjų kolegija kartu nurodo, kad teismo sprendimas dėl laikino tėvų valdžios apribojimo nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl motina gali kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių jis nustatytas (CK 3.182 straipsnio 3 dalis). Dėl šios priežasties nėra nustatomas ir laikino apribojimo terminas, tačiau tai nereiškia tėvo valdžios apribojimo neterminuotumo prezumpcijos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir faktus, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies patenkinti atsakovės skundą ir pirmosios instancijos teismo nustatytą apeliantei neterminuotą motinos valdžios apribojimą dukroms R. ir S., pakeisti į laikiną, kadangi taikytas apribojimas faktiškai pažeidžia mergaičių teises bei interesus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 18 str. 1 d., CK 3.155 str., Vaiko teisių pagrindų įstatymo 3 str., 4 str. 7 p. bei to paties įstatymo 11 str. įtvirtintos principinės vaiko teisių apsaugos nuostatos dėl prioritetinės tėvų pareigos užtikrinti vaikų teises ir interesus. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 str.), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Šis atsakomybės už vaiko teisių apsaugą pasidalijamas tarp tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir valstybės visų pirma turi būti įgyvendinamas per valstybės teikiamą pagalbą tėvams, kad šie deramai atliktų savo pareigas. Planuodama ir teikdama paslaugas šeimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę visų pirma augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Teisėjų kolegija pažymi, kad laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti neapibrėžtas, todėl teismas kartu su vaiko teisių apsaugos srityje veikiančiomis institucijomis turi nustatyti aiškų veiksmų planą, kokių priemonių apeliantė turėtų imtis, kad, situacijai pasikeitus, ji galėtų kreiptis dėl motinos valdžios apribojimo panaikinimo ir susigrąžinti vaikus. Teismo nuomone, visų pirma, iniciatyva pradėti medikamentinį gydimąsi nuo alkoholio vartojimo, dirbti, gauti pajamas, keisti gyvenimo būdą, aktyviai dalyvauti socialinių paslaugų programose, išskirtinai priklauso pačiai apeliantei. Tačiau tokio pobūdžio bylose kompetentingos institucijos privalo sudaryti paslaugų šeimai teikimo planą, ar į šį planavimo procesą būtina įtraukti ne tik motiną, bet ir vaikus, turi nuspręsti kompetentingos institucijos. Kaip pažymėta pirmiau, geriausius vaiko interesus pirmiausia turi užtikrinti tėvai, tačiau šiems stokojant įgūdžių ir galimybių, pagalbą turi suteikti valstybė. Tuo atveju, jei per laikino motinos valdžios apribojimo laiką motina nesiims pakankamų priemonių, ieškovui išlieka teisė, ginant vaikų interesus, kreiptis į teismą dėl nuolatinio motinos valdžios apribojimo.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, keičia skundžiamą Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimo dalį dėl neterminuoto motinos N. G. valdžios apribojimo vaikų R. ir S. atžvilgiu (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl priteisto išlaikymo dydžio

Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams tėvai turi teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio, turi nustatyti turtinę tėvų padėtį ir jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (CK 3.192 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Minėtas kriterijus nėra imperatyvus ir jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos.

Apeliacinio skundo argumentus, dėl priteisto kiekvienam vaikui 400 Lt dydžio išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, neįvertinus apeliantės turtinės padėties, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais. Teisėjų kolegija pažymi, kad sunki materialinė padėtis, į kurią atsakovė pateko dėl savo nerūpestingų veiksmų, gerai moralei prieštaraujančio elgesio, negali sąlygoti visišką nusišalinimą nuo pareigos išlaikyti savo dukras vykdymo. Atsakovės neatsakingas elgesys negali būti pagrindas atleisti ją nuo būtino jos dukrų poreikiams užtikrinti išlaikymo teikimo. Apeliantė yra sveika, darbingo amžiaus, todėl turėtų imtis visų jai prieinamų priemonių susirasti darbą, kuris suteiktų jai galimybę gauti pastovias pajamas. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė privalo imtis visų būtinų veiksmų ir išnaudoti visas galimybes savo turtinei padėčiai pagerinti. Tokį atsakovės neveikimą kolegija vertina kaip nepateisinamą atsakomybės dėl vaikų išlaikymo ir būtinų sąlygų jam vystytis sudarymo vengimą.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimą dalyje dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovės N. G. atžvilgiu pakeisti ir išdėstyti ją taip:

Laikinai apriboti motinos valdžią N. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vaikų S. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.