- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-04
- Bylos Nr.
- 1S-728-376-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ryšardas Skirtunas
- Pareiškėjas
- V. G.
- Kategorijos
viešame teismo posedyje išnagrinejo Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009-08-14 nutarties, kuria iš dalies tenkintas pareiškejos V. G. skundas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustate:
Vilniaus rajono apylinkes teismas 2009 m. rugpjucio 14 d. nutartimi tenkino pareiškejos V. G. skunda ir Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos 2009-07-28 nutarima panaikino. Teismas nutartyje pažymejo, kad iš skundo medžiagos teismui nežinoma, ar yra Z. T. veikoje nusikalstamos veikos požymiai, numatyti LR BK 145 str. 1 d. ar 2 d., 155 str., 187 str. 1 d. ar 284 str. 2 d. Jeigu Z. T. padaryti veiksmai pažeide viešaja tvarka ar žmoniu rimti, tai neaišku, ar šie veiksmai padaryti sistemingai, jie ibaugino pareiškeja, jie buvo intensyvus, kiek laiko truko ar trikde visuomenes rimti ar tvarka. Atlikus ikiteismini tyrima galima bus Z. T. veiksmus, padarytus 2009-05-15 teisiškai ivertinti ar juose nera nusikalstamu veiku požymiu, ar jie yra, ir jeigu taip, tai kokiam baudžiamojo kodekso straipsniui atitinka. Atlikus ikiteismini tyrima galima bus Z. T. veiksmus, padarytus 2009-05-15 teisiškai ivertinti ar juose nera administracines teises pažeidimo požymiu, ar jie yra, ir jeigu taip, tai kokiam administraciniu teises pažeidimu kodekso straipsniui atitinka.
Šalies argumentai
Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas skundžia Vilniaus rajono apylinkes teismas 2009 m. rugpjucio 14 d. nutarti. Skundu prašo panaikinti skundžiama nutarti ir priimti nauja sprendima: atmesti V. G. skunda ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos prokuroro 2009-07-28 nutarima. Skunde nurodoma, kad LR BPK 168 str. 1 d. numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigunas atsisako pradeti ikiteismini tyrima tuo atveju, kai yra aiškios LR BPK 3 str. 1 d. numatytos aplinkybes. LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatyta aplinkybe del kurios procesas negalimas – jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK VTS Prevencijos poskyrio tyrejas, tikslindamas pareiškime nurodytas aplinkybes nustate, kad viešoji tvarka ir rimtis nebuvo pažeista – pašaliniai asmenys – G. G. ir J. L. girdejo šukavimus, taciau paties konflikto nemate, konflikto vietoje nebuvo, del konflikto ju rimtis nesutriko, kiti asmenys ju konflikto nemate ir negirdejo. Taigi nors konfliktas ivyko viešoje vietoje, taciau viešoji tvarka ir rimtis pažeista nebuvo, be to, Z. T. veiksmai nebuvo nukreipti i viešosios rimties ar tvarkos trikdyma. Veika atitinka LR BK 284 str. numatyta veika kuomet veiksmai buna nukreipti i viešosios tvarkos pažeidima (LAT kasacine byla Nr. 2K-216/2007). Kadangi konfliktas kilo del asmeniniu santykiu aiškinimosi – del nukirstu medžio šaku, tai rodo, kad Z. T. veikoje nera šios nusikalstamos veikos požymiu.
Prokuroras pažymi, kad LR BK 145 str. numatyta veika pasireiškia realiu grasinimu asmeniui ji nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikata, t.y. tokiu grasinimu, kuris gali buti realizuotas: nukentejusysis pagal grasinimo išraiška ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai igyvendintas (LAT kasacine byla Nr. 2K-496/2005). Tarp Z. T. ir V. G. vykes konfliktas buvo žodinis ir nebuvo jokiu aplinkybiu, leidžianciu manyti, kad pykcio metu išsakyti grasinimai gali buti ivykdyti. LR BK 145 str. 2 dalyje numatyta nusikalstama veika – žmogaus terorizavimas, pasireiškia grasinimu susprogdinti, padegti ar padaryti kitokia pavojinga gyvybei, sveikatai ar turtui veika arba sistemingu bauginimu naudojant psichine prievarta. Veika pasireiškia žmogaus bauginimu, kalte – tiesiogine tycia. Z. T. nesieke ibauginti V. G., o aiškinosi su ja santykius – žodžiu konfliktavo del nukirstu medžio šaku, konfliktas buvo vienkartinis, todel Z. T. veiksmu negalima vertinti kaip sistemingu ir todel jo veikoje nera šio nusikaltimo požymiu.
Teismo posedžio metu prokurore praše skunda patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skundas tenkintinas.
Vilniaus rajono apylinkes teismo nutartyje nurodoma, jog atlikus ikiteismini tyrima bus galima Z. T. veiksmus teisiškai ivertinti, ar juose nera administracinio teises pažeidimo požymiu, ir jei taip, tai kokiam straipsniui šie veiksmai atitinka. Ikiteisminio tyrimo ir baudžiamojo proceso paskirtis yra visai kita. Kaip teisingai pažymeta prokuroro skunde, baudžiamojo proceso paskirtis yra išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas. (LR BPK 1 str.) Ikiteisminis tyrimas nera atliekamas tam, kad butu nustatyta, ar asmens veiksmuose nera administracines teises pažeidimo požymiu.
Nors skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad jeigu Z. T. padaryti veiksmai pažeide viešaja tvarka ar žmoniu rimti, tai neaišku, ar šie veiksmai padaryti sistemingai, jie ibaugino pareiškeja, buvo intensyvus, kiek laiko truko, ar trikde visuomenes rimti ar tvarka, taciau pažymetina, jog iš ikiteisminio tyrimo medžiagos yra visiškai aišku, jog Z. T. veiksmai nesutrikde visuomenes rimties ar tvarkos. Pašaliniai asmenys, t.y. G. G. ir J. L. paaiškino, jog girdejo šukavimus, bet paties konflikto nemate, konflikto vietoje nebuvo, del konflikto ju rimtis nesutriko, Mickeviciaus gatves gyventojai nepateike jokios informacijos apie konflikta, taigi visuomenes rimtis ar tvarka nebuvo pažeistos. Viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškia nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimu. Šiai nusikalstamai veikai inkriminuoti yra butini padariniai – visuomenes rimties arba tvarkos sutrikdymas. Visuomenes rimties sutrikdyma kaip pasekme gali rodyti tai, kad prieš asmeni buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonems buvo sukeltas didelis išgastis ar kilo sumaištis, aplinkiniai pasijuto šiurkšciai pažeminti ar šokiruoti ar pan. Visuomenes tvarkos sutrikdyma gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmoniu poilsis ar darbas, padaryta žymi materialine žala, sutrikdyta normali imoniu ar istaigu veikla, sustabdytas eismas ar pan. Kaip matyti iš teismui pateiktos ir išanalizuotos medžiagos, del Z. T. veiksmu nekilo šie padariniai. Tarp V. G. ir Z. T. kilo konfliktas del nupjautu medžiu šaku, draskiusiu Z. T. garažo stoga. Taigi, Z. T. veiksmai buvo nukreipti ne i viešosios tvarkos ar rimties sutrikdyma, o vyko del tarpusavio santykiu aiškinimosi. Taigi Z. T. veiksmuose nera nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str., požymiu.
Vilniaus rajono apylinkes teismo nutartyje nurodyta, kad skunduose V. G. pabrežusi, jog Z. T. sistemingai ja baugino, naudodamas psichine prievarta. Taciau šis teiginys neparemtas jokiais duomenimis. Priešingai, iš išanalizuotos bylos medžiagos matyti, kad Z. T. nesieke ibauginti V. G., o aiškinosi su ja santykius – žodžiu konfliktavo del nukirstu medžio šaku, ir šis konfliktas buvo vienkartinis, todel Z. T. veiksmu negalima vertinti kaip sistemingu, del ko nera jokio pagrindo teigti, kad Z. T. veiksmai atitinka žmogaus teorizavimo veika, numatyta LR BK 145 str. 2 d. LR BK 145 str. 1 d. numatyta atsakomybe už grasinima nužudyti žmogu ar sunkiai sutrikdyti jo sveikata su butina salyga – jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali buti ivykdytas. Iš ištirtos bylos medžiagos matyti, kad tarp Z. T. ir V. G. vykes konfliktas buvo žodinis, turejo konkrecia priežasti – del nukirstu medžio šaku ir nebuvo jokiu aplinkybiu, leidžianciu pagristai teigti, kad konflikto metu išsakyti grasinimai gali buti ivykdyti. O tam, kad butu galima inkriminuoti šia nusikalstama veika, butina nustatyti, kad pagal grasinimo išraiška ir kitas aplinkybes nukentejusysis turi pagrindo galvoti, kad grasinimas bus realiai igyvendintas. Be to, iš išanalizuotos medžiagos matyti, kad V. G. 2009-06-22 buvo pateikusi patikslinima, kuriame aiškiai nurode, jog 2009-05-15 konflikto metu jokiu realiu grasinimu nebuvo. Taigi Z. T. veiksmuose nera nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str., požymiu.
Pagal LR BPK 3 d. 1 d. 1 p. ikiteisminis tyrimas negali buti pradetas, o pradetas turi buti nutrauktas, jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Nusikaltimai, numatyti LR BK 155 str. 1 d., 187 str. 1 d., priklauso privataus kaltinimo bylu kategorijai ir ikiteisminis tyrimas del ju neatliekamas (LR BPK 407 str.), išskyrus pagrindus, numatytus LR BPK 409 str. Nagrinejamu atveju pagrindu, numatytu LR BPK 409 str., nera. Kaip matyti iš išanalizuotos bylos medžiagos, V. G. išaiškinta teise kreiptis i teisma privataus kaltinimo tvarka.
Rezoliucinė dalis
nutare:
tenkinti prokuroro skunda.
Panaikinti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2009-08-14 nutarti ir priimti del skundo nauja sprendima: atmesti V. G. skunda ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkes prokuraturos 2009-07-28 nutarima.
Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.