- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-22
- Bylos Nr.
- e2A-470-896/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01805-2017-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Domas“, Valstybės įmonei Registrų centras
- Ieškovas
- K. B.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Domas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Domas“, Valstybės įmonei Registrų centras dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą panaikinimo bei Valstybės įmonės Registrų centras sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo įregistruoti nuosavybės teises.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje ginčas kilo dėl statinių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas prašė teismo pripažinti neteisėta ir panaikinti atsakovės UAB „Domas“ vienašališkai 2015-09-10 surašytą Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1; panaikinti VĮ Registrų centras Kauno filialo 2016-11-08 sprendimą Nr. (3.4.5) KAS-1476 ir VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016-12-13 sprendimą Nr. cspr1-283, bei įpareigoti VĮ Registrų centras iš esmės išspręsti klausimą pagal jo 2016-10-27 pateiktą prašymą - panaikinti UAB „Domas“ vardu atliktą statinių (automobilių stovėjimo aikštelės, pažymėtos plane b1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); tvoros, plane pažymėtos t1, ir vartų, plane pažymėtų t2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kanalizacijos šulinio, plane pažymėto k1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) teisinę registraciją ir įregistruoti jo, t. y. ieškovo K. B., nuosavybės teises į žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausinius (automobilių stovėjimo aikštelę, pažymėtą plane b1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); tvorą, plane pažymėtą t1, ir vartus, plane pažymėtus t2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kanalizacijos šulinį, plane pažymėtą k1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))).Ieškovas K. B. 2017-01-27 ieškinyje nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas - garažas, esantis (duomenys neskelbtini) Kauno raj. Prie minėto pastato buvo suformuotas 0,2231 ha žemės sklypas, kuriuo jis naudojosi 2004-07-12 sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu. 2009 m. į nurodytą žemės sklypą buvo atkurtos nuosavybės teisės D. F. ir R. R.. Naujieji žemės sklypo savininkai 0,2231 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Kauno raj., pažeisdami jo, kaip pastato-garažo savininko, pirmumo teisę jį įsigyti, 2014-09-18 pardavė UAB „Domas“. Gindamas pažeistas savo teises, ieškovas pareiškė ieškinį teisme dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-09-30 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-611/2016, perkėlė ieškovui visas pirkėjo teises ir pareigas pagal 2014-09-18 D. F. ir R. R. bei UAB „Domas“ sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį. Tapęs teisėtu 0,2231 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno raj., savininku, ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl nuosavybės teisių įregistravimo. Gavęs Nekilnojamojo turto registro išrašą sužinojo, kad atsakovė UAB „Domas“, tuo metu kai buvo anksčiau minėto žemės sklypo savininku, įregistravo savo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo priklausinius - automobilių stovėjimo aikštelę, pažymėtą plane b1, tvorą, plane pažymėtą t1, ir vartus, plane pažymėtus t2, taip pat kanalizacijos šulinį, plane pažymėtą k1. Atsakovė tai padarė 2015-09-10 užpildytos Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu.Ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centras Kauno filialą prašydamas panaikinti UAB „Domas“ vardu atliktą ginčo statinių (automobilių stovėjimo aikštelės; tvoros ir vartų; kanalizacijos šulinio) registraciją bei įregistruoti jo nuosavybės teises į nurodytus statinius, kaip į jam priklausančio žemės sklypo priklausinius, tačiau VĮ Registrų centras Kauno filialas 2016-11-08 sprendimu Nr. (3.4.5) KAS-1476, o vėliau VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2016-12-13 sprendimu Nr. cspr1-283, jo prašymą atmetė. Atsakovės UAB „Domas“ 2015-09-10 užpildyta ir VĮ Registrų centras pateikta Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 yra neteisėta, joje yra nurodyti akivaizdžiai neteisingi duomenys, dėl ko ji turi būti panaikinta. UAB „Domas“ nėra ginčo statinių statytojas, nes automobilių stovėjimo aikštelė, tvora ir vartai buvo pastatyti dar 1970 m., o kanalizacijos šulinys pastatytas 2006 m. UAB „Domas“ buvo įsteigta tik 1991-10-23, todėl tikrai nėra ir negali būti automobilių stovėjimo aikštelės, tvoros ir vartų statytoja. Kanalizacijos šulinio UAB „Domas“ taip pat nepastatė, nes jau nuo 2004 m. ginčo žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) Kauno raj., išimtinai naudojosi tik ieškovas, būtent jo įmonės darbuotojai kanalizacijos šulinį įrengė 2006 m. Nurodydama save kaip statytoją, UAB „Domas“ pažeidė statybos procedūras reglamentuojančius teisės aktus, dėl ko 2015-09-10 užpildyta ir VĮ Registrų centras pateikta Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 yra neteisėta ir turi būti panaikinta.Panaikinus minėtą deklaraciją, turi būti pripažinti neteisėtais ir panaikinti VĮ Registrų centras Kauno filialo 2016-11-08 sprendimas Nr. (3.4.5) KAS-1476 ir VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016-12-13 sprendimas Nr. cspr1-283, bei įregistruotos ieškovo nuosavybės teisės į ginčo statinius (automobilių stovėjimo aikštelę; tvorą ir vartus; kanalizacijos šulinį), kaip į ieškovui priklausančio žemės sklypo priklausinius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino neteisėta ir panaikino atsakovės UAB „Domas“ vienašališkai 2015-09-10 surašytą Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1; kitoje dalyje ieškinį atmetė; priteisė ieškovui K. B. iš atsakovės UAB „Domas“ dalį patirtų bylinėjimosi išlaidų - 31,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio už pirmąjį ieškinio reikalavimą ir 750,00 Eur advokatės teisinei pagalbai apmokėti; priteisė valstybės naudai lygiomis dalimis iš ieškovo K. B. ir atsakovės UAB „Domas“ teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas po 6,14 Eur iš kiekvieno.Teismas nustatė, kad ginčo statiniai - automobilių stovėjimo aikštelė; tvora ir vartai; kanalizacijos šulinys - yra įrengti 0,2231 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) Kauno raj. Minėtas žemės sklypas 2004-07-12 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N52/2004-0053 pagrindu buvo išnuomotas K. B. individualiai įmonei, kurios teisių ir pareigų perėmėjas po nurodytos įmonės likvidavimo yra ieškovas K. B.. Pagal minėtos Valstybinės žemės nuomos sutarties 5 p. tik nuomininkui (K. B. individualiai įmonei) buvo suteikta teisė statyti statinius ir įrenginius, reikalingus vystyti tai pačiai veiklai, kurių eksploatavimui yra išnuomotas žemės sklypas. Jokiems kitiems asmenims tokia teisė suteikta nebuvo.2014-09-18 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. IR-9327 pardavėjai - D. F. ir R. R. pardavė pirkėjui - UAB „Domas“ 0,2231 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Kauno raj., tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-09-30 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-611/2016, perkėlė K. B. visas pirkėjo teises ir pareigas pagal D. F. ir R. R. (pardavėjų) su UAB „Domas“ (pirkėju) 2014-09-18 sudarytą Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. IR-9327. Ieškovui K. B. nuosavybės teisė į 0,2231 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Kauno raj., perėjo nuo Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. IR-9327 sudarymo dienos – 2014-09-18.Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad ieškovas K. B. nuo 2004-07-12 iki 2014-09-18 buvo vienintelis teisėtas 0,2231 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno raj., naudotojas ir valdytojas pagal Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N52/2004-0053, o nuo 2014-09-18 jis buvo ir yra vienintelis teisėtas minėto žemės sklypo savininkas pagal 2014-09-18 Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. IR-9327.Teismas konstatavo, kad UAB „Domas“ neatitinka Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje reikalavimų keliamų statytojui – jis jau nuo 2004-07-12 (t. y. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N52/2004-0053 tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir K. B. individualios įmonės sudarymo) nėra ir nuo minėto momento (nuo 2004-07-12) niekada nebuvo, teisėtas 0,2231 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno raj., savininkas, taip pat jo nevaldė ir nenaudojo jokiais kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (nuomos teise, panaudos teise, uzufrukto teise ar pan.). Dėl to, atsakovė UAB „Domas“ neturėjo teisės 2016-09-10 užpildyti ir pateikti VĮ Registrų centras Kauno filialui ginčijamos Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, nes neatitiko statytojui keliamų privalomųjų reikalavimų. Atsakovė pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies reikalavimus, todėl Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą teismas pripažino neteisėta ir naikintina (Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 24 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos CK 1.80 straipsnio 1 dalis).Teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Domas“ buvo teisėta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Kauno raj., naudotoja ir valdytoja (žemės sklypas jai buvo išnuomotas) iki 2004-07-12, atsakovė turėjo teisę teisės aktų nustatyta tvarka įteisinti tame žemės sklype pastatytus statinius (jeigu ji tokius statinius buvo pastačiusi ar perėmusi tokių statinių ankstesnio statytojo teises). 2014-09-18 sudarytos Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. IR-9327 pagrindu UAB „Domas“ kurį laiką (nuo 2014-09-18 iki 2016-09-30) formaliai buvo įregistruota 0,2231 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno raj., savininku ir naudojosi visomis žemės sklypo savininkui suteikiamomis teisėmis, Pirkimo-pardavimo sutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-30 nutartimi buvo pripažinta sudaryta neteisėtai ir nesąžiningai, visos jos pagrindu atsiradusios pirkėjo teisės ir pareigos buvo perkeltos ieškovui K. B. nuo tokios sutarties sudarymo momento 2014-09-18. Todėl minėtu laikotarpiu atsakovės UAB „Domas“ atlikti jokie veiksmai negali būti laikomi teisėtais, negali būti laikomos teisėtomis ir ginamos tuo laikotarpiu atsakovės nesąžiningai įgytos teisės.Teismas nurodė, kad pripažinus atsakovės UAB „Domas“ 2016-09-10 užpildytą ir pateiktą VĮ Registrų centras Kauno filialui Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 neteisėta ir ją panaikinus, tai savaime yra pagrindas išregistruoti minėtos Deklaracijos pagrindu įregistruotus nekilnojamojo turto objektus iš Nekilnojamojo turto registro bei išregistruoti į tokius objektus įregistruotas visas daiktines teises. Todėl ieškovo reikalavimą panaikinti VĮ Registrų centras Kauno filialo 2016-11-08 sprendimą Nr. (3.4.5) KAS-1476 ir VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016-12-13 sprendimą Nr. cspr1-283 pripažino pertekliniu, nes ir nepanaikinus nurodytų sprendimų, kils ieškovo siekiamos teisinės pasekmės - UAB „Domas“ vardu atlikta ginčo statinių teisinė registracija bus panaikinta. Teismas pažymėjo, kad negali būti patenkintas ieškovo reikalavimas įpareigoti VĮ Registrų centras atlikti veiksmus ir įregistruoti jo nuosavybės teises į ginčo statinius - automobilių stovėjimo aikštelę; tvorą ir vartus; kanalizacijos šulinį. Ieškovas, 2016-10-27 kreipdamasis į VĮ Registrų centras su prašymu įregistruoti jo nuosavybės teises į ginčo statinius - automobilių stovėjimo aikštelę; tvorą ir vartus; kanalizacijos šulinį, nepateikė dokumento, patvirtinančio K. B. nuosavybės teisių į ginčo statinius - automobilių stovėjimo aikštelę; tvorą ir vartus; kanalizacijos šulinį - atsiradimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-611/2016 negali būti laikoma pagrindu įregistruoti ieškovui nuosavybės teises į ginčo statinius (automobilių stovėjimo aikštelę; tvorą ir vartus; kanalizacijos šulinį), nes nurodytame teismo sprendime nėra pasisakyta dėl tokių statinių priklausomybės vienam ar kitam asmeniui, ginčo statiniai nurodytame teismo sprendime apskritai neminimi.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Domas“, atstovaujama advokato Rimvydo Kairio, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo, priimto civilėje byloje Nr. e2-6138-950/2017, dalį, kuria buvo nutarta pripažinti neteisėta ir panaikinti atsakovės UAB „Domas“ vienašališkai 2015-09-10 surašytą Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 bei netenkintas prašymas dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimti naują sprendimą - ieškovo K. B. ieškinį atmesti pilna apimtimi ir priteisti iš ieškovo K. B. 1 331,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas netinkamai aiškino ir taikė Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ materialinę teisės normą. Iš pateiktos Namų valdos techninės apskaitos bylos, iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų matyti, kad ginčo statiniai (automobilių stovėjimo aikštelės, pažymėtos plane b1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); tvoros, plane pažymėtos t1 ir vartų, plane pažymėtų t2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra pastatyti 1970 metais, o kanalizacijos šulinys, plane pažymėtas k1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatytas 2006 m. Deklaracija apie statybos užbaigtumą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pateikta 2015-09-10, todėl deklaracija apie statybos užbaigimą buvo surašyta ne naujai pastatytiems statiniams, o statiniams, kurie stovėjo nuo 1970 ir 2006 metų, t. y. deklaracija surašyta seniai pastatytam turtui. Ginčijama Deklaracija surašyta 2015-09-10, todėl sprendžiant dėl jos teisėtumo, taikytini jos surašymo metu galioję teisės aktai. Ginčijamos deklaracijos surašymo metu galiojo Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828. Minėto įsakymo 8.3 punkte nustatyta, jog Deklaracija apie statybos užbaigimą (toliau - Deklaracija) - statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo, paveldėtojo (toliau - Statytojas) pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus Reglamento 8.2 punkte nurodytus) užbaigti ar statinio(patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 8.3 punktu, deklaraciją apie statybos užbaigimą gali užpildyti ir statinio savininkas. Vadovaujantis Reglamento 8.3 punktu, Reglamente vartojama sąvoka „Statytojas“ taikoma ir statinio savininko atžvilgiu, t. y. ir statinio savininkas gali pateikti Deklaraciją. Teismas neobjektyviai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir neišsprendė byloje padarytų išvadų ir faktų prieštaros, priimdamas sprendimą neatsižvelgė į teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus. Atsakovė teismui pateikė įrodymus apie tai, kad VĮ Registrų centras prieš registruojant ginčo objektus atliko kadastrinių matavimų tikslinimą. Nekilnojamojo turto registro centras nenustatė jokių pažeidimų, nematė kliūčių paviešinti atsakovės turimą nuosavybės faktą pagal pateiktą atsakovės pasirašytą deklaraciją, tačiau teismas šių įrodymų nevertino. Teismas ginčo statiniams privalėjo taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimą Nr. 278, kuriuo patvirtintas „Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ir pastatytus iki 1991-07-25 sąrašas“, kadangi statiniai yra pastatyti iki 1991-07-25. Minėto sąrašo 6 punktu yra numatyti dokumentai, patvirtinantys statybos teisėtumo faktą. Vienas iš jų, nustatytas 6.9 punkte, yra Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą. Minėti ginčo objekto inventorizavimo dokumentai taip pat statybos užbaigimo deklaracija patvirtina, kad atsakovė buvo ir yra statinių savininkė, kad minėtas Nutarimas reguliuoja ginčo statinių įteisinimą. Vadovaujantis STR „Statybos užbaigimas“ 44 punktu, taip pat 2011-10-27 Nr. 1263 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 6.9 punktu, kuriame numatyta, kad Deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį nekilnojamojo turto registre, minėta Deklaracija apie statybos užbaigimą yra dokumentas, parengiamas ir pasirašomas statytojo. Teismui panaikinus deklaraciją apie statybos užbaigimą ir teisinę registraciją, neliktų teisiškai įregistruoto nekilnojamojo turto - ginčo objekto. Tačiau teisę iš naujo registruoti ginčo statinius vadovaujantis 2003-03-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka įgytų ta pati atsakovė, kurios vardu ginčo statiniai ir taip yra registruoti. Iš Atsakovės pateiktų teismui įrodymų matyti, kad ginčo statiniai yra inventorizuoti 1991-03-21, o pastatyti 1970 metais. Ieškovas neįrodė, kad ginčo statiniai 1970 ir 2006 metais buvo pastatyti savavališkai ir (ar) atsakovės nuosavybės teisės įsigijimo pagrindai prieštarauja teisės normoms. Ieškovas byloje pateiktų įrodymų ir (ar) Nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų nekvestionavo, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo įregistruoti neteisingi Nekilnojamojo turto kadastro duomenys - duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas, kad minėtas daiktas negali būti laikomas Nekilnojamojo turto kadastro objektu. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė, pažeidžiant teisės aktus, įgijo nuosavybės teises CK 4.47 straipsnio 1 ir 4 punktuose nurodytu pagrindu. Nepateikė įrodymų, kad ginčo statiniai 1970 ir 2006 metais buvo pastatyti savavališkai ar kad buvo surašyti savavališkos statybos aktai. Iš byloje esančių ir pirmos instancijos teismo nustatytų duomenų darytina išvada, kad deklaracija apie statybos užbaigimą buvo surašyta ne naujai pastatytiems statiniams, o statiniams, kurie stovėjo nuo 1970 ir 2006 metų, t. y. deklaracija surašyta seniai pastatytam turtui. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad, išskyrus šulinį, visi pastatai buvo pastatyti dar iki ieškovui pradedant valdyti žemės sklypą. Nei tvora, nei aikštelė, nei vartai laikotarpiu, kuomet žemės sklypo valdytojas buvo ieškovas (nuo 2004-07-12), nebuvo statomi. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė atitiko visus Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje statytojui keliamus reikalavimus, dėl ko pagrįstai buvo įregistruota nuosavybės teisė į ginčo statinius. Laiko atžvilgiu nėra skirtumo kada įregistruojama nuosavybės teisė į statinius deklaracijos pagrindu - ar po vienerių metų, ar po 10 metų statinių pastatymo. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir Nekilnojamojo turto registro įstatymą, kuris preziumuoja, kad Nekilnojamojo turto kadastro registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, iki kol jie nenuginčyti. VĮ Registrų centras atliktas kadastrinių matavimų tikslinimas yra nenuginčytas, teisingas ir teismas neturėjo pagrindo juo nesivadovauti. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškiniu kėlė du reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas patenkino vieną iš dviejų ieškovo pareikštų materialinio pobūdžio reikalavimų. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad tik vienas ieškinio reikalavimas buvo išimtinai nukreiptas į atsakovę, kuris teismo buvo patenkintas. Iš pateikto ieškinio turinio yra akivaizdu, jog abu reikalavimai yra susiję. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį atsikirtinėjo į visus ieškinio reikalavimus ir prašė juos abu atmesti kaip nepagrįstus. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino atsakovės atsikirtimų pagrindą, dėl ko neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai.
Atsakovas VĮ Registrų centras Kauno filialas atsiliepimu į atsakovės UAB „Domas“ apeliacinį skundą prašo prijungti prie šios civilinės bylos kartu su šiuo atsiliepimu teikiamų dokumentų kopijas, UAB „Domas“ apeliacinio skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad jau po Kauno apylinkės teismo sprendimo priėmimo ieškovas K. B. 2017-12-18 kreipėsi į VĮ Registrų centras Kauno filialą, jog šioje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu būtų išregistruoti statiniai ir UAB „Domas“ nuosavybės teisės į juos. K. B. su šiuo prašymu pateikė teismo sprendimą, kuris buvo su teisėjo parašu bei su Lietuvos Respublikos antspaudu ir spaudu „SPRENDIMAS ĮSITEISĖJĘS“. Teritorinis nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas, būdamas viešojo administravimo subjektu bei neturėdamas teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos teisėtumo, 2017-12-20 išregistravo statinius ir UAB „Domas“ nuosavybės teises į juos.Ieškovas K. B. atsiliepimu į atsakovės UAB „Domas“ apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017-11-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6138-950/2017, priteisti ieškovo naudai iš UAB „Domas“ 700 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi argumentai:Teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad atsakovė UAB „Domas“ neatitiko Statybos techniniu reglamentu keliamų privalomųjų reikalavimų statinių statytojui, t. y. UAB „Domas“ deklaracijos surašymo metu nebuvo nei pastatų savininku, nei užsakovu, valdytoju ar paveldėtoju, taip pat neturėjo jokių teisių į žemės sklypą, kuriame yra ginčo statiniai. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė UAB „Domas“ ginčijamos deklaracijos surašymo metu (2015-09-10) būtų buvusi minėtų pastatų statytoja (užsakovas, savininkas, valdytojas, paveldėtojas) ar statytojos teisių perėmėja, todėl neturėjo teisės surašyti ginčijamą deklaraciją. Ginčo statiniai automobilių stovėjimo aikštelė, tvora, vartai bei kanalizacijos šulinys, esantys dabar ieškovui priklausančiame žemės sklype, buvo pastatyti gerokai anksčiau, nei atsakovės pateikta deklaracija, ir net gerokai anksčiau nei UAB „Domas“ neteisėtai įsigijo žemės sklypą. 2006 m. atsakovė UAB „Domas“ neturėjo jokio teisinio ryšio su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nei su jame esančiais pastatais, todėl objektyviai neturėjo jokių galimybių 2006 m. pastatyti ginčo statinį - kanalizacijos šulinį. Bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad ieškovas nuo 2004-07-12 iki šiol teisėtai valdo ir naudojasi tiek žemės sklypu, tiek jame esančiais ginčo statiniais, 2006 m. pats įrengė kanalizacijos šulinį, tiek ieškovui priklausantį garažą, plane pažymėtą lGlp (juo nuo 2003 m.), šiuos objektus naudojo verslo vykdymui ir vystymui eilę metų. Apeliantas UAB „Domas“ nuo 2004 m. neturėjo jokio faktinio ryšio su žemės sklypu ir jame esančiais statiniais. Atsakovė UAB „Domas“ nuo 2004-07-12 nebuvo teisėta žemės sklypo savininkė, taip pat jo nevaldė ir nenaudojo jokiais kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Dėl to atsakovė UAB „Domas“ neturėjo teisės 2015-09-10 užpildyti ir pateikti VĮ Registrų centras Kauno filialui ginčijamos Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, nes neatitiko Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje statytojui keliamų privalomųjų reikalavimų. Atsakovė UAB „Domas“ apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčo santykiams turėjo taikyti Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 patvirtintą „Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ir pastatytus iki 1991-07-25 sąrašą“ (toliau - Vyriausybės nutarimas Nr. 278). Atsakovė UAB „Domas“ apie tariamai taikytiną Vyriausybės nutarimą Nr. 278 pirmą kartą nurodo tik apeliaciniame skunde. Dėl šio poįstatyminio akto taikymo nei savo procesiniuose dokumentuose, teiktuose pirmosios instancijos teismui, nei teismo posėdžių metu, atsakovė nepasisakė. Apeliantė netinkamai aiškina ir interpretuoja Vyriausybės nutarimą Nr. 278, nutarimas šiuo atveju nėra taikytinas. Vyriausybės nutarimo Nr. 278 nuostatų pagrindu atsakovė UAB „Domas“, surašydama ginčijamą deklaraciją, neįgijo jokių nuosavybės teisių į ginčo statinius ir juo labiau neįgijo nuosavybės teisių į kanalizacijos šulinį, plane pažymėtą indeksu kl, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pastatytas 2006 m. Vertinant vien tai, kad ginčo kanalizacijos šulinys buvo pastatytas 2006 m., t. y. po 1991-07-25, šulinio statybai įteisinti negalima vadovautis atsakovės minimo nutarimo nuostatomis. Likusių ginčo statinių įregistravimui minėtas nutarimas taip pat netaikomas. Pagal ginčo pastatų įrašymo į ūkines knygas momentą, šie pastatai buvo kaimo vietovėje, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo nei įrodinėjamos, nei nustatinėjamos, t. y. nebuvo ginčo objektas. Esminė priežastis, dėl kurios Vyriausybės nutarimo Nr. 278 nuostatos netaikytinos nagrinėjamu atveju, nes atsakovė UAB „Domas“ nepateikė nutarime nurodytų dokumentų, kurių pagrindu registruojamos daiktinės teisės. Jeigu iš tiesų atsakovė UAB „Domas“ būtų siekusi ginčo statinius įteisinti pagal Vyriausybės nutarimo nuostatas, ji būtų turėjusi pateikti arba savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, arba teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Tačiau tokių dokumentų ir teismo sprendimo atsakovė UAB „Domas“ nepateikė, o pateikė ginčijamą deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1. Iš Nutarimo nuostatų akivaizdu, kad 6 punkte įvardijami dokumentai, įskaitant deklaraciją apie statybos užbaigimą, patvirtintų ne nuosavybės įgijimo faktą, kaip atsakovė nurodo apeliaciniame skunde, o tik statybos teisėtumo faktą. Šioje byloje nėra jokio ginčo dėl statinių statybos, vykdytos 1970 metais, teisėtumo ar neteisėtumo. Šioje byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovė UAB „Domas“ surašė ginčijamą deklaraciją, nors neatitinka įstatymų ir poįstatyminių reikalavimų keliamų subjektui, galinčiam surašyti ginčo dokumentą. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatas, o ne pagal tai, į kokius ieškinio reikalavimus apeliantas pirmoje instancijoje atsikirtinėjo. Kadangi pirmosios instancijos teismas patenkino vieną ieškinio reikalavimą iš dviejų, todėl visiškai pagrįstai iš UAB „Domas“ ieškovui priteisė 1/2 dalį ieškovo patirtų išlaidų. Teismas visiškai pagrįstai, patenkinęs vienintelį ieškinio reikalavimą, nukreiptą į atsakovę UAB „Domas“, atsakovei neatlygino jos teismo proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Antrasis ieškinio reikalavimas buvo nukreiptas išimtinai į kitą atsakovą - VĮ Registrų centras, todėl teismo sprendimu paskirstytos išlaidos teisingai ir teisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą panaikinimo
Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ginčas dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą panaikinimo. Ieškovas prašė panaikinti deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, kurios pagrindu registre yra įregistruoti statiniai, esantys jo žemės sklype. Atsakovė UAB „Domas“ teigė, kad statinius įregistravo teisėtai, todėl nėra pagrindo naikinti deklaracijos.Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Domas“ nebuvo statinių statytoja, todėl deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą pripažino neteisėta ir panaikino.Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino, jog atsakovė UAB „Domas“ neturėjo teisės užpildyti deklaraciją, nes neatitiko statytojui keliamų privalomųjų reikalavimų. Atsakovė nurodo, kad ji deklaraciją užpildė ne kaip statytoja, o kaip statinių savininkė, laikydamasi teisės aktų, t.y. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo, Kadastro nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 12 d. nutarimo Nr. 1181 redakcija), deklaracijos surašymo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimo“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 ir Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d. sąrašo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimo Nr. 1263 redakcija), reikalavimų. Atsakovė UAB „Domas“ apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog deklaracija apie statybos užbaigimą buvo surašyta ne naujai pastatytiems statiniams, o statiniams, kurie stovėjo nuo 1970 iki 2006 metų, t.y. seniems statiniams.Nustatyta, kad 2003-03-31 Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi Nr. 4724 UAB „Domas“ pardavė K. B. individualiai įmonei garažą, esantį (duomenys neskelbtini) Kauno raj. (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 137-139). K. B. individualiai įmonei 2004-07-12 Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N52/2004-0053 pagrindu Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities viršininko, išnuomojo 0,2231 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Kauno raj. (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 154-156). K. B. yra perėmęs visą K. B. individualiai įmonei priklausiusį turtą (taip pat garažą, esantį (duomenys neskelbtini) Kauno raj.) po minėtos įmonės likvidavimo pagal 2014-03-04 sprendimą „Dėl likviduojamos įmonės turto perdavimo“ ir 2014-03-05 Turto perdavimo-priėmimo aktą (VĮ „Registrų centras“ pateiktos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro skaitmeninės bylos medžiaga). Kauno apskrities viršininko 2009-03-31 įsakymu Nr. 02-05-2933 D. F. ir R. R. buvo atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir jiems nuosavybės teise perduotas 0,2231 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) Kauno raj. 2014-09-18 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. IR-9327 pardavėjai - D. F. ir R. R. pardavė pirkėjui - UAB „Domas“ 0,2231 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Kauno raj., už 65000,00 Lt (18825,30 Eur) sumą. UAB „Domas“ 2015-09-10 užpildė ir VĮ „Registrų centras“ Kauno filialui pateikė Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, kurioje nurodė, kad užbaigė statinių - automobilių stovėjimo aikštelės (pažymėta b1); tvoros ir vartų (kiti statiniai, pažymėti t1 ir t2); kanalizacijos šulinio (pažymėtas k1)) statybą žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) Kauno raj. Deklaracijos 1.1., 1.2., 1.3 punktuose UAB „Domas nurodė, kad statiniai yra naujos statybos statiniai, taip pat nurodė, kad statybą leidžiantis dokumentas yra 2015 m. D. F. ir R. R. sutikimai (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 29-30). Nuosavybės teisės į anksčiau nurodytus statinius UAB „Domas“ vardu buvo įregistruotos nuo 2015-09-11 (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 11-13). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-09-30 nutartimi, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-408-611/2016, perkėlė K. B. visas pirkėjo teises ir pareigas pagal D. F. ir R. R. (pardavėjų) su UAB „Domas“ (pirkėju) 2014-09-18 sudarytą Pirkimo-pardavimo sutartį Nr. IR-9327 (elektroninės bylos apyrašas, t. 1, b.l. 14-24).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog iš nagrinėjamos civilinės bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių (ieškovo K. B. ir atsakovės UAB „Domas“) yra kilęs nesutarimas dėl to, kas yra tikrasis ginčo statinių (automobilių stovėjimo aikštelės; tvoros ir vartų; kanalizacijos šulinio) statytojas/naudotojas/valdytojas/savininkas. Tačiau atsakymas į nurodytą klausimą nėra nagrinėjamos civilinės bylos dalykas, nes ši civilinė byla nagrinėjama tik pagal ieškovo K. B. 2017-01-27 pateiktame ieškinyje suformuluotus materialinio/teisinio pobūdžio reikalavimus (LR CPK 135 str. 1 d. 4 p.), t.y. dėl 2015-09-10 surašytos Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 panaikinimo ir VĮ „Registrų centras“ sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės pateiktu teisės normų aiškinimu ir argumentu, kad deklaraciją apie statybos užbaigimą gali pateikti ne tik statytojas, bet ir statinių savininkas. Tačiau pažymėtina, kad tuo atveju, kai deklaraciją pateikia subjektas ne kaip statytojas, o kaip statinių savininkas, pateikimas turi atitikti dvi sąlygas: 1) statiniai jų statybos užbaigimą deklaruojančiam asmeniui turi priklausyti nuosavybės teise; 2) statiniai turi būti deklaruojami kaip seni statiniai.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė UAB „Domas“ apeliaciniame skunde savo teisę užpildyti deklaraciją kildina iš pastatų nuosavybės teisės. Pažymėtina, kad tarp ieškovo ir atsakovės UAB „Domas“ yra kilęs ginčas dėl pastatų nuosavybės teisės, o atsakovė į bylą nėra pateikusi nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento. Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą šiuo atveju nėra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Priešingu atveju, susidarytų tokia situacija, kai asmuo teisę užpildyti deklaraciją apie statybos užbaigimą kildina iš nuosavybės teisės, o nuosavybės teisę kildina iš deklaracijos apie statybos užbaigimą. Todėl darytina išvada, kad nesant nuosavybės teisę į statinius patvirtinančio dokumento, atsakovė negalėjo deklaracijos užpildyti kaip statinių savininkė.Teisėjų kolegija atmeta atsakovės argumentą, jog deklaracija apie statybos užbaigimą buvo surašyta ne naujai pastatytiems statiniams, o statiniams, kurie stovėjo nuo 1970 iki 2006 metų, t.y. seniems statiniams. Kaip matyti iš pačios deklaracijos, atsakovė jos 1.1., 1.2., 1.3. punktuose nurodė, kad statiniai yra naujos statybos, o jų statybą leidžiantis dokumentas yra 2015 m. rugsėjo 10 d. D. F. ir R. R. sutikimai. Sistemiškai vertinant deklaracijos turinį, darytina išvada, jog atsakovė deklaraciją priimančiam subjektui deklaravo, kad 2015 m. rugsėjo 10 d. gavo D. F. ir R. R. sutikimą statyti automobilių stovėjimo aikštelę, inžinerinius statinius bei kanalizacijos šulinį, juos pastatė, ir prašo juos įregistruoti kaip naujus statinius. Todėl darytina išvada, kad atsakovė UAB „Domas“ deklaraciją teikė ne kaip statinių savininkė ir siekė ne senų statinių įregistravimo, o klaidino deklaraciją priimantį subjektą ir statinius deklaravo kaip naują statybą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė LR Statybos įstatymo normas ir jų pagrindu konstatavo, kad atsakovė UAB „Domas“ neturėjo teisės užpildyti deklaraciją, nes neatitiko statytojui keliamų privalomųjų reikalavimų.Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė UAB „Domas“ deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą negalėjo pateikti nei kaip statytojas, nei kaip statinių savininkas, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovės UAB „Domas“ argumentais dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme. Sutiktina, kad atsakovė atsiliepimu į ieškinį atsikirtinėjo į visus ieškinio reikalavimus ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino atsakovės atsikirtimų pagrindą, dėl ko neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai (CPK 93 str. 2 d.). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeistinas. Iš atsakovės UAB „Domas“ ieškovui priteistina ¼ dalis jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (15,50 Eur dalis žyminio mokesčio ir 375 Eur už advokato pagalbą), o iš ieškovo atsakovei UAB „Domas“ ¼ jo turėtų bylinėjimosi išlaidų (1331Eur/4 = 332,75 Eur). Priešpriešinės sumos įskaitytinos. Teismo sprendimo pastraipa dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išdėstoma taip: „Priteisti ieškovui K. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės UAB „Domas“ 57,75 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidas.“
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Atsakovė UAB „Domas“ apeliacinės instancijos teisme turėjo 400 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, taip pat sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio. Ieškovas turėjo 700 Eur išlaidas advokato pagalbai sumokėti.Kadangi sprendimas pakeistinas tik dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sprendžia, kad pakeista 1/10 sprendimo dalis. Todėl bylinėjimosi išlaidos, šalių patirtos apeliacinės instancijos teisme advokato išlaidoms apmokėti (atsakovė žyminio mokesčio už apeliacinio skundo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nemokėjo), paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai. Todėl iš ieškovo atsakovei priteistina 40 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovės ieškovui 630 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priešpriešinės sumos įskaitytinos, todėl iš atsakovės UAB „Domas“ ieškovui priteistina 590 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą pakeisti.
Priteisti ieškovui K. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės UAB „Domas“ 57,75 Eur (penkiasdešimt septynis eurus 75 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti ieškovui K. B. (a.k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės UAB „Domas“ 590 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.