Kauno apygardos teismo nutartis

Byloje ginčas kilo dėl statinių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas prašė teismo pripažinti neteisėta ir panaikinti atsakovės UAB „Domas“ vienašališkai 2015-09-10 surašytą Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1; panaikinti VĮ Registrų centras Kauno filialo 2016-11-08 sprendimą Nr. (3.4.5) KAS-1476 ir VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016-12-13 sprendimą Nr. cspr1-283, bei įpareigoti VĮ Registrų centras iš esmės išspręsti klausimą pagal jo 2016-10-27 pateiktą prašymą - panaikinti UAB „Domas“ vardu atliktą statinių (automobilių stovėjimo aikštelės, pažymėtos plane b1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); tvoros, plane pažymėtos t1, ir vartų, plane pažymėtų t2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kanalizacijos šulinio, plane pažymėto k1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) teisinę registraciją ir įregistruoti jo, t. y. ieškovo K. B., nuosavybės teises į žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausinius (automobilių stovėjimo aikštelę, pažymėtą plane b1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); tvorą, plane pažymėtą t1, ir vartus, plane pažymėtus t2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kanalizacijos šulinį, plane pažymėtą k1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))).Ieškovas K. B. 2017-01-27 ieškinyje nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso pastatas - garažas, esantis (duomenys neskelbtini) Kauno raj. Prie minėto pastato buvo suformuotas 0,2231 ha žemės sklypas, kuriuo jis naudojosi 2004-07-12 sudarytos Valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu. 2009 m. į nurodytą žemės sklypą buvo atkurtos nuosavybės teisės D. F. ir R. R.. Naujieji žemės sklypo savininkai 0,2231 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Kauno raj., pažeisdami jo, kaip pastato-garažo savininko, pirmumo teisę jį įsigyti, 2014-09-18 pardavė UAB „Domas“. Gindamas pažeistas savo teises, ieškovas pareiškė ieškinį teisme dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-09-30 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-611/2016, perkėlė ieškovui visas pirkėjo teises ir pareigas pagal 2014-09-18 D. F. ir R. R. bei UAB „Domas“ sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį. Tapęs teisėtu 0,2231 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno raj., savininku, ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl nuosavybės teisių įregistravimo. Gavęs Nekilnojamojo turto registro išrašą sužinojo, kad atsakovė UAB „Domas“, tuo metu kai buvo anksčiau minėto žemės sklypo savininku, įregistravo savo nuosavybės teises į ginčo žemės sklypo priklausinius - automobilių stovėjimo aikštelę, pažymėtą plane b1, tvorą, plane pažymėtą t1, ir vartus, plane pažymėtus t2, taip pat kanalizacijos šulinį, plane pažymėtą k1. Atsakovė tai padarė 2015-09-10 užpildytos Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pagrindu.Ieškovas kreipėsi į VĮ Registrų centras Kauno filialą prašydamas panaikinti UAB „Domas“ vardu atliktą ginčo statinių (automobilių stovėjimo aikštelės; tvoros ir vartų; kanalizacijos šulinio) registraciją bei įregistruoti jo nuosavybės teises į nurodytus statinius, kaip į jam priklausančio žemės sklypo priklausinius, tačiau VĮ Registrų centras Kauno filialas 2016-11-08 sprendimu Nr. (3.4.5) KAS-1476, o vėliau VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2016-12-13 sprendimu Nr. cspr1-283, jo prašymą atmetė. Atsakovės UAB „Domas“ 2015-09-10 užpildyta ir VĮ Registrų centras pateikta Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 yra neteisėta, joje yra nurodyti akivaizdžiai neteisingi duomenys, dėl ko ji turi būti panaikinta. UAB „Domas“ nėra ginčo statinių statytojas, nes automobilių stovėjimo aikštelė, tvora ir vartai buvo pastatyti dar 1970 m., o kanalizacijos šulinys pastatytas 2006 m. UAB „Domas“ buvo įsteigta tik 1991-10-23, todėl tikrai nėra ir negali būti automobilių stovėjimo aikštelės, tvoros ir vartų statytoja. Kanalizacijos šulinio UAB „Domas“ taip pat nepastatė, nes jau nuo 2004 m. ginčo žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) Kauno raj., išimtinai naudojosi tik ieškovas, būtent jo įmonės darbuotojai kanalizacijos šulinį įrengė 2006 m. Nurodydama save kaip statytoją, UAB „Domas“ pažeidė statybos procedūras reglamentuojančius teisės aktus, dėl ko 2015-09-10 užpildyta ir VĮ Registrų centras pateikta Deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 yra neteisėta ir turi būti panaikinta.Panaikinus minėtą deklaraciją, turi būti pripažinti neteisėtais ir panaikinti VĮ Registrų centras Kauno filialo 2016-11-08 sprendimas Nr. (3.4.5) KAS-1476 ir VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016-12-13 sprendimas Nr. cspr1-283, bei įregistruotos ieškovo nuosavybės teisės į ginčo statinius (automobilių stovėjimo aikštelę; tvorą ir vartus; kanalizacijos šulinį), kaip į ieškovui priklausančio žemės sklypo priklausinius.

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Domas“, atstovaujama advokato Rimvydo Kairio, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo, priimto civilėje byloje Nr. e2-6138-950/2017, dalį, kuria buvo nutarta pripažinti neteisėta ir panaikinti atsakovės UAB „Domas“ vienašališkai 2015-09-10 surašytą Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 bei netenkintas prašymas dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priimti naują sprendimą - ieškovo K. B. ieškinį atmesti pilna apimtimi ir priteisti iš ieškovo K. B. 1 331,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas netinkamai aiškino ir taikė Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ materialinę teisės normą. Iš pateiktos Namų valdos techninės apskaitos bylos, iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų matyti, kad ginčo statiniai (automobilių stovėjimo aikštelės, pažymėtos plane b1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); tvoros, plane pažymėtos t1 ir vartų, plane pažymėtų t2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra pastatyti 1970 metais, o kanalizacijos šulinys, plane pažymėtas k1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatytas 2006 m. Deklaracija apie statybos užbaigtumą/paskirties pakeitimą Nr. 1 pateikta 2015-09-10, todėl deklaracija apie statybos užbaigimą buvo surašyta ne naujai pastatytiems statiniams, o statiniams, kurie stovėjo nuo 1970 ir 2006 metų, t. y. deklaracija surašyta seniai pastatytam turtui. Ginčijama Deklaracija surašyta 2015-09-10, todėl sprendžiant dėl jos teisėtumo, taikytini jos surašymo metu galioję teisės aktai. Ginčijamos deklaracijos surašymo metu galiojo Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828. Minėto įsakymo 8.3 punkte nustatyta, jog Deklaracija apie statybos užbaigimą (toliau - Deklaracija) - statytojo (užsakovo), savininko, valdytojo, paveldėtojo (toliau - Statytojas) pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbiama, kad statybos darbai (išskyrus Reglamento 8.2 punkte nurodytus) užbaigti ar statinio(patalpų) paskirtis pakeista pagal statinio projekto (kai jis privalomas) sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, jei statinio projektas nebuvo rengiamas. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“ 8.3 punktu, deklaraciją apie statybos užbaigimą gali užpildyti ir statinio savininkas. Vadovaujantis Reglamento 8.3 punktu, Reglamente vartojama sąvoka „Statytojas“ taikoma ir statinio savininko atžvilgiu, t. y. ir statinio savininkas gali pateikti Deklaraciją. Teismas neobjektyviai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir neišsprendė byloje padarytų išvadų ir faktų prieštaros, priimdamas sprendimą neatsižvelgė į teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus. Atsakovė teismui pateikė įrodymus apie tai, kad VĮ Registrų centras prieš registruojant ginčo objektus atliko kadastrinių matavimų tikslinimą. Nekilnojamojo turto registro centras nenustatė jokių pažeidimų, nematė kliūčių paviešinti atsakovės turimą nuosavybės faktą pagal pateiktą atsakovės pasirašytą deklaraciją, tačiau teismas šių įrodymų nevertino. Teismas ginčo statiniams privalėjo taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimą Nr. 278, kuriuo patvirtintas „Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ir pastatytus iki 1991-07-25 sąrašas“, kadangi statiniai yra pastatyti iki 1991-07-25. Minėto sąrašo 6 punktu yra numatyti dokumentai, patvirtinantys statybos teisėtumo faktą. Vienas iš jų, nustatytas 6.9 punkte, yra Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą. Minėti ginčo objekto inventorizavimo dokumentai taip pat statybos užbaigimo deklaracija patvirtina, kad atsakovė buvo ir yra statinių savininkė, kad minėtas Nutarimas reguliuoja ginčo statinių įteisinimą. Vadovaujantis STR „Statybos užbaigimas“ 44 punktu, taip pat 2011-10-27 Nr. 1263 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 6.9 punktu, kuriame numatyta, kad Deklaracija yra pagrindas įregistruoti statinį nekilnojamojo turto registre, minėta Deklaracija apie statybos užbaigimą yra dokumentas, parengiamas ir pasirašomas statytojo. Teismui panaikinus deklaraciją apie statybos užbaigimą ir teisinę registraciją, neliktų teisiškai įregistruoto nekilnojamojo turto - ginčo objekto. Tačiau teisę iš naujo registruoti ginčo statinius vadovaujantis 2003-03-03 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka įgytų ta pati atsakovė, kurios vardu ginčo statiniai ir taip yra registruoti. Iš Atsakovės pateiktų teismui įrodymų matyti, kad ginčo statiniai yra inventorizuoti 1991-03-21, o pastatyti 1970 metais. Ieškovas neįrodė, kad ginčo statiniai 1970 ir 2006 metais buvo pastatyti savavališkai ir (ar) atsakovės nuosavybės teisės įsigijimo pagrindai prieštarauja teisės normoms. Ieškovas byloje pateiktų įrodymų ir (ar) Nekilnojamojo turto registre įrašytų duomenų nekvestionavo, todėl nėra pagrindo jų naikinti. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad buvo įregistruoti neteisingi Nekilnojamojo turto kadastro duomenys - duomenys, apibūdinantys nekilnojamojo daikto buvimo vietą, gamtines ir ūkines žemės savybes, geometrinius statinių parametrus ir nekilnojamųjų daiktų naudojimo sąlygas, kad minėtas daiktas negali būti laikomas Nekilnojamojo turto kadastro objektu. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė, pažeidžiant teisės aktus, įgijo nuosavybės teises CK 4.47 straipsnio 1 ir 4 punktuose nurodytu pagrindu. Nepateikė įrodymų, kad ginčo statiniai 1970 ir 2006 metais buvo pastatyti savavališkai ar kad buvo surašyti savavališkos statybos aktai. Iš byloje esančių ir pirmos instancijos teismo nustatytų duomenų darytina išvada, kad deklaracija apie statybos užbaigimą buvo surašyta ne naujai pastatytiems statiniams, o statiniams, kurie stovėjo nuo 1970 ir 2006 metų, t. y. deklaracija surašyta seniai pastatytam turtui. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad, išskyrus šulinį, visi pastatai buvo pastatyti dar iki ieškovui pradedant valdyti žemės sklypą. Nei tvora, nei aikštelė, nei vartai laikotarpiu, kuomet žemės sklypo valdytojas buvo ieškovas (nuo 2004-07-12), nebuvo statomi. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovė atitiko visus Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje statytojui keliamus reikalavimus, dėl ko pagrįstai buvo įregistruota nuosavybės teisė į ginčo statinius. Laiko atžvilgiu nėra skirtumo kada įregistruojama nuosavybės teisė į statinius deklaracijos pagrindu - ar po vienerių metų, ar po 10 metų statinių pastatymo. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir Nekilnojamojo turto registro įstatymą, kuris preziumuoja, kad Nekilnojamojo turto kadastro registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, iki kol jie nenuginčyti. VĮ Registrų centras atliktas kadastrinių matavimų tikslinimas yra nenuginčytas, teisingas ir teismas neturėjo pagrindo juo nesivadovauti. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškiniu kėlė du reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas patenkino vieną iš dviejų ieškovo pareikštų materialinio pobūdžio reikalavimų. Apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad tik vienas ieškinio reikalavimas buvo išimtinai nukreiptas į atsakovę, kuris teismo buvo patenkintas. Iš pateikto ieškinio turinio yra akivaizdu, jog abu reikalavimai yra susiję. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį atsikirtinėjo į visus ieškinio reikalavimus ir prašė juos abu atmesti kaip nepagrįstus. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino atsakovės atsikirtimų pagrindą, dėl ko neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui - proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimo daliai.

Atsakovas VĮ Registrų centras Kauno filialas atsiliepimu į atsakovės UAB „Domas“ apeliacinį skundą prašo prijungti prie šios civilinės bylos kartu su šiuo atsiliepimu teikiamų dokumentų kopijas, UAB „Domas“ apeliacinio skundo pagrįstumą spręsti teismo nuožiūra. Atsiliepime nurodoma, kad jau po Kauno apylinkės teismo sprendimo priėmimo ieškovas K. B. 2017-12-18 kreipėsi į VĮ Registrų centras Kauno filialą, jog šioje byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu būtų išregistruoti statiniai ir UAB „Domas“ nuosavybės teisės į juos. K. B. su šiuo prašymu pateikė teismo sprendimą, kuris buvo su teisėjo parašu bei su Lietuvos Respublikos antspaudu ir spaudu „SPRENDIMAS ĮSITEISĖJĘS“. Teritorinis nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas, būdamas viešojo administravimo subjektu bei neturėdamas teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos teisėtumo, 2017-12-20 išregistravo statinius ir UAB „Domas“ nuosavybės teises į juos.Ieškovas K. B. atsiliepimu į atsakovės UAB „Domas“ apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017-11-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6138-950/2017, priteisti ieškovo naudai iš UAB „Domas“ 700 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi argumentai:Teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad atsakovė UAB „Domas“ neatitiko Statybos techniniu reglamentu keliamų privalomųjų reikalavimų statinių statytojui, t. y. UAB „Domas“ deklaracijos surašymo metu nebuvo nei pastatų savininku, nei užsakovu, valdytoju ar paveldėtoju, taip pat neturėjo jokių teisių į žemės sklypą, kuriame yra ginčo statiniai. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė UAB „Domas“ ginčijamos deklaracijos surašymo metu (2015-09-10) būtų buvusi minėtų pastatų statytoja (užsakovas, savininkas, valdytojas, paveldėtojas) ar statytojos teisių perėmėja, todėl neturėjo teisės surašyti ginčijamą deklaraciją. Ginčo statiniai automobilių stovėjimo aikštelė, tvora, vartai bei kanalizacijos šulinys, esantys dabar ieškovui priklausančiame žemės sklype, buvo pastatyti gerokai anksčiau, nei atsakovės pateikta deklaracija, ir net gerokai anksčiau nei UAB „Domas“ neteisėtai įsigijo žemės sklypą. 2006 m. atsakovė UAB „Domas“ neturėjo jokio teisinio ryšio su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nei su jame esančiais pastatais, todėl objektyviai neturėjo jokių galimybių 2006 m. pastatyti ginčo statinį - kanalizacijos šulinį. Bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad ieškovas nuo 2004-07-12 iki šiol teisėtai valdo ir naudojasi tiek žemės sklypu, tiek jame esančiais ginčo statiniais, 2006 m. pats įrengė kanalizacijos šulinį, tiek ieškovui priklausantį garažą, plane pažymėtą lGlp (juo nuo 2003 m.), šiuos objektus naudojo verslo vykdymui ir vystymui eilę metų. Apeliantas UAB „Domas“ nuo 2004 m. neturėjo jokio faktinio ryšio su žemės sklypu ir jame esančiais statiniais. Atsakovė UAB „Domas“ nuo 2004-07-12 nebuvo teisėta žemės sklypo savininkė, taip pat jo nevaldė ir nenaudojo jokiais kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Dėl to atsakovė UAB „Domas“ neturėjo teisės 2015-09-10 užpildyti ir pateikti VĮ Registrų centras Kauno filialui ginčijamos Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, nes neatitiko Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje statytojui keliamų privalomųjų reikalavimų. Atsakovė UAB „Domas“ apeliaciniame skunde visiškai nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ginčo santykiams turėjo taikyti Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 patvirtintą „Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ir pastatytus iki 1991-07-25 sąrašą“ (toliau - Vyriausybės nutarimas Nr. 278). Atsakovė UAB „Domas“ apie tariamai taikytiną Vyriausybės nutarimą Nr. 278 pirmą kartą nurodo tik apeliaciniame skunde. Dėl šio poįstatyminio akto taikymo nei savo procesiniuose dokumentuose, teiktuose pirmosios instancijos teismui, nei teismo posėdžių metu, atsakovė nepasisakė. Apeliantė netinkamai aiškina ir interpretuoja Vyriausybės nutarimą Nr. 278, nutarimas šiuo atveju nėra taikytinas. Vyriausybės nutarimo Nr. 278 nuostatų pagrindu atsakovė UAB „Domas“, surašydama ginčijamą deklaraciją, neįgijo jokių nuosavybės teisių į ginčo statinius ir juo labiau neįgijo nuosavybės teisių į kanalizacijos šulinį, plane pažymėtą indeksu kl, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pastatytas 2006 m. Vertinant vien tai, kad ginčo kanalizacijos šulinys buvo pastatytas 2006 m., t. y. po 1991-07-25, šulinio statybai įteisinti negalima vadovautis atsakovės minimo nutarimo nuostatomis. Likusių ginčo statinių įregistravimui minėtas nutarimas taip pat netaikomas. Pagal ginčo pastatų įrašymo į ūkines knygas momentą, šie pastatai buvo kaimo vietovėje, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo nei įrodinėjamos, nei nustatinėjamos, t. y. nebuvo ginčo objektas. Esminė priežastis, dėl kurios Vyriausybės nutarimo Nr. 278 nuostatos netaikytinos nagrinėjamu atveju, nes atsakovė UAB „Domas“ nepateikė nutarime nurodytų dokumentų, kurių pagrindu registruojamos daiktinės teisės. Jeigu iš tiesų atsakovė UAB „Domas“ būtų siekusi ginčo statinius įteisinti pagal Vyriausybės nutarimo nuostatas, ji būtų turėjusi pateikti arba savivaldybės ar archyvo išduotą pažymą apie įrašus ūkinėse knygose, arba teismo sprendimą dėl nuosavybės teisės į statinius įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Tačiau tokių dokumentų ir teismo sprendimo atsakovė UAB „Domas“ nepateikė, o pateikė ginčijamą deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1. Iš Nutarimo nuostatų akivaizdu, kad 6 punkte įvardijami dokumentai, įskaitant deklaraciją apie statybos užbaigimą, patvirtintų ne nuosavybės įgijimo faktą, kaip atsakovė nurodo apeliaciniame skunde, o tik statybos teisėtumo faktą. Šioje byloje nėra jokio ginčo dėl statinių statybos, vykdytos 1970 metais, teisėtumo ar neteisėtumo. Šioje byloje kilo ginčas dėl to, kad atsakovė UAB „Domas“ surašė ginčijamą deklaraciją, nors neatitinka įstatymų ir poįstatyminių reikalavimų keliamų subjektui, galinčiam surašyti ginčo dokumentą. Apeliantas nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė pagal CPK 93 ir 98 straipsnių nuostatas, o ne pagal tai, į kokius ieškinio reikalavimus apeliantas pirmoje instancijoje atsikirtinėjo. Kadangi pirmosios instancijos teismas patenkino vieną ieškinio reikalavimą iš dviejų, todėl visiškai pagrįstai iš UAB „Domas“ ieškovui priteisė 1/2 dalį ieškovo patirtų išlaidų. Teismas visiškai pagrįstai, patenkinęs vienintelį ieškinio reikalavimą, nukreiptą į atsakovę UAB „Domas“, atsakovei neatlygino jos teismo proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas. Antrasis ieškinio reikalavimas buvo nukreiptas išimtinai į kitą atsakovą - VĮ Registrų centras, todėl teismo sprendimu paskirstytos išlaidos teisingai ir teisėtai.