- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-05-26
- Bylos Nr.
- 1A-121-462-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00317-2010-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Violeta Miliuvienė, Rasa Valentinienė
- Nuteistasis
- A. M., E. J., ir R
- Advokatai
- Mindaugas Repšas
Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr.1A-121-462/2011
Teisėjas Eugenijus Antanauskas (Proceso Nr. 1-68-1-00317-2010-0)
2011 m. gegužės 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-25 nuosprendžio, kuriuo:
A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant A. M. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
A. M. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. išteisintas, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
E. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. – 15 MGL (1950 litų) bauda. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010-05-10 iki 2010-05-12.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir R. S., tačiau jo atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo įgijo, gabeno ir laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, būtent:
jis, 2009 metų pavasarį, tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, „(duomenys neskelbtini)“ kaime, Klaipėdos rajone, valydamas iš Jungtinių Amerikos Valstijų pargabentą nenustatytą automobilį, rado revolverį „Rohm RG 10“, numeris „(duomenys neskelbtini)“, 5,6 mm kalibro, kuris yra „B“ kategorijos šaunamasis ginklas, ir dėžutę su 8 vnt. šovinių, kurie yra šaudmenys, skirti 5,6 mm kalibro įvairių modelių pistoletams, revolveriams, šautuvams, tokiu būdu neteisėtai įgijo šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, juos pargabeno į savo namus, esančius „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, kur neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė iki 2010 05 10 apie 22.55 val., kol kratos metu šaunamasis ginklas „Rohm RG 10“ ir 8 vnt. šaudmenų buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.
E. J. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, būtent:
jis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis poilsio parke, esančiame Liepų g., Klaipėdoje, neteisėtai, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už 500 litų įgijo apie 20 gramų medžiagos, kurios sudėtyje buvo 15,597 gramų narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, jas neteisėtai laikė su savimi ir 2010-05-10, apie 18.30 val., neteisėtai gabeno Klaipėdos mieste automobiliu „BMW 525“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, po ko tęsė neteisėtą gabenimą A. M. priklausančiu automobiliu „BMW 525“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, iki Verslo ir technologijų kolegijos, esančios Jaunystės g. 1, Klaipėdoje, kur apie 21.30 val. šią narkotinę medžiagą, kurios sudėtyje buvo 15,597 gramų kanapių ir jos dalių, kratos metu A. M. automobilyje rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-25 nuosprendį ir A. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., nuteisiant jį trejų metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., A. M. paskirtą bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 str. 1 d., jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnės bausmės dalį ir paskirti galutinę trejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Žemesnės instancijos teismas
E. J. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., ir paskirti jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. 20 litų kupiūrą Nr. AC3832215, 20 litų kupiūrą Nr. AA5147420, 50 litų kupiūrą Nr. AG 5571972, rastus A. M. automobilio apžiūros metu ir priklausančias E. J. konfiskuoti. A. M. automobilį „BMW 525“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, konfiskuoti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas priimdamas skundžiamąjį nuosprendį nesilaikė baudžiamojoje byloje surinktų duomenų vertinimo sistemiškumo bei logiškumo kriterijų. Policijos pareigūno L. B. parodymai patvirtina, A. M. ir E. J. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., padarymo. Liudytojas G. G. patvirtino L. B. parodymus, todėl abejoti policijos pareigūnų duotais parodymais nėra jokio pagrindo. Prokuroras skunde teigia, kad atrastų narkotinių medžiagų kiekis (15,597 g) yra per didelis asmeniniam vartojimui, be to, narkotinės medžiagos buvo supakuotos į du paketus. Ir jos surastos automobilyje. Pažymi, kad rastos elektroninės svarstyklės yra skirtos narkotinėms medžiagoms sverti ir tam, jog jas būtu galima dozuotai realizuoti. Automobilyje rasti pinigai yra neatsiejami nuo narkotinių medžiagų realizacijos. A. M. dalyvavime nusikaltimo padaryme įrodo tai, kad jis tarėsi dėl susitikimo su R. S., taip pat savo automobiliu kartu su E. J. važiavo į sutartą vietą, kurioje E. J. iš A. M. automobilio R. S. pardavė kanapes. E. J. gyvenamojoje vietoje rasta medinė trintuvė ant kurios paviršiaus rasta kanapių ir jų dalių pėdsakų. Prokuroras skunde tvirtina, kad ši trintuvė buvo skirta kanapėms smulkinti ir būtent toms narkotinėms medžiagoms, kurios ir buvo parduotos R. S. Prokuroras konstatuoja, kad be policijos pareigūnų parodymų, tai, jog A. M. bei E. J. platino narkotines medžiagas įrodo ir priemonės, kurias jie turėjo ir kurios yra neatsiejamos nuo narkotinių medžiagų – kanapių platinimo, t. y. svarstyklės, trintuvė, narkotinės medžiagos, kurių nespėjo realizuoti, pinigai.
Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad A. M. ikiteisminio tyrimo metu pirmines apklausos metu parodė, jog E. J. pardavė kanapes. R. S. taip pat prisipažino pirkęs kanapes iš E. J. E. J. sulaikymo dieną parašė atvirą prisipažinimą, kuriuo prisipažino pardavęs R. S. kanapes. Šių kaltinamųjų pozicija iš esmės atitiko byloje surinktas faktines aplinkybes. Prokuroras akcentuoja tai, kad įtariamieji duodami pirminius parodymus, neturi jokios galimybės suderinti savo parodymų su kitais įtariamaisiais, neturi laiko sugalvoti gynybinės pozicijos, todėl būtent įtariamųjų pirminių parodymų svarba yra didelė ir, mano, jog jų kaita ateityje turėtų būti labai vertinama atsargiai. Teismas nuosprendyje į tai neatsižvelgė, deklaratyviai rėmėsi E. J., A. M. bei R. S. duotais parodymais teisme, net neužsimindamas apie jų kaitą bei tos kaitos priežastis, duotų parodymų prieštaringumą.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad A. M., E. J. bei R. S. pakeistų parodymų nepatikimumą parodo ne jų kaita bei argumentuotų priežasčių nebuvimas dėl šios kaitos, bet tam tikra nelogiškumas. Kaltinamieji nurodo, kad susitiko dėl rūkytos žuvies pirkimo, bet automobilyje žuvies nerasta. E. J. parodo, kad 15,597 g kanapių jis laikė asmeninėms reikmėms, tačiau kyla klausimas kam tokį kiekį jam buvo būtina vežiotis automobilyje, neturint tikslo jų realizuoti. R. S. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad tyrėja sumaišė užrašydama jo pirminius parodymus vietoj žodžių „rūkyta žuvis“, įrašydama žodį „žolė“. Prokuroras teigia, kad A. M., E. J. ir R. S. duoti parodymai, jų kaita ir po priminių parodymų kaitos atsiradę prieštaravimai bei nelogiškumai yra logiškai paaiškinami gynybinės taktikos parsirinkimu. Nurodo, kad dėl to reikėtų remtis pirminiais jų duotais parodymais bei prisipažinimu, atmetant vėlesnius jų duotus parodymus, konstatuojant, kad tai buvo gynybinė taktika.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Nuteistieji A. M., E. J. ir jų gynėjai prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-25 nuosprendis keistinas dėl netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 1 p.) ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 3 p.).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-25 nuosprendžiu taip pat nuteistas ir R. S., tačiau jo atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina ir pasisako tik pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą dėl nuteistųjų A. M. ir E. J.
Dėl A. M. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d.
Pirmosios instancijos teismas išteisindamas A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. nurodė, kad kitų neginčijamų įrodymų, išskyrus policijos pareigūnų parodymus, apie tai, jog jie turėjo informacijos, kad A. M. gali prekiauti narkotinėmis medžiagomis, baudžiamojoje byloje surinkta nėra.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šia apylinkės teismo išvada sutinka ir konstatuoja, kad A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. išteisintas pagrįstai, kadangi teisėjai įrodymus turi vertinti ir nuteisti asmenį tik tada, kai ištyręs juos visiškai įsitikina kaltinamojo kaltumu. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai bei besąlygiškai įrodytas ir teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieštaravimai turi būti patikrinti ir įvertinti teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-134/2011).
Nagrinėjamu atveju A. M. kaltumas padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., grindžiamas prielaidomis, spėjimais. Byloje esantys duomenys besąlygiškai neįrodo A. M. kaltumo.
Prokuratūros skunde teigiama, kad A. M. dalyvavimą nusikaltimo padaryme įrodo tai, kad jis tarėsi dėl susitikimo su R. S., taip pat savo automobiliu kartu su E. J. važiavo į sutartą vietą, kurioje E. J. iš A. M. automobilio R. S. pardavė kanapes.
Tačiau byloje surinkti duomenys neįrodo, kad A. M. žinojo, jog E. J. gabeno ir siekė už atlygį parduoti narkotines medžiagas kitam asmeniui. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2010-05-10 A. M. paaiškino, kad „...pareigūnai, jo automobilio apžiūros metu, po keleivio dešinės pusės priekine sėdyne rado polietileninį maišelį su kanapėmis, t. y. narkotine medžiaga. Tos kanapės ne jo, jos yra E. J. Kada ar kokiu momentu jis tas kanapes padėjo jo automobilyje jis nematė...“ (b. l. 132-134, t. 1).
Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo nutarta atlikti įrodymų tyrimą, t. y. pagarsinti nuteistųjų parodymus ir juos apklausti. Teisėjų kolegijos apklausiamas nuteistasis E. J. parodė, kad narkotines medžiagas jis padėjo A. M. automobilyje, kai atvažiavo pas jį. Mašina buvo atrakinta. Andrejus nematė, kad jis kažką padėjo (b. l. 176, t. 2). Pats A. M. atsakydamas į kolegijos pirmininko klausimą parodė, jog jis nežino, kaip tos kanapės atsirado jo mašinoje (b. l. 176, t. 2).
Vienas svarbiausių įrodymų, kuriuo grindžiamas kaltinimas A. M. platinus narkotines medžiagas, yra tai, kad jis palaikė ryšį su R. S.
Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad būtent A. M. kontaktavo su R. S. ir su juo tarėsi dėl susitikimo. Tai patvirtina A. M. ir E. J. apklausos ikiteisminio tyrimo metu, bei jų duoti parodymai bylos nagrinėjimo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme. Be to, A. M. mobiliojo ryšio telefono užrašų knygos analizė (t. 1, b. l. 91-94). Šios aplinkybės neneigia ir pats A. M., tačiau nurodė kitus įvykusio susitikimo su R. S. tikslus, kurie visiškai nesusiję su narkotinių medžiagų pardavimu.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien tas faktas, jog būtent A. M. tarėsi dėl susitikimo su R. S., t. y. kontaktavo su juo, neįrodo A. M. kaltės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., padarymo.
Apibendrinant tai, kas pasakyta, kolegija mano, jog, jei būtų surinkta dar ir kitų objektyvių įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo dalyvavimą platinant narkotines medžiagas, A. M. kontaktavimas su nuteistuoju R. S., kaip papildomas įrodymas, duotų pagrindą apkaltinti A. M. narkotinių medžiagų platinimu, tačiau vien tik faktu, jog būtent A. M. tarėsi dėl susitikimo su R. S., grįsti jo kaltės negalima. Kaip minėta, apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas visiškai bei besąlygiškai įrodytas ir teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Šiuo atveju A. M. kaltė nėra įrodyta teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d.
Dėl išvardintų motyvų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. yra išteisintas pagrįstai.
Dėl E. J. nusikalstamos veikos perkvalifikavimo iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. į nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas E. J. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. perkvalifikavo į nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas tai motyvavo tuo, kad nesurinkta įrodymų, patvirtinančių tą faktą, kad kaltinamasis narkotines medžiagas įsigijo, turėdamas tikslą platinti. E. J. namuose atliktos kratos metu išimti daiktai – kaljanas ir kiti, patvirtina, kad narkotinės medžiagos buvo vartojamos ir kaltinamojo namuose, tai patvirtina E. J. parodymus, kad jis pats retkarčiais vartodavo kanapes. Jo parodymus patvirtina ir A. M. bei pats R. S., kad jokių narkotinių medžiagų iš E. J. neįsigijo. Kitų įrodymų, paneigiančių šiuos aptartus įrodymus, baudžiamojoje byloje surinkta nėra. Iš byloje esančių policijos pareigūnų parodymų galima daryti tik prielaidą, kad E. J. galimai platino narkotines medžiagas, tačiau nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (b. l. 148-153, t. 2).
Teisėjų kolegija įvertinusi byloje surinktus duomenis bei atlikusi įrodymų tyrimą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. J. nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. perkvalifikavo į nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad tikslas parduoti narkotines ar psichotropines medžiagas ar kitaip jas platinti yra suprantamas kaip sąmoningas siekis už atlygį ar be jo tokias medžiagas perduoti kitiems asmenims. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys Nr. 2K-113/2011, 2K-781/2007, 2K-36/2009, 2K-75/2009, 2K-166/2010, 2K-4/2009, 2K-281/2009, 2K-618/2010 ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad E. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., t. y. sąmoningai siekė už atlygį perduoti narkotines medžiagas kitam asmeniui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. ir E. J. parodymai bylos ikiteisminio tyrimo ir jos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nuoseklūs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2010-05-10 iš karto po sulaikymo A. M. paaiškino, kad „...R. paklausė E., ar jis turi „žolės“. E. pasakė, kad turi. R. paklausė, ar jis gali jam parduoti „žolės“...E. pasakė, kad gali. R. jam sakė „duok“. E. pasilenkė ir, kaip jis pamatė, iš po sėdynės ištraukė mažą kiekį, kokį tiksliai nežino, „žolės“ ir padavė R. R. E. davė pinigus už „žolę“, lyg 30 Lt...jis pats yra gal du kartus iš E. nusipirkęs po gramą kanapių, už gramą mokėdavo po 30 Lt...“ (b. l. 133-134).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 96 str. numatytos dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, rūšys. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, yra privatūs fizinių asmenų raštai, pareiškimai, prašymai, skundai, laiškai, dienoraščiai ir kiti asmeninio pobūdžio rašiniai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 96 str. 1 d. 3 p.). Pažymėtina, kad E. J. sulaikymo dieną (2010-05-10) parašė atvirą prisipažinimą, kuriuo prisipažino pardavęs R. S. kanapes (b. l. 21, t. 2). Tačiau jau įtariamojo papildomos apklausos 2010-05-12 metu E. J. parodė, kad prisipažįsta iš dalies kaltu, t. y. kad neteisėtai laikė narkotines medžiagas – kanapes. Dėl to, kad neteisėtai pardavė narkotines medžiagas – kanapes, neprisipažįsta (b. l. 31-32, t. 2). Be to, šios papildomos apklausos metu kaltinamasis paaiškino, kad jis 2010-05-10 parašė atvirą prisipažinimą, nes jam taip liepė rašyti kriminalistai, kuris iš jų taip liepė jam rašyti nurodyti negali, kadangi po sulaikymo buvo sutrikęs ir susijaudinęs (b. l. 33, t. 2). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje buvo apklausta Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK kriminalinės policijos skyriaus vyriausioji tyrėja Asta Sagaitytė, kuri parodė, kad tyrė nuteistųjų bylą, juos apklausinėjo. Ką šie asmenys kalbėjo, tą ji ir užrašė. E. J. kitą dieną buvo apklausiamas. Jo prisipažinimas jau buvo pridėtas prie medžiagos. Kaip tie žmonės parašė prisipažinimus, nežino...“ (b. l. 8, t. 3). Todėl darytina išvada, kad nėra jokio pagrindo manyti, kad pirminiai E. J. parodymai buvo išgauti prievarta ar kitokiu neteisėtu būdu.
Taigi pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje E. J. dėl narkotinių medžiagų platinimo savo kaltę buvo pripažinęs, apklausiant jį kaip įtariamąjį vėliau kito jo parodymų turinys, jis prisipažino tik laikęs narkotines medžiagas – kanapes. Taip išryškėjo prieštaravimai jo parodymuose. Nagrinėjamu atveju taip pat labai svarbūs jau minėti kito nuteistojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu 2010-05-10, t. y. iš karto po sulaikymo duoti parodymai, kuriuose teigiama, kad E. R. pardavė „žolę“ (b. l. 133-134).
Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro išdėstytais argumentais, kad įtariamieji duodami pirminius parodymus, neturi jokios galimybės suderinti savo parodymų su kitais įtariamaisiais, neturi laiko sugalvoti gynybinės pozicijos, todėl būtent įtariamųjų pirminių parodymų svarba yra didelė ir, mano, jog jų kaita ateityje turėtų būti labai vertinama atsargiai.
Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas neperskaitė minėtų kaltinamojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, neatsižvelgė į juos nuosprendyje vertindamas įrodymus ir to vertinimo pagrindu padarydamas atitinkamas išvadas. Todėl galima teigti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo nepagrindė išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d.).
Atsižvelgiant į tai, prokuroras apeliaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad apylinkės teismas priimdamas skundžiamąjį nuosprendį nesilaikė baudžiamojoje byloje surinktų duomenų vertinimo sistemiškumo bei logiškumo kriterijų.
Kaip minėta, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius ir kt.
Pažymėtina, kad atrastų narkotinių medžiagų kiekis (15,597 g) yra per didelis asmeniniam vartojimui, be to, narkotinės medžiagos buvo supakuotos į du paketus, kurie buvo surasti automobilyje (b. l. 17-18, 41-53, t. 1). Tas faktas, kad elektroninės svarstyklės (kuriomis sveriami maži kiekiai medžiagų), buvo rastos būtent automobilyje, patvirtina, jog kaltininkui jos buvo reikalingos siekiant narkotines medžiagas dozuotai realizuoti. Tai patvirtina ir tai, jog ant šių elektroninių svarstyklių paviršiaus buvo rasta narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių pėdsakų (b. l. 46-48, t. 1; 72, t. 2). Be to, E. J. gyvenamojoje vietoje rasta medinė trintuvė ant kurios paviršiaus buvo rasta kanapių ir jų dalių pėdsakų. Todėl yra pagrindas daryti vienareikšmę išvadą, kad ši trintuvė buvo skirta kanapėms smulkinti ir būtent toms narkotinėms medžiagoms. Taigi ir toms narkotinėms medžiagoms, kurios buvo parduotos (perduotos) R. S.
Perkvalifikuojant E. J. nusikalstamą veiką svarbu ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas ir R. S. už neteisėtą įgijimą bei laikymą nedidelio kiekio narkotinės medžiagos, neturint tikslo jos platinti. R. S. dėl šio nuosprendžio apeliacinio skundo nepateikė. Apylinkės teismas R. S. kaltę grindė policijas pareigūnų parodymais, kad jie matė kaip R. S. prieš jį sulaikant išmetė ant žemės paketėlį su augalinės kilmės medžiaga. Šiuos jų parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas, kur užfiksuota paketėlio radimo vieta bei specialisto išvada, kad paketėlyje esanti augalinės kilmės medžiaga yra kanapės ir jų dalys, kurių masė 0,866 g.
Konstatuotina, kad narkotinių medžiagų platinimo faktą įrodo nuteistųjų pirminės apklausos ir surastos priemonės, t. y. svarstyklės, trintuvė, narkotinės medžiagos, kurių nespėjo realizuoti, pinigai rasti automobilyje.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 1 ir 3 p.), E. J. padaryta nusikalstama veika perkvalifikuotina iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. į nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. ir teismas konstatuoja:
jog E. J. turėdamas tikslą platinti narkotines medžiagas, tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis poilsio parke, esančiame Liepų g., Klaipėdoje, neteisėtai, iš tyrimo metu nenustatyto asmens už 500 litų įgijo apie 20 gramų medžiagos, kurios sudėtyje buvo 16,463 gramų narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, jas neteisėtai laikė su savimi ir 2010-05-10, apie 18.30 val., neteisėtai gabeno Klaipėdos mieste automobiliu „BMW 525“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, po ko tęsė neteisėtą gabenimą A. M. priklausančiu automobiliu „BMW 525“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, iki Verslo ir technologijų kolegijos, esančios Jaunystės g. 1, Klaipėdoje, kur apie 21.30 val. 0,866 gramų kanapų ir jų dalių pardavė R. S., o iš karto po to likusią dalį narkotinės medžiagos, kurios sudėtyje buvo 15,597 gramų kanapių ir jos dalių, kratos metu A. M. automobilyje rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Prokuroras apeliaciniame skunde prašo E. J. paskirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Teismas, skirdamas kaltinamajam E. J. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę. Nors kaltinamasis dirbantis, neteistas, tačiau padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė nuo 4 iki 8 metų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d.). Todėl kaltinamajam E. J. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuratūros skunde prašomu skirti bausmės dydžiu ir už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d., padarymą E. J. skiria 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu E. J. nuo 2010-05-10 iki 2010-05-12 buvo sulaikytas, todėl šis laikas įskaitomas į paskirtos bausmės laiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p.).
Prokuroras apeliaciniame skunde prašo konfiskuoti 20 litų kupiūrą Nr. AC3832215, 20 litų kupiūrą Nr. AA5147420, 50 litų kupiūrą Nr. AG 5571972, rastas A. M. automobilio apžiūros metu ir priklausančias E. J. bei saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato finansų skyriaus kasoje. Tačiau byloje esančiais duomenimis nėra įrodyta, kad šie pinigai yra gauti būtent iš nusikalstamos veikos. Todėl šis apeliacinio skundo reikalavimas atmestinas ir minėti pinigai grąžinti E. J.
Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-11-25 nuosprendis keistinas dėl netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo ir nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 1 ir 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p.,
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nuosprendį pakeisti.
E. J. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 1 d. į nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 str. 1 d. ir jį nubausti 3 (trejiems) metams laisvės atėmimo.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Į bausmės laiką E. J. įskaityti laiką išbūtą sulaikyme nuo 2010-05-10 iki 2010-05-12.
Bausmės pradžią skaičiuojant nuo faktinio E. J. sulaikymo.
20 litų kupiūrą Nr. AC3832215, 20 litų kupiūrą Nr. AA5147420, 50 litų kupiūrą Nr. AG 5571972, rastas A. M. automobilio apžiūros metu ir priklausančias E. J. bei saugomas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato finansų skyriaus kasoje grąžinti E. J.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.