- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-15
- Bylos Nr.
- Iv-990-562/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01881-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- RUAB „Junesta“, A. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus
- Advokatai
- Milvydas Pūkas, Rokas Stabingis, Juzefas Kazubovskis
- Kategorijos
- 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Monikai Skardžiūtei, dalyvaujant pareiškėjos RUAB „Junesta“ atstovui advokatui Rokui Stabingiui, pareiškėjo A. S. atstovui advokatui Milvydui Pūkui, atsakovės atstovėms Vilmai Tenytei, trečiojo asmens atstovei Robertai Duliūtei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų UAB „Junesta“ ir A. S. skundą atsakovėms Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos, dėl žalos ( trečiajam asmeniui Vilniaus m. savivaldybės administracijai),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai UAB „Junesta“ (toliau – ir bendrovė) ir A. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu ir patikslintu skundu ( b.l. 1-5, I tomas, 114-117, II tomas), kreipėsi į teismą prašydami tenkinti pareiškėjo RUAB „Junesta‘‘ skundą (prašymą) ir jo naudai iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, bei Nacionalinės žemės tarnybos priteisti 542.939,19 Lt žalos atlyginimo bei 5 proc. įstatymo numatytų metinių palūkanų nuo ieškinio iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; tenkinti pareiškėjo A. S. skundą (prašymą) ir jo naudai iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, bei Nacionalinės žemės tarnybos priteisti 383.956,47 Lt. žalos atlyginimo bei 5 proc. įstatymo numatytų metinių palūkanų nuo ieškinio iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; pareiškėjų RUAB „Junesta‘‘ ir A. S. naudai iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, bei Nacionalinės žemės tarnybos priteisti turėtas teismo išlaidas. Nurodo, kad 2007-04-20 d. buvo sudaryta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Junesta‘‘ ir A. S. buvo perduotos detaliojo planavimo organizatoriaus teisės į jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus (duomenys neskelbtini) k. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))-1,1144 ha; (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) -2,6100 ha; (duomenys neskelbtini) k. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) - 8,2000 ha (toliau - Žemės sklypai). Detaliojo planavimo organizatoriams 2008-05-07 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija (toliau - VAVA) išdavė sutikimą Nr. (31)-1.2-1576-(3.31) valstybinėje žemėje tiesti inžinerinius tinklus, rekonstruoti dalį Rygos g., įrengti įvažiavimus. Detaliojo planavimo organizatoriai parengė Žemės sklypų detalųjį planą ir pateikė jį patikrinimui. 2008-08-13 Vilniaus apskrities viršininko administracija patikrino Žemės sklypų detalųjį planą ir surašė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-323, kuriame davė teigiamą išvadą dėl parengto detaliojo plano tvirtinimo, kas suteikė teisę ieškovams kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę dėl Žemės sklypų detaliojo plano tvirtinimo. 2008-08-14 raštu pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymu tvirtinti parengtą Žemės sklypų detalųjį planą. 2008-09-12 d. Vilniaus miesto savivaldybė raštu Nr.A51-19946-(10.9-MPD-0) pranešė, kad detaliojo plano tvirtinti negali, nes negalioja patikrinimo aktas. Tik tuomet pareiškėjams tapo žinoma, kad 2008-07-14 d. raštu Nr. 20-535 VAVA 2008-05-07 d. sutikimą Nr. (31)-1.2-1576-(3.31) laiko negaliojančiu, o 2008-09-03 raštu Nr. (100)-11.55-1061 pripažino negaliojančiu ir patikrinimo aktą. 2009-10-09 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-132-764/2009 panaikino VAVA 2008-07-14 sprendimą, įformintą 2008-07-14 raštu Nr. 20-535 „Dėl sutikimo pripažinimo negaliojančiu‘‘. 2010-11-04 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A502-1254/2010 aukščiau nurodytą teismo sprendimą pakeitė dalyje ir panaikino VAVA 2008-09-03 sprendimą Nr. (100)-11.55-1061 „Dėl teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto pripažinimo negaliojančiu‘‘. Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad Sutikimas ir Patikrinimo aktas buvo panaikinti neteisėtai. VAVA, išdavusi sutikimą, neturėjo teisės jo pripažinti negaliojančiu, nes nei apskrities viršininko veiklą, nei detalųjį planavimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato VAVA sutikimo atšaukimo procedūros. VAVA nurodė, jog taip veikdama rėmėsi Viešojo administravimo įstatymo 35 str. 1 d., tačiau 2008-07-14 raštas Nr. 20-535 „Dėl sutikimo pripažinimo negaliojančiu‘‘, negali būti laikomas faktinių duomenų neatitikimo klaida, kurios ištaisymas reikštų kitiems asmenims suteiktos pagal nustatytą tvarką įsigaliojusios teisės atėmimą ar suvaržymą. Taip pat jokie teisės aktai nenumato VAVA Departamento teisės panaikinti jau priimto patikrinimo akto, nes taip pažeidžiamas Teritorijų planavimo įstatymas ir 2004-05-03 d. LR Aplinkos ministro įsakymas Nr. Dl-239 „Dėl detaliųjų planų rengimo taisyklių patvirtinimo‘‘, kuris numato terminus, per kiek turi būti patikrintas detaliojo planavimo dokumentas. Patikrinimo akto pripažinimas netekusiu galios pažeidžia ir teisinio tikrumo principus, pareiškėjų teises bei teisėtus lūkesčius. Atsižvelgiant į tai, VAVA panaikindama sutikimą ir Patikrinimo aktą, veikė ultra vires (virš savo kompetencijos ribų) - naudojo tokias valdžios galias, kurios nebuvo numatytos įstatymuose ir pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 4 punkte įtvirtintą nepiktnaudžiavimo principą. Todėl tokiais savo veiksmais sutrukdė pareiškėjams įgyvendinti savo teises nustatyti įstatymų leidžiamą Žemės sklypų naudojimo ir tvarkymo rėžimą - užkirto kelią Žemės sklypų detaliojo plano patvirtinimui Vilniaus miesto savivaldybės taryboje. Dėl to ieškovai negalėjo įgyvendinti savo teisės į statybą. Laikotarpiu nuo 2008-07-14 (panaikintas Sutikimas), 2008-09-03 (panaikintas patikrinimo aktas) iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties 2010-11-04 d. pareiškėjai privalėjo mokėti palūkanas bankui pagal kredito sutartis, tačiau negalėjo vykdyti detaliojo planavimo veiksmų dėl VA VA neteisėtų veiksmų. UAB „Junesta‘‘ Šiuo laikotarpiu sumokėjo 157.246,06 EUR palūkanų (542.939,19 Lt.), o A. S. - 111.201,48 EUR palūkanų (383.956,47 Lt.).Neteisėtas detaliojo planavimo procedūrų sustabdymas pareiškėjams padarė atitinkamai 542.939,19 Lt. ir 383.956,47 Lt. žalą, kurią privalo atlyginti Lietuvos Respublika. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstaybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija‘‘ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir 1.1.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas‘‘ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.): 3) teisės pažeidėjo kaltė CK 6.248 str.): 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (2010-12-02 d. LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010).Žalai atlyginti yra visos civilinės viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygos:Žala - dėl VA VA neteisėtų veiksmų, kuriais buvo sustabdytos detaliojo planavimo procedūros, pareiškėjai patyrė žalą, kurios dydis yra įrodytas. Neteisėti veiksmai - VA VA veikė peržengdama savo kompetencijos ribas ir pažeisdama ieškovų teisėtus interesus. Priežastinis ryšys - jei VA VA nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų, tai pareiškėjams priklausančių Žemės sklypų detaliojo planavimo procedūra būtų užbaigta iki 2008-09-04 ir pareiškėjai būtų realizavę savo teisę nustatyti žemės sklypų tvarkymo ir naudojimo rėžimą, kas suteiktų jiems galimybe šiais sklypais disponuoti ir užstatyti. Dėl procesinių palūkanų LR CK 6.37 str. 2 d. numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas ųž priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi, remiantis LR CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str., atsakovas pareiškėjams turėtų sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba, atstovaujanti Lietuvos valstybę, su skundu nesutiko, atsiliepime ( b.l. 121-125, II tomas) nurodė, kad pareiškėjai RUAB „Junesta‘‘ ir A. S. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (toliau - LVAT) su skundu, prašydami pripažinti neteisėtu ir panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau - VAVA) 2008-07-14 sprendimą Nr. 20-523 „Dėl sutikimo pripažinimo negaliojančių‘‘ ir VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau - TPSVP) 2008-09-03 sprendimą Nr. (100)-11.55-1061 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo akto pripažinimo negaliojančiu‘‘. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-10-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-132-764/2009 iš dalies patenkino RUAB „Junesta‘‘ ir A. S. skundą: panaikino VAVA 2008-07-14 sprendimą. įformintą 2008-07-14 raštu Nr. 20-535 ..Dėl sutikimo pripažinimo negaliojančiu‘‘, kuriuo pripažintas negaliojančiu VAVA 2008-05-07 sutikimas, išreikštas 2008-05-07 raštu Nr. (31)-1.2-1576-(3.31) „Dėl inžinerinių tinklų tiesimo, gatvės rekonstrukcijos, įvažiavimų bei automobilių parkavimo vietų įrengimo valstybinėje žemėje". Pareiškėjų skundą dalyje dėl VAVA 2008-09-03 sprendimo, įforminto 2008-09-03 raštu Nr. (lOO)-ll.55-1061 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo akto pripažinimo negaliojančiu", panaikinimo ir atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėjai RUAB „Junesta‘‘ ir A. S. kreipėsi į LVAT su apeliacinius skunde, kuriame prašė pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-10-09 sprendimais dalies, t. y. panaikinti VAVA TPSVP 2008-09-03 sprendimą Nr. (100)-11.55-1061 „Dėl teritorijų planavimo dekumento patikrinimo akto pripažinimo negaliojančiu‘‘. LVAT 2010-11-04 nutartimi administracinėje byloje A520-1254/2010 patenkino pareiškėjų apeliacinį skundą, panaikino VAVA TPSVP 2008-09-03 sprendimą Nr. (100)-11.55-1061 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo akto pripažinimo negaliojančiu‘‘ Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999. Nr. 13-308; 00, Nr. 85-2566) (toliau - ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-10-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-2-764/2009 ir LVAT 2010-11-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1254/2010 turi res judicata galią šioje nagrinėjamoje byloje ir minėta LVAT 2010-11-04 nutartimi nustatytos faktinės aplinkybės iš naujo neįrodinėjamos. Civilinės atsakomybės paskirtis - kompensuoti nukentėjusiojo patirtą žalą, t. y. asmuo turi būti grąžinamas į tokią turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Teisė į turtinės žalos atlyginimą atsiranda tuo atveju, kai ieškovas įrodo patirtą žalą bei savo reikalavimą pagrindžią įrodymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin. 2002. Nr. 36-1340) (toliau- CPK) 178 str.). Žala padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo - restitutio in integrum - principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška - prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas. Žalos dydis - viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009).Žala (nuostoliai) yra asmens turto netekimas, pakenkimas tam tikram objektui, dėl ko mažėja objekto ekonominė vertė, prarandamos jo kokybinės savybės (Lietuvos Aukščiausio Teisino 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011). Turtine žala pripažįstami tiesioginiai nuostoliai (asmens turto netekimas, sužalojimas, turėtos išlaidos) ir netiesioginiai nuostoliai (negautos dėl neteisėtų veiksmų pajamos) (CK 6.249 straipsnis). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, kai civilinė atsakomybė pasireiškia nuostolių atlyginimu. Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti pareiškėjai. Pareiškėjai patikslintame skunde teigia, kad jų patirta žala atsirado, nes laikotarpiu nuo 2008-07-14, kai raštu Nr. 20-535 „Dėl sutikimo pripažinimo negaliojančiu“ buvo panaikinta galimybė toliau vykdyti detaliojo teritorijų planavimo procedūrą, iki LVAT nutarties 2010-11-04, kuria buvo panaikintas 2008-07-14 raštas Nr. 20-535 ,,Dėl sutikimo pripažinimo negaliojančiu‘‘ pareiškėjai privalėjo mokėti palūkanas bankui pagal kredito sutartis, t. y. pagal 2006-08-07 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp RUAB „Junesta‘‘ ir AB banko „Hansabankas‘‘ ir pagal 2007-06-11 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). sudarytą tarp A. S. ir AB SEB Vilniaus bankas. Atkreipia dėmesį į tai, kad sutartiniai santykiai tarp pareiškėjų ir šių kredito įstaigų atsirado anksčiau negu buvo priimti ir pripažinti neteisėtais VAVA 2008-07-14 sprendimas Nr. 20-523 „Dėl sutikimo pripažinimo negaliojančiu‘‘ ir VAVA TPSVP 2008-09-03 sprendimas Nr. (100)-11.55-1061 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo akto pripažinimo negaliojančiu‘‘. Kaip matyti, kredito sutartys sudarytos 2006-08-07 ir 2007-06-11, o VAVA 2008-05-07 sutikimas Nr. (31)-1.2-1576-(3.31) valstybinėje žemėje tiesti inžinerinius tinklus, įrengti įvažiavimus priimtas tik 2008-05-07, o VAVA 2008-07-14 raštas Nr. 20-535 „Dėl sutikimo pripažinimo negaliojančiu‘‘ priimtas tik 2008-07-14. Pažymi, kad A. S. kreditą ėmė 8,4 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. pirkimui, o RUAB „Junesta‘‘ kredito paskirtis buvo 1,1144 ha žemės sklypui ir 2,61 ha ploto žemės sklypui bei ant jų pastatytiems statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus m. sav., įsigyti. RUAB „Junesta" pagal su AB bankas „Hansabankas‘‘ 2006-08-07 sudarytą kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojo bankui mokėti palūkanas kiekvieną mėnesį, iki mokėjimo dienos priskaičiuotas palūkanas sumokant to mėnesio paskutinę dieną, pradedant nuo pirmos kredito išmokėjimo dienos ir skaičiuojamos iki kredito grąžinimo bankui. A. S. ir AB SEB Vilniaus banko 2007-06-11 sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) numatė, kad kalendorinio mėnesio palūkanos apskaičiuojamos nuo išmokėto ir kredito sutartyje nustatyta tvarka negrąžinto kredito. Taigi, iš pateiktų kredito sutarčių matyti, kad minėtieji teismų panaikinti (neteisėti) VAVA sprendimai pareiškėjų palūkanų mokėjimui kredito įstaigoms jokios įtakos neturėjo. Atkreipia dėmesį į tai, kad priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir nuostolių ryšys reiškia, kad neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo atlikti anksčiau, nei atsirado nuostolių, o atsiradęs nuostoliai yra neteisėtų veiksmų (neveikimo) rezultatas. CK 6.247 straipsnis numato, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pažymėtina, kad nenustačius viešajai atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų- neteisėtų veiksmų, įrodymais pagrįstos žalos, ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, ir nesant bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, CK 6.271 straipsnis dė) žalos atlyginimo netaikytinas.Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad RUAB „Junesta‘‘ 542 939,19 Lt ir A. S. 383 956,47 Lt palūkanų mokėjimo pagrindas buvo ne VAVA aktai sprendimai), o pareiškėjus ir minėtuosius bankus siejantys sutartiniai santykiai, kuriems jokios įtakos neturėjo VAVA priimami sprendimai. Atsižvelgiant į tai, tokie piniginiai pareiškėjų įsipareigojimai kredito įstaigoms negali būti pripažinti dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų patirta žala ir neturi būti atlyginami iš valstybės biudžeto. LVAT yra konstatavęs, kad palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimas yra neteisėtas, nes minėtos palūkanos yra priteisiamos vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.210 straipsnio 1 dalimi. Bet šios normos nustato palūkanas civiliniams prievoliniams santykiams ir negali būti taikomos viešosios teisės nustatytiems santykiams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A4 -2210/2011). Pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, ir pareiškėjai nėra prievoliniuose teisiniuose santykiuose, todėl ir jų reikalavimai dėl palūkanų priteisimo yra nepagrįsti. CK 1.135 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad civilinės teisės ir pareigos atsiranda dėl žalos padarymo. Nagrinėjamu atveju, manytina, kad yra neįrodyta, jog dėl atsakovų veiksmų ar neveikimo būtų atsiradusi žala, todėl pareiškėjų reikalavimas dėl palūkanų priteisimo, šį reikalavimą siejant su žalos atlyginimu, taip pat yra nepagrįstas.Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismo prašo pareiškėjų skundą dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą, taip pat nepriteisti pareiškėjų turėtų teismo išlaidų.
Atsakovė Teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos atsiliepime ( b.l. 61-65, II tomas) su skundu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad pabrėžtina, jog VAVA sprendimą pripažinti negaliojančiu VAVA 2008-08-13 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-323 įtakojo tik tai, kad VAVA pripažino negaliojančiu sutikirfią statyti valstybinėje žemėje. VAVA, kaip institucijos, atliekančios teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą, veiksmai (teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto su teigiama išvada priėmimas ir vėlesnis sprendimas laikyti patikrinimo aktą negaliojančiu) buvo tiesiogiai sąlygojami VAVA, kaip valstybinės žemės patikėtinės, priimtų sprendimų. Šie faktai buvo konstatuoti ir administracinių teismų, nustačiusių, kad nesant minėto VAVA pritarimo, tolimesnės detaliojo planavimo procedūros negalimos. Net jei VAVA nebūtų priėmusi sprendimo pripažinti negaliojančiu VAVA 2008-08-13 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktąNr. (100)-11.81-323, savivaldybės administracija būtų privalėjusi atsisakyti tvirtinti detalųjį planą nesant valstybinės žemės patikėtinio sutikimo dėl detaliojo plano galiojimo riboje numatytų inžinerinių statinių statybos valstybinėje žemėje. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo teigti, kad egzistuoja visų trijų viešosios atsakomybės sąlygų visuma, būtina valstybės civilinei atsakomybei kilti.CK 6.249 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.Nagrinėjamoje byloje turi būti nustatyta ne tik tai, ar Pareiškėjų skundžiama valdžios institucija - VAVA - neveikė taip, kaip ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado Pareiškėjų urodyta žala (pasekmės). Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta; areiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjams. Turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai tirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Kitaip tariant, turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Pareiškėjai privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jų nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Priežastinis ryšys visada objektyvus, t. y. realiai egzistuojantis, todėl jis turi būti realiai nustatytas, o ne grindžiamas prielaidomis arba spėliojimais.Pareiškėjai kaip patirtos žalos pagrindą nurodo turėtas išlaidas mokant palūkanas bankams pagal Pareiškėjų ir bankų sudarytas kredito sutartis. Remiantis Pareiškėjų pateiktais įrodymais, nėra pagrindo teigti, kad palūkanų bankams mokėjimą pagal kredito sutartis lėmė būtent VAVA neteisėti veiksmai. Pabrėžtina, kad pareiškėją RUAB „Junesta‘‘ ir UAB „Hansabankas‘‘ bei pareiškėją A. S. ir AB SEB Vilniaus banką Pareiškėjų nurodytu laikotarpiu siejo sutartiniai santykiai (2006-08-07 kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-06-11 kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)). 2006-08-07 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.3 punkte nurodyta kredito paskirtis yra žemės sklypams (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ant jų pastatytiems statiniams įsigyti, 2007-06-11 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) specialios dalies 2 punkte nurodyta, kad kredito paskirtis yra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimui, taigi šių kreditų paskirtis nebuvo susijusi su detaliojo planavimo procedūromis. Pareiškėjų pateikta 2007-04-20 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, kad 2006-08-07 kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta dar iki detaliojo planavimo procedūrų pradžios. Darytina išvada, kad vėlesni juridiniai faktai (VAVA 2008-07-14 raštas Nr. 20-535 ir 2008-09-03 raštas Nr. (100)-11.55-1061) negalėjo įtakoti Šios kredito sutarties vykdymo. Nors 2007-06-11 kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta jau po minėtos 2007-04-20 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašymo, Pareiškėjų pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas rodo, kad žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) A. S. 2006-08-08 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybės teise priklauso nuo 2006-08-10. Taigi 2007-06-11 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymą lėmė ne 2007-04-20 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), o 2006-08-08 pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjo RUAB „Junesta‘‘ ir UAB „Hansabankas‘‘ sudarytos 2006-08-07 kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.2 punkte nurodyta, kad galutinis kredito grąžinimo terminas yra 2008-08-07. Šios sutarties 5.1 ir 5.2 punktuose nustatyta, kad palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo pirmos kredito išmokėjimo dienos ir skaičiuojamos iki kredito gražinimo bankui dienos. Kredito gavėjas įsipareigoja palūkanas bankui mokėti kiekvieną mėnesį, iki mokėjimo dienos priskaičiuotas palūkanas sumokant to mėnesio paskutinę dieną, o tuo atveju, jei viso kredito grąžinimo bankui data nesutampa su paskutine mėnesio diena, visos priskaičiuotos palūkanos turi būti sumokėtos viso kredito bankui grąžinimo dieną. RUAB „Junesta‘‘ kreditą su palūkanomis turėjo grąžinti iki 2008-08-07, tuo tarpu į savivaldybės administraciją dėl detaliojo plano tvirtinimo kreipėsi 2008-08-14 raštu Nr. 252, pateikdama VAVA 2008-08-13 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-323, kuris buvo pripažintas negaliojančiu tik VAVA 2008-09-03 raštu Nr. (100)-11.55-1061. Taigi VAVA 2008-09-03 raštas Nr. (100)-11.55-1061 negalėjo daryti įtakos RUAB „Junesta‘‘ sutartiniam įsipareigojimui grąžinti kreditą su palūkanomis iki 2008-08-07. Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, darytina išvada, kad Pareiškėjai nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, kad VAVA veiksmai turėjo įtakos palūkanų mokėjimui. VAVA veiksmai priežastiniu ryšiu nėta susiję su Pareiškėjų nurodoma patirta žala (mokėtomis palūkanomis). Negalima teigti, kad jeigu nebūtų buvę VAVA neteisėtų veiksmų, Pareiškėjams nebūtų reikėję mokėti palūkanų bankams pagal kredito sutartis. Konstatuotina, kad pareiškėjai neįrodė patirtos žalos ir priežastinio ryšio tarp jų nurodomų isėtų veiksmų ir žalos, todėl jų reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir išvestiniai reikalavimai gali būti tenkinami.Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje net ir nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas civilinė atsakomybė neturėtų būti taikoma, kadangi VAVA 2008-07-14 raštu Nr. 20-535 pripažindama negaliojančiu VAVA 2008-05-07 raštu Nr. (31)-1.2-1576-(3.31) išreikštą sutikimą ir 2008-09-03 raštu Nr. (100)41.55-1061 pripažindama negaliojančiu VAVA 2008-08-13 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktąNr. (100)-11.81-323, veikė būtinojo reikalingumo situacijoje. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos, To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad būtinasis reikalingumas - tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalą patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, gali įpareigoti atlyginti žalą asmenį, kurio interesais veikė žalą padaręs asmuo. Nagrinėjamoje situacijoje VAVA priėmė sprendimus, išreikštus 2008-05-07 rašte Nr. (31)-1.2-1576-(3.31) ir 2008-09-03 rašte Nr. (1OO)-11.55-1061, siekdama pašalinti A. K. teisėms bei valstybės interesams gresiantį pavojų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558; 1999, Nr. 48-1522; 2002, Nr. 41-1526; 2004, Nr. 53-1791; 2006, Nr. 125-4750) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Remiantis VAVA 2008-09-03 raštu Nr. (100)-11.55-1061, VAVA nustatė, kad valstybinė žemė, esanti greta Pareiškėjams nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, dėl kurios VAVA 2008-05-07 raštu Nr. (31)-1.2-1576-(3.31) buvo išreikusi sutikimą nėra priskirta valstybės išperkamai. Tokiu būdu VAVA, priėmusi minėtus sprendimus, vieninteliu įmanomu būdu išvengė gresiančios didesnės žalos atsiradimo tiek A. K., tiek pareiškėjams, tiek Lietuvos valstybei. Patvirtinus pareiškėjų žemės sklypų detalųjį planą kuris sudarytų prielaidas pareiškėjams įgyvendinti statytojo teisę valstybės išperkamai nepriskirtoje valstybinėje žemėje, būtų atsiradusi dar didesnė žala nei VAVA 2008-07-14 raštu Nr. 20-535 pripažinus negaliojančiu VAVA 2008-05-07 raštu Nr. (31)-1.2-1576-(3.31) išreikštą sutikimą ir 2008-09-03 raštu Nr. (100)-11.55-1061 pripažinus negaliojančiu VAVA 2008-08-13 teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-323.Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-502-1254/2010, Inspekcijai tapo žinoma, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos priėmė 2010-09-03 sprendimą Nr. S49-129 dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus mieste A. K.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjai neturi teisinio pagrindo prašyti priteisti procesines palūkanas nuo ieškinio iškėlimo Vilniaus apygardos teisme, nes byla pagal šį ieškinį buvo nutraukta Vilniaus apygardos teismo 2011-08-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4919-232/11. Pažymėtina, kad patys Pareiškėjai, manydami, kad jų teisės yra pažeistos, atstovaujami profesionalių teisininkų, kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą, kuriam bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo yra neteismingos. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taigi palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo tame teisme, kuris priima sprendimą.
Tretysis asmuo Vilniaus m. savivaldybės administracija su pateiktu skundu nesutiko. Atsiliepime ( b.l. 162-163, II tomas) nurodė, kad 2007 m. balandžio 20 d. tarp UAB „Junesta‘‘, A. S. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus buvo sudaryta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo perduotos detaliojo planavimo organizatoriaus teisės UAB „Junesta‘‘ ir A. S. dėl jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) k. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) k. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - žemės sklypai) detaliojo plano rengimo. 2008 m. gegužės 7 d. Vilniaus apskrities viršininko administracija (tolieu - VAVA) pareiškėjams išdavė sutikimą Nr. (31)-1.2-1576-(3.31) „Dėl inžinerinių tinklų, tiesimo, gatvės rekonstrukcijos, įvažiavimų bei automobilių parkavimo vietų įrengimo valstybinėje žemėje‘‘, kuriuo leido valstybinėje žemėje tiesti inžinerinius tinklus, rekonstruoti dalį Rygos g., įrengti įvažiavimus. Detaliojo planavimo organizatoriai parengė žemės sklypų detalųjį planą ir pateikė jį patikrinimui VAVA, kuri, patikrinusi detaliojo plano projektą, 2008 m. rugpjūčio 13 d. surašė Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-323 su teigiama išvada dėl parengto detaliojo plano, Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. (100)-11.81-323 nurodyta teigiama išvada suteikė teisę pareiškėjams kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą dėl žemės sklypų detaliojo plano tvirtinimo. Pareiškėjai 2008 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento direktorių prašydami patvirtinti parengtą žemės sklypų detalųjį planą. 2008 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas raštu Nr. A51-19946-(10.9-MPD-0) pranešė, kad parengtas detalusis planas negali būti tvirtinimas, nes VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2008 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. (100)-11.55-1061 „Dėl teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto pripažinimo negaliojančiu‘‘ informavo, kad laiko Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktąNr. (100)-11.81-323 negaliojančiu. Taip pat VAVA 2008 m. liepos 14 d. raštu Nr. 20-535 „Dėl sutikimo pripažinimo negaliojančiu‘‘ pranešė, jog sutikimą Nr. (31)-1.2-1576-(3.31) „Dėl inžinerinių tinklų tiesimo, gatvės rekonstrukcijos, įvažiavimų bei automobilių parkavimo vietų įrengimo valstybinėje žemėje‘‘ laiko negaliojančiu.2010 m. lapkričio 4 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A502-1254/2010 pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-132-764/2009, kuriuo buvo panaikintas VAVA 2008 m. liepos 14 d. raštas Nr. 20-535 „Dėl sutikimo pripažinimo negaliojančiu‘‘, taip pat panaikino VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. rugsėjo 3 d. raštą Nr. (100)-11.55-1061 „Dėl teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto pripažinimo negaliojančiu‘‘. Atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. balandžio 20 d. sudarytos Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu detaliojo planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos buvo perduotos pareiškėjams, bei į tai, jog savo skundu pareiškėjai jokių reikalavimų Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nereiškia, manoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepagrįstai įtraukta į šią bylą trečiuoju asmeniu. Remdamiesi tuo, kas išdėstyta, prašo teismo priimti sprendimą, atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytas aplinkybes bei remiantis teisės aktų nuostatomis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjai UAB „Junesta“ ir A. S. prašo pareiškėjo RUAB „Junesta‘‘naudai iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei Nacionalinės žemės tarnybos priteisti 542.939,19 Lt žalos atlyginimo bei 5 proc. įstatymo numatytų metinių palūkanų nuo ieškinio iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; A. S. naudai iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos bei Nacionalinės žemės tarnybos priteisti 383.956,47 Lt. žalos atlyginimo bei 5 proc. įstatymo numatytų metinių palūkanų nuo ieškinio iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Tai reiškia, kad CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo būti tenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą (vilkinimą atlikti veiksmus), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Pareiškėjai padarytą turtinę žalą grindžia tuo, kad VAVA panaikindama sutikimą ir patikrinimo aktą, veikė ultra vires ir šiais savo veiksmais sutrukdė pareiškėjams įgyvendinti savo teises nustatyti įstatymų leidžiamą Žemės sklypų naudojimo ir tvarkymo rėžimą - užkirto kelią Žemės sklypų detaliojo plano patvirtinimui Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, dėl ko ieškovai negalėjo įgyvendinti savo teisės į statybą.
Pažymėtina, kad neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas yra įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas arba įstatyme draudžiamų veiksmų atlikimas. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas UAB „Junesta“ 2007-02-22 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui prašymus perduoti organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti sutartį žemės sklypo 26100 kv.m. ir 11144 kv.m. ploto žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini) k., Vilnius, o pareiškėjas A. S. 2007-02-22 pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui prašymą perduoti organizatoriaus teises ir pareigas bei sudaryti sutartį žemės sklypo 8400 kv.m. (duomenys neskelbtini), Vilnius (b.l. 188-190,II tomas). 2007-04-20 d. sudaryta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Junesta‘‘ ir A. S. buvo perduotos detaliojo planavimo organizatoriaus teisės į jiems nuosavybės teise priklausančius sklypus (duomenys neskelbtini) k. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))-1,1144 ha; (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) -2,6100 ha; (duomenys neskelbtini) k. (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) - 8,2000 ha (toliau - Žemės sklypai) (b.l.6-7). VAVA 2008-05-07 raštu Nr. (31)-1.2-1576-(3.31) „Dėl inžinierinių tinklų tiesimo, gatvės rekonstrukcijos, įvažiavimų bei automobilių parkavimo vietų įrengimo valstybės žemėje“ neprieštaravo, kad UAB „Junesta“ ir A. S. valstybės žemėje teritorijų planavimo dokumentuose numatytoje vietoje iki nuosavybės teise valdomų sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) k., Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) k., Vilniuje (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), tiestų inžinierinius tinklus ((b.l.11, 1 tomas). Vilniaus miesto savivaldybės nuolatinė statybos komisija 2008 m. liepos 16-17 d. kompleksinio derinimo protokolu Nr. 1-29-63 nusprendė derinti Detalųjį planą, o VAVA TPSVP departamentas 2008-08-13 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. (100)-11.81-323 priėmė teigiamą išvadą ir pasiūlė projektą tvirtinti (12). UAB „Junesta“ 2008-08-14 raštu Nr. 252 „Dėl detaliojo plano tvirtinimo“, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją patvirtinti Detalųjį planą (b.l.15). VAVA 2008-07-14 raštu Nr. 20-535 „Dėl sutikimo pripažinimo negaliojančiu“ informavo Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, A. K., UAB „Junesta“ ir A. S., kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui nepateikė informacijos, kad žemė priskirta valstybės išperkamai ir kad ji negali būti grąžinama piliečiui natūra, VAVA 2008-05-07 raštą Nr. (31)-1.2)-1576-(3.31) „Dėl inžinerinių tinklų tiesimo, gatvės rekonstrukcijos, įvažiavimų bei automobilių parkavimo vietų įrengimo valstybinėje žemėje“ laiko negaliojančiu. Klausimas dėl inžinerinės infrastruktūros įrengimo bus sprendžiamas tik nustačius ar ši žemė priskirta valstybės išperkamai ir kad ji negali būti grąžinama piliečiui natūra (b. l. 30-31, 1 tomas). VAVA TPSVP departamentas 2008-09-03 raštu Nr. (100)-11.55-1061 „Dėl teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto pripažinimo negaliojančiu“, atsakydamas į A. K. ir jo atstovo advokato Juzefo Kazubovskio 2008-09-01 prašymą, A. K., jo atstovą advokatą Juzefą Kazubovskį, UAB „Junesta“ ir A. S. informavo, kad VAVA TPSVP departamentas, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 35 str. bei paaiškėjus, kad valstybinė žemė, esanti greta UAB „Junesta“ ir A. S. nuosavybės teise priklausančių sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) k. ir (duomenys neskelbtini) k., Vilniuje, nėra priskirta valstybės išperkamai, 2008-08-13 Teritorijų planavimo dokumento „Žemės sklypų (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) k., (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) k., Vilniuje, detalusis planas“ patikrinimo aktą Nr. (100)-11.81-323 nusprendė laikyti negaliojančiu (b. l. 17, 1 tomas).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-10-09 sprendimu (adm.byla Nr. I-132-764/2009) pareiškėjų UAB „Junesta“ ir A. S. skundą tenkino iš dalies bei panaikino atsakovės Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008-07-14 sprendimą, įformintą 2008-07-14 raštu Nr. 20-535 „Dėl sutikimo pripažinimo negaliojančiu“, kuriuo pripažintas negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008-05-07 sutikimas, išreikštas 2008-05-07 raštu Nr. (31)-1.2-1576-(3.31) „Dėl inžinierinių tinklų tiesimo, gatvės rekonstrukcijos, įvažiavimų bei automobilių parkavimo vietų įrengimo valstybės žemėje“; skundą dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008-09-03 sprendimo, įforminto 2008-09-03 raštu Nr. (100)-11.55-1061 „Dėl teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto pripažinimo negaliojančiu“, panaikinimo atmetė kaip nepagrįstą (b.l. 18-22, 1 tomas). Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, kad nei apskrities viršininko veiklą, nei detalųjį planavimą reglamentuojantys teisės aktai nenumato VAVA sutikimo atšaukimo procedūros, todėl taikant Viešojo administravimo įstatymo nuostatas (Viešojo administravimo įstatymo 35 straipsnio 1 dalis) VAVA 2008 m. liepos 14 d. sprendimas negali būti laikomas faktinių duomenų neatitikimo klaida, kurios ištaisymas reikštų kitiems asmenims suteiktos ir pagal nustatytą tvarką įsigaliojusios teisės atėmimą ar suvaržymą, šių išvadų pagrindu teismas konstatavo, kad pats atsakovas tokio sprendimo pripažinti negaliojančiu negalėjo, todėl VAVA 2008 m. liepos 14 d. sprendimas yra neteisėtas, dėl ko naikintinas. Taip pat atsižvelgęs į tai, kad Patikrinimo aktas ginčo nagrinėjimo metu nebegaliojo, VAVA Departamento 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimas pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių ir pareiškėjų skundą šioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismas 2010-11-04 nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-10-09 sprendimą ir panaikino atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimą Nr. (100)-11.55-1061 „Dėl teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto pripažinimo negaliojančiu“( b.l.23-28, 1 tomas). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad joks teisės aktas (nei Teritorijų planavimo įstatymas, nei Aprašas, nei Rengimo taisyklės) nenumato VAVA Departamento teisės detaliojo teritorijos planavimo dokumento patikrinimo aktą su teigiama išvada laikyti negaliojančiu, todėl 2008 m. rugsėjo 23 d. sprendimas, atsižvelgiant į tai, kad viešojoje teisėje taikomas imperatyvusis teisinio reguliavimo metodas „leidžiama tik tai, kas numatyta“, laikytinas priimtu VAVA Departamentui veikiant ultra vires, dėl ko naikintinas ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Vertinant šias teismų padarytas išvadas nagrinėjamos bylos kontekste, pažymėtina, kad vadovaujantis res judicata principu, tie faktiniai ir teisiniai aspektai, kurie buvo išnagrinėti kitame teismo sprendime, turi būti pripažįstami, ir šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose (kuriose dalyvauja tie patys asmenys) gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu – tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti. Todėl atsižvelgus į minėtus teismų priimtus procesinių sprendimų motyvus, dėl kurių ginčyti aktai pripažinti neteisėtais, nagrinėjamojoje byloje yra teisinis pagrindas konstatuoti, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija, veikdama ultra vires, atliko neteisėtus veiksmus, neveikė taip, kaip pagal įstatymą ši institucija privalėjo veikti. Šios teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovų padaryti pažeidimai, planuojant ginčo teritoriją, laikytini valdžios institucijų neteisėtais veiksmais Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme.
Pažymėtina, kad pareiškėjas, kuris reiškia reikalavimą atlyginti žalą, pirmiausia turi įrodyti turėtą žalą ir, antra – ją sudarančius elementus bei jos dydį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A442-548/2010, kurioje konstatuota, kad „nors nukentėjusio asmens patirti nuostoliai atlyginami, remiantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, tai nereiškia, kad teismas, nagrinėjantis bylą, priteis bet kokio dydžio žalos atlyginimą. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta“). Be to, CK 6.247 straipsnio taikymo požiūriu, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį, būtina pagrįsti, kad atsakovų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė. Šiuo aspektu pažymėtina, kad sprendžiant ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, turi būti nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 26 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-91/2010).
Pareiškėjai padarytą turtinę žalą grindžia tuo, kad laikotarpiu nuo 2008-07-14 (panaikintas Sutikimas), 2008-09-03 (panaikintas patikrinimo aktas) iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties 2010-11-04 pareiškėjai privalėjo mokėti palūkanas bankui pagal kredito sutartis, tačiau negalėjo vykdyti detaliojo planavimo veiksmų dėl VAVA neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-06-11 sudaryta tarp AB SEB Vilniaus banko ir A. S. dėl 8,40 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) km., Vilniaus m., pirkimo, kredito suma 1683990,48 eurų, kredito grąžinimo data 2008-06-10 ( b.l. 30-38, I tomas). 2007-09-06 susitarimu pakeistos 2007-06-11 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sutarties specialiosios dalies 4 ir 8 punktus, kredito suma 1306 544,34 eurų ( b.l. 39-40, I tomas). 2006-08-07 Kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp AB Hansabanko ir UAB ,, Junesta‘‘, kredito gavėjui UAB ,, Junesta‘‘ suteiktas 11000000 Lt (vienuolikos milijonų Lt) kreditas, kredito paskirtis 1,1144 ha žemės sklypui ir 2,61 ha ploto žemės sklypui bei ant jų pastatytiems statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini) km., Vilniaus m. sav. įsigyti ( b.l. 41-49, I tomas). Šie ginčo duomenys patvirtina, kad sutartys, kurių pagrindu buvo suteiktas pareiškėjams kreditas, sudarytos2 006-08-07 2007-06-11 , t.y. prieš priimant pripažintus neteisėtais VAVA 2008-07-14 sprendimą Nr. 20-523 „Dėl sutikimo pripažinimo negaliojančiu“ ir VAVA TPSVP 2008-09-03 sprendimą Nr. (100)-11.55-1061 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų patikrinimo akto pripažinimo negaliojančiu“.
Byloje nustatyta, kad minėtomis kredito sutartimis AB SEB Vilniaus bankas suteikė A. S. 1306 544,34 eurų kreditą 8,40 ha žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) km., Vilniaus m., įsigyti, o pareiškėjas A. S. įsipareigojo kreditą naudoti pagal nustatytą paskirtį ir nuo gautos kredito sumos mokėti palūkanas (1t.b.l.32 ); AB Hansabankas RUAB ,, Junesta‘‘ suteikė 11000000 Lt kreditą 1,1144 ha žemės sklypui ir 2,61 ha ploto žemės sklypui bei ant jų pastatytiems statiniams, esantiems (duomenys neskelbtini) km., Vilniaus m. sav. įsigyti, o pareiškėjas RUAB ,, Junesta‘‘ įsipareigojo nuo kredito gavėjo paimtos ir negrąžintos sumos mokėti bankui palūkanas kiekvieną mėnesį (1t.b.l.42). Vertinant šias bylos aplinkybes, pažymėtina, kad kreditavimo sandoris yra atlygintinas, o kredito gavėjo pareiga mokėti palūkanas už suteiktas pinigines lėšas yra esminė kreditavimo sutarties sąlyga (CK 6.881 str.1d.). Prisiimdama šį ir kitus įsipareigojimus, pareiškėjai realizavo iš sutarčių laisvės principo (CK 6.156 str.) kylančią teisę laisvai sudaryti sutartį ir nustatyti jos turinį, o CK 6.256 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno asmens pareigą tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Kita vertus, pareiškėjai skunduose nesirėmė aplinkybėmis ir nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Kreditavimo sutartis sudarė atsakovo neteisėtų veiksmų įtakoje. Nagrinėjamu atveju byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjai negalėjo panaudoti skolintų piniginių lėšų pagal paskirtį ar kad nuo to momento, kai kreditinės lėšos pateko į jų sąskaitą, neįvykdė ar netinkami vykdė Kreditavimo sutartis dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kas galėtų būti pagrindu sutartinei atsakomybei atsirasti. Pažymėtina, kad 2006-08-07 Kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) RUAB ,,Junesta‘‘ suteiktas kreditas, ne tik 1,1144 ha 2,61 ha ploto žemės sklypams, bet ir ant jų pastatytiems statiniams (b.l. 41-49, I tomas). Todėl įvertinus minėtus ginčo duomenis nustatyto CK reglamentavimo suteikiant kreditą kontekste, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog vykdydami pareigas, kylančias iš aptartų prievolinių teisinių santykių, t. y. mokėdamas palūkanas (mokestį už naudojimąsi banko pinigais), pareiškėjai patyrė žalą CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme. Minėta, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ne tik neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tačiau ir padaryta žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjams. Pareiškėjai taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jų nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs pareiškėjų skundo argumentus bei faktines bylos aplinkybes, sprendžia, jog pareiškėjai neįrodė padarytos žalos, o tuo pačiu ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, o nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti pripažintas pagrįstu, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Pripažinus pareiškėjų reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo nepagrįstais, nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl procesinių palūkanų, nustatytų CK 6.37 str.2d., 6.210 str., priteisimo.
Vertinant pareiškėjų argumentus dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011 taikymo, pažymėtina, kad sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teismas, įvertinęs faktines administracinės bylos Nr. A62-1119/2011 aplinkybes ir šios nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybes, pripažįsta, kad šių dviejų administracinių bylų faktinės aplinkybės yra skirtingos, todėl administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011 suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės netaikytinos sprendžiant šioje byloje kilusį ginčą.
Teismo išdėstytų motyvų pagrindu pareiškėjų RUAB „Junesta“ ir A. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjų RUAB „Junesta“ ir A. S. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.