Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. P. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas S. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis yra visiškai atsiskaitęs pagal 2000 m. lapkričio 27 d. sutartį, t. y. sumokėjo 550,28 Eur skolą P. D. už sutartimi įsigytas 328/656 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog minėta sutartimi pardavėjui P. D. įsipareigojo sumokėti 550,28 Eur iki 2001 m. gruodžio 31 d., po sutarties sudarymo pardavėjas perleido jam visus reikalingus žemės dokumentus. Sutartą sumą sumokėjo dalimis per metus, pardavėjas niekada nereiškė jam jokių pretenzijų, tačiau valstybės įmonėje Registrų centras įrašo dėl įsiskolinimo už įsigytą turtą panaikinti nespėjo, o P. D. 2002 m. gegužės 17 d. mirė. Taip pat nurodė, kad sutartį dėl žemės sklypo su P. D. sudarė pas notarę, sudarydamas sutartį sumokėjo 28,96 Eur, o dėl likusių 550,28 Eur sutarė, jog juos pardavėjui sumokės palaipsniui. Pirmą kartą atidavė 289,62 Eur, tai matė R. P., po to atidavė likusius 260,66 Eur. Žemės pardavėjas sirgo, todėl jokių dokumentų, parašų nespėjo pasiimti, teigia pinigus atnešdavo P. D. į namus, jis tada nevaikščiojo, jokio raštelio apie pinigų sumokėjimą P. D. jam nedavė.

Suinteresuotas asmuo NŽT prie ŽŪM iš esmės neprieštaravo pareiškėjo prašymui nustatyti juridinį faktą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Akmenės rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Nurodė, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, jog pareiškėjas S. P. su P. D. pagal jų sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį atsiskaitė, nes teismui nepateikta jokių skolos sumokėjimo faktą patvirtinančių dokumentų. Pareiškėjas tai patvirtinančių dokumentų ne tik nėra išsaugojęs, bet jų net neturėjo, kadangi P. D. jam tokio dokumento nedavė, o pareiškėjas jo nereikalavo. Laikydamas, jog yra atsiskaitęs pagal sutartį, pareiškėjas įrodymų apie tai nepristatė notarui, kuris patvirtintų pinigų sumokėjimą ir šio patvirtinimo nepristatė Registro įmonei dėl įrašo apie skolą panaikinimo. Reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nagrinėjamoje byloje grindžiamas iš esmės vien liudytojų parodymais. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojos R. P. parodymai, tačiau teismas vertino, kad liudytoja kaip pareiškėjo sutuoktinė, yra tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi, liudytoja galėjo patvirtinti tik vienos skolos dalies (289,62 Eur) atidavimo P. D. aplinkybes, nurodydama, jog kitą skolos dalį (260,66 Eur) pareiškėjas atiduoti nešė vienas pats, o liudytoja to tiesiogiai nematė. Liudytojas V. P. nurodė, kad pareiškėjo S. P. savo ir P. D. namuose nėra matęs, o liudytoja M. P. nurodė, kad P. D. prieš mirtį būdamas ligoninėje jai sakęs, jog su juo už žemę nėra atsiskaityta. Teismas vertino, kad liudytojų V. P. ir M. P. parodymai nėra pakankami nei patvirtinti, nei paneigti pareiškėjo atsiskaitymo (neatsiskaitymo) su P. D. faktą. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog žemės sklypo pardavėjas niekada nereiškė jam jokių pretenzijų dėl skolos, net ir kitų liudytojų parodymų kontekste nepatvirtina, jog pareiškėjas skolą buvo sumokėjęs, juolab įvertinus visų liudytojų patvirtintą aplinkybę, jog P. D. sirgo, sąlyginai neilgą laikotarpį nuo skolos sumokėjimo termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.) iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas S. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti jo pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismo sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas. Pareiškėjas S. P., L. Ž., ir P. D. 2000 m. lapkričio 27 d. sudarė rašytinę sutartį, kuria P. D. lygiomis dalimis L. Ž. ir S. P. pardavė 6,56 ha žemės sklypą. L. Ž. sumokėjo visus sulygtus 579,24 Eur iš karto, o pareiškėjas S. P., sumokėjo 28,96 Eur, likusius 550,28 Eur įsipareigojo sumokėti iki 2001 m. gruodžio 31 d. Sutartą sumą 550,28 Eur sumokėjo dalimis per metus laiko, P. D. jokių pretenzijų niekada nereiškė, pinigus nunešdavo P. D. į namus, apie tai žinojo ir matė sutuoktinė R. P..

Kai išmokėjo visą likusią sumą, norėjo įrašą dėl įsiskolinimo už įsigytą turtą VĮ Registrų centre panaikinti, tačiau nespėjo, P. D. (duomenys neskelbtini) mirė. Akmenės rajono apylinkės teismas sprendime neteisingai nurodė, kad nėra jokių rašytinių įrodymų, jog pareiškėjas S. P. atsiskaitė su P. D.. Įstatymas nereikalauja rašytinių įrodymų, o aplinkybės įrodinėjamos kitais tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais. Jei būtų rašytiniai įrodymai dėl skolos sumokėjimo, apskritai nereikėtų kreiptis į teismą.

Nors skolos įrašas nebuvo panaikintas, po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo 2000 m. 328/656 dalys žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), buvo perleistos valdymui ir naudojimui, perduoti visi dokumentai, taigi sandoris faktiškai įvyko. Šiuo turtu iki dabar rūpinasi, prižiūri, tvarko, moka mokesčius. Visą šį laiką pretenzijų dėl skolos niekas nereiškė, pas notarą dėl P. D. palikimo priėmimo niekas nesikreipė, duomenų apie testamento sudarymą nėra ir suėjo 10 metų ieškinio senaties terminas.

Vieninteliai liudytojai, kurie matė kaip jis grąžino P. D. skolą ir žinojo visas žemės pirkimo aplinkybes, yra M. P. ir V. P.. Šie liudytojai teisme paliudijo neteisingai, neva P. D. sakęs, jog negavo pinigų už žemę. Nurodo, kad 2016 m. kovo 16 d. į teismo posėdį atvyko kviesta liudytoja M. P. o jos vyras V. P. neatvyko, nes negavo teismo šaukimo. Keista, kad M. P. teismo šaukimą gavo o jos vyras V. P. šaukimo negavo. Todėl į kitą teismo posėdį 2016 m. balandžio 7d. atvykęs V. P. jau žinojo kaip liudyti ir jo parodymai atitiko žmonos M. P. parodymus. Abu minėti liudytojai negalėjo paaiškinti kodėl po P. D. mirties jo brolis J. D. nereiškė pretenzijos dėl skolos grąžinimo dar tris metus kol mirė. Šių aplinkybių teismas nevertino. Pagal liudytojos M. P. ir V. P. parodymus, P. D. prieš mirtį jau be sąmonės 10 dienų buvo paguldytas į ligoninę, todėl neaišku, kaip tokioj būklėj jis galėjo kalbėti apie skolą. Šios aplinkybė teismas nevertino ir nesiaiškino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybės, iš kurių matyti, kad 2000 m. lapkričio 27 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis tarp pardavėjo P. D. ir pirkėjų S. P. bei L. Ž., kuria lygiomis dalimis S. P. ir L. Ž. nupirko P. D. privačios nuosavybės teise priklausiusį 6,56 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties sudarymo metu S. P. apmokėjo P. D. 28,96 Eur, likusią 550,28 Eur sumą S. P. įsipareigojo sumokėti iki 2001 m. gruodžio 31 d. Sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre, 8.1 punkte nurodant apie 550,28 Eur įsiskolinimą už įgytą 3,28 ha. Bylos duomenys patvirtina, kad P. D. 2002 m. gegužės 17 d. mirus, pareiškimo dėl palikimo priėmimo Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarei niekas nepadavė, testamentų, sudarytų mirusiojo vardu, nerasta. Pareiškėjas pateikė duomenis, kad teikė paraiškas tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus gauti, mokėjo žemės mokestį už ginčo žemės sklypą. Kaip pažymėjo teismas, sutarties sudarymo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas ir pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos, kad pareiškėjas iki 2001 m. gruodžio 1 d. turi sumokėti likusią 550,28 Eur sumą už žemės sklypą, atitiko galiojusias CK 255 straipsnio nuostatas. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas įrašas apie S. P. įsiskolinimą už įsigytą turtą atitiko Nekilnojamojo turto registro įstatymo 16 straipsnio reikalavimus.

Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Kauno žydų religinės bendruomenės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Linos namai“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-543/2010; kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal J. A. pareiškimą; suinteresuoti asmenys: D. R. S., K. B., bylos Nr. 3K-3-497/2004).

Pagal CPK 5 straipsnio reglamentavimą, kreiptis į teismą teisinės gynybos - kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą - ieškinio dalyką (LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėsto aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Pareiškėjo prašymas nustatyti, jog jis yra atsiskaitęs pagal minimą sutartį, tikslu išregistruoti žymą apie pareiškėjo įsiskolinimą, neatitinka juridinės reikšmės fakto apibrėžimo. Atsiskaitymas pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra civiliniai teisiniai santykiai, reguliuojami sutarčių teisės bei prievolės pasibaigimo pagrindus nustatančiomis teisės normomis. Pripažintina, kad prašymas nustatyti, kad pareiškėjas yra visiškai atsiskaitęs pagal 2000 m. lapkričio 27 d. sutartį yra įrodomasis faktas, nustatytinas pareiškėjui tinkamai realizuojant teisę kreiptis į teismą ginčo teisena (CPK 5 straipsnis).

Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė neteisėtą sprendimą. Taikant CPK 444, 445 straipsnių nuostatas ir pripažįstant, kad pareiškėjo prašymas neatitinka nurodytų aplinkybių ir klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme, teismas sprendimą panaikina ir bylą nutraukia. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti.