Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-05-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-168-961/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-05-10
Bylos Nr.
II-168-961/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00327-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Ilona Mateikienė (pirm.)
Pažeidėjas
G. R.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-168-961/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00327-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. gegužės 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilonai Mateikienei,sekretoriaujant Džestinai Medeišytei,skundą padavusiam asmeniui G. R., jo įgaliotajam atstovui advokatui A. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2021 m. sausio 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-1890-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio vyresniojo specialisto 2021 m. sausio 19 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-1890-2021 G. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį, dėl to, kad jis 2020 m. gruodžio 6 d., apie 16.55 val. Vilniuje, Ukmergės g. reguliuojamoje sankryžoje vairavo automobilį Subaru, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, tyčia sukėlė variklio apsukas, tai privertė automobilio ratus prasisukti ir automobilį slysti šonu, taip pat didindamas apsukas ir sukdamas vairą į kairę ir dešinę, privertė automobilį slysti šonu. Taip savo veiksmais kėlė pavojų eismo saugumui bei rodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punkto nuostatas. Jam paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur dydžio bauda su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių.

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. R. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, kad skundžiamu nutarimu administracinės nuobaudos pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį paskirtos už KET 9 punkto reikalavimų pažeidimą, tačiau pastarasis KET punktas yra blanketinis, jame tik abstrakčiai nurodyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Toliau skunde dėstomi argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai patvirtina, kad nei šio, nei bet kurio kito KET reikalavimo, byloje aptariamais veiksmais G. R. nepažeidė, todėl skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintas, o ši administracinio nusižengimo teisena turėtų būti nutraukta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartyje, priimtoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-719/2019, detaliai išaiškinta, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas, taip pat ir panaudojant šoninį automobilio slydimą, gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018). Iš cituojamos nutarties taip pat matyti, kad tais atvejais, kai byloje nėra įrodymų, kad savo vairavimu asmuo pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones, demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją, pasipiktinimą; kai dėl atliktų veiksmų nekilo pavojinga situacija, dėl kurios kiti eismo dalyviai būtų buvę priversti keisti savo judėjimo kryptį ar greitį, taip pat nebuvo sutrikdyta ir konkrečių asmenų rimtis ir pan., administracinė teisena pagal aptariamą ANK straipsnį nutraukiama, o veiksmai kvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnį. Nurodo, kad jis važiavo Ukmergės gatve link miesto centro. Reguliuojamoje sankryžoje, esančioje ties prekybos centru „Senukai“, jis apsisukinėjo važiuoti Ukmergės gatve nuo miesto centro. Vairuodamas automobilį nei byloje aptariamu laiku ir vietoje, nei bet kuriuo kitu laiku jis nei tyčia, nei netyčia neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų lemti arba sąlygoti automobilio valdymo praradimą ar kokį nors neįprastą jo judėjimą – slydimą šonu, ratų sukibimo su kelio važiuojamąja danga praradimą ar pan. Byloje aptariamu laiku ir vietoje jis vairavo automobilį laikydamasis visų KET ir eismo saugumo reikalavimų. Iš kairės kraštinės Ukmergės g. eismo juostos įvažiavo į aptariamą sankryžą, kurioje apsisukinėjo važiuoti priešinga kryptimi, t. y. važiuoti nuo miesto centro. Šio manevro (apsisukimo) metu jo vairuoto automobilio galas staiga labai nežymiai slystelėjo į išorinę posūkio pusę. Reaguodamas į tai jis nedelsiant atleido greičio pedalą ir vairu suvaldė automobilį. Tai padaręs, vėlgi, nepažeisdamas jokių KET reikalavimų, važiavo toliau Ukmergės gatve. Byloje pateiktame vaizdo įraše matyti, kad jo vairavimas eismo saugumui niekaip neprieštaraujantis ir jokios grėsmės eismo saugumui nekeliantis jo vairuoto automobilio apsisukimas sankryžoje. Vaizdo įraše aiškiai matyti, kad šio, vos kelias sekundes trukusio, apsisukimo metu jo vairuotas automobilis neslydo šonu, judėjo nekintančia, taisyklinga trajektorija, nebuvo niekaip blaškomas į šalis ar pan. Taip pat pažymi, kad administracinio nusižengimo protokolu jam nėra inkriminuojamas nei vienas konkretus KET pažeidimas, kuriuo būtų keliamas pavojus eismo saugumui ir jis būtų padarytas iš chuliganiškų paskatų. Kaip jau minėta, nurodytas tik KET 9 punktas, kuris yra blanketinė norma, abstrakčiai įpareigojanti visus eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nereglamentuojanti vienokio ar kitokio konkretaus elgesio ar konkretaus draudimo. Nagrinėjamu atveju jis vairavo automobilį neviršydamas leistino važiavimo greičio, į aptariamą sankryžą jis įvažiavo laikydamasis visų KET reikalavimų, sankryžoje apsisuko bei išvažiavo iš sankryžos taip pat nepažeisdamas jokių KET reikalavimų. Nurodo, jog automobilio variklio apsukų kėlimas, pats savaime, nesudaro kokio nors teisės pažeidimo, nes tai yra vienas iš automobilio vairavimo elementų, kuris yra vienas iš būtinų atlikti veiksmus, siekiant, kad automobilis judėtų iš vietos. Pažymi ir tai, kad analizuojamo apsisukimo vietoje yra nežymi įkalnė, t. y. Ukmergės gatvė, vedanti nuo miesto centro, toje vietoje nežymiai kyla į įkalnę, todėl apsisukimo metu jis privalėjo kažkiek akceleruoti, kad automobilis nesustotų sankryžoje. Jeigu vairuoto automobilio galas dėl kažkokios priežasties nežymiai slystelėjo, tai savaime neleidžia spręsti, jog padarytas koks nors administracinis nusižengimas. Šiuo atveju, nesant padarytam jokiam eismo saugumui pavojų keliančiam KET reikalavimų pažeidimui, nesant jo veiksmuose jokių chuliganiškų paskatų, negalima spręsti ir dėl ANK 420 straipsnio 2 dalies sudėties egzistavimo. Taip pat pažymi, kad atsakingai laikosi visų KET reikalavimų ir jų nepažeidinėja. Per keturiolika vairavimo metų jis buvo baustas vos kelis kartus. Šioje byloje aptariama kelio situacija buvo sąlygota ne kokių nors jo nepriimtinų veiksmų, ne kokios nors jo tyčios, kuri būtų nukreipta į KET reikalavimų negerbimą ar pan., bet nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, niekam nesukėlusių jokio pavojaus ar grėsmės. Aptarti argumentai ir bylos duomenys patvirtina, kad ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo jis nepadarė, todėl skundžiamas Nutarimas turėtų būti panaikintas ir aptariama administracinė teisena turėtų būti nutraukta. Kadangi iš skundžiamo Nutarimo turinio matyti, kad jis priimtas išsamiai ir visapusiškai neištyrus bei neįvertinus visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų duomenų, tame tarpe išsamiai ir motyvuotai išdėstytų jo 2020 m. gruodžio 17 d. rašytiniame prašyme, o tai taip pat sąlygoje Nutarimo neteisėtumą bei nepagrįstumą. Skunde išdėstyti argumentai bei juos patvirtinantys įrodymai lemia, jog jokia pavojinga, priešinga teisei veika jo veiksmais nepadaryta, o dėl to administracinė teisena net negalima (b. l. 2-6).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareigūnas, nagrinėdamas bylą, vertino surinktų įrodymų visumą, rėmėsi G. R. paaiškinimu, pareigūno tarnybiniu pranešimu, vaizdo medžiaga. Pareigūnas, įvertinęs įrodymų visumą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio, įvertinęs ANK 35 ir 36 straipsnių sąlygas ir aplinkybes, priėmė nutarimą ir G. R. už nusižengimą paskyrė (500 Eur) baudą bei taikė numatytą privalomą (12 mėnesių) teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. ANK 22 straipsnis numato, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skirta administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinė nuobauda skiriama, kad atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, bei atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Prašo skundo netenkinti (b. l. 8).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu G. R. paaiškino, kad važiavo Ukmergės g., stovėjo prie šviesoforo, laukė žalio signalo, sulaukęs apsisukinėjo į kairę grįžti į Ukmergės g. pusę ir važiuodamas laikėsi dešinės. Kelyje buvo duobelė ar kažkas panašaus, buvo nelygumų nuo autobusų ir tada pareigūnai apsisuko ir galvojo jį sustabdyti, nors jis važiavo toliau gražiai iki kito šviesoforo. Pareigūnai įjungė švyturėlius, garso signalus ir paprašė sustoti dešinėje, jis tvarkingai sustojo aikštelėje ir tada pareigūnai pareiškė, kad jis chuliganiškai vairavo, o jis nesutiko su tuo, nes tai didelis nusižengimas. Mano, kad pareigūnai sustabdė, nes automobilis buvo traukiantis visų aplinkinių dėmesį. Pareigūnai pagalvojo, kad reikia gal pamokinti jį ir sugalvojo protokolą surašyti, nors jis tikrai nevažiavo chuliganiškai. Nuo kelio dangos gal 10 centimetrų slystelėjo, ten buvo duobelė ar kažkas tokio. Pajuto kelio nelygumus, pajuto vieną kalnelį ir tada antrą, nes važiavo „A“ juosta, o ten buvo išvažinėta autobusų, jis kai važiavo, galas truputėlį paslydo, bet nebuvo taip, kad per visą gatvę slystų. Jis jautė, kad truputėlį paslydo, gal keletą centimetrų, ir toliau tolygiai nuvažiavo iki kito šviesoforo. Galimai per greitai susuko vairą, gal ratas vienas slystelėjo, nes niekada nėra turėjęs keturiais ratais varomo automobilio. Šonu automobilis neslydo. Apsisukimo metu tolygiai akceleravo ir galbūt per anksti vairą susuko, bet mano, kad viską tolygiai darė. Nebandė niekada, kad visas automobilis slystų. Dėl kelio nelygumo automobilio galas galėjo paslysti ar pašokti, bet labai nežymiai. Automobilio triukšmas padidintas, bet atitinka reikalavimus, yra praėjęs techninę apžiūrą.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, atstovo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu liudytojas E. S. parodė, kad patruliavo iš anksto nustatytu maršrutu, važiavo prie „Hesburger“ restorano Ukmergės gatvėje, buvo jau sutemę. Už šviesoforo pasigirdo automobilio apsukų kėlimas ir pastebėjo, kad Subaru važiuodamas sukasi ir slysta bei toliau didindamas greitį nuvažiuoja. Panaudoję švyturėlius ir garso signalus sustabdė automobilį, vairuotojui paaiškino sustabdymo priežastį, pasiūlė rašyti paaiškinimą ir surašė administracinio nusižengimo protokolą už chuliganišką vairavimą. Automobilis nebuvo senas, girdėjosi apsukų kėlimo garsas. Pradžioje išgirdo garsą, po ko žvilgsnis nukrypo į garsą ir pamatė, kaip automobilis tiesiog pradėjo slysti šonu, dideliu greičiu apsisuko ir nuvažiavo. Mano, kad pavojingai vairavo, kadangi kelyje buvo automobilių, matomumas buvo prastas, kelio danga irgi buvo ne pati geriausia. Jis nežino, ar vairuotojas matė pareigūnų automobilį. Tai nebuvo kažkokių „saulučių“ raižymas, bet buvo išsukimas slystant, tai truko kelias sekundes. Kelio danga buvo šlapia ir buvo šalta, dėl ko buvo slidu. Nepamena, ar šalia važiuojančio automobilio Subaru buvo kitų važiuojančių automobilių. Automobilis buvo sportinis, todėl jo variklio darbo garsas yra didesnis negu įprastai, skiriasi šiek tiek nuo paprasto lengvojo automobilio.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Pareiškėjo skunde gausiai pacituota aktuali kasacinio teismo praktika, kurios teismas nekartoja, tik pritardamas skundo argumentams pažymi, jog chuliganiškas vairavimas teismų praktikoje siejamas ir su KET 9 punkto reikalavimų eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai nesilaikymu, tačiau vien tik šių reikalavimų pažeidimas dar nėra pakankamas pagrindas kiekvienu atveju konstatuoti chuliganiškų paskatų buvimą. Šiomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017) ir pan.

Pareiškėjo teigimu, jis neturėjo jokių paskatų vairuoti chuliganiškai, o jo vairuoto automobilio galą šiek tiek „užmetė“, kai bandė apsisukti sankryžoje. Ištyrus bylos duomenis, nėra pagrindo nesutikti su pareiškėjo argumentais. Teismui pateiktas ir buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas iš pareigūnų automobilio, tačiau minėtas vaizdo įrašas yra be garso. Tuo tarpu posėdžio metu liudytojas E. S. akcentavo, kad pirmiausia jie išgirdo garsą, t. y. stiprų variklio apsukų kėlimą, tada pastebėjo, kad Subaru apsisukinėja ir slysta į šoną, toliau didindamas greitį nuvažiuoja. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad Subaru variklio garsas buvo stiprus, to neneigia ir pareiškėjas, o ir iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad pareigūnai kirsdami sankryžą sureaguoja, keičia kryptį ir nusiveja pareiškėją. Vis tik stebint vaizdo įrašą be garso, jokių Subaru judėjimo ypatumų, ypač vertintinų kaip chuliganiškas vairavimas, nematyti. Todėl darytina išvada, kad būtent dėl stipraus variklio gausmo policijos pareigūnams galėjo susidaryti klaidingas įspūdis, nes vaizdo įraše užfiksuota, jog automobilis Subaru pakankamai tolygiai ir ne greičiau nei kiti automobiliai daro apsisukimą; nors po apsisukimo manevro jis iš tiesų įsuka ne į antrą, o į pirmą eismo juostą (neskaitant „A“ juostos stotelėje), automobilio galas šiek tiek paslysta į išorinę pusę, tačiau tvirtinti, kad tai padaryta dėl didinamų variklio apsukų iš chuliganiškų paskatų, pagrindo nėra. Kaip nurodė pats pareiškėjas, jo automobilis išskirtinai atrodo ir traukia visų dėmesį, turintis daug aksesuarų, dalyvavęs parodoje. Iš pareiškėjo paaiškinimų galima suprasti, kad jam malonus aplinkinių rodomas dėmesys, todėl, atsižvelgiant ir į policijos pareigūnų reakciją į garsą, manytina, kad pareiškėjas G. R. iš tiesų įvažiuodamas į sankryžą ar pajudėdamas iš vietos galimai didino variklio apsukas, dėl ko garsas buvo stiprus. Tačiau kategoriškai tvirtinti, kad jis tai darė iš chuliganiškų paskatų, nėra pagrindo. Kita vertus, vien ši aplinkybė, t. y. keliamas triukšmas, netgi siekiant patraukti aplinkinių dėmesį, nereiškia, kad pats jo vairavimas buvo pavojingas, juolab, chuliganiškas, kad tuo buvo demonstruojama nepagarba kitiems eismo dalyviams ar eismo saugumui. Vaizdo įrašas patvirtina, kad G. R. automobilis net dėl galimai keliamų variklio apsukų neslydo po visą sankryžą iš vienos kelio pusės į kitą, sankryžoje jis apsisuko gan tolygiai, neišskirtiniau ir ne greičiau nei kiti vairuotojai: prieš pareigūnų automobilį ta pačia kryptimi važiuojantis automobilis į kairę suka tokiu pačiu greičiu ir laipsniu, kaip ir priešpriešiais judantis Subaru – į dešinę (pareigūnų automobilio atžvilgiu); be to, Subaru judėjimo kryptimi nėra nei vienos kitos transporto priemonės ar pėsčiojo, kuriems jo apsisukimas kliudytų, verstų keisti judėjimo kryptį ar stabdyti. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad tą dieną lijo, teismo posėdžio metu liudytojas E. S. patvirtino, kad tą dieną lijo ir buvo šalta, todėl kelio danga buvo slidi. Kadangi G. R. vairuotas automobilis yra sportinis ir galimai jo variklis galingesnis, neatmestina, kad jo automobilio galas šiek tiek paslydo į išorinę pusę būtent dėl slidžios kelio dangos, tačiau net ir paslydimo faktas nesudaro pagrindo spręsti, kad asmuo chuliganiškai vairavo, nes slydimas nėra žymus, neatrodo demonstratyvus ir juo nebuvo sukeltas pavojus eismo, paties vairuotojo ar kitų žmonių saugumui.

Apibendrinant darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad G. R. aptariamą veiksmą padarė iš chuliganiškų paskatų, todėl konstatuoti, kad G. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, nėra pagrindo. Taip pat nėra teisinio pagrindo vien dėl trumpalaikio galimo apsukų didinimo keisti veikos kvalifikavimą ir aptartą įvykį vertinti kaip kitokio pobūdžio administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, skundas tenkintinas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2021 m. sausio 19 d. nutarimas 10-ANR_N-1890-2021 naikintinas, administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

pareiškėjo G. R. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Tarnybos organizavimo poskyrio 2021 m. sausio 19 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-1890-2021 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė