- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- e2A-850-524/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Erika Misiūnienė
- Atsakovas
- G. T.
- Ieškovas
- E. T.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Giedrės Seselskytės,
teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės G. T., ieškovo E. T. prisidėjimą prie atsakovės apeliacinio skundo ir trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, uždarosios akcinės bendrovės „Naruva“, V. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. T. patikslintą ieškinį atsakovei G. T., tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, uždarajai akcinei bendrovei „Naruva“, V. P. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, V. P., uždarosios akcinės bendrovės „Naruva“ ieškinį ieškovui E. T., atsakovei G. T. dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas pripažinti jam asmeninės nuosavybės teisę į turtą, esantį (duomenys neskelbtini), į 559 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų bei į 270 vnt. AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, o G. T. pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Nurodė, kad nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas įsigijo 1996 m. balandžio 12 d. turto perdavimo išieškotojui akto pagrindu, šis turtas nėra ir nebuvo skirtas šeimos poreikiams tenkinti, o buvo skirtas asmeniniams ieškovo poreikiams. Taip pat nurodė, kad abiejų bendrovių UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, o bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos – G. T., nes jie abu su G. T. buvo sutarę vykdyti atskirus verslus, kurie priklausys išimtinai tik akcijų turėtojams, vienas į kito ūkinę komercinę veiklą nesikišo, turėjo atskiras pajamas ir jomis disponavo atskirai.
2. Tretieji asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei V. P. pareiškė savarankiškus reikalavimus, nurodė, kad su ieškiniu pripažinti turtą asmenine nuosavybe nesutinka. Prašė padalyti E. T. ir G. T. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą ir E. T. priteisti 51 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 559 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, o G. T. priteisti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), 270 vnt. AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 49 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, taip pat iš E. T. priteisti G. T. 5 554,34 EUR kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Nurodė, kad po šalių santuokos nutraukimo likus nepadalytam jų turtui, jo teisinė padėtis nepakito. Nepadalytas turtas priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nes įgytas po santuokos sudarymo. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl didelės vertės turto pripažinimo asmenine atsakovės nuosavybe, o sau prašydamas pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į menkavertį turtą, siekia išvengti didelio (496 063,17 EUR) skolinio įsipareigojimo trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvykdymo.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ savarankiškus reikalavimus patenkino iš dalies, atidalijo ieškovo E. T. ir atsakovės G. T. 1/2 dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto: priteisė ieškovui E. T. asmeninės nuosavybės teise 1/6 dalį pastato – gyvenamojo namo, 1/2 dalį pastato – garažo, 1/6 dalį pastato – sandėlio, 1/6 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini); atsakovei G. T. iš ieškovo E. T. priteisė 3 620,50 EUR dydžio piniginę kompensaciją; priteisė ieškovui E. T. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį 559 vnt. UAB „Naruva“ akcijų, 1/2 dalį 270 vnt. AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir 1/2 dalį 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų; priteisė atsakovei G. T. asmeninės nuosavybės teise 1/2 dalį 559 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 1/2 dalį 270 vnt. AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir 1/2 dalį 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kitą trečiojo asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ savarankiškų reikalavimų dalį atmetė, V. P. savarankiškus reikalavimus atmetė, iš ieškovo E. T. ir atsakovės G. T. priteisė po 40,50 EUR bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. ir 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimis taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovo E. T. ir atsakovės G. T. santuoka (civilinė byla Nr. 2-638-512/2013). Atnaujinus procesą, 2016 m. kovo 23 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimo dalį dėl turto padalijimo panaikino ir šį klausimą paliko nenagrinėtą (civilinė byla Nr. eA2-1-991/2016). Dėl reikalavimo pripažinti turtą asmenine nuosavybe pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nėra pagrindo sutikti su ieškovo ir atsakovės pozicija, jog 2000 m. vasario 8 d. notarine tvarka nusprendė tik dėl santuokoje įgyto turto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo, kadangi tik šį turtą laikė bendrąja jungtine nuosavybe, visą kitą pripažino asmenine, todėl kitų turto objektų ir nedalijo. Turto pasidalijimo sutartimi sutuoktiniai aptarė tik žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), kuriame jie gyveno, statusą, t. y. buvo sutarta, kad šis turtas toliau liks asmenine G. T. nuosavybe, o dėl kito turto, priklausiusio sutuoktiniams tuo metu ar atsirasiančio vėliau, sutarta nebuvo. Vertindamas šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad sutuoktiniai susitarimu pakeitė įstatymų nustatytą teisinį režimą tik to turto, kuris ir buvo paminėtas sutartyje (CK 3.100 straipsnio 7 punktas), todėl nėra pagrindo pakeistą įstatymo nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą pripažinti ir kitam iki sutarties sudarymo ar vėliau santuokos metu įgytam turtui, dėl kurio teisinio režimo sutuoktiniai susitarę nebuvo. Kiekvienas sutuoktinis savo įsteigtose įmonėse tik įgyvendino akcininko teises, tačiau šis faktas įstatymo nustatyto akcijų nuosavybės teisės teisinio režimo nepaneigia. Ieškovas neteikė jokių įrodymų, kad jo vardu registruotų įmonių akcijos įsigytos išimtinai tik iš asmeninių lėšų. Nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovas savo vardu įgijo 1996 m. balandžio 12 d. turto perdavimo išieškotojui akto pagrindu, tačiau savo teiginių, kad šis turtas nėra ir nebuvo skirtas šeimos poreikiams tenkinti, o buvo skirtas asmeniniams ieškovo poreikiams, ieškovas jokiais įrodymais nepagrindė. Šį turtą ieškovas įgijo kaip išieškotojas, tačiau neteikė įrodymų dėl skolos kilmės, kuri šiuo atveju būtų reikšminga, sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo asmenine nuosavybe. Įvertinus išdėstytas aplinkybes ir rašytinius įrodymus, nenustatyta, kad buvo aiškiai išreikšta sutuoktinių valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Atsakovė neįrodė, kad akcijoms įsigyti ir verslo pradžiai panaudojo būtent paskolos sutartimis gautas lėšas, nes šios lėšos galėjo būti panaudotos ir kompensacijai E. T. išmokėti. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, kad asmeninių lėšų turėjimas nebūtinai reiškia, jog būtent iš šių lėšų buvo įsigytos akcijos, pradėtas verslas, nagrinėjamoje byloje nesant įrodytos aiškiai išreikštos atsakovės valios UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas įsigyti asmeninėn nuosavybėn ir nenustačius, kad šis turtas pirktas už asmenines G. T. lėšas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos laikytinos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Aplinkybė, jog akcijos yra vardinės, nepagrindžia akcijų priklausymo atsakovei asmeninės nuosavybės teise, kadangi visos bendrovių akcijos yra vardinės ir patvirtina jų savininko (akcininko) teisę dalyvauti valdant bendrovę, teisę gauti dividendus, teisę į dalį bendrovės turto, likusio po jos likvidavimo, ir kitas įstatymų nustatytas teises, nenustato akcijų nuosavybės teisės teisinio režimo. Viso santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, taip pat ir atnaujinus procesą, nei ieškovas, nei atsakovė neįrodinėjo, kad santuokos metu kiekvieno jų vardu įgytas turtas yra jų asmeninė nuosavybė. Priešingai, iš teismui teikiamų santuokos nutraukimo pasekmių sutarčių matyti, kad ginčo turtą šalys visada laikė bendrąja jungtine nuosavybe, įgyta santuokos metu. Taigi įstatyme apibrėžtas santuokos nutraukimo momentas santuokos nutraukimo byloje nebuvo ginčijamas, todėl santuoka laikoma nutraukta įsiteisėjus 2013 m. sausio 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimui dėl santuokos nutraukimo ir šios aplinkybės iš naujo šioje byloje negali būti ir nėra nustatinėjamos bei nesprendžiamos. Išdėstytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šalys neįrodė, kad ginčo turtas, registruotas kiekvieno jų vardu ir įgytas santuokos metu, yra jų asmeninė nuosavybė, todėl ieškinys atmestas. Dėl trečiojo asmens V. P. savarankiško reikalavimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. P. neįrodė turintis reikalavimo teisę nagrinėjamoje byloje, nes jis nėra n4 vienos iš bylos šalių kreditorius. Kadangi V. P. nepateikė duomenų, kad yra bylos šalių kreditorius, kad turi teisę reikalavimą reikšti savo ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, todėl V. P. savarankiški reikalavimai atmesti, kaip pareikšti asmens, neturinčio materialinės reikalavimo teisės nagrinėjamoje byloje. Dėl sutuoktinių turto teisinio režimo, nutraukus santuoką, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nutraukus ieškovo ir atsakovės santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigė, bet, turto nepadalijus, buvę sutuoktiniai nenustojo būti jo bendraturčiais, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nutraukus santuoką ir buvusiems sutuoktiniams nepadalijus santuokoje įgyto turto, jo teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeitė į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos, kartu tai reiškia, kad tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos. Nors trečiojo asmens reikalavimas suformuluotas – padalyti buvusių sutuoktinių turtą, priklausantį jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau atsižvelgiant į pareiškimo turinį, į tai, kad įstatymas numato ieškovui pareigą tik nurodyti faktinį, bet ne teisinį ieškinio pagrindą, darytina išvada, jog šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta, tačiau jų bendrosios nuosavybės teise valdytas turtas (nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos) jiems nepadalytas. Nutraukus santuoką, ieškovo ir atsakovės turtas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, kurioje konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos. Byloje neginčijama ir nepateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad vieno iš sutuoktinių po santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalis yra didesnė, todėl pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog prezumpcija, kad jų dalys bendrame turte yra lygios, nepaneigta. Tai reiškia, kad kiekvienam iš buvusių sutuoktinių priklauso po 1/2 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto ir atitinkamai į tokio dydžio skolininko – ieškovo E. T. turto dalį galės būti nukreipiamas išieškojimas. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog atsakovės, kaip savininkės, interesas naudotis nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), nevertintinas kaip labai svarbus, todėl šis turtas priteistas ieškovui, atsakovei išmokant kompensaciją pinigais. Atsakovei ir trečiajam asmeniui turto vertės neginčijant, atsakovei iš ieškovo priteista 3 620,50 EUR dydžio piniginė kompensacija už ieškovui tenkančią nekilnojamojo turto dalį. Trečiasis asmuo prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas padalyti taip, kad ieškovui tektų didesnė akcijų dalis, t. y. 51 vnt., o atsakovei – 49 vnt. ir kompensacija pinigais. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgdamas į dalytino turto pobūdį (įmonių akcijos), tai, kad ieškovo ir atsakovės, kaip bendraturčių, dalys nuosavybėje yra lygios ir yra galimybė tas dalis išskirti natūra, atitinkamai priteisiant konkretų skaičių akcijų, padarė išvadą, kad tokiomis aplinkybėmis piniginės kompensacijos už akcijų dalį priteisimas bendraturčiui be jo sutikimo vertintinas kaip neteisingas CK 4.80 straipsnio 2 dalies taikymas, pažeidžiantis asmens nuosavybės teisę. Šiuo atveju kreditoriaus interesas nukreipti išieškojimą į kuo didesnę akcijų dalį negali būti iškeltas aukščiau ir labiau ginamas nei asmens, nesusijusio su kreditoriumi jokiais skoliniais įsipareigojimais, – G. T. nuosavybės teisė. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, trečiojo asmens savarankiški reikalavimai patenkinti iš dalies – padalytas ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas, ieškovui E. T. priteistas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei išmokant 3 620,50 EUR dydžio piniginę kompensaciją; ieškovui E. T. ir G. T. priteista po 1/2 dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
5. Apeliaciniame skunde atsakovė G. T. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti iš dalies ir jį išdėstyti taip: atidalyti ieškovo E. T. ir atsakovės G. T. 1/2 dalis iš bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto: priteisti ieškovui E. T. asmeninės nuosavybės teise 559 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 270 vnt. AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, o atsakovei G. T. – asmeninės nuosavybės teise 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, vienos akcijos nominali vertė 28,96 EUR, bendra akcijų vertė 2 896 EUR, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl likusio po santuokos nutraukimo turto atidalijimo, neatsižvelgė į tai, kad po atidalijimo bendroji dalinė nuosavybė nesibaigia, ir netaikė kasacinio teismo jurisprudencijoje nustatytų ir išplėtotų faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo ir naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų. Po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo tiek ieškovui, tiek atsakovei priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, kas atsakovei nėra priimtina, nes jokios bendros veiklos su ieškovu ji nepageidauja, atsakovė nuo pat įsteigimo 2001 metais vadovauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklai, žino šio juridinio asmens veiklos specifiką, santuoką su ieškovu yra nutraukusi 2013 m. sausio 9 d., bendro verslo santykių su juo turėti nepageidauja.
5.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atidalijimo klausimą, nenurodė kiekvienam iš bendraturčių tenkančių akcijų vertės, tokia teismo sprendimo dalis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.
5.3. Trečiųjų asmenų pateikta 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės nustatymo išvada neatspindi UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės, buvusios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, t. y. 2013 m. sausio 9 d. Akcijų vertė turėtų būti nustatoma, remiantis VĮ Registrų centro duomenimis.
6. Apeliaciniame skunde tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. P. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. akcijų padalyti ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis, pakeisti: padalinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. akcijų ir ieškovui priteisti 51 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, o atsakovei 49 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Už ieškovui atitenkantį didesnį akcijų skaičių atsakovei iš ieškovo papildomai priteisti 9 759,49 EUR kompensaciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisingas, išskyrus tą sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. akcijų padalyti ieškovui ir atsakovei ne trečiųjų asmenų prašoma proporcija 51/49, o lygiomis dalimis. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamo sprendimo dalį nepakankamai atsižvelgė į teisės normas, kuriose yra įtvirtinti kreditoriaus interesai atidalyti bendraturčių turtą taip, kad iš atidalyto turto būtų galima kaip įmanoma daugiau išieškoti skolos iš vieno bendrosios nuosavybės savininkų. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė išimtinai tik į vieno iš bendraturči7, kuris nėra kreditoriaus skolininkas, interesus, visiškai neįvertinęs kreditoriaus galimybės atidalijus bendraturčių turtą išsiieškoti skolą.
6.2. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimo dalį neįvertino to, kad padalijus UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas lygiomis dalimis, t. y. po 50 vnt. ieškovui ir atsakovei, susidarys iš esmės tokia situacija, kad nė vienam iš jų neatiteks kontrolinis akcijų paketas. 50 vnt. akcijų realiai yra sudėtinga parduoti, o jei ir atsirastų pirkėjas, jis nemokėtų tokios kainos, kiek akcijos būtų vertos įsigyjant kontrolinį akcijų paketą. Kadangi tai būtų nepatrauklus investavimo objektas, tai tokio turto priverstinis realizavimas taip pat užsitęstų. Ieškovui priteisus 51 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų yra didelė tikimybė, kad iš turimos akcijų dalies bus galima padengti visą ar bent didžiąją dalį skolos. Kito vertingo dalytino turto buvę sutuoktiniai neturi.
Šalies argumentai
7. Prisidėjime prie apeliacinio skundo ieškovas E. T. nurodo, kad su atsakovės apeliaciniu skundu sutinka, prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
8.1. Tikrasis atsakovės apeliacinio skundo siekis – apsaugoti ieškovą nuo daugiau kaip 500 000 EUR žalos išieškojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, kadangi tarp šalių ne vienerius metus vyksta teisminiai ginčai.
8.2. Tretieji asmenys nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas, padalydamas akcijas, neišsprendė ginčo, nes liko bendroji dalinė nuosavybė. Padalijus įmonių akcijas bendroji nuosavybė pasibaigė, nes kiekvienas iš sutuoktinių valdo tam tikrą akcijų skaičių asmeninės (o ne bendrosios) nuosavybės teise.
8.3. Tai, kad atsakovė nenori dalyvauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei AB „(duomenys neskelbtini)“ veiklose, nėra pagrindas parinkti kitokį turto dalybų variantą, nes praktikoje labai dažni atvejai, kai akcijas įgyja asmenys, niekada nedalyvavę tam tikrų įmonių valdyme.
Šalies argumentai
8.4. Atsakovės argumentas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės pasikeitimo po santuokos nutraukimo yra nepagrįstas bei deklaratyvus. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų tokiam apeliantės teiginiui pagrįsti. Apeliaciniame skunde nepagrįstai prašoma vadovautis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų nominalia verte.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į trečiųjų asmenų, pareiškiančių savarankiškus reikalavimus, apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šie motyvai:
9.1. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo laiko apeliantų skundą neturtinio pobūdžio reikalavimu ir nereikalavo jo apmokestinti nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu.
9.2. Skolininko kreditorius turi teisę gauti jo reikalavimus atitinkančią piniginę sumą, bet ne įgyti teisę į visą verslą, o atsakovas V. P. savo reikalavimu siekia įgyti teisę į visą juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomą veiklą, o ieškovui E. T. niekada UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos nepriklausė ir jam priklausyti negali, todėl net jei ir padarius prielaidą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių ar bendroji dalinė nuosavybė, E. T. negali priklausyti daugiau kaip 1/2 dalis akcijų, todėl trečiųjų asmenų reikalavimas negali būti patenkintas.
9.3. Trečiųjų asmenų teiginiai apie būtinybę UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas dalyti proporcija 51/49 nėra pagrįsti įrodymais, visi trečiųjų asmenų teiginiai yra tik prielaidos ir hipotezės.
Šalies argumentai
9.4. Šioje civilinėje byloje buvo patiekti duomenys, kad šiuo metu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose yra sustabdyta civilinė byla, kurioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra pateikusi prašymą dėl skolininkui – ieškovui priklausančios turto dalies nustatymo, ši byla yra sustabdyta iki tol, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Darytina išvada, kad trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso negalėjo reikšti šioje byloje savarankiško reikalavimo, kadangi jos reikalavimo klausimo išsprendimas yra sustabdytas, nes negali susidaryti tokia situacija, kai tame pačiame teisme yra dvi bylos, kuriose tas pats asmuo reiškia analogiškus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliaciniai skundai netenkintini.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
11. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinių skundų bei atsiliepimų į juos argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka.
12. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 9 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovo E. T. ir G. T. santuoka (civilinė byla Nr. 2-638-512/2013). Atnaujinęs procesą, 2016 m. kovo 23 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimo dalį dėl turto padalijimo panaikino ir šį klausimą paliko nenagrinėtą (civilinė byla Nr. eA2-1-991/2016). Šios bylos ieškovas ir jo kreditorė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pareiškė ieškinius dėl likusio nepadalyto E. T. ir G. T. santuokoje įgyto turto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-611/2015 buvo priteista bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš šios bylos ieškovo 354 929,43 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos nuo 2009 m. spalio 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priteista 99 064,17 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo šios sumos nuo 2010 m. gruodžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš LITEKO sistemos nustatyta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla buvo nutraukta.
13. Nepagrįstas ieškovo atsiliepimo į trečiųjų asmenų apeliacinį skundą motyvas, kad trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo reikšti šioje byloje savarankiško reikalavimo, nes yra iškėlęs bylą CPK 667 str. nustatyta tvarka dėl ieškovui priklausančios turto dalies nustatymo, kuri yra sustabdyta. Esant teisme iškeltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo, iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kai sutuoktiniai (bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviai), laikydamiesi įstatymų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą ir turto padalijimą bei kreditorių teises turto padalijimo byloje, siekia operatyviai ir nepažeidžiant įstatymo nuostatų pasidalyti santuokinį turtą, teismas gali spręsti dėl šios bylos pirmesnio nagrinėjimo, o kitos sustabdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).
14. CK 3.100 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia. Kaip išaiškinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, viena vertus, ši nuostata logiškai išplaukia iš santuokos nutraukimo bylos esmės – tokioje byloje išsprendžiami visi su santuokos nutraukimu susiję, tarp jų – ir turto padalijimo, klausimai, kurie nurodomi susitarime dėl santuokos nutraukimo padarinių, šis susitarimas patvirtinamas teismo sprendimu ir dalytino turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, nelieka. Kita vertus, aptariama nuostata reiškia, kad, nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai) ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. I. B., bylos Nr. 3K-3-369/2011). Taigi, nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet, turto nepadalijus, buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiais. Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, darytina išvada, kad, nutraukus santuoką ir buvusiems sutuoktiniams nepadalijus santuokoje įgyto turto, jo teisinis režimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasikeičia į bendrąją dalinę nuosavybę, kurioje bendraturčių dalys nenustatytos, kartu tai reiškia, kad tokiems turtiniams teisiniams santykiams taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos (CK 4.72–4.92 straipsniai). Kol tokios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektų dalių dydis nenustatytas, galioja prezumpcija, kad jų dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Ši lygių dalių prezumpcija gali būti paneigta ir nustatytas kitoks dalių dydis, pareiškus vienam iš buvusių sutuoktinių reikalavimus teisme.
15. Dėl atsakovės apeliacinio skundo ir ieškovo pareiškimo dėl prisidėjimo prie šio skundo
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo priteisti ieškovui E. T. asmeninės nuosavybės teise 559 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, 270 vnt. AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, o atsakovei G. T. – asmeninės nuosavybės teise 100 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, vienos akcijos nominali vertė 28,96 EUR, bendra akcijų vertė 2 896 EUR, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą. Atsakovė nurodo, kad kompensacijos iš ieškovo už jam tenkančią didesnę akcijų vertę ji nereikalauja. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė turto vertės. Atsakovė apeliacinio skundo 22 p., 23 p. nurodo, jog dalijamų akcijų vertė šioje byloje turi būti nustatyta iš Juridinių asmenų registro duomenų.
16. CK 3.119 straipsnyje nurodyta, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kasacinis teismas, aiškindamas šią materialiosios teisės normą, yra nurodęs, kad priimdamas sprendimą teismas vadovaujasi duomenimis, nustatomais iš byloje surinktų įrodinėjimo priemonių. Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę turi sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas). Dėl to teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).
17. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog turi UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. akcijų, vienos akcijos vertė 28,96 EUR, bendra akcijų vertė 2896 EUR. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienos akcijos vertė 28,96 EUR, bendra akcijų vertė 16 188,67 EUR (559 vnt akcijų). AB „(duomenys neskelbtini)“ vienos akcijos nominali vertė 2,89 EUR, dalijamų akcijų vertė 780,30 EUR (270 vnt. akcijų). Ginčo tarp buvusių sutuoktinių dėl nurodomos akcijų vertės nėra. Ieškovo ir atsakovės pozicija dėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijų sutampa, nes buvę sutuoktiniai siekia, kad šios įmonės akcijos būtų priteistos atsakovei, tačiau šioje byloje ginčas kilo ne tik tarp buvusių sutuoktinių, bet ir tarp ieškovo ir jo kreditorės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Buvę sutuoktiniai siekia, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos atitektų atsakovei, tačiau toks padalijimo būdas pažeistų ieškovo kreditorės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ teises, todėl šioje byloje remtis atsakovės apeliacinio skundo motyvu, jog UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė yra 2896 EUR, nėra pagrindo. Ši atsakovės nurodyta vertė yra paneigta 2016-12-20 priešieškinyje nurodoma UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijų verte – 975 949 EUR. Ši vertė yra grindžiama Nekilnojamojo turto registro išrašais, įrodančiais, jog UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuo 2006-12-08 yra prekybinio pastato (duomenys neskelbtini), ir nuo 2007-02-21 administracinių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė.
18. Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2015-04-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-611/2015 buvo konstatuota, kad 2005 m. birželio 7 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kuriai (duomenys neskelbtini) atsakovo E. T. sutuoktinė G. T. ir kurios akcijos jai priklausė) ir trečiasis asmuo UAB „SEB VB lizingas“ sudarė trišalę skolos perkėlimo sutartį, pagal kurią BUAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė pastatą UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri įsipareigojo mokėti lizingo įmokas (1 319 414,15 Lt). Be to, 2005 m. balandžio 27 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo padengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ lizingo bendrovei sumokėtą 180 585, 50 Lt sumą. Šioje byloje teisėjų kolegija konstatavo, kad, atsižvelgiant į tai, kad E. T., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), sudarė sandorį dėl teisės išsipirkti turtą perleidimo su įmone, kuriai vadovavo jo sutuoktinė ir kurios akcijos jai priklausė, nepranešęs apie interesų konfliktą kitiems bendrovės organams ir negavęs jų pritarimo (CK 2.87 straipsnio 3 ir 5 dalis), prezumpcija, kad jis veikė bona fide geriausiais bendrovės, kuriai vadovavo, interesais, yra paneigta. Paminėtos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti šioje byloje, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo įgyta šios bylos ieškovo ir atsakovės santuokoje, kad buvę sutuoktiniai buvo susiję verslo santykiais su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Tuo paneigiamas atsakovės apeliacinio skundo motyvas, jog ji niekada nedalyvavo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ veikloje. Atkreiptinas dėmesys, jog šalių santuoka nutraukta tik 2013-01-09, o paminėti sandoriai leidžia padaryti išvadą, jog abi įmonės įgytos santuokoje.
19. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta, tačiau jų bendrosios nuosavybės teise valdytas turtas – paminėtų įmonių akcijos joms nepadalytas. Atsižvelgiant į pirmiau pateiktus teisėjų kolegijos išaiškinimus, darytina išvada, kad, nutraukus suinteresuotų asmenų santuoką, jų bendrosios nuosavybės teisė į santuokoje įgytą turtą pasibaigė (CK 3.100 straipsnio 4 punktas) ir turtas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, konkrečios bendraturčių dalys nenustatytos. Taigi šiuo atveju, sprendžiant kreditoriaus prašymo nustatyti skolininkės turto bendrame turte dalį tenkinimo klausimą, taikytinos ne šeimos, o daiktinės teisės normos, reglamentuojančios bendrąją dalinę nuosavybę. Minėta, kad, remiantis CK 4.73 straipsnio 3 dalimi, jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios. Šiuo atveju byloje neginčijama ir nepateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad vieno iš sutuoktinių po santuokos nutraukimo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalis yra didesnė, todėl laikytina, jog prezumpcija, jog jų dalys bendrame turte yra lygios, nepaneigta. Tai reiškia, kad kiekvienam iš buvusių sutuoktinių priklauso po 1/2 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto ir atitinkamai į tokio dydžio ieškovo turto dalį gali būti nukreipiamas išieškojimas.
20. Be skolininko dalies, turimos bendrosios nuosavybės teise, nustatymo, įstatymas įtvirtina ir kitą kreditoriaus ar bendraturčio teisių gynimo būdą – vieno iš sutuoktinių ar kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu ar teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Bendraturčio kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį dėl skolininko dalies atidalijimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės ir išieškojimo iš jos (CPK 4.90 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad, siekdamas išieškoti, kreditorius, vadovaudamasis CK 4.90 straipsnio 3 dalimi ir CPK 667 straipsnio 1, 4 dalimis, taip pat gali reikalauti atidalyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, taip suformuojant atskirą daiktą kaip savarankišką objektą, į kurį bus nukreiptas išieškojimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Tačiau toks kreditoriaus ar bendraturčio teisių gynimo būdas įgyvendinamas, pareiškiant ieškinį teisme. Nagrinėjamoje byloje būtent toks ieškinys yra pareikštas, todėl pagrįstai buvo sprendžiamas buvusių sutuoktinių nuosavybės padalijimo klausimas, o ne tik dėl skolininko dalies nustatymo bendrame turte CPK 667 str. nustatyta tvarka, nes CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį tam, kad iš jos būtų galima išieškoti ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis).
21. Šioje byloje ieškovas reiškė ieškinį ir buvuvsiai sutuoktinei dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, o atsakovė apeliaciniu skundu iš esmės prašo nukrypti nuo santuokoje įgyto turto lygių dalių dalijimo principo, todėl ši apeliacinio skundo dalis yra neparemta įstatymu, nes teismas santuokoje turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise turtą dalija vadovaudamasis CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl nukrypimo nuo bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012). Tokių aplinkybių ir nukrypimo nuo lygių dalių tikslingumo apeliantė nenurodo.
22. Taip pat byloje nėra pagrindo padaryti išvadą, jog atsakovė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijas įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Šalys santuoką įregistravo 1980-11-22, ši įmonė buvo įkurta šalių santuokoje. Pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalį ir CK 3.88 straipsnio 2 dalį, kai bendro turto režimas yra nustatytas įstatymo, preziumuojama, jog turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Turto įgijimo momentas – prieš santuoką ar ją sudarius – lemia jo priklausymą asmeninės arba bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Akcinių bendrovių įstatymas nenustato išimties iš šios prezumpcijos, todėl akcininkai, kurių turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, akcijas įgiję po santuokos sudarymo, valdo jas bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Be to, pajamos, vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto, iš įmonės veiklos ar iš kitokio verslo gautos pajamos, įmonės (verslo) vertės padidėjimas po santuokos sudarymo pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 2, 4 dalys; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2005). Ginčo akcijos buvo įgytos santuokos metu, todėl santuokos metu įgytam turtui galioja CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kurios atsakovė nenuginčijo. Šios nutarties 18 p. nurodytos aplinkybės leidžia padaryti išvadą, jog UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo vykdomas šeimos verslas, ji sudarinėjo sandorius su UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, kurios akcijų dalis priklausė ieškovui, todėl ir šiuo pagrindu pakeisti skundžiamo teismo sprendimo dalį nėra teisinio pagrindo.
24. Tretieji asmenys apeliaciniu skundu prašo padalyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 100 vnt. akcijų ir ieškovui priteisti 51 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, o atsakovei 49 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, nes pirmosios instancijos teismui padalijus šias akcijas po 50 vnt. ieškovui ir atsakovei susidarys iš esmės tokia situacija, kad nė vienam iš jų neatiteks kontrolinis akcijų paketas. 50 vnt. akcijų realiai yra sudėtinga parduoti, o jei ir atsirastų pirkėjas, jis nemokėtų tokios kainos, kiek akcijos būtų vertos įsigyjant kontrolinį akcijų paketą. Šį prašymą apeliantai grindžia CPK 667 str., tačiau šios nutarties 20 p. nurodytais motyvais šioje byloje sprendžiamas buvusių sutuoktinių nuosavybės padalijimo klausimas, o ne tik skolininko dalies nustatymas bendrame turte CPK 667 str. nustatyta tvarka.
25. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas nėra ir negali būti tapatinamas su atidalijimu iš bendrosios jungtinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir (arba) bendraturčio statuso pasikeitimus. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų. Nuosavybės teisių įgyvendinimas šiuo būdu reiškia, kad pasibaigia bendraturčio, kurio dalis atidalijama, bendroji dalinė nuosavybė su kitu (kitais) bendraturčiu. Atidalijant nuo bendrosios nuosavybės atskiriama konkretaus bendraturčio dalis. Taip konkretaus savininko faktinis ryšys su daiktu pradedamas grįsti nebe bendrosios, o vieno asmens nuosavybės teise, t. y. bendraturtis, kurio dalis atidalyta, tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 str. 1 d.). Tuo tarpu, nustatant bendraturčio dalį, bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte yra tik nustatoma bendraturčiui priklausanti dalis, tačiau transformacija iš bendrosios nuosavybės teisės į asmeninės nuosavybės teisę neįvyksta, t. y. turtas ir toliau išlieka bendrosios nuosavybės objektu. CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad prašymui, pareikštam CPK 667 straipsnio pagrindu, tenkinti reikšminga nustatyti skolininkui bendrosios nuosavybės teise priklausančią turto dalį, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti. Apeliantai savo reikalavimą atidalyti skolininkui priklausančią didesnę UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijų dalį grindžia CPK 667 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantai šioje byloje netinkamai aiškina minėtą teisės normą. Neginčytina, kad kreditorius turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti, tačiau pagal šios normos prasmę tai reiškia, kad išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį tokiame turte, kurios vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš kurios būtų galima realiai išieškoti. Tarkim tais atvejais, kai bendrosios nuosavybės dalyviams priklauso daugiau nei vienas nuosavybės teisės objektas, skolininko turto dalis turi būti nustatyta tame iš jų, kurio vertė (atsižvelgiant į bendraturčiui, kuris yra skolininkas, tenkančią dalį) bus pakankama kreditoriaus reikalavimui patenkinti, arba tame, kuris nėra apsunkintas hipoteka, realiai trukdančia vykdyti išieškojimą ar pan.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad kai turtas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, tai paprastai konkrečios bendraturčių dalys būna nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis), tačiau jeigu konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Taigi teismas, spręsdamas skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, kokios rūšies bendrosios nuosavybės teisėje prašoma nustatyti skolininko turto dalį, o tada atitinkamai taikyti konkrečią nuosavybės teisės rūšį reglamentuojančias teisės normas. Šiuo atveju byloje neginčijama ir nepateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad vieno iš sutuoktinių po santuokos nutraukimo, t. y. ieškovo, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalis yra didesnė, todėl laikytina, jog prezumpcija, jog šios bylos buvusių sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios, nepaneigta. Tai reiškia, kad kiekvienam iš buvusių sutuoktinių priklauso po 1/2 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto – akcijų ir atitinkamai į tokio dydžio skolininko ieškovo atidalyto turto dalį gali būti nukreipiamas išieškojimas.
27. Apeliantai nurodo, jog ieškovas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ yra skolingas 505 133,59 EUR, o UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 50 vnt. akcijų vertė yra 487 974,50 EUR. Be to, ieškovui yra atidalytos ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, ir AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos ir priteistas nekilnojamasis turtas. Todėl šio turto vertė būtų pakankama vykdomojoje byloje išieškomai skolai padengti ir iš jos būtų galima realiai išieškoti. Apeliacinio skundo motyvais dėl rinkoje patrauklaus UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ akcijų paketo suformavimo keisti skundžiamą sprendimą ir nukrypti nuo lygių dalių principo šioje byloje nėra įstatyme nustatyto pagrindo.
28. Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl skundžiamą teismo sprendimą ieškovės apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
29. Atmetus apeliacinius skundus bylinėjimosi išlaidos atsakovei ir tretiesiems asmenims nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti.