Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 187 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. P. įsibrovęs į užrakinamas patalpas, pasikėsino pagrobti svetimą turtą:

turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2014-04-21 apie 17:15, adresu Aušros Vartų g. 7B, Vilniuje, sulaužęs durų spyną ir įsibrovęs į užrakinamas patalpas, sugadindamas televizoriaus tvirtinimo įrangą ir nuimdamas nuo sienos pritvirtintą televizorių, pasikėsino pagrobti Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynui priklausantį televizorių, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo savo valios, nes buvo užkluptas vienuolyno darbuotojos, ir tokiu būdu J. P. pasikėsino pagrobti UAB Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno priklausantį turtą.

2014-04-21 apie 17:15 adresu Aušros Vartų g. 7B, sulaužęs durų spyną 50 Lt (14,48 eurų) vertės, bei televizoriaus tvirtinimo įrangą, 450 Lt (130.33 eurų) vertės , sugadino svetimą, Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynui priklausantį turtą, padarydamas Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynui 500 litų (144,81 euro) turtinę žalą.

turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2014-06-21 12 val. iki 2014-06-22 19 val., perlipęs pro atidaryto balkono langą, įsibrovė į butą, adresu Šv. Stepono g. 11-5A, Vilniuje, kur pagrobė Ž. B. priklausančius daiktus: nešiojamąjį kompiuterį „Toshiba“, 500 litų (144,81 eurų) vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, 50 litų (14,48 eurų) vertės, mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA“, 50 litų (14,48 eurų) vertės, kompiuterio belaidę pelę, 20 litų (5,79 eurų) vertės, lagaminą su žetonais, 100 litų (28,96 eurų) vertės, kuprinę, 100 litų (28,96 eurų) vertės bei USB kištuką su belaidžiu internetu „TELE2“, 99 litų (28,67 euro) vertės, viso svetimo turto už 919 litų (266 eurus), tokiais savo veiksmais padarydamas Ž. B. 919 litų (266,16 eurų) turtinę žalą.

turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su nenustatytu asmeniu, 2014-07-29 apie 13:20 val., adresu Šv. Ignoto g. 5-61, Vilniuje, įsibrovęs į saugomą teritoriją - administracines patalpas, pagrobė svetimą, A. B. priklausantį dviratį, kurio vertė 400 litų (115,85 eurų), padarydamas pastarajam nurodyto dydžio turtinę žalą.

Taip pat jis pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugomą teritoriją :

turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2014-07-31 apie 10 val. Mindaugo g. 27, Vilniuje, įsibrovęs į saugomą teritoriją, pagrobė svetimą, J. P. priklausantį dviratį, kurio vertė 300 litų (86,89 eurų), padarydamas pastarajam nurodyto dydžio turtinę žalą.

Apklaustas teisme kaltinamasis J. P. kaltę pripažino visiškai.

Pasikėsinimo pagrobti Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynui priklausantį turtą epizodas

Kaltinamasis J. P. nurodė, jog 2014-04-21 buvo vienuolyno teritorijoje. Atsuktuvo pagalba atrakino vienuolyno patalpų durų spyną ir pateko į vidų. Ten nusprendė pagrobti televizorių, kuris buvo pritvirtintas prie sienos. Tvirtinimo įrangą atsuko turėtomis replėmis. Neneigia, jog galėjo sugadinti durų spyną ir televizoriaus tvirtinimo įrangą. Televizoriaus nepavyko pagrobti, nes jį pastebėjo vienuolyno darbuotoja.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja Z. Š. parodė, kad dirba Švenčiausios Trejybės bažnyčioje , esančioje Aušros Vartų g. 7B, Vilniuje, vadybininke. Šių metu balandžio 21 dieną, apie 16:30 val. ėjo į šią bažnyčią ir pamatė, kaip į bažnyčios teritoriją užėjo vyriškis, kuris buvo panašus į vagį. Ji paskambino bažnyčios dvasininkui Vikentijui ir pranešė, kad į bažnyčią atėjo žmogus, panašus į vagį. Minėtas asmuo užėjo į bažnyčią, o ji nuėjo tvarkytis. Apie 17:15 val. pamatė minėtą vyriškį, kuris ėjo nuo bažnyčiai priklausančios ekspozicijos patalpos ir nešėsi didelį daiktą, įvyniotą į du juodos spalvos maišus. Šioje ekspozicijoje yra poeto Adomo Mickevičiaus atminimui įrengtas kambarys, kuriame buvo didelis televizorius. Ji suprato, kad vyriškis galimai paėmė iš ekspozicijos televizorių. Ji pradėjo šaukti, ką neša. Vyriškis paspartino žingsnį, ji – taip pat ir pradėjo eiti link vyriškio. Užstojo šiam kelią ir pasakė, kad ant žemės statytų daiktą, kurį nešasi. Jis pastatė daiktą ant žemės, ji nuėmė maišą ir pamatė, kad tai yra ekspozicijos televizorius. Vyras lietuviškai pasakė, kad jam dvasininkas liepė atnešti televizorių. Ji pasakė, kad jis palauktų dvasininko. Tuomet vyras pradėjo bėgti iš bažnyčios teritorijos į gatvę. Užėjus į patalpą pamatė, kad kambario, kur kabėjo televizorius, durų spyna yra sulaužyta ir išlaužti televizoriaus laikikliai. (1 t., b.l. 28)

Įvykio vietos apžiūros metu nuo kėsintosi pagrobti televizoriaus buvo paimtos daktiloplokštelės su 4 pirštų pėdsakais. ( 1 t., b.l. 17 )

Specialisto išvadoje Nr. 140-(2327)-ISI-2472 nurodyta, kad įvykio vietoje paimti pirštų pėdsakai tinkami identifikuoti asmenį. ( b.l.33)

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro rašte nurodyta, kad specialisto išvadoje Nr. 140-(2327)-ISI-2472 aprašytas rankos pėdsakas sutampa su rankos piršto atspaudu, esančiu daktiloskopinėje kortelėje, kurioje yra nurodyti anketiniai duomenys: J. P.. ( 1 t., b.l.44-46)

Vaizdo įrašo apžiūros protokole nurodyta, kad yra užfiksuota, kaip asmuo, išeinantis iš vienuolyno patalpos, nešasi televizorių, eina kiemu, po to prie jo prieina žmonės, asmuo televizorių pastato ant žemės ir pasišalina. ( 1 t., b.l. 32 )

Kaltinamasis J. P. nurodė, kad 2014-06-21, būdamas neblaivus, eidamas šv.Stepono gatve pamatė atvirą balkoną, esantį pirmame aukšte. Jis įlipo į balkoną ir per jį pateko į butą. Bute paėmė kompiuterį, porą telefonų, kuprinę, belaidę kompiuterio pelę, lagaminą su žetonais bei kitus kaltinime nurodytus daiktus. Kompiuterį, telefonus bei kompiuterio belaidę pelę pardavė.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Ž. B. nurodė, kad 2014-06-22 apie 19 val. grįžo į savo namus, esančius Šv. Stepono g. 11-5A, Vilniuje, ir pastebėjo, kad iš jo namų dingo nešiojamas kompiuteris ,,Toshiba‘‘, 500 litų vertės, kuris gulėjo ant stalo, kambaryje, mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung‘‘ , 50 litų vertės, mobiliojo ryšio telefonas ,,Nokia‘‘, 50 litų vertės, kurie kartu su kompiuteriu gulėjo ant to paties stalo, belaidė pelė, 20 litų vertės, kuri gulėjo prie kompiuterio ant stalo, lagaminas su žetonais, 100 litų vertės, kuris stovėjo prie spintos, juoda kuprinė, su užrašu ,,Sabonis‘‘, 100 litų vertės, kuri buvo prie spintos, kartu su žetonais ir USB kištukas, su belaidžiu internetu ,,Tele2‘‘ 99 litų vertės, kuris buvo kuprinėje. Bendrai buvo padaryta 919 litų turtinė žala. Laužymo žymių nematė, tačiau balkono duris prieš išvažiuojant iš namų paliko pradarytas. Raktų nuo buto niekam nebuvo palikęs. Apklaustas papildomai parodė, kad tą patį vakarą pastebėjo, kad pavogta jam priklausanti drėlė „BOSH“. Ją įvertino 100 litų. Iš viso padaryta 920 litų turtinė žala. ( 1 t., b.l. 63-66)

Apklaustas kaltinamasis J. P. nurodė, kad Šv.Ignoto gatvėje įėjo į namo laiptinę, kur pirmame aukšte pamatė stovintį dviratį, kurį pavogė. Laiptinės durys nebuvo užrakintos. Dviratį vėliau pardavė.

Apklaustas teisme nukentėjusysis A. B. nurodė, jog 2014 m. liepos mėnesį iš patalpų, kuriose dirbo, buvo pavogtas jam priklausantis dviratis, 400 lt. vertės. Tose patalpose yra įrengtas biuras ir tuo pačiu gyvenamoji patalpa, kurioje jis ir gyvena. Tos patalpos yra rakinamos, tačiau dienos metu gali užeiti į biurą ir kiti asmenys. Į patalpas, kuriose buvo jo dviratis, pašaliniai asmenys neturi teisės patekti.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. Š. parodė, kad 2014-07-29 apie 13:20 val. Šv. Ignoto g. 5-61, Vilniuje, ji dirbo savo darbo vietoje. Tuo metu išgirdo, kad atsidarė koridoriaus durys ir pamatė, kad vienas vyras, apie 19 metų, tamsių plaukų, juodais marškinėliais, spalvotais šortais, kitas - raudonais marškinėliais, šviesiu plaukų, su šortais, paėmė iš koridoriaus dviratį ir tempė jį į lauką. Kai vaikinai ją pamatė, staigiai išbėgo su dviračiu į lauką. Vienas, vilkėjęs raudonais marškinėliais, išbėgo paimdamas dviratį, o kitas pasišalino iš laiptinės iš paskos. ( 1 t., b.l. 128-129 )

Apklaustas kaltinamasis J. P. nurodė, kad Mindaugo gatvėje ties 27 namu pamatė stovintį dviratį. Namo teritorija buvo aptverta tvora, kurioje buvo vartai. Paėmęs nuo namo dviratį, juo nuvažiavo. Vėliau dviratį pareigūnai paėmė ir grąžino savininkui.

Apklaustas teisme nukentėjusysis J. P. nurodė, jog įvykio dieną buvo palikęs savo dviratį neprirakintą prie namo, kuriame gyvena. Namo teritorija yra aptverta tvora, t.y. privati valda. Į namo kiemą gali patekti tik butų savininkai ir jų sutikimu svečiai. Tvoroje yra rakinami vartai, kuriuose įmontuota telefonspynė.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad Mindaugo g. 27 namas yra aptvertas tvora, įėjimo vartai yra su spyna. ( 1 t., b.l. 141-143 )

Pateiktose fotonuotraukose iš vaizdo įrašo užfiksuotas asmuo, pagrobiantis dviratį. (1 t., b.l. 149-150 )

Policijos pareigūno J. S. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad pabendravus su J. P., šis prisipažino, kad iš Mindaugo g. 27, Vilniuje, pagrobė dviratį, kurį pardavė kažkokiems asmenims, tačiau tą dviratį matė prie „Halės“ turgavietės paslėptą. Nuvykus į J. P. nurodytą vietą, buvo aptiktas J. P. priklausantis dviratis. ( 1 t., b.l. 151 )

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus įrodymus teisme nustatyta, jog J. P. išlaužęs Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno patalpų duris, įsibrovė į jas ir kėsinosi pagrobti televizorių. Taip pat jis, įsibrovęs į patalpas bei saugomą teritoriją, pagrobė A. B., Ž. B. ir J. P. turtą. Taip pat jis grobdamas vienuolyno turtą sugadino 500 lt. vertės turtą. Kaltinamasis šias teismo nustatytas aplinkybes pripažino visiškai. Be jo prisipažinimo, kaltė įrodyta ir kitais teismo ištirtais įrodymais – liudytojų apklausos protokolais, nukentėjusiųjų apklausos protokolais, apžiūros protokolais, specialisto išvada bei kitais bylos duomenimis. Kadangi kaltinamasis J. P. į patalpas bei saugomą teritoriją pateko neteisėtai, tokia jo veika laikytina kaip įsibrovimas, o turto pagrobimas kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Kadangi nusikalstama veika grobiant vienuolyno turtą buvo nebaigta nuo kaltinamojo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėtas liudytojos, jo veika šiame epizode kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d.

Kaltinamasis buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. tuo, jog sugadino 500 lt. ( 144,81 eurų ) vertės svetimą turtą. Lietuvos Respublikos BK 190 str. ( 2014-12-18 Įstatymo Nr, XII-1481 redakcija) nurodyta, jog turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Šiuo atveju nustatyta, kad J. P. sugadino svetimą turtą, kurio vertė mažesnė, nei 5 MGL dydis, ir didesnė, nei 3 MGL dydis, todėl jo veika šiame epizode perkvalifikuotina į Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė A. B. turto pagrobimo epizode yra ta, kad nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas bendrininkų grupe. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi.

Skirdamas J. P. bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bei į tai, kad kaltinamasis yra daugelį kartų teistas, tame tarpe ir už analogiškų veikų padarymą, baustas administracine tvarka už smulkias vagystes bei narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, niekur nedirbo, vartojo narkotines medžiagas, padarė 4 apysunkius tyčinius nusikaltimus, kurių vienas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, bei vieną baudžiamąjį nusižengimą, turtinės žalos neatlygino, todėl konstatuotina, jog jis yra pavojingas visuomenei, ir jam skirtina su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl bausmės dydis nustatytinas mažesnis, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Bausmės, skirtos vienuolyno turto pagrobimo epizode, tarpusavyje bendrintinos bausmių apėmimo būdu, ir taip subendrinta bausmė su kitomis bendrintina dalinio bausmių sudėjimo būdu.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. leidžia kaltinamiesiems paskyrus bausmę, tuo pačiu nuosprendžiu ją sumažinti vienu trečdaliu, kai byloje yra atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kai asmuo prisipažįsta esantis kaltas. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis prisipažino visiškai įvykdęs nusikalstamas veikas, kurių padarymu šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu. Šioje byloje nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas todėl, kad teismui buvo kilę abejonių dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Dėl išdėstyto teismas konstatuoja, jog šiuo atveju kaltinamajam galima pritaikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas, todėl kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4, 9 d., ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu bendrintina su bausme, skirta 2014-11-04 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu. Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, atliktas pagal paminėtą baudžiamąjį įsakymą, bei laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2014-07-09 13.10 val. iki 2014-07-11 11.20 val. ( 2 paros ), bei laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-08-01 iki 2015-03-10.

J. P. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina iki įsiteisės nuosprendis, ir nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynas pareiškė 500 lt. ( 144,81 eurų ) dydžio civilinį ieškinį, Ž. B. – 919 lt. ( 266,16 eurų ) dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. A. B. civilinio ieškinio teisme atsisakė. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl padarytos nusikalstamos veikos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Ištyrus bylą nustatyta, jog J. P., grobdamas vienuolyno turtą, sugadino durų spyną bei televizoriaus laikiklį, bei pagrobė Ž. B. turto už 266,16 eurų. Taigi turtinė žala padaryta J. P. nusikalstama veika. Kaltinamasis civilinių ieškinių dydžių neginčija, ieškinių dydis yra pagrįstas, todėl civiliniai ieškiniai tenkintini visiškai.

2015-01-23 Vilniaus m. apylinkės teisme gautas Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Prašyme nurodyta, jog 2015-01-19 Tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas S. P. teikia antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam J. P., ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro advokato užmokestis – 104,22 eurų. Tarnyba prašo minėtą sumą priteisti iš J. P..

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą kaltinamasis J. P. buvo suimtas, todėl gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Daiktiniai įrodymai – laikmena su vaizdo įrašu, laikoma bylos II tomo paskutiniame lape, paliktina byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., ir paskirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., ir paskirti jam 20 parų trukmės areštą.

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ( dėl Ž. B. turto pagrobimo ), ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ( dėl A. B. turto pagrobimo ), ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

J. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ( dėl J. P. turto pagrobimo ), ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1,4,5 d., bausmes subendrinti, ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 2 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 ¹ str., bausmę sumažinti trečdaliu, ir laikyti J. P. nubaustu laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, skirta 2014-11-04 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, ir galutinę bausmę J. P. skirti laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams ir 15 dienų. Į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2014-11-04 Vilniaus m. apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, ir laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ( 2 paras ) bei laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-08-01 iki 2015-03-10.

Bausmės pradžią J. P. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

J. P. taikytą kardomąją priemonę – suėmimą - palikti iki įsiteisės nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolyno ir Ž. B. civilinius ieškinius tenkinti visiškai, ir priteisti iš J. P. Šv. Juozapato Bazilijonų ordino Vilniaus vienuolynui 144,81 eurų, Ž. B. – 266,16 eurų turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Daiktinius įrodymus – laikmeną su vaizdo įrašu – palikti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o kaltinamajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.