Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Alonos Romanovienės, Audriaus Saulėno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-2858-642/2012 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Arx Artis“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Rodata“, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų A. J. dėl įsiskolinimo priteisimo bei atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Rodata“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė 2012-04-24 Klaipėdos miesto apylinkės teisme priimtu patikslintu ieškiniu kreipėsi į teismą, prašė pripažinti 2009-09-14 UAB „ARX Artis“ ir atsakovės UAB „Rodata“ tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą (įskaitymą) negaliojančiu, priteisti iš atsakovės UAB „Rodata“ 14 527,58 Lt skolos, 6 procentų metinių palūkanų bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta rašytinė rangos sutartis, todėl ieškovės bankroto administratoriaus nuomone atsakovės pridėtas 2009 m. gegužės mėnesio atliktų darbų aktas Nr. G1-09-04 neįrodo, kad tarp šalių buvo sudaryta rangos sutartis, egzistavo rangos teisiniai santykiai, bei tai, kad atsakovė atliko akte minimus darbus bei akte minima kaina yra teisinga. 2009-09-14 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas negali būti laikomas tinkamu dokumentu, pagrindžiančiu tarp šalių sudarytą įskaitymą, kadangi ieškovė neturi jokių duomenų, kad tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte už atsakovę pasirašiusi UAB „Logistra“ būtų sudariusi sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo. Nesant UAB „Logistra“ tinkamo įgaliojimo negali būti konstatuojama, jog ieškovė su įskaitymu sutiko, jį pasirašė ir buvo tinkamai apie tai informuota. Kaip papildoma tai pagrindžianti aplinkybė yra tai, jog šio dokumento nebuvo tarp bankroto administratoriui perduotų visų įmonės dokumentų, jis gautas tik parengiamajame teismo posėdyje.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad patalpų įrengimo darbai, dėl kurių buvo susitarta, buvo atlikti. Tai, kad jie buvo atlikti sutartu laiku ir už sutartą kainą įrodo šalių pasirašytas 2009 m. gegužės mėnesį atliktų darbų aktas Nr. G1-09-04 bei 2009-06-01 sąskaita faktūra, serija DEST Nr. 5634. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo 2009-09-14 aktą pasirašė atsakovės direktorius, o iš UAB „Arx artis“ pusės pasirašė UAB „Logistra“, kuri teikė buhalterines paslaugas UAB „Arx artis“, ir šio fakto BUAB „Arx artis“ bankroto administratorius negali nežinoti. Kadangi 2009-09-14 tarpusavio atsiskaitymų akte nurodyta visa būtina tarpusavio skolų užskaitymui būtina informacija, mano, kad įskaitymas faktiškai buvo atliktas 2009-09-14 pasirašius tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą ir UAB „Rodata“ prievolė sumokėti už gautas prekes pagal 2009-08-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ARX NZ0002 baigėsi. Ieškovės argumentas, kad atsakovė nėra išrašiusi minėtos sąskaitos ieškovei, nes dalyje „sąskaitą išrašė“ pasirašė ne UAB „Rodata“ atstovas, yra nepagrįstas. Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimus PVM sąskaitos faktūros neprivaloma pasirašyti, sąskaitoje aiškiai nurodytas pardavėjas ir pirkėjas, o sąskaitą išrašė UAB „Rodata“, ši sąskaita perduota tuo metu buvusiai ieškovės direktorei A. B., kuri parašu patvirtino sąskaitos gavimą, tik per klaidą pasirašė ne toje eilutėjė.

Trečiasis asmuo A. J. (B.) pateikė atsiliepimą į ieškovės pradinį ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad UAB „Rodata“ 2009 metų balandžio–gegužės mėnesiais vykdė UAB „Arx artis“ nuomojamų patalpų prekybos centre „Herkaus galerija“ įrengimo darbus. Buvo atlikti sienų glaistymo, dažymo, tapetavimo, dekoratyvinio apšvietimo ir interjero įrengimo darbai, kurių bendra kaina 12 152 Lt. Už šiuos darbus buvo sumokėta padarant įskaitymą už UAB „Rodata“ pirktus iš UAB „Arx artis“ daiktus: baldus ir kompiuterius, kurių bendra kaina įskaitant PVM – 11 885,59 Lt.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-31 sprendimu nusprendė ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti; pripažinti atsakovės UAB „Rodata“ atstovo R. J. ir UAB „Arx Artis“ vardu UAB „Logistra“ atstovės V. J. pasirašytą 2009-09-14 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą negaliojančiu; priteisti ieškovei bankrutuojančiai UAB „Arx Artis“ iš atsakovės UAB „Rodata“ 14 527,58 Lt skolos, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 14 527,58 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2012-01-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti valstybei iš atsakovės UAB „Rodata“ 436 Lt žyminio mokesčio ir 11,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, jog negalima teigti, kad atsakovė išrašė ieškovei PVM sąskaitą faktūrą dėl suteiktų paslaugų. Rėmėsi ir liudytojos A. V. parodymais, pažymėjo, jog negalima konstatuoti, kad atsakovė suteikė ieškovei rangos paslaugas bei kad ieškovė skolinga atsakovei už suteiktas rangos paslaugas. Konstatavo, kad 2009-09-14 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą UAB „Arx Artis“ vardu pasirašė neįgaliotas asmuo, todėl negalima teigti, jog UAB „Arx Artis“ buvo informuota tinkamai ir sutiko su šiuo įskaitymu. Ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus ir išklausęs šalių paaiškinimus teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog turėjo priešpriešinį vienarūšį reikalavimą ieškovei (t. y. kad atliko rangos darbus ieškovei), kurį būtų galėjusi įskaityti, o 2009-09-14 Tarpusavio įskaitymų suderinimo aktas nėra pasirašytas tinkamo UAB „Arx Artis“ atstovo, todėl atsakovės prievolė ieškovei nėra pasibaigusi įskaitymu.

Apeliaciniame skunde apeliantė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-31 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog ta aplinkybė, kad UAB „Arx Artis“ direktorė A. B. pasirašė dalyje „sąskaitą išrašė“, o ne „sąskaitą priėmė“ esminės reikšmės PVM sąskaitos faktūros priėmimui ir atliktų paslaugų patvirtinimui neturi, kadangi iš pačios PVM sąskaitos faktūros turinio matyti, kad paslaugų pardavėjas yra UAB „Rodata“, o paslaugų pirkėjas – UAB „Arx Artis“, nurodytas paslaugų pavadinimas – patalpų įrengimo darbai, jų kaina. Tai yra PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti visi būtini rekvizitai, kurie leidžia spręsti apie suteiktas paslaugas, o UAB „Arx Artis“ direktorės parašas patvirtina, kad šios paslaugos buvo suteiktos. UAB „Rodata“ atliko sienų paruošimo, dažymo, tapetavimo. sieninio dekoratyvinio apšvietimo įrengimo, grindjuosčių ir karnizų įrengimo darbus. Šį faktą patvirtina UAB „Rodata“ ir UAB „Arx Artis“ vadovų pasirašytas Atliktu darbu aktas Nr. G1-09-04. Ieškovė byloje nepateikė jokių įrodymų, kad minėtus darbus atliko ne UAB „Rodata“, o „NCC Titanas“ ar kokia nors kita įmonė. Liudytoja A. V. UAB „Arx Artis“ nuomojamose patalpose lankydavosi retai, taipogi nesidomėjo nei remonto eiga, nei tuo, kokia organizacija jį atlieka. Taip pat niekuo nepagrįsti liudytojos parodymai, kad be generalinio rangovo „NCC Titanas“ žinios jokia kita firma negalėjo įeiti į patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini). Nuomojamas patalpas UAB „Talesta“ įmonei UAB „Arx Artis“ perdavė 2009 m. balandžio 8 d. pagal perdavimo–priėmimo aktą. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą pasirašė įskaitymą sudarančios šalies – UAB „Rodata“ direktorius R. J., todėl jokių abejonių dėl jo įgaliojimų teismui negalėjo kilti. UAB „Arx Artis“ buhalterines paslaugas teikiančios UAB „Logistra“ buhalterės V. J. parašas tik patvirtino akte nurodytų duomenų teisingumą. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte aiškiai išreikšta UAB „Rodata“ valia atlikti įskaitymą. Nepagrįstas ieškovės teiginys, kad UAB „Arx Artis“ su UAB „Logistra“ nebuvo pasirašiusi buhalterinių paslaugų teikimo sutarties. Ši sutartis kartu su kitais buhalterinės apskaitos dokumentais buvo perduota UAB „Arx Artis“ bankroto administratoriui. Kad ši bendrovė teikė buhalterines paslaugas ieškovė galėjo įsitikinti ir iš buhalterinių dokumentų, teikiamų su UAB „Logistra“ buhalterės V. J. parašu. Remiantis šiuo tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu įskaitymas faktiškai įvyko. Nuo įskaitymo momento nei UAB „Arx Artis“, nei UAB „Rodata“ finansiniuose dokumentuose jokių įsiskolinimų viena kitai nėra. 2009 metais ir vėliau iki UAB „Arx Artis“ bankroto bylos iškėlimo nei viena iš šalių neginčijo Atliktu darbu akto Nr. GI -09-04 ir 2009-09-14 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto ir faktiškai įskaitymą įvykdė. Pagrindinis dokumentas. įrodantis, kad UAB „Rodata“ atliko patalpų įrengimo darbus, yra Atliktų darbų aktas Nr. G1-09-04, kurį pasirašė UAB „Arx Artis“ direktorė A. B. patvirtindama, kad akte nurodyti darbai buvo atlikti. Kad darbai buvo atlikti patvirtina ir UAB „Arx Artis“ direktorės parašas PVM sąskaitoje faktūroje DEST Nr. 5634. Ieškovė neįrodė, kad atliktų darbų akte nurodyti darbai iš viso nebuvo atlikti arba, kad juos atliko kita bendrovė.

Ieškovė teismui pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą. Juo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-31 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog vienintelis atsakovės pateikiamas įrodymas, kuris tariamai įrodo, jog rangos darbus ieškovės nuomojamose patalpose atliko ji, tėra tik Atliktų darbų aktas Nr. Gl-09-04. Pažymėjo, jog nėra pateikta nei sutarties, nei darbų sąmatos, nei kokių nors kitokių įrodymų, kurie įrodytų, jog buvo susitarimas tarp ieškovės ir atsakovės dėl rangos darbų atlikimo, ir kad tuos darbus iš tikrųjų atliko atsakovė. Teigė, kad UAB „Logistra“ niekada neteikė buhalterinių paslaugų ieškovei, nebuvo įgaliota sudaryti sandorių ieškovės vardu, todėl nėra ir pagrindo teigti, jog ieškovė apie atliktą įskaitymą žinojo.

Apeliantė teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. Nurodo, jog darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes; šis aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti, ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pažymėjo, jog įstatyme nėra įtvirtinto reikalavimo dėl būtinos sandorio rašytinės formos. Užsakovės UAB „Arx Artis“ ir rangovės UAB „Rodata“ pasirašytas Atliktų darbų aktas Nr. G1-09-04 ir UAB „Arx Artis“ direktorės pasirašyta PVM sąskaita faktūra už šiuos darbus patvirtina, kad buvo žodinis susitarimas dėl akte nurodytų darbų atlikimo ir atliktų darbų kainos. Šis aktas yra tinkamas rašytinis įrodymas, patvirtinantis, kad akte nurodyti darbai buvo tinkamai atlikti ir užsakovės priimti. Teigia, jog kadangi rangos santykiuose atliktų darbų priėmimas ir perdavimas nustatytas įforminti rašytiniu aktu, tai tokios aplinkybės turi būti įrodinėjamos šia leistina įrodinėjimo priemone, o ne liudytojų parodymais. Teigia, jog ieškovė atsiliepime nurodė, kad atsakovės (UAB „Rodata“) pagrindinė vykdoma veikla „net nėra susijusi su rangos paslaugų teikimu“; apeliantė pažymėjo, kad ši ieškovės nurodyta aplinkybė visiškai neatitinka tikrovės, kadangi viena iš pagrindinių atsakovės veiklų, numatytų bendrovės įstatuose, yra „statyba“, kuri apima ir darbus, kuriuos atliko atsakovė UAB „Arx Artis“ nuomojamose patalpose, ir kurie užfiksuoti Atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte. Apeliantė mano, kad ieškovė savo argumentų dėl to, kad Atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte nurodytų darbų atsakovė nevykdė, neįrodė, todėl ieškinys turi būti atmestas kaip nepagristas. Nurodė, kad UAB „Logistra“ teikė ieškovei nurodytas paslaugas pagal 2009-07-17 Apskaitos paslaugų teikimo sutartį Nr. 11 nuo 2009 m. gegužės 1 d. iki 2010 m. lapkričio 1 d.; prašė minėtą sutartį priimti kaip papildomą rašytinį įrodymą.

Ieškovė teismui pateikė atsiliepimą į apeliantės pateiktus rašytinius paaiškinimus. Jame teigia, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti naujus įrodymus. Nurodo, jog pateiktoje 2009-07-17 apskaitos paslaugų teikimo sutartyje nėra numatyta UAB „Logistra“ teisė sudaryti sandorius ieškovės vardu. Atkreipė dėmesį, jog ant atsakovės pateiktos sutarties ir jos nutraukimo niekur nėra UAB „Arx Artis“ antspaudo.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog 2009-06-01 tuo metu buvusi UAB „Arx Artis“ direktorė A. J. ilgalaikio turto nurašymo dokumentu, serijos Nr. ARXNZ 0002 nurašė ieškovei priklausantį įlgalaikį turtą ir išrašė PVM sąskaitą faktūrą 11 885,89 Lt sumai (b. l. 6, 8). Ieškovė 2009-08-31 pardavė daiktus UAB „Rodata“ ir išrašė PVM sąskaitą-faktūrą 2 641,69 Lt sumai, serijos Nr. ARX NZ0001 (b. l. 7). Kaip ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu patvirtino ieškovės bankroto administratorius, jis nerado jokių kitų įmonės dokumentų, kurie įrodytų, jog nurašyti daiktai po 2009-08-31 būtų buvę įrašyti įmonės apskaitoje. UAB „ARX Artis“ 2007-05-23 su trečiuoju asmeniu A. B. sudarė neterminuotą darbo sutartį, kuria A. B. buvo paskirta UAB „Arx Artis“ direktore (b. l. 11–13). Klaipėdos apygardos teismo 2010-10-11 nutartimi UAB „Arx Artis“ buvo iškelta bankroto byla, UAB „Arx Artis“ administratore paskirta UAB „Divingas“ (b. l. 17, 18). UAB „Divingas“ 2011-05-03 įgaliojo teisininką Ž. J. atstovauti bendrovę bei šios bendrovės administruojamas bankrutuojančias ir bankrutavusias įmones (b. l. 40). UAB „Arx Artis“ tuometinis direktorius R. J. 2011-05-18 perdavė UAB „Divingas“ atstovams visus įmonės UAB „Arx Artis“ dokumentus (b. l. 15). A. J. ir R. J. yra sutuoktiniai. 2012-03-15 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pateikė į bylą 2009 m. gegužės mėnesio atliktų darbų aktą Nr. G1-09-04, kuriame nurodytas užsakovė UAB „Arx Artis“, o rangovė UAB „Rodata“, nurodomas objekto pavadinimas – „Patalpų įrengimas prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, nurodyta atliktų darbų suma 12 152 Lt (b. l. 43). Atsakovės atstovas taip pat pateikė 2009-09-14 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kurį pasirašė UAB „Rodata“ atstovas R. J. ir UAB „Logistra“ atstovė V. J.. 2009-03-27 tarp UAB „Talesta“ ir UAB „Arx Artis“ buvo sudaryta negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. 09/03/27-15 (b. l. 55–85).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas įpareigoja įmonės administratorių peržiūrėti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl tyčinio bankroto nustatymo. Šio straipsnio 14 punktas nustato, kad administratorius gina visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka būtinus bankroto proceso darbus. Įmonių bankroto įstatymas nereglamentuoja savarankiškų sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, o tik akcentuoja ginčytinų sandorių požymius – priešingumą įmonės veiklos tikslams ir galimą įtaką įmonės mokumui, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad administratorius turi teisę ginčyti sandorius visais CK nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Panevėžio apskrities VMĮ v. BUAB „Aukštaitijos statyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-917/2003).

Dėl 2009-09-14 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto pripažinimo negaliojančiu

Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalyje ir 6.131 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisės normas viena prievolės šalis gali savo valia įskaityti priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įstatyme įtvirtinta įskaitymo samprata rodo, kad priešpriešinio vienarūšio reikalavimo įskaitymas yra vienašalis sandoris. Juridinio asmens sandorius sudaro jo organai (CK 2.81 straipsnis), todėl dėl priešpriešinio reikalavimo įskaitymo gali nuspręsti tokius įgaliojimus turintys įmonės valdymo organai ar jų įgalioti kiti asmenys. Pareiškimas apie priešpriešinio reikalavimo įskaitymą gali būti padaromas šalies kompetentingo asmens dokumentu, taip pat gali būti išreikštas abiejų šalių pasirašytame dokumente. Toks dokumentas gali būti ir šalių tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas. Jeigu prievolės šalys, t. y. atitinkamus įgalinimus turintys jų atstovai, surašo skolų suderinimo ir įskaitymo aktą, kuriame nurodo, kokios sumos įskaitomos, yra pagrindas pripažinti, kad šalys pagal 6.131 straipsnio 1 dalį padarė pareiškimus dėl prievolių įskaitymo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 2009-09-14 Tarpusavio įskaitymo aktą pasirašė UAB „Rodata“ atstovas direktorius R. J. bei UAB „Logistra“ atstovė V. J.. Teisėjų kolegija pažymi, kad nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teisme duomenų apie tai, kad UAB „Logistra“ buvo tinkamai įgaliota atstovauti UAB „Arx Artis“, t. y. ieškovės vardu sudaryti sandorius, nepateikta, todėl teisėtai konstatavo, kad 2009-09-14 Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą UAB „Arx Artis“ vardu pasirašė neįgaliotas asmuo, todėl negalima teigti, jog UAB „Arx Artis“ sutiko su šiuo įskaitymu. Be to, vadovaujantis CK 2.140–2.141 straipsniuose įtvirtintu reglamentavimu, juridinio asmens įgaliojimų apimtis yra nustatoma tik suteikiant atitinkamą įgaliojimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra taip pat išaiškinęs, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Sentovart Industrial Group LTD v. UAB „ Autostartas“, bylos Nr. 3K-3-593/2007, 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Baltisches Haus“ v. UAB „Mažoji prekybos agentūra“, bylos Nr. 3K-3-293/2009). Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės šalies valios išreiškimo – pareiškimo apie įskaitymą. Įskaitymo teisiniai padariniai (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tačiau būtina apie tokio veiksmo atlikimą pranešti kitai šaliai, t. y. pareiškimą apie įskaitymą turi gauti kita šalis. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų apie numatomą atlikti įskaitymą, t. y. nėra rašytinių įrodymų, jog atsakovė tinkamai informavo ieškovę (CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis). Tai reškia, jog neįgyvendinus ir šios privalomos pagal įstatymą įskaitymo sąlygos, toks įskaitymas yra neteisėtas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija mano, jog atsakovės teiginys, kad 2009-09-14 Tarpusavio atsiskaitymų akte nurodyta visa būtina tarpusavio skolų užskaitymui būtina informacija, todėl įskaitymas atliktas tinkamai ir UAB „Rodata“ prievolė sumokėti už gautas prekes pagal 2009-08-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ARX NZ 0002 baigėsi, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Vadinasi nurodytas 2009-09-14 Tarpusavio atsiskaitymų aktas negalėjo sukelti CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių – prievolės pabaigos.

Dėl 2009 metų gegužės mėnesio atliktų darbų akto Nr. G1-09-04

Rangos sutarties samprata įtvirtinta CK 6.644 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. CK 6.645 straipsnio 1 dalyje apibrėžtas rangos sutarties dalykas – rangos sutartis sudaroma pagaminti arba perduoti tam tikrą darbo rezultatą arba atlikti kitokius darbus, kurių metu sukurtas rezultatas perduodamas užsakovui. Taigi rangos sutarties dalykas yra tam tikro darbo rezultatas, turintis materialią išraišką. Tai gali būti naujo daikto sukūrimas arba naujų savybių jau esančiam daiktui suteikimas (remontas, patobulinimas ir pan.). Kadangi rangos sutartimi įsipareigojama sukurti tam tikrą darbo rezultatą, tai rangos santykius reglamentuojančiose CK normose nustatytas medžiagų ir darbų rezultato atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizikos paskirstymas šalims (CK 6.649 straipsnis), šalių pareigos, susijusios su atliktų darbų priėmimu (CK 6.662 straipsnis), darbų kokybės garantija (CK 6.663–6.666 straipsniai).

Apeliantė mano, kad įrodyti rangos sutarčiai buvus sudarytai, pakanka atliktų darbų akto Nr. G1-09-04, 2009-06-01 sąskaitos faktūros Nr. 5634, pasirašytos ieškovės buvusios direktorės A. B. (Jermolajevos) (b. l. 100) ir 2009-06-01 sąskaitos faktūros Nr. 5634, pasirašytos apeliantės direktoriaus R. J. (b. l. 102). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CPK 178 straipsnyje įtvirtinta šalių procesinė pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio norma reiškia, kad joje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje P. S. ir G. B. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-208/2007; 2007 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje J. U. v. Daugiabučių namų savininkų bendrija Nr. 939 ,,Pašilaičiai“, bylos Nr. 3K-3-398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. P. N., Radviliškio rajono notarų biuro notarė D. V., Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras, Šiaulių apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-440/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. UAB ,,GeoTec-Baltija“, bylos Nr. 3K-3-20/2009). Be to, teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį civilinėje byloje R. P. ir kt. v. S. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-403/2011; kt.).

Taigi kaip vieną iš rangos sutarties išplaukiančių klausimų šalys turėjo aptarti darbų atlikimą iš ieškovės arba atsakovės medžiagų (CK 6.647–6.648 straipsniai). Tai reiškia, jog darbams atlikti buvo reikalingos statybinės medžiagos – dažai, tapetai, grindajuostės, karnizai, apšvietimo prekės ir kt. Šiuo atveju apeliantė teismui turėjo galimybę pateikti įrodymus, patvirtinančius statybinių medžiagų pirkimą statybos rangos darbams atlikti – PVM sąskaitas faktūras ar kitus medžiagų pirkimo–pardavimo dokumentus, tačiau jų nepateikė (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog rašytinių įrodymų apie minėtų medžiagų pirkimą nepateikė ir BUAB „Arx Artis“ administratorė, apie tokius įrodymus nieko nenurodė ir buvusi UAB „Arx Artis“ direktotorė A. J.. Paminėtina ir tai, jog apeliantė, norėdama įtikinti, kad atliko ginčijamus darbus, turėjo galimybę teismui pateikti įrodymus apie darbuotojams sumokėtus atlyginimus už ginčo objekte atliktus darbus arba tokių įrodymų nesant remtis pačių darbuotojų, atlikusių darbus, apklausos duomenimis (CPK 189 straipsnis), tačiau nurodytų duomenų ar įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Aktualu pažymėti, jog pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne tik byloje esančiais duomenimis, tačiau ir liudytojos A. V. – UAB „Talesta“ vadovės, kurios vadovaujama įmonė buvo išnuomojusi įmonei UAB „Arx Artis“ patalpas, parodymais. Liudytoja teigė, kad UAB „Rodata“ neatliko jokių darbų UAB „Arx Artis“ nuomojamose patalpose, UAB „Arx Artis“ vidaus apdailos darbų patys neatliko ir patys, jie samdė kitus darbuotojus. Liudytoja pažymėjo ir tai, kad be generalinio rangovo „NCC Titanas“ žinios jokia kita firma negalėjo įeiti į patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), tuo metu, kai vyko statybos.

Atsižvelgdama į anksčiau nurodytus argumentus bei aplinkybes, įvertinusi įrodymų visetą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir mano, jog tarp UAB „Arx Artis“ ir UAB „Rodata“ statybos rangos sutarties dėl patalpų įregimo prekybos centre „H. M. galerija“ sudaryta nebuvo, apeliantė nesuteikė ieškovei rangos paslaugų – neatliko statybos rangos darbų, todėl UAB „Arx Artis“ negali būti skolinga atsakovei už suteiktas statybos rangos paslaugas (CK 6.644 straipsnio 1 dalis, CK 6.647–6.648 straipsniai, CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis, CPK 179 straipsnis, CPK 189 straipsnis, CPK 197 straipsnis).

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios bei procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.