Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. E. N. ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo ir pagal V. P. priešieškinį atsakovams H. E. N., K. M. ir A. K. dėl sandorių pripažinimo iš dalies negaliojančiais ir dėl jungtinės veiklos sutarties pripažinimo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. H. E. N. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. P. 70 070 Eur skolos, 518,32 Eur palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas ( t.1, b.l. 37-39).

A. V. P., patikslinęs priešieškinį, prašė pripažinti iš dalies negaliojančiais (apsimestiniais) sandorius:

1) du ieškovo atliktus pinigų pervedimus į atsakovo sąskaitą (2008 m. gruodžio 29 d. 117 000 Eur pervedimą ir 2009 m. sausio 22 d. – 30 000 Eur pervedimą);

2) du atsakovo atliktus pinigų pervedimus į Rusijoje registruotos įmonės OOO „Kirovles“ sąskaitą (2008 m. gruodžio 29 d. 117 000 Eur pervedimą ir 2009 m. sausio 27 d. atliktą 30 000 Eur pervedimą);

3) paskolos sutartį Nr. 1, sudarytą tarp atsakovo V. P. ir OOO „Kirovles“ 2008 m. gruodžio 1 d.;

4) septynis įmonės OOO „Kirovles“ atliktus pinigų pervedimus į atsakovo V. P. sąskaitą (2009 m. balandžio 7 d. 12 000 Eur; 2009 m. balandžio 29 d. 12 000 Eur; 2009 m. birželio 16 d. 7 500 Eur; 2009 m. liepos 28 d. 6 300 Eur; 2011 m. kovo 9 d. 5 400 Eur; 2011 m. kovo 14 d. 5 750 Eur; 2011 m. kovo 30 d. 9 000 Eur, iš viso 57 950 Eur);

5) atsakovo A. K. atliktą 2980 Eur mokėjimo pavedimą iš jo banko sąskaitos į atsakovo V. P. banko sąskaitą.

Pripažinus sandorius iš dalies apsimestiniais, prašė taikyti taisykles tų sandorių, kuriuos šalys turėjo galvoje, t.y. laikyti, kad ieškovas H.E. N. per V. P. suteikė 147 000 Eur paskolą Rusijoje registruotai įmonei OOO „Kirovles“, kuri per V. P. grąžino ieškovui 60 900 Eur.

Taip pat atsakovas prašė pripažinti, kad ieškovas H.E. N., atsakovai K. M., A. K. bei V. P. 2008 m. spalio 31 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią susitarė kooperuodami savo turtą, pinigines lėšas, įgūdžius, dalykinius ryšius, žinias, veiksmus ir darbą, vykdyti miško kirtimų ir medienos pardavimo bei su tuo susijusią komercinę veiklą R. F., Kirovo srityje. Šios jungtinės veiklos sutarties sąlygos buvo tokios, kad partneris V. P. įsigis bendrovės OOO „Kirovles“ (mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini)) dalies akcijų paketą, o pelną, gautą valdant šią R. F. bendrovę OOO „Kirovles“, partneriai pasidalins į 4 lygias dalis. Prie šios 4 partnerių jungtinės veiklos išlaidų partneris H.E. N. vienas pats prisidės savo iki 180 000 Eur skolinamomis lėšomis įmonei OOO „Kirovles“ ir visų svarbiausių bendro verslo sprendimų ir veiksmų koordinavimu Lietuvoje, taip pat savo sąskaita atsiųs savo pasirinktą asmenį gyventi į Kirovo sritį stebėti aukščiau aprašyto verslo procesų, miško kirtimo ir medienos didmeninio pardavimo. Kiti trys partneriai prisidės savo patarimais, ryšiais, įgūdžiais ir dalykinėmis žiniomis, o A. K. bei V. P. - ir asmeniniu darbu prižiūrint ir vystant šią jungtinę veiklą; partnerių K. M., A. K. bei V. P. įnašai į jungtinę veiklą yra nepiniginiai. Visų partnerių įnašai būsimo pelno atžvilgiu vertinami lygiomis dalimis (po ¼ dalį), tačiau H.E. N. savo piniginio įnašo (iki 180 000 Eur skolinamomis lėšomis įmonei OOO „Kirovles“) grąžos pilno neatgavimo (piniginių nuostolių patyrimo) atveju atsako visu savo įnešto ir neatgauto piniginio įnašo dydžiu, nereikalaudamas iš kitų partnerių jokios kompensacijos, o kiti partneriai nereikalaus iš H.E. N. ar kito partnerio kompensuoti savo įdėto darbo, jėgų, laiko sąnaudų bei kitų prarastų nematerialinių vertybių, išskyrus būtiniausias pragyvenimo R. F. išlaidas, t.y. kad iš partnerių gauto pelno anksčiausiai bus kompensuojamos H. E. N. suteiktos paskolos OOO „Kirovles“ įmonei išlaidos (t.3, b.l. 65-74).

Ieškovas H.E. N. į teismo posėdį neatvyko, jį atstovauja advokatas G. D., byla nagrinėjama ieškovui nedalyvaujant.

Ieškovo atstovas G. D. prašė ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti. Paaiškino, kad ieškovas 2008 m. gruodžio 29 d. bankiniu pavedimu atsakovui suteikė 117 000 Eur paskolą, o 2009 m. sausio 22 d. pervedė dar 30 000 Eur, iš viso 147 000 Eur. Šalys nebuvo pažįstami, ieškovui atsakovą pristatė A. K., kuris buvo pažįstamas su ieškovu jau nuo anksčiau, nes jie buvo vykdę bendrą verslo projektą (medžio plokščių). Atsakovui buvo reikalingi pinigai, kokiam konkrečiai tikslui, ieškovas nesidomėjo. Laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 8 d. iki 2011 m. kovo 31 d. atsakovas dalį suteiktos paskolos grąžino, tai nurodė bankinių mokėjimų paskirties laukeliuose. Liko negrąžinta 70 070 Eur. Atsakovui 2018 m. rugsėjo 21 d. buvo nusiųstas raginimas grąžinti paskolintą sumą, tačiau atsakovas skolos negrąžino. Atsakovo priešieškinio reikalavimai yra vienas kitam prieštaraujantys: jeigu sandoriai, kuriais lėšos buvo mokamos į atsakovo sąskaitą, vėliau mokamos „Kirovles“ įmonei ir atgal iš „Kirovles“ mokėtos į atsakovo sąskaitą ir į ieškovo sąskaitą, buvo apsimestiniai sandoriai, tai, vadinasi, jokios jungtinės veiklos nebuvo.

Nurodė, kad įstatymas imperatyviai reikalauja rašytinės, o tam tikrais atvejais ir notariškai patvirtintos jungtinės veiklos, kuria siekiama pelno, sutarties formos. Nesant sudarytos rašytinės jungtinės veiklos sutarties, nėra jokio teisinio pagrindo kalbėti apie šalis siejusius jungtinės veiklos teisinius santykius ir negalima tokios sutarties įrodinėti liudytojų parodymais. Be to, akivaizdu, kad H. E. N. niekada nebūtų sudaręs susitarimo, kuriuo jis, būdamas vienintelis jungtinės veiklos investuotojas, prisiimtų visą finansinę riziką veiklos nesėkmės atveju, tuo tarpu sėkmės atveju gautą pelną dalintųsi su partneriais lygiomis dalimis. Tokios atsakovo nurodomos ieškovui itin nenaudingos aplinkybės, kokiomis ieškovas neva tai sudarė jungtinės veiklos sutartį su atsakovais, priešingai nei siekia atsakovas, paneigia jungtinės veiklos vykdymo faktą, nes joks protingas asmuo tokios sutarties nesudarytų. Visi atsakovo pateikiami įrodymai patvirtina tik faktą, kad atsakovas V. P. vykdė verslą Rusijoje, savo vardu sudaręs su OOO „Kirovles“ paskolos sutartį Nr. 1, savo vardu pervedė šiai įmonei pinigines lėšas, vėliau tapo šios įmonės akcininku, įgydamas 40 proc. įmonės akcijų. Šie įrodymai nepaneigia fakto, kad atsakovas, nusprendęs vykdyti veiklą Rusijoje ir neturėdamas, kaip ir pats teigia, savo asmeninių santaupų, pasiskolino pinigines lėšas iš ieškovo H.E. N.. Jei H. E. N. būtų turėjęs ketinimų skolinti pinigus OOO „Kirovles“, jis tokią savo valią būtų aiškiai ir išreiškęs, pervesdamas skolinamus pinigus tiesiogiai į OOO „Kirovles“ banko sąskaitą, o ne V. P.. Atsakovas nurodo, jog CK 1.87str. 2 d. įtvirtinta jo teisė gintis nuo apsimestinių sandorių sukeliamų jo teisių pažeidimų. Pabrėžtina, kad atsakovo cituojamoje CK 1.87str. 2 d. normoje įtvirtinta, kad jeigu apsimestiniu sandoriu yra pažeistos trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai, šie asmenys, gindami savo teises, gali panaudoti apsimetimo faktą prieš apsimestinio sandorio šalis. Atsakovas nėra tretysis asmuo, kurio teisės yra pažeistos apsimestiniu sandoriu. Jis yra jo prašomų pripažinti apsimestiniais sandorių šalis. Jis pats prisiėmė įsipareigojimus pasiskolindamas lėšas iš ieškovo. Jis pats atlikdamas mokėjimus nurodydavo, jog grąžina paskolą. Jis sudarė paskolos sutartį su OOO „Kirovles“. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo šiuos sandorius ir mokėjimus pripažinti apsimestiniais (atsiliepimas į priešieškinį, t.3, b.l. 160-165).

Atsakovas V. P. prašė ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Paaiškino, kad savo reikmėms pinigų iš ieškovo nesiskolino, tai buvo ieškovo paskola įmonei „Kirovles“, t.y. indėlis į bendrą jungtinę veiklą. Lėšos buvo pervedamos į atsakovo sąskaitą tik dėl patogesnio administravimo, kad nereikėtų pačiam ieškovui sudaryti sutarties su Rusijos įmone, važiuoti į Rusiją arba tvirtinti notarinės kopijos. Viskas vyko pagal sutartą planą, kai „Kirovles“ gaudavo lėšų iš medienos pardavimo, grąžindavo ieškovui jo įdėtas investicijas. Vėliau veikla tapo nuostolinga, ieškovas atsiuntė verslą prižiūrėti kitą žmogų, t.y. V. J., atsakovas iš veiklos pasitraukė.

Atsakovo V. P. atstovas advokatas D. V. prašė ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Nurodė, kad ieškovas nebūtų suteikęs paskolos asmeniui be jokios grąžinimo garantijos (hipotekos, laidavimo ar pan.), tuo labiau 2008 m. pabaigoje, kai jau buvo prasidėjusi pasaulinė finansų krizė, paskolų negrąžinimo rizika buvo aiškiai padidėjusi. Bankinio pervedimo paskirtyje ieškovas įrašė tik žodį paskola, bet nenurodė, kam paskola suteikiama, kas įsipareigoja grąžinti. Nurodė, kad jungtinės veiklos (partnerystės) egzistavimą galima įrodinėti ir liudytojų parodymais, tai leidžiama pagal teismų praktiką (pvz., LAT byla Nr.3K-3-158-695/2015 ir kt.), nes sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvams turi būti teikiamas pirmumas prieš formalius įstatymo reikalavimus sutarčių formai. Pažymėjo, kad ieškovas nėra nuoseklus, nes pats, neturėdamas jokios rašytinės paskolos sutarties su atsakovu V. P., nurodo, kad tai nėra kliūtis sandorį kvalifikuoti kaip paskolos sutartį, o jungtinės veiklos sutarties nepripažįsta tik dėl formalių reikalavimų nesilaikymo.

A. K. M. į teismo posėdį neatvyko, prašė nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsakovas K. M. pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė su priešieškiniu nesutinkantis. Nurodė, kad jis su V. P. ar kitomis šalimis nėra sudaręs jungtinės veiklos sutarties, niekada dėl to nesitarė, jokių įgaliojimų niekam nesuteikė. V. P. su A. K. yra bičiuliai ir kaimynai, kokie santykiai dar juos sieja, atsakovas nežino ( t.3, b.l. 185-186).

Atsakovas A. K. prašė ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti. Paaiškino, kad su atsakovo V. P. nurodytomis aplinkybėmis pilnai sutinka, nes tai atitinka tikrovę. Paaiškino, kad 2008 metų pabaigoje jam kilo idėja daryti verslą Rusijoje, matė, kad galima uždirbti pinigų. Gavo pinigų iš H. N., pirko traktorius, su H. N. visuomet dirbdavo be jokių rašytinių susitarimų, ieškovas H. N. buvo žodžio žmogus. Pakvietė ir V. P. kartu vykdyti verslą. P. už 30 000 Eur savo lėšų pirko traktorius dar iki ginčo paskolų suteikimo. 2008 m. spalio mėnesį pas ieškovą H. N. namuose, (duomenys neskelbtini), įvyko susirinkimas, kuriame dalyvavo H. N., A. K., V. P. ir K. M., jie susitarė daryti verslą Rusijoje. Pinigų turėjo tik ieškovas, jis sutiko investuoti. Konkrečios sumos neaptarė. Kiti ketino prisidėti darbu. Susitarė, kad pirmiausia bus grąžintos įmokos H. N., o paskui jau pelną dalinsis lygiomis dalimis. 2008 m. gruodžio mėnesį H. N. pervedė 117 000 E. P., nes A. K. sąskaitos buvo areštuotos. V. P. iš karto pervedė šią sumą įmonei „Kirovles“. Tie pinigai buvo skirti išpirkti leidimą miškui kirsti, vykdyti kitą tolesnę veiklą. Paskolos sutartis tarp V. P. ir „Kirovles“ yra melaginga, iš tikrųjų H. N. paskolino pinigus įmonei „Kirovles“ per V. P.. Grąžinimai vyko taip pat per P. sąskaitą (2019 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašo nuo 03:15:15 min.).

Ieškinys atmestinas.

Priešieškinys tenkintinas iš dalies.

Tarp atsakovo V. P. ir RAB (Rusijos akcinės bendrovės) OOO „Kirovles“ (toliau- „Kirovles“) 2008 m. gruodžio 1 d. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 1, pagal kurią V. P. paskolino įmonei „Kirovles“ 180 000 Eur, įsipareigojo šią sumą perduoti iki 2009 m. sausio 31 d., o paskolos gavėjas papildomu susitarimu prie šios sutarties įsipareigojo paskolos sumą grąžinti viena suma arba dalimis per 24 mėnesius nuo paskolos gavimo, bet ne vėliau kaip iki 2011 m. sausio 31 d. ( t.3, b.l. 58-60).

Ieškovas H.E. N. 2008 m. gruodžio 29 d. bankiniu pavedimu į V. P. sąskaitą pervedė 117 000 Eur nurodydamas mokėjimo paskirtį: pervedamos lėšos pagal sut.paskola, o 2009 m. sausio 22 d. pervedė dar 30 000 Eur nurodydamas mokėjimo paskirtį: paskola (t.2, b.l. 38-39). Rašytinės sutarties dėl paskolos suteikimo šalys pripažino nesudarę.

Iš atsakovo V. P. banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas V. P. 2008 m. gruodžio 29 d. pervedė 117 000 Eur įmonei „Kirovles“ mokėjimo paskirtį nurodė: Credit agreement (kredito sutartis), o 2009 m. sausio 27 d. V. P. pervedė įmonei „Kirovles“ 30 000 Eur mokėjimo paskirtį nurodydamas Credit agreement (kredito sutartis) (t.2, b.l. 38-40). Iš viso V. P. pervedė „Kirovles“ 147 000 Eur.

Pinigų judėjimas priešinga kryptimi iš „Kirovles“ į V. P. sąskaitą, ir iš V. P. sąskaitos į H. N. sąskaitą vyko tokia tvarka ( t.2, b.l. 43-110):

2009 m. balandžio 7 d. „Kirovles“ pervedė 12 000 Eur V. P. kaip kredito grąžinimą.

2009 m. balandžio 7 d. V. P. pervedė H. N. 12 000 Eur, paskirtis- dalinis paskolos grąžinimas.

2009 m. gegužės 4 d. V. P. pervedė H. N. 12 000 Eur- dalinis paskolos grąžinimas.

2009 m. birželio 16 d. „Kirovles“ pervedė V. P. 7500 Eur- kredito grąžinimas.

2009 m. birželio 17 d. V. P. pervedė H. N. 7500 Eur- dalinis paskolos grąžinimas.

2009 m. liepos 28 d. „Kirovles“ pervedė V. P. 6300 Eur- kredito grąžinimas.

2009 m. liepos 29 d. V. P. pervedė H. N. 6200 Eur- dalinis paskolos grąžinimas.

2011 kovo 9 d. ir kovo 14 d. „Kirovles“ pervedė V. P. 5400 Eur ir 5750 Eur.

2011 m. kovo 14 d. V. P. pervedė H. N. 10380 Eur- dalinis paskolos grąžinimas.

2011 m. kovo 31 d. V. P. pervedė H. N. 5000 Eur- dalinis paskolos grąžinimas.

Iš viso „Kirovles“ pervedė V. P. 57950 Eur, o V. P. pervedė ieškovui H. N. 53080 Eur. Skirtumas 4870 Eur.

Be to, 2011 m. vasario 28 d. A. K. pervedė V. P. 2980 Eur kaip sąskaitos papildymą, ir tą pačią dieną, 2011 m. vasario 28 d., V. P. pervedė H. N. 2950 Eur kaip dalinį skolos grąžinimą. Ši pervesta 2950 Eur suma laikytina „Kirovles“ skolos grąžinimu N., t.y. atitinkamai mažina 4870 Eur skirtumą iki 1920 Eur (4870-2950).

Be to, 2010 m. balandžio 6 d. V. P. pervedė H.E. N. 20 900 Lt (6053 Eur) kaip paskolos grąžinimą (t.1, b.l. 4). Šis pervedimas tiesiogiai nėra susijęs su lėšų pervedimu iš „Kirovles“ V. P., tačiau paskirtis nurodoma kaip skolos grąžinimas, todėl laikytina, kad yra tų pačių teisinių santykių dalis ir padengia jau minėtą 1920 Eur skirtumą tarp „Kirovles“ pervestų sumų ir V. P. ieškovui pervestų sumų.

Liudytoju apklaustas V. J. parodė, kad ieškovą H. N. pažįsta nuo 1992 m., per jį susipažino ir su kitais atsakovais. Parodė, kad įmonėje „Kirovles“ nedirbo, tačiau apie 2010 m. N. pasakojo, kad yra investavęs pinigų Rusijoje, kokią tiksliai sumą, neprisimena, tik prisimena, kad didelę. N. prašė nuvažiuoti ir pažiūrėti, kaip ten vyksta medienos paruošimo veikla. Ten buvo keli akcininkai ar dalininkai, vienas iš jų – N., kitų nežino. Liudytojas turėjo patikrinti, ar kertami miškai, ar parduodami, kam parduodami ir pan. Tai buvo draugiškas susitarimas, jokio įgaliojimo rašytine forma iš N. negavo. Kelionę finansavo H. N.. Liudytojas važiavo kartu su V. P. automobiliu, V. P. parodė, kur yra miškai, žiūrėjo biržes, kirtimą, nustatė, kad veiksmas vyksta, pelningumo nenustatinėjo, nežino. Apie paskolą, suteiktą V. P. iš H. N. nežino, tokių kalbų negirdėjo. Įmonė iš pradžių buvo „Kirovles“, paskui dar buvo minima kita įmonė - Luza invest. V. P. buvo toje veikloje tik pirmaisiais metais, paskui jo nebuvo, sužinojo iš A. K., kad V. P. pasitraukė iš to biznio. Buvo atvejis, kai pardavė mišką, gavo pinigų ir tuos pinigus sumokėjo, kur jam nurodė A. K., atsiskaitė su kirtėjais, už transportą, už kurą, raštelių, kad perdavė pinigus, neturi. Vėliau suprato, kad N. liko jo darbu nepatenkintas, jis taip pat liko nepatenkintas darbu, nes negalėjo pilnai kontroliuoti procesų, 2012 m. rezultatai buvo blogi, liudytojas atsisakė toliau toje veikloje dalyvauti (2019 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 04:44:37 min.).

Liudytoja apklausta O. P. parodė, kad dirbo „Kirovles“ direktore, iš pradžių buvo akcininkė 100 proc., paskui akcijas pardavė: 40 proc. P., 50 proc. UAB „Kraštų miškas“, sau pasiliko 10 proc. „Kirovles“ pagrindinė veikla buvo miško kirtimas ir didmeninė prekyba. V. P. ir A. K. paprašė įsteigti „Kirovles“ įmonę. Dar du kiti asmenys- N. ir M. irgi turėjo tapti akcininkais, bet paskui jie tarpusavyje susitarė, kad akcininku bus tik P., nes H. N. turi judėjimo negalią ir asmeniškai negali dalyvauti įmonės veikloje. „Kirovles“ veiklai pinigų gavo iš V. P., jis paskolino apie 147 000 Eur, tačiau, kiek jai žinoma, tuos pinigus mokėjo H. N.. Žino, kad Rusijoje sandoriai su užsienio asmenimis turi būti registruojami bankuose, reikia pateikti sutartį, be sutarties pinigai negali patekti į įmonės sąskaitą. Sutartis buvo surašyta tarp P. ir „Kirovles“, nes N. negalėjo atvykti į Rusiją, todėl sudaryti sutartį tarp N. ir „Kirovles“ Lietuvoje, paskui tvirtinti kopiją ir siųsti į Rusiją, būtų užtrukę daug laiko, paprasčiau ir greičiau buvo sudaryti sutartį Rusijoje tarp P. ir „Kirovles“, nes reikėjo iki 2008 m. pabaigos suspėti sumokėti įmonei Promlespostavka už leidimą kirsti mišką, t.y. skolą valstybei už miško nuomą. Įmonėje „Kirovles“ vyko veikla, pajamų buvo gaunama, o dėl pelno tiksliai atsakyti negali. Buvo atvykęs V. J. kaip N. siųstas žmogus pakontroliuoti verslą. „Kirovles“, kai pradėjo gauti pajamas, pradėjo grąžinti P. paskolą, kiek žino, jis pervesdavo tuos pinigus N.. 2010 m. viduryje išėjo iš darbo. Įmonė „Kirovles“ yra likviduota, ją 2017 m. priverstinai likvidavo Mokesčių inspekcija dėl veiklos nevykdymo (2019 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdžio garso įrašo nuo 05:42:04 min.).

Liudytoju apklaustas V. S. parodė, kad per bendradarbį buvo pažįstamas su A. K., pastarasis supažindino liudytoją su H. N., susitiko pas H. N. K., ieškovo namuose. Pakalbėjo, kad Virgis (P.) su K. kerta miškus Rusijoje, H. N. sakė, kad ir jis yra „įmerkęs“ pinigų į miškų kirtimo veiklą, tiksliai neprisimena, kiek, gal 20 ar 50 tūkstančių eurų. Visi nusprendė, kad miško kirtimo veikla yra pelninga. Liudytojas kartu su savo broliu P. S. taip pat investavo į miškų kirtimo veiklą, pervedė pinigus įmonei Luzainvest, pinigai buvo naudojami apmokėti už darbus. Iš esmės verslas buvo nuostolingas, nes jie neįvertino Rusijos rinkos. Reikalus dėl investavimo spręsdavo N., K. (M.) ir abu S., o V. P. ir A. K. reikalų spręsti nepriimdavo, jiems liepdavo tuo metu išeiti. Suprato, kad V. P. su A. K. buvo N. samdomi žmonės, kurie važinėjo į Rusiją kirsti miško ir organizuoti miško kirtimo veiklos. Po pusantrų metų V. P. nustojo važinėti į Rusiją, nes jį pakeitė kitas N. samdytas žmogus - V. J.. Pelną ketino dalintis su N. perpus, tačiau pelno iš Kirovles negavo. Apie tai, kad V. P. skolingas N., nebuvo kalbos. Liudytojas paaiškino, kad jis su broliu investavo į „Kirovles“, tai formino kaip paskolas, kurių „Kirovles“ negrąžino. Mano, kad „Kirovles“ jau likviduota (2019 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 02:54 min.).

Liudytoju apklaustas P. S. parodė, kad pažįsta šalis, pas N. namuose vyko susirinkimas, dalyvavo abu S., K., P. ir K. M.. Susitarė, kad S. važiuos į Rusiją padėti dirbti su mišku, N. siųs savo žmones (P. ir K.) ir investuos pusę pinigų, o kitą pusę investuos S. per savo bendrovę „Kraštų miškas“. Įformino dalį investicijų per „Kraštų mišką“, per „Degesą“, veždavosi grynais apmokėti už darbus. Ketino uždirbti ir pasidalinti, tačiau investuotų pinigų neatgavo, tik sužinojo, kad N. dalį lėšų atgavo, jam darė pervedimus iš „Kirovles“. P. ir K. buvo N. samdyti žmonės, vėliau vietoje P. N. atsiuntė J. P. pasitraukė iš veiklos. Kai reikėdavo kalbėti apie pinigus, N. liepdavo P. ir K. išeiti. Pinigus į veiklą įnešdavo S. ir N., kokia forma įnešdavo N., nesidomėjo, pasitikėjo vieni kitais, jeigu N. nebūtų įnešęs, tai darbai būtų sustoję. Matė, kad pinigai įkrito į „Kirovles“ sąskaitą, kad pervedė P., bet tai buvo N. pinigai, pervesti per P. Žino, kad P. ir K. savo pinigų į „Kirovles“ neįnešė. Kai jau dirbo V. J., P. S. pastebėjo, kad yra prarasta apie 100 000 Eur, nurodė tai N., pastarasis žadėjo išsiaiškinti, ar išsiaiškino, iki šiol nežino. K. N. reikalautų pinigų iš P. ar skųstųsi, kad P. negrąžina skolos, negirdėjo. „Kirovles“ įmonė jau neveikia, yra likviduota. S. savo įdėtų pinigų iš „Kirovles“ neatgavo ir net nereikalavo, nes matė, kad tai beviltiška (2019 m. lapkričio 5 d. teismo posėdžio graso įrašo nuo 01:38:54 min.).

Ribotos civilinės atsakomybės bendrovė „Kirovles“ 2017 m. rugsėjo 11 d. yra išregistruota iš bendrojo valstybinio juridinių asmenų registro (t.3, b.l. 141-148).

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.). Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui ( CK 6.871 str.).

Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės ( CK 1.87 str. 1 d.).

Visuma byloje pateiktų įrodymų: pinigų pervedimai iš ieškovo atsakovui V. P., iš atsakovo Rusijos įmonei „Kirovles“, ir iš įmonės „Kirovles“ atsakovui V. P., ir iš pastarojo- ieškovui, sutampantys datomis ir iš esmės sutampantys sumomis, atsakovo A. K. paaiškinimai, liudytojų V. J., O P., V. ir P. S. parodymai, patvirtina atsakovo V. P. priešieškinyje dėstomas aplinkybes, kad ieškovas H.E. N. suteikė paskolą Rusijos įmonei „Kirovles“ per atsakovą V. P., o įmonė „Kirovles“ grąžino dalį gautos paskolos taip pat per V. P.. Todėl yra pagrindas 2008 m. gruodžio 1 d. paskolos sutartį tarp P. ir Kirovles pripažinti apsimestiniu sandoriu ir taikyti taisykles to sandorio, kurį šalys turėjo galvoje, t.y. kad ieškovas H.E. N. paskolino Rusijos įmonei „Kirovles“ iš viso 147 000 Eur, o Rusijos įmonė „Kirovles“ grąžino H.E. N. iš viso 62 083 Eur. Paskolos suteikimas ir grąžinimas buvo vykdomi per atsakovo V. P. banko sąskaitą. Iš banko sąskaitos išrašų matyti, kad V. P. ieškovui H.E. N. pervedė iš „Kirovles“ per banko sąskaitas gautų sumų (57 950) dalį - 53080 Eur, dar 2950 Eur sumą, kurią V. P. buvo gavęs iš A. K. kaip sąskaitos papildymą, tačiau pervedė H. N. kaip dalinį paskolos grąžinimą, ir dar 6053 Eur sumą (t.1, b.l. 4, 41, 73)., kuri tiesiogiai su lėšų pervedimu iš „Kirovles“ nesusijusi, tačiau pervesta H. N. kaip paskolos grąžinimas, iš viso 62083 Eur. Įvertinant liudytojų parodymus, kad dalis „Kirovles“ ūkinių operacijų būdavo atliekamos apmokant grynais pinigais, neįtraukiant į apskaitą, tikėtina, kad ir dalis paskolos iš „Kirovles“ galėjo būti V. P. perduota ne per banko sąskaitą, o jis pervedė H. N. į banko sąskaitą.

Pripažintina, kad atsakovas V. P. santykiuose tarp ieškovo H.E. N. ir įmonės „Kirovles“ veikė kaip ieškovo įgaliotas asmuo, kuriam buvo duotas pavedimas, todėl jis turėjo visas gautas iš skolininko „Kirovles“ sumas perduoti kreditoriui H. N.. Įrodymų, kad V. P. būtų gavęs ir daugiau piniginių lėšų, kurių neperdavė H. N., teismui nepateikta. V. P. savo priešieškinyje nurodė, kad tam tikras sumas pasiliko sau kaip būtinųjų išlaidų atlyginimą ( t.3, b.l. 70-71), tačiau teismas pažymi, kad atlyginimo už pavedimo vykdymą klausimas šioje byloje nekeliamas ir nesprendžiamas, o V. P. kaip įgaliotinio atlikti mokėjimai į H. N. sąskaitą viršija sumas, apie kurių gavimą iš „Kirovles“ byloje yra pateikti įrodymai. Todėl tenkinti ieškinį nėra pagrindo.

Tokie atvejai, kai lėšų mokėjimas tikrajam gavėjui yra atliekamas per kitą asmenį, teismų praktikoje vertinami kaip neteisėti sandoriai, ir iš veiksmų nuoseklios sekos sprendžiama apie tikrąjį šalių sumanytą ir įvykdytą sandorį (pvz., Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-563-480/2016 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-06790-2015-0) bankrutuojančios įmonės lėšų išmokėjimas darbuotojui, kuris tą pačią dieną ir tą pačią sumą pervedė tos įmonės kreditoriui, teismo buvo įvertintas kaip tiesioginis bankrutuojančios įmonės atsiskaitymas su kreditoriumi pažeidžiant mokėjimų eiliškumą).

Ta aplinkybė, kad įmonė „Kirovles“ yra išregistruota iš juridinių asmenų registro ir nėra jos teisių perėmėjo, neleidžia šios įmonės įtraukti į bylą dalyvaujančiu asmeniu, tačiau nekeičia išvados, kad tikrasis paskolos sandoris buvo tarp ieškovo ir šiuo metu jau išregistruotos įmonės.

Atsakovas V. P. priešieškiniu prašė pripažinti, kad tarp ieškovo ir atsakovų V. P., A. K. ir K. M. buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kurios esmė buvo kooperuoti lėšas ir darbą tikslu dalyvauti medienos kirtimo ir pardavimo veikloje Rusijoje, gauti pelną ir jį pasidalinti. Teismas sprendžia, kad tokios jungtinės veiklos sutarties sudarymo pripažinti nėra pagrindo. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo nustatytais atvejais - notarinės formos. Jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti (CK 6.969 str. 4 d.). Šalys jungtinės veiklos sutarties rašytine forma nesudarė, todėl žodinis šalių susitarimas dėl partnerystės, net jeigu toks būtų buvęs, būtų negaliojantis. Kita vertus, iš jau minėtų liudytojų parodymų negalima spręsti, kad šalys būtų nors ir žodžiu susitarę dėl jungtinės veiklos. Nenustatyta, kad visi partneriai įnešė kokius nors įnašus pinigais ar darbu, liudytojai akcentavo, kad V. P. ir A. K. buvo tik N. samdyti ar pasitelkti darbuotojai, tačiau priimant sprendimus dėl verslo vykdymo jie nedalyvaudavo, paskui V. P. apskritai buvo pakeistas kitu asmeniu - V. J.. Kiti atsakovo V. P. pateikti įrodymai apie įmonės „Kirovles“ veiklą, sudarytas sutartis, gautas ir išleistas lėšas, neįrodo buvus jungtinės veiklos susitarimą, kuriame dalyvavo išvardinti partneriai. Todėl priešieškinio reikalavimas dėl jungtinės veiklos pripažinimo atmestinas.

Laikytina, kad ieškinys atmetamas, priešieškinys tenkinamas 50 proc. (pareikšti du reikalavimai: pripažinti paskolos sutartį apsimestiniu sandoriu ir pripažinti jungtinės veiklos sutartį sudaryta, tenkinamas vienas reikalavimas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu).

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams ( CPK 93 str.).

Ieškovo bylinėjimosi išlaidos yra 1322,60 Eur žyminio mokesčio ir 2178 Eur išlaidų advokato pagalbai. Ieškinį atmetus, žyminio mokesčio išlaidos nepriteisiamos. Laikytina, kad advokato išlaidų pusė buvo sumokėta už ieškinį, pusė - už priešieškinį. Proporcingai atmestiems priešieškinio reikalavimams ieškovui iš atsakovo priteistina ketvirtadalis išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t.y. 544,5 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovo bylinėjimosi išlaidos yra 225 Eur žyminio mokesčio ir 2400 Eur išlaidų už advokato pagalbą, iš viso 2625 Eur. Proporcingai patenkintiems priešieškinio reikalavimams ir atmestiems ieškinio reikalavimams atsakovui iš ieškovo priteistina 50 proc. nuo 225 Eur žyminio mokesčio (112,5 Eur), pusė advokato pagalbos išlaidų už atmestą ieškinį (1200 Eur) ir ketvirtadalis advokato pagalbos išlaidų už pusę patenkinto priešieškinio (600 Eur), iš viso 1912,50 Eur.

Atliekamas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas bylinėjimosi išlaidų dalyje ir iš ieškovo atsakovui priteistina 1368 Eur bylinėjimosi išlaidų (1912,50 – 544,50).

Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą sudaro 32 Eur (31,67 Eur suapvalinus). Iš ieškovo priteistina 24 Eur, iš atsakovo 8 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ( CPK 96 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 271 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priešieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti apsimestiniu ir negaliojančiu sandoriu 2008 m. gruodžio 1 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp V. P. ir įmonės „Kirovles“, ir pripažinti, kad tarp ieškovo H.E. N. ir įmonės „Kirovles“ 2008 m. gruodžio 1 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią kreditorius H.E. N. per V. P. banko sąskaitą perdavė skolininkui įmonei „Kirovles“ 147 000 Eur, o skolininkas įmonė „Kirovles“ grąžino H.E. N. per V. P. banko sąskaitą iš viso 62 083 Eur.

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo H. E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 1368 Eur (tūkstantį tris šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovo H. E. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 24 Eur (dvidešimt keturis eurus) ir iš atsakovo V. P., a.k(duomenys neskelbtini) 8 Eur (aštuonis eurus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.