Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamoji byla Nr. 1A-244-290/2016

2016 m. balandžio 15 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Genovaitei Ročienei, nuteistajai E. S., jos įstatyminiam atstovui R. S., nuteistosios gynėjai advokatei R. K., nukentėjusiajai V. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios V. S. ir nuteistosios E. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. S. pripažinta kaltu padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d., ir nubausta laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąją laisvės apribojimo laikotarpiu mokytis arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, taip pat nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei nėra susiję su mokslu arba darbu.

Nukentėjusiosios V. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, jai iš nuteistosios E. S., o šiai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, iš jos atstovo pagal įstatymą – civilinio atsakovo R. S., priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiajai V. S. iš nuteistosios E. S. priteisti 300 Eur turėtų išlaidų dėl advokato darbo apmokėjimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

kad E. S. nuteista pagal BK 140 str. 2 d., už tai, kad 2015 m. liepos 3 d., apie 21.28 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto metu tyčia nukentėjusiajai seseriai V. S. tris kartus sudavė ranka į dešinę ranką, tuo nukentėjusiajai V. S. padarė dvi kraujosruvas dešinio žasto priekinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje, kraujosruvą dešinės alkūnės duobėje bei dvi kraujosruvas dešinio dilbio priekiniame paviršiuje, kas sukėlė nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistosios, jo gynėjos ir atstovo pagal įstatymą prašymus tenkinti nuteistosios apeliacinį skundą, o nukentėjusiosios atmesti, nukentėjusiosios prašymą tenkinti jos skundą, prokurorės prašymą atmesti nuteistosios apeliacinį skundą, o nukentėjusiosios skundą tenkinti dalyje dėl neturtinės žalos dydžio, bet kitoje dalyje atmesti bei įvertinusi visas bylos aplinkybes ir įrodymus, padarė išvadą, kad apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl atmestini.

Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).

Nukentėjusioji V. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos ir proceso išlaidų, patirtų dėl advokato teisinės pagalbos, dydį, juos padidinant, taip pat priteisti išlaidas už apeliacinio skundo ir atsikirtimo į nuteistosios skundą surašymą, o nuteistoji E. S. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę ir apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą.

Dėl nuteistosios E. S. skundo argumentų.

Pagal BK 140 str. 2 d. atsakomybėn traukiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi inkriminuojant šią nusikalstamą veiką būtina nustatyti jos padarinius, t. y. kad žmogui buvo sukeltas fizinis skausmas ar jis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas ir nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veiksmų ir kilusių padarinių. Ši veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia.

Nuteistoji E. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 14-15, 52-53, 126-127), tačiau teisėjų kolegija tokią jos poziciją vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokią išvadą teisėjų kolegijai leidžia daryti tai, jog ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nukentėjusioji V. S. nuo pat pradžių nuosekliai ir detaliai nurodė savo sužalojimo aplinkybes t. y. tai, kad E. S. 2015 m. liepos 3 d., apie 21.28 val., namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu jai tris kartus sudavė ranka į dešinę ranką, tuo padarydama sužalojimus (t. 1, b. l. 4, 12-13, 14-15, 129-131).

Šiuos nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina ir pačios kaltinamosios parodymai, kur ji teigia, jog tuo pačiu laiku, kurį nurodo ir nukentėjusioji, t. y. 2015 m. liepos 3 d. vakare, namo kieme iš tiesų tarp seserų kilo konfliktas. Ji nurodė, jog siekė sutrukdyti V. S. nufilmuoti kelių eismo taisyklių pažeidimą padariusią E. J. ir save, dalyvavusią šiame pažeidime, kas neabejotinai patvirtina nukentėjusios teiginius, kad kaltinamoji buvo agresyviai nusiteikusi. Pastebėtina, kad aplinkybę, jog būtent kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai, patvirtina tiesiogiai įvykį mačiusios D. M. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kad išgirdusi pakeltus tonus ir priėjusi arčiau įvykio vietos, per namo kampą ji matė kaip nuteistoji kirto V. S. per ranką, šiai iškrito telefonas, po ko E. S. stvėrė nukentėjusiajai už pečių ar rankų, vėliau, po kokių 5 minučių, pastaroji rodė savo ranką, ant kurios buvo guzas ir mėlynė (t. 1, b. l. 30-31, 132), taip pat įvykio vietoje buvusios liudytojos N. O. paaiškinimai teisme, kad prasidėjus ginčui, ji atsisuko ir matė, jog nuteistoji sudavė V. S. per ranką, iškrito telefonas, nukentėjusioji jį pakėlė (t. 1, b. l. 151-152). Tai, kad šios liudytojos negalėjo nurodyti, kuri iš seserų pirma pastūmė ar trenkė, nepaneigia paties smūgio nukentėjusiajai sudavimo fakto. Juo labiau, kad pačiai nuteistajai jokie sužalojimai nebuvo nustatyti. Tuo tarpu, sužalojimus ant V. S. rankos be liudytojos D. M. taip pat patvirtino liudytojas N. B. iš karto po įvykio ant jos riešo matęs guzą (t. 1, b. l. 152-153). Be to, byloje esančioje specialisto išvadoje V. S. konstatuotos dvi kraujosruvos dešinio žasto priekiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, kraujosruva dešinės alkūnės duobėje, dvi kraujosruvos dešinio dilbio priekiniame paviršiuje, pripažinta, kad sužalojimai laikytini nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šioje išvadoje taip pat nurodyta, kad sužalojimai padaryti buku (-ais) daiktu (-ais), galimai trijų ar daugiau kontaktų, sužalojimų vaizdas rodo, kad jie galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2015 m. liepos 3 d., 21.28 val.) (t. 1, b. l. 28), todėl nepagrįsti nuteistosios teiginiai, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti anksčiau kitomis aplinkybėmis. Minėta specialisto išvada teismas neturi pagrindo nesiremti, kadangi teismo medicinos apžiūra, kurios pagrindu padaryta išvada, atlikta praėjus neilgam laiko tarpui po įvykio (2015 m. liepos 7 d.), ji yra pakankamai motyvuota, o duomenų, patvirtinančių, kad V. S. nurodytus sužalojimus turėjo iš anksčiau, byloje nėra pateikta. Apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tik vieną sužalojimą, nesiaiškino kaip atsirado kiti, taip pat kaip atsirado liudytojas N. B., nepagrįsti, todėl atmestini. Aplinkybė, kad apylinkės teismas E. S. ir jos artimųjų – R. S., R. S., taip pat liudytojos E. J. parodymus įvertino ne taip kaip pageidavo nuteistoji taip pat nėra pakankamas pagrindas netikėti nukentėjusiosios ir atsitiktinai įvykio vietoje buvusių liudytojų D. M., N. O., N. B. parodymais, kurie kaip teisingai įvertino pirmosios instancijos teismas yra nuoseklūs, esminių prieštaravimų neturi ir papildo vieni kitus. Nors nuteistoji taip pat teigia, kad apylinkės teismas, pripažindamas ją kalta, nepagrįstai neatsižvelgė į provokuojantį nukentėjusiosios elgesį, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtus įrodymus, šios aplinkybės taip pat neįžvelgia. Tai, kad V. S. bandė užfiksuoti kelių eismo taisyklių pažeidėją ir kitus pažeidime dalyvavusius asmenis, nelaikytina provokuojančiu elgesiu. Taigi, minėti apeliantės teiginiai yra deklaratyvūs, todėl atmestini.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius duomenis ir vertindamas įrodymus nepadarė jokių baudžiamojo proceso pažeidimų. Pritartina nuosprendžio motyvams dėl E. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., todėl šioje dalyje keisti ar naikinti nuosprendį nėra jokio teisinio pagrindo.

Dėl nukentėjusiosios V. S. skundo argumentų.

Nukentėjusioji nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu.

Neturtinė žala CK 6.250 str. apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d.), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d.. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

Vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą šioje dalyje, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju kaltais E. S. veiksmais V. S. buvo padarytos kraujosruvos dešinio žasto priekiniame paviršiuje viršutiniame trečdalyje, kraujosruva dešinės alkūnės duobėje, dvi kraujosruvos dešinio dilbio priekiniame paviršiuje. Kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė pati nukentėjusioji, dėl jai padarytų sužalojimų, apie savaitę ji juto skausmą, jai tirpo ranka, įvykį matė jos mažamečiai vaikai, jie buvo psichologiškai traumuoti. Neabejotina, kad nukentėjusiajai tyčiniai nusikalstami E. S. veiksmai sukėlė fizinį skausmą bei atitinkamus dvasinius išgyvenimus, nusikalstamos veikos pasekmes ji jautė apie savaitę laiko, dėl šio įvykio nukentėjusioji nebejotinai patyrė psichologinį stresą ir nepatogumus, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad bylos duomenys rodo, jog jos mažamečiai vaikai įvykio nematė, nukentėjusios santykiai su artimaisiais iki įvykio nebuvo glaudūs, tuo tarpu nuteistoji yra nepilnametė, nedirba, ją išlaiko tėvai, jos šeimos mėnesinės pajamos nedidelės. Tokiu būdu, įvertinus nukentėjusiosios patirtus sužalojimus bei jų pasekmes, konflikto aplinkybes, nuteistosios ir jos šeimos turtinę padėtį, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sumažino V. S. civilinį ieškinį šioje dalyje ir priteisė jos naudai 300 Eur (vietoje prašytų 3000 Eur) neturtinės žalos atlyginimui. Didinti nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo. Tokia suma nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti, teisėjų kolegijos įsitikinimu, atitinka sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 str. ir civilinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, teismų praktikai tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose.

Nukentėjusioji taip pat ginčija priteistų proceso išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, dydį bei prašo priteisti papildomai turėtas išlaidas, susijusias su advokato paslaugų suteikimu surašant apeliacinį skundą ir atsikirtimą į nuteistosios skundą.

BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sumažino prašomų priteisti proceso išlaidų už advokato pagalbą nuo 1000 Eur iki 300 Eur. Tokį sprendimą teismas grindė nuteistosios turtine padėtimi, bylos apimti ir nagrinėjimo trukme, nukentėjusiosios atstovo atliktais procesiniais veiksmais, surašyto civilinio ieškinio turiniu. Kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas atsižvelgė į visas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai sumažino proceso išlaidas, todėl jų dydis paliktinas nepakeistu.

Kita vertus, kaip anksčiau minėta, proceso išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinis procesas vyko tiek pagal nuteistosios, tiek pagal nukentėjusiosios apeliacinius skundus, buvo pateiktas V. S. atsikirtimas į E. S. skundą. V. S. turėtas 200 Eur (100 Eur už apeliacinio skundo surašymą ir 100 Eur už atsikirtimo į nuteistosios skundą surašymą) išlaidas advokato paslaugoms apmokėti patvirtina pinigų priėmimo kvitai (t. 2, b. l. 20, 34). Pažymėtina, kad išnagrinėjus bylą, teisėjų kolegija šia nutartimi nusprendė nukentėjusiosios ir nuteistosios apeliacinius skundus atmesti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, priteisti iš nuteistosios nukentėjusiajai 100 Eur advokato paslaugoms apmokėti, nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistosios E. S. ir nukentėjusiosios V. S. apeliacinius skundus atmesti.