- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-08
- Bylos Nr.
- N-261-917-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-02-3-04482-2009-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nutarimo T. C. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nutarimu T. C. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skirta subendrinta nuobauda – 3 000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams dėl to, kad 2009 m. rugpjūčio 23 d., apie 16 val., vairuodamas automobilį „Opel Omega“, jis nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į stovinčius automobilius „Fiat Bravo“ ir „Audi A6“, taip juos apgadindamas, bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 9, 231.4 ir 234 punktų reikalavimus. Teismas konstatavo, kad byloje surinktais įrodymais įrodyta T. C. kaltė dėl nurodytų pažeidimų padarymo. Pažymėjo, kad eismo įvykio vietos schemoje nurodyti automobilių „Opel Omega“, „Audi A6“ ir „Fiat Bravo“ apgadinimai, pateiktos fotolentelės, kuriose yra užfiksuoti automobiliams „Audi A6“ ir „Fiat Bravo“ padaryti apgadinimai, pagal aukštį sutampa su T. C. vairuoto automobilio „Opel Omega“ apgadinimais, užfiksuotais eismo įvykio vietos schemoje. Teismas vadovavosi liudytojų V. Š. (V. Š.) ir A. L. (A. L.) paaiškinimais policijos įstaigai ir parodymais teismo posėdyje, V. D. (V. D.) paaiškinimu policijos įstaigai, nustatęs, kad jų parodymai iš esmės nuoseklūs viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, pagrindo netikėti jų nurodytomis aplinkybėmis nėra. Vertino, kad suinteresuotu asmeniu nelaikytinas automobilio „Audi A6“ savininkas V. Š., kadangi jam padaryta nežymi žala, jo parodymus patvirtina kiti eismo įvykio vietoje buvę liudytojai. Pabrėžė, kad liudytojų nurodytą eismo įvykio seką patvirtina ir eismo įvykio vietos schemoje, fotolentelėse užfiksuoti automobiliams „Audi A6“ ir „Fiat Bravo“ padaryti apgadinimai, taip pat eismo įvykio vietos schemoje nurodytas T. C. vairuoto automobilio „Opel Omega“ priekinio valstybinio numerio rėmelio įlenkimas, kuris pagal aukštį sutampa su „Audi A6“ bamperio įbrėžimų aukščiu. Įvertinęs liudytojų V. Š. ir A. L. parodymus, pagal kuriuos T. C., manevruodamas automobiliu, atsirėmė į automobilio „Fiat Bravo“ bamperį, po to kito manevro metu priekiu atsirėmė į automobilio „Audi A6“ galinį bamperį, bei į tai, kad liudytojai šūksniais, rankų mostais jį stabdė, teismas sprendė, kad T. C. suprato sukėlęs eismo įvykį.
II.
Apeliaciniu skundu T. C. prašo pakeisti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nutarimo dalį dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo ir šią administracinio teisės pažeidimo bylos dalį nutraukti. Teigia, kad jei būtų buvęs kaltas, pas jį atėjus V. Š. ir pareiškus, kad jis apgadino dvi transporto priemones, būtų atlyginęs žalą nukentėjusiajam V. Š., o ne kvietęs policijos pareigūnus. Tvirtina, kad atsakomybės nevengė, o pats iškvietė policijos pareigūnus. Mano, kad nepagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą nepripažintas policijos pareigūnų iškvietimas į eismo įvykio vietą. Pažymi, kad nebuvo įvertinta tai, jog jis važiavo atbuline eiga ir žiūrėjo judėjimo kryptimi, todėl negalėjo matyti jį stabdžiusių asmenų, buvusių automobilio priekyje. Pabrėžia, kad nebuvo atsižvelgta ir tai, jog liudytojai keitė eismo įvykio kilimo datą, priklausomai nuo to, kad jis 21 ir 22 dienomis dirbo ir nebuvo Vilniuje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo T. C. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu apeliantas T. C. pripažintas kaltu dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo.
Ginčo dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad 2009 m. rugpjūčio 23 d., apie 16 val., vairuodamas automobilį „Opel Omega“, T. C. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, taip pažeisdamas KET 4 ir 9 punktų reikalavimus, dėl ko atsitrenkė į stovinčius automobilius „Fiat Bravo“ ir „Audi A6“ bei juos apgadino, nėra. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl apelianto kaltės padarius minėtą pažeidimą.
Apeliaciniame skunde T. C. neigia savo kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, tvirtindamas, jog nesuprato apgadinęs kitas transporto priemones.
Administracinė atsakomybė pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantas, vairuodama transporto priemonę „Opel Omega“, atsitrenkė į stovinčius automobilius „Fiat Bravo“ ir „Audi A6“ ir juos apgadino. Įvykio metu buvo įbrėžtas automobilio „Opel Omega“ priekinis bamperis virš valstybinio numerio, automobilio „Audi A6“ – įbrėžtas galinis bamperis, automobilio „Fiat Bravo“ – sulaužytas priekinis bamperis (b. l. 8). Byloje esanti fotolentelė patvirtina automobilio „Fiat Bravo“ apgadinimus, kurie yra akivaizdūs (b. l. 15-16). Iš byloje esančių liudytojų paaiškinimų ir parodymų taip pat nustatyta, kad eismo įvykis kilo automobiliui „Opel Omega“, vairuojamam T. C., apsisukinėjant ir atsitrenkus į kieme stovėjusio automobilio „Fiat Bravo“ priekinį bamperį, po ko vairuotojas išsuko vairą, ištiesino automobilį ir pavažiavo į priekį bei atsitrenkė į kitą automobilį „Audi A6“, tuomet atbuline eiga išvažiavo iš kiemo (b. l. 11, 12, 13, 47-48, 96-98). Taigi atsitrenkęs į automobilį „Fiat Bravo“, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo keisti važiavo kryptį, be to, buvo girdėti skilusios automobilio bamperio plastmasės garsas, o atsitrenkus į automobilį „Audi A6“, buvo atsitrenkimo garsas (b. l. 47-48). Todėl darytina išvada, kad atsižvelgiant į automobilių apgadinimo pobūdį, mastą ir nustatytą eismo įvykio kilimo mechanizmą, T. C. turėjo akivaizdžiai suprasti, jog atsitrenkė į kieme stovėjusias kitas transporto priemones bei pajusti automobilių kontaktą. Liudytojų A. L. ir V. Š. parodymai taip pat patvirtina, jog minėti asmenys bandė automobilio „Opel Omega“ vairuotoją, nuvažiuojantį iš eismo įvykio vietos, stabdyti (b. l. 11, 13, 47, 97), kas tik patvirtina, kad T. C. negalėjo nesuprasti ir nepastebėti sukėlęs eismo įvykį. Taigi nustatytos bylos aplinkybės patvirtina, kad apeliantas, sukėlęs eismo įvykį, pažeisdamas KET 231.4 ir 234 punktų reikalavimus, sąmoningai, t. y. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip padarydamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo argumentus dėl to, kad pagrindo abejoti liudytojų A. L., V. Š. paaiškinimais ir parodymais bei V. D. paaiškinimu nėra, palaiko ir todėl nebekartoja.
Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus – teismo išvados dėl apelianto kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus pagrįstos ir motyvuotos, priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismo nutarimas teisėtas, pagrįstas ir atitinka ATPK 286 straipsnyje nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turiniui keliamus reikalavimus, todėl paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
T. C. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. birželio 3 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.