Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjo T. C., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. C. 2009 m. spalio 29 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. F 519523 dėl to, kad T. C. 2009 m. rugpjūčio 23 d., apie 17-19 val., Vilniuje, Architektų g. 64 namo kieme, važiuodamas automobiliu Opel Omega, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į stovinčius automobilius Fiat Bravo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) taip juos apgadindamas. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, taip pažeisdamas KET 4, 9, 231.4 ir 234 punktų reikalavimus, tokiais savo veiksmais padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d.. 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. C. teismo posėdžio metu kaltu dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų neprisipažino. Nurodė, kad rugpjūčio 26 diena pas jį atėjo kaimynas ir pasakė, kad jis rugpjūčio 21 diena sudaužė jo mašiną. Tačiau, kadangi jis rugpjūčio 21 d. dirbo, pasakė jam, kad tai būti negalėjo, todėl jis ir iškvietė policijos pareigūnus, kad nustatytų objektyvias aplinkybes. Kai atvyko policijos pareigūnai, kaimynas pasakė, kad jis sudaužė jo mašiną ne rugpjūčio 21 d., kaip prieš tai buvo minėjas, bet rugpjūčio 23 d. Rugpjūčio 23 d. apie 18 val. jis grįžo namo iš kaimo, o apie 21 val. išvažiavo iš namų. Jis vairavo automobilį Opel Omega. Automobilis priklauso viešajai įstaigai Stella in via, o ne jo darbovietei. Be to, policijos pareigūnai protokole nurodė, kad įvykis įvyko 16 val., tačiau liudytojai tvirtina, kad tarp 15-17 val., todėl jo objektyviai laikas nėra nustatytas. 17.58 val. jis buvo namie ir darė bankinius pavedimus internetu. Jo manymu protokolas surašytas nepagrįstai.

Taip pat, nurodė, kad nors buvo apgadinti trys automobiliai, bet tiek V. Š., tiek automobilio Fiat Bravo savininkė savo automobilio neremontavo, bei į draudimo bendrovę nesikreipė. Be to, jo teigimu, pilnai išsuktas ratas išlenda iš po sparno arkos 20 cm, todėl jis turėjo užkabinti ne tik ratu, bet ir kitomis vietomis, bamperiu ir panašiai. Iš pradžių policijos pareigūnai matavo vienoje vietoje, paskui Špakovskij persigalvojo ir nurodė kitą vietą, kurioje pasak jo stovėjo jo automobilis. Ant automobilio turėjo likti pėdsakai, tačiau jokių pėdsakų nebuvo. Kadangi automobilis Opel Omega buvo nufotografuotas patamsyje, prašė pakartotinai jį nufotografuoti, tačiau niekas nefotografavo. Turėjo būti skirta ekspertizė, kad būtų nustatyta koks automobilis įvažiavo, kokio automobilio dažai likę ir pan. Be to, kadangi automobilis priklauso juridiniam asmeniui, jis yra apdraustas, todėl jam nebuvo jokio tikslo pasišalinti iš įvykio vietos, o Špakovskij pasišalino iš įvykio vietos, jisai net nekvietė policijos pareigūnų, o paprasčiausiai reikalavo pinigų. Taip pat nurodė, kad liudytojas Špakovskij tvirtino, kad į Fiat Bravo automobilį įvažiavau priekiu, kiti liudytojai teigė, kad įvažiavo atbulomis, liudytojas Lebedev teigė, kad įvažiavo ratu ir bamperiu, o Špakovskij teigė, kad tiktai automobilio ratu. Tarp liudytojų taip pat kyla prieštaravimų. Jei jis būtų užkabinęs nors vieną automobilį, jie būtų iš karto pranešę policijos pareigūnams. Jei teismas nuspręstų, kad vis dėlto jis yra padaręs pažeidimą, prašytų skirti lengvesnę sankciją, ne taikant vairuotojo pažymėjimo atėmimo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas Karolis Likas teismo posėdžio metu nurodė, kad jo manymu šioje byloje kyla daug abejonių dėl policijos pareigūnų veiksmų, kurie buvo atvykę į įvykio vietą. Kadangi teik Fiat Bravo, tiek Audi A6 į kuriuos neva įvažiavo jo atstovaujamasis, fotolentelėse yra išmatavimai, tuo tarpu Opel Omega nuotraukose fotolentelėse nėra, todėl kyla klausimas, kokiu būdu tas aukštis buvo nustatytas. Policijos pareigūnai išmatavo automobilius be jokių matavimo priemonių, liniuočių. Be to, šioje byloje neatitinka nemažai paaiškinimų. Iš visų paaiškinimų matyti, kad Špakovskij yra susitaręs su savo draugais. Jei jo atstovaujamasis būtų žinojęs apie savo veiksmus, būtų tikrai pats neiškvietęs policijos pareigūnų. T. C. nejautė, kad ką būtų užkabinęs, Špakovskij pats neįsitikinęs, kad automobilis buvo užkabintas, todėl atstovo teigimu jis meluoja. Labai daug šioje byloje yra prieštaravimų, visi prieštaravimai yra traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl surinktų įrodymų nepakanka. Apklausta liudytoja N. V., taip pat teigė, kad tokio įvykio nebuvo. Prašo teismo nutraukti administracinę bylą, neesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Motyvuojamoji dalis

Be T. C. parodymų duotų teismo posėdžio metu jo kaltė įrodyta kita byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, eismo įvykio vietos schema, paaiškinimais policijos komisariatui, fotolentelės duomenimis.

Liudytojas Andžejus Sosnovskij teismo posėdžio metu nurodė, kad viskas buvo seniai, vakare, jau sutemus. Kada tiksliai, negali pasakyti, nes neatsimena. Gavo iškvietimą, kad vienas automobilis apgadino kitus automobilius ir pasišalino. Atvažiavę rado vietoje tris jaunuolius iš kurių vienas, kuris buvo ar to automobilio vairuotojo, ar savininko brolis, paaiškino, kad minėtas pilietis kažkokią dieną, tiksliai kaip jis sakė negalėjo pasakyt, minėtas ponas atvažiavęs ar išvažiuodamas iš kiemo kliudė stovintį jų automobilį. Kas tą įvykį matė, ar jie patys, ar kažkas kitas, negali pasakyti. Prisimena, kad tai buvo automobiliai Audi A6 ir Opel Omega. Atrodo, kad minėti asmenys sakė, kad lyg tai atbulas judėdamas apgadino, tiksliai pasakyti negali, nes nebeatsimena. Kadangi jie buvo kaimynai, jis sakė, kad buvo nuėjęs pasišnekėti su tuo kaltininku, bet jis juos pasiuntė po velnių, todėl dėl žalios atlyginimo jie iškvietė policiją. Jie juos visus nusivežė į kelių policiją, jie parašė paaiškinimus. Buvo rašomas ir protokolas, berods. Vietoje išmatavo automobilių aukščius, įbrėžimai vienas prie vieno tiko, visą tai turi būti pažymėta byloje. Kas matavo negali atsakyti, kažkuris vienas švietė, o kitas matavo. Nuotraukos darytos vėliau, kelių policijoje. Jis asmeniškai pats su liniuote nematavo. Nustatė, kad tas automobilis apgadino būtent tą kitą pagal aukščius ir apgadinimų požymius. Tiksliai visko paaiškinti ir atsakyti negali, nes gerai neatsimena, praėjo daug laiko, o tuo tarpu įvyksta daug panašių įvykių. Kiek kartų matavo nepamena. Ar po pirmo matavimo atitiko aukščiai, ar ne, taip pat nepamena. Dėl nuotraukų darytų 26 dieną, tamsiu paros metu negali pasakyti nieko. Koks jo atsakymas buvo paprašius dar kartą nufotografuot, neatsimena. Ar ant bamperio buvo apgadinimo žymės neatsimena, nes tai smulkmenos. Tarnybiniuose pranešimuose, rašytuose tą pačią dieną, turi būti viskas paaiškinta. Tam jie ir yra, nes po ilgo laiko sunku atsiminti. Šiuo metu jis atsakyti negali. Kodėl administracinė byla yra iškelta tik dėl vienos transporto priemonės apgadinimo, negali atsakyti.

Liudytojas Liutauras Barkus teismo posėdžio metu nurodė, kad karu su kolega atvažiavo tą vakarą, kiek atsimena į Lazdynus. Ten buvo keli įvykio liudininkai, kurie nurodė, kad kažkurią dieną vienas automobilis atsitrenkė į kitus du automobilius. Jie atpažino vairuotoją – kaimyną. Nurodė, kad prieš kelias dienas buvo eita su juo susitarti, kai galiausiai rado jį namuose, jis pasakė, kad nieko nepadarė, todėl jie išsikvietė juos. Kai atvažiavo pamatavo aukščius. Dėl to buvo reiškiami prieštaravimai. Nuotraukos buvo darytos kelių policijoje. Kiek vaikinų buvo tiksliai pasakyti negali, turi būti jų paaiškinimai. Surinko pirminę medžiagą ir pagal tai buvo surašytas protokolas. Atvažiavę rado sugadintas transporto priemones, buvo vairuotojas, liudininkai, buvo sugadinimai, surinkus pirminius duomenis buvo surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas pagal tuos duomenis. Automobilius nustatė pagal liudininkų paaiškinimus. Iš nuotraukos, kuri yra byloje nematyti jokių apgadinimų, tačiau tuo metu, kai jie buvo nuvykę į vietą, buvo matyti apgadinimai. Automobilių aukščius matavo su tam tikra liniuote. Atvažiavę į įvykio vietą, vietoje matavo aukščius su rulete, o vėliau, kelių policijoje, su liniuote. Keliose vietose matavo negali pasakyti. Nuvykus į budėtojų, dalinį, kai paprašėte padaryti papildomas nuotraukas, savo reakcijos nepamena. Jei padanga prabrauki paviršiumi, visada lieka padangos žymės. Ar ant Fiat Bravo buvo padangų žymės, taip pat pasakyti negali.

Liudytojas A. L. teismo posėdžio metu nurodė, kad viskas įvyko prie jo draugo namų, datos tikslios neatsimena. Matė, kad vyriškis vairavo, stuktelėjo kaimyno mašiną ir išvažiavo. Tai įvyko vakare, nežino kelintą valandą, temstant. Jis stovėjo su S. Š. ir su jo draugu Vadimu, kuris gyvena Klaipėdoje. Jo pavardė yra Derkač, atrodo. Jie trise tvarkė automobilio akumuliatorių. Stovėjo pačiame kieme. Vyriškis norėjo padaryti manevrą, užkabino vieną mašiną, kitą. Jis išėjo iš namų, iš laiptinės, atsisėdo prie, atrodo, automobilio Opel, sidabrinės spalvos, vairo. Jis buvo vienas. Jis norėjo apsisukti, užkabino vieną mašiną, judėdamas atbulai tuo pačiu išsukdamas vairą į kairę pusę. Užkabino kaimynės mašinos, gal Renault kažkokios, priekinį bamperį, jį sulaužė per centrą, maždaug ten, kur numeris tvirtinamas. Gal ir pamatė, nes jam neišėjo apsisukti. Jis įsirėmė, bamperis net sulūžo. Kadangi ta mašina, kurios nuiminėjo akumuliatorių, stovėjo visai šalia įvykio, todėl jie gerai matė. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas automobilis įsirėmė priekinio bamperio dešiniu šonu, sukdamasis atbuline eiga, bet pamatęs, kad neapsisuks, jis išsuko vairą, ištiesino mašiną ir pavažiavo į priekį. Priekyje, tiesiai priešais, stovėjo jo draugo automobilis Audi A6. Jis atsitrenkė į Audi galinio bamperio apačią, nes Audi stovėjo galu. Buvo nelabai stiprus smūgis, bet jis girdėjosi. Atsitrenkęs jis išvažiavo atbuline eiga, tolėliau apsisuko ir išvažiavo iš kiemo. Jis viską gan greitai padarė. Tuo metu oro sąlygos nebuvo geros, buvo šlapdriba, lijo nesmarkiai. Slavikas jam bandė kažką sakyti, bet jis labai greitai išvažiavo. Mano, kad pažeidėjas negalėjo nepastebėti, nejausti smūgių. Kai jis išvažiavo, jie dar pastovėjo, Slavikas sakė, kad vėliau pas jį užeis. Slavikas jį atpažino, sakė, kad tai jo kaimynas iš pirmo aukšto. Pasakė, kad vėliau eis su juo pašnekėti. Kai atvažiavo policija, padarė visus apgadintų automobilių išmatavimus. Vėliau, kiek žino, Slavikas nuėjo pas jį kitą dieną atrodo, kad ne tą pačią. Sakė, kad nepavyko susitarti. Fiato savininkė tą dieną nebuvo išėjusi į kiemą. Laiko prasme įvykis įvyko labai greitai – atsisuko, užkabino, padavė atgal, truputį stuktelėjo į kitą automobilį ir išvažiavo. Fiat automobilis buvo užkliudytas truputį su ratu ir bamperiu, išsukus vairą. Į Audi jis atsitrenkė priekiu į apatinę bamperio dalį kažkur per centrą. Nežino, kodėl iš karto Slavikas neskambino policijai, kaimynas, sakė, gal susitars, galvojo.

Liudytojas E. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad tai buvo išeiginė diena, atrodo – šeštadienis ar sekmadienis. Kažkur nuo 20 dienos. Viskas įvyko vakare, gal kokią septintą valandą, tikslios datos neatsimena. Jis išlipo iš savo mašinos ir nuėjo trumpam namo. Mašiną paliko kieme, pasakė draugams, kurie liko lauke, kad jei reikės, jei norės kas išvažiuoti – išeis ir patrauks. Tai buvo Audi A6 juoda. Vėliau, kai išėjau iš namų, jo brolis man pasakė, kad man įvažiavo. Viskas vyko mano brolio kieme. Gatvė gal Žėručio, tiksliai negaliu pasakyti. Brolis pasakė, kad nekvietė policijos, nes tai yra jo kaimynas, gal susitars, gal kaimynas nepamatė. Daugiau nieko nesakė. Koks automobilis buvo, brolis jam nesakė. Įvykį matė A. L., jo brolis V. Š., ir vyrukas iš Klaipėdos. V. D.. Jis yra jo brolio draugas. Kai įdėmiau pažiūrėjo, brolis jam parodė apgadinimus. Galinis bamperis buvo įbrėžtas per vidurį, bet labai nedaug. Girdėjo, kad ir kiti automobiliai kieme tą vakarą buvo apgadinti, bet nieko apie tai negaliu pasakyti, nes nežinau. Jis pats įvykio nematė.

Liudytojas V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad tai buvo 23 diena, sekmadienis. V. D., jis ir A. L. stovėjo kieme Architektų 64, keitė akumuliatorių. T. C. išėjo iš laiptinės, sėdo į sidabrinį Opelį, pradėjo važiuoti atbuline eiga, sukdamas vairą, priekiniu dešiniuoju ratu atsitrenkė į geltoną kaimynės automobilį. Jie stovėjo visai šalia – greta kitos mašinos, gal 1-2 metrų atstumu nuo įvykio. Jis stovėjo šalia kitos mašinos, kuri stovėjo prie Fiato. Jis ne tik girdėjo garsą, bet ir viską matė iš priekio. Sutraškėjo plastmasė. Tai buvo geltonas, atrodo, Fiat Bravo. Mano, kad vairuotojas matė, kad neišsuka, todėl pavažiavo į priekį ir atsitrenkė jiems į galinį bamperį. Garsas buvo atsitrenkimo, nes jis pastūmė trupučiuką mašiną. Liko žymės ant abiejų bamperių. Jis galine pavara išvažiavo, mes rėkėm, kad stabdytų, bet jis nesustojo. Pagalvojo, kad kaimynas, pasišnekės su juo vėliau, todėl policijos nekvietė. Nuėjo pas jį gal po trijų dienų, jis net nenorėjo šnekėti. Jis sakė, kad jei jis nedings iš akių – iškvies policiją, ir iškvietė, sakė kad jį šantažuoja. Atvažiavo policija, ištyrė viską, apžiūrėjo, pamatavo, visi nuvažiavo į policiją, surašė paaiškinimus. Kai atsitrenkė į Audi, nežino, kaip buvo galima nepajusti. Juk prieš tai atsitrenkė į Fiatą. Nesustojo, neatsiprašė. Įjungė atbulinį ar išvažiavo. Vėliau pats atėjo, sakė gal susitarsime, siūlė atlyginti, bet jis atsakė, kad jau vėlu, nes jau teismas vyksta. Sakė, gal galima parodymus pakeisti. Atėjo pasišnekėti. Tai jau buvo vėliau, po visko, kai jis jį kieme sutiko. Sakė teisme, jei teismas leis susitarti, ir jis atlygins žalą – tai gerai. To jų pokalbio niekas negirdėjo.

Liudytoja N. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad tiksliai nepamena kada tai buvo, bet atsimena, kad tai buvo trečiadienis. Pas juos atėjo į namus jaunuolis ir paprašė pakviesti vyrą. Jis pasakė, kad norėtų gauti kompensaciją už apdaužytą automobilį. Vyras paklausė, kada tas automobilis buvo apdaužytas. Jisai pasakė, kad penktadienį. Tuomet vyras pasakė, kad to negalėjo būti, tada jaunuolis pasakė, kad šeštadienį. Vyras pasakė, kad šeštadienį jie buvo išvažiavę į kaimą, tuomet jaunuolis trečią kartą pasitaisė ir pasakė, kad sekmadienį apie 16-17 val. buvo apdaužytas jo automobilis. Jie sekmadienį iš kaimo grįžo apie 17.30-18.00 val. Automobilį palikdavo toliau nuo namo ant kalniuko, nes pas juos kieme pastoviai nėra vietos. Jaunuolis pradėjo triukšmauti ir vyras iškvietė policiją. Pareigūnai atvyko, kažkur po dviejų valandų. Fotografavo, matavo, po to tas jaunuolis persigalvojo, kad kitoje vietoje stovėjo jo automobilis, todėl vėl viską per naujo matavo. Vyras prašė, kad automobilį nufotografuotų antrą kartą šviesoje, tačiau pareigūnai nefotografavo. Be to, vaikai kieme girdėjo, kad automobilis Fiat buvo jau seniau apdaužytas, ji negali garantuoti kada jis buvo apgadintas.

Bauda skirtina. Byla dalyje nutrauktina.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007 ir kitos).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad T. C. veiksmuose nėra tyčios. Iš liudytojų parodymų, matyti, kad T. C. manevruodamas kliudė kieme stovinčius du automobilius, t. y. Audi A6 ir Fiat Bravo. Nors liudytojas V. Š. nurodė, kad jis kartu su draugais užriko bandydami sustabdyti mašiną, tačiau T. C. nuvažiavo. T. C., teismo posėdžio metu, nurodė, kad jei jis būtų matęs, jog ji bando stabdyti ir pajutęs smūgius, tai tikrai nebūtų pasitraukęs iš eismo įvykio vietos, nes automobilis Opel Omega priklauso viešajai įstaigai Stella in via, bei yra apdraustas civilinės atsakomybės draudimu. Be to, jis atlikęs manevrus buvo įsitikinęs, jog nepadarė žalos ir viskas yra tvarkoje, išvažiavo iš kiemo. T. C. nesuvokė, kad padarė eismo įvykį, todėl nemanė, jog jis pasišalina iš įvykio vietos. Pasišalinimui iš įvykio vietos konstatuoti būtina pažeidėjo tyčia. Šiuo atveju T. C. veiksmuose nėra tyčios. Visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad T. C. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, numatytos LR ATPK 130 str. 1 d., todėl vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo byla dėl T. C. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtintos eismo dalyvių pareigos: laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti eismo dalyviai privalo imtis visų būtinų priemonių. T. C. savo kaltę dėl įvykusio autoįvykio ginčijo. Teismo nuomone, T. C. nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, pažeisdamas kelių eismo taisykles sukėlė pavojų kitų asmenų turtui, todėl jam yra skirtina bauda, numatyta LR ATPK 127 str. 2 d. sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 250 str. bei 286-287 str., teismas

nutarė:

T. C., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, ir nubausti 200 Lt (dviejų šimtų) Lt baudą.

T. C., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutraukti.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 57413. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą reikia pristatyti į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą (Laisvės pr. 79A, Vilnius).

Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per 10 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.