Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. D. pareiškimą dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti, fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys L. M., R. R., valstybės įmonė ,,Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po sutuoktinės K. D. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė velionės palikimą, pradėjus palikimą faktiškai valdyti, kurį sudarė ½ dalis Buto/Patalpos - unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), ir ½ dalis negyvenamosios patalpos - Garažo (bokso), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas nurodė, kad santuokos su palikėja K. D. metu, įgijo butą ir negyvenamąsias patalpas - garažą (boksą). Pastarasis turtas registruotas pareiškėjo vardu, todėl buvo įsitikinęs, kad papildomi teisiniai formalumai nėra būtini. Kadangi per įstatyme nustatytą 3 mėn. terminą į notarą dėl palikėjos palikimo priėmimo nesikreipė, todėl prašo teismo priimti sprendimą dėl palikimo faktinio valdymo nustatymo. Kartu su palikėja turi dvi dukras, suinteresuotus asmenis L. M., R. R..

Suinteresuoti asmenys L. M. ir R. R. pateiktu atsiliepimu prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad į minėtą turtą nepretenduoja, turtinių pretenzijų tėvui neturi.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad nėra gavęs pranešimo dėl galimo palikėjos K. D. palikimo perėjimo valstybei. Taip pat neturi duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Esant teismo įsitikinimui, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, neprieštaravo pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad teismui nustačius, jog į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų, pareiškimui neprieštaraus; prašė bylą nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Civilinė byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 1 ir 2 dalys). Šalys prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka teismui nepareiškė.

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė K. D. (mirties įrašas, santuokos sudarymo įrašas). Gyventojų registro duomenimis, K. D. mirė būdama santuokoje su pareiškėju, turėjo du vaikus – L. M., R. R.. Pareiškėjo vaikai atsiliepime patvirtino, kad sutinka su pareiškėjo pareiškimu.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, palikėjai nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir negyvenamoji patalpa - garažas (boksas), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas turtas registruotas pareiškėjo vardu, tačiau vadovaujantis butų ir garažo įgijimo metu galiojusio 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu, turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, todėl visi nekilnojamojo turto objektai, išdėstyti aukščiau, pareiškėjui ir palikėjai, vadovaujantis 1969 m. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsniu ir CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo faktų.

Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Nereikalaujama, kad veiksmai būdų teisinio pobūdžio, t. y. kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir kt., o pakanka aktyvių įpėdinio veiksmų, iš kurių galima matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, pavyzdžiui, naudojasi turtu, moka už jį mokesčius ir kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Teisinės pasekmės, atsirandančios faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą ar padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Pareiškėjas, kaip palikėją pergyvenęs sutuoktinis, yra pirmos eilės jo įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.13 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismui pateiktame pareiškime nurodytais pareiškėjo paaiškinimais bei įrodymais, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų duomenimis, iš kurių matyti, kad pareiškėjas nekilnojamojo turto objektus įgijo santuokos metu ir kurie priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra įrodytos faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas po palikėjos mirties toliau rūpinosi turtu, mokėjo su šiuo turtu susijusius mokesčius, todėl šios nustatytos faktinės aplinkybės pagrindžia, jog per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, jis priėmė palikimą po K. D. mirties, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Esant šioms aplinkybėms ir padarytoms išvadoms, yra pagrindas tenkinti pareiškėjo pareiškimą ir nustatyti prašomą palikimo priėmimo faktą, kuris turi juridinę reikšmę, siekiant pareiškėjui įteisinti po K. D. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 144 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas N. D., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinės K. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.