Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Tatjanai Baškir, dalyvaujant pareiškėjui R. S. ir jo atstovui advokato padėjėjui Gediminui Lukaševičiui, atsakovės atstovei Sandrai Junaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija, VAGK) 2011-12-12 sprendimo Nr. 3R-312(AG-265/04-2011) (toliau – ir Sprendimas) dalį, kuria pareiškėjo skundas netenkintas ir skundą patenkinti, t. y. panaikinti Nacionalinė mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NMA, Agentūra) 2011-10-27 sprendimą Nr. BR6-1670545 (tolia – ir Agentūros sprendimas). Taip pat prašė priteisti iš atsakovės pareiškėjo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodė, kad, pareiškėjo nuomone, Komisija iš dalies netinkamai įvertino faktines aplinkybes, neteisingai vadovavosi byloje surinktais dokumentais bei netinkamai pritaikė išmokų mokėjimą reglamentuojančius teisės aktus. Todėl Komisijos Sprendimas naikintinas dalyje, kurioje nepatenkintas pareiškėjo skundas. Tvirtino, kad pareiškėjas atsakovei tinkamai ir laiku pateikė žemės ūkio veiklą bei žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus, todėl ji visiškai nepagrįstai nusprendė vadovautis Taisyklių 50.1.5 ir 50.1.7 p. bei pareiškėjui taikyti sankcijas. Pažymėjo, kad lauko dalies nufotografavimas neturėtų būti vertinamas kaip lauko patikra. Iš atsakovės pateiktų patikros dokumentų matyti, kad nenušienautas plotas nebuvo išmatuotas ir apibūdintas subjektyviu vertinimu, – apie 10%. Pareiškėjas neatmeta tikimybės, kad nenušienautas plotas galėjo būti ir mažesnis (tarkim iki 10%), o tokiu atveju, vadovaujantis Taisyklių 50.2.1. p., tai nelaikytina GAAB reikalavimų pažeidimu. Kadangi šiuo atveju nėra tikslių ir neginčijamų įrodymų apie kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 užfiksuotą GAAB reikalavimų pažeidimą, todėl sankcija pritaikyta nepagrįstai. Be to, nors Komisija Sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad už kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 bei kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 nustatytus GAAB reikalavimų pažeidimus sankcijos pareiškėjui negalėjo būti taikomos, tačiau šioje dalyje Komisija pareiškėjo skundo nepatenkino. Todėl pareiškėjas teismo prašo Agentūros sprendimą šioje dalyje panaikinti. Atsakovė sprendime nurodė, kad 2010-10-12 ir 2011-03-04 atliktos 2010 m. Paraiškoje deklaruotų plotų patikros vietoje metu kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), lauke Nr. 3, (plotas 4,30 ha., pasėlio kodas 5GP-1) bei kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 (plotas 2,60 ha., pasėlio kodas 5GP-1) pareiškėjas nesilaikė GAAB reikalavimų, nustatytų Aprašo 1.2. ir 1.6. p., kuriuos atsakovė, vadovaudamasi Metodikos 2 ir 17.3. p. laikė tyčiniu reikalavimo pažeidimu. Komisija, vertindama byloje surinktus įrodymus, priėjo prie išvados, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, kad Aprašo 1.6. p. nustatytas GAAB reikalavimas šiuose laikuose buvo pažeistas taip pat dėl pateisinamos (nuo pareiškėjos valios nepriklausančios) priežasties. Pabrėžė, kad šiuose lakuose situacija buvo analogiška, kaip ir kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 bei kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2. 2010-12-01 Marijampolės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad pareiškėjas kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 ir kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 3, dalis šių sklypų buvo apsemti ir nebuvo įmanoma jų nušienauti. Komisija nenurodė priežasčių, dėl kurių tokias pačias aplinkybes, remdamasi tais pačiais įrodymais, vertina skirtingai, t. y. vienuose laukuose GAAB reikalavimų pažeidimus laiko padarytais dėl priežasčių nepriklausančios nuo pareiškėjos valios, o kituose laukuose – dėl GAAB reikalavimų pažeidimo neįžvelgia pareiškėjo atsakomybę šalinančių aplinkybių. Komisija neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus. Paraiškos patikros vietoje ataskaitos dalyje „pastabos ir paaiškinimai“ įrašyta tikrintojo pastaba, kad patikros metu nustatyta, kad KŽS (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1 GIS sistemoje įbraižytas ne toje vietoje. Natūroje šis laukas yra šalia įbraižyto lauko. Nei atsakovė, nei Komisija neatsižvelgė į šias patikros metu nustatytas aplinkybes. Patikros metu buvo tikrinamas GIS sistemoje klaidingai įbraižytas laukas, kurio pareiškėjas nedirbo, o šalia esantis ir natūroje pareiškėjo dirbtas laukas apskritai nebuvo tikrintas. Atsakovė ir Komisija nepagrįstai neįžvelgė neteisingo deklaravimo. Neteisingai GIS sistemoje įbraižytas laukas neturėjo būti laikomas žemės ūkio naudmena, nes pareiškėjas dirbo ne GIS sistemoje įbraižytą, o šalia esantį laiką. Esamomis aplinkybėmis atsakovas klaidingai deklaruotam ir nedirbtam laukui negalėjo taikyti GAAB reikalavimų ir už jų pažeidimus nepagrįstai pritaikė sankcijas. Taigi laiko, kad atsakovė nepagrįstai pareiškėjo veiksmuose įžvelgė tyčinį GAAB reikalavimo ir pakartotinį netyčinį GAAB reikalavimo nesilaikymą ir taikė sankciją, t. y. sumažino paramą 36 proc., o Komisija be pagrindo neatsižvelgė į byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo argumentus ir nepagrįstai nepatenkino viso pareiškėjo skundo.