Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

pagal prokuroro parengtą kaltinamąjį aktą – kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 165 str. 1 d;

pagal nukentėjusiojo atstovo 2019-07-24 prašyme nurodytą kaltinimą – kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d., 135 str. 2 d. 2 ir 8 p., 165 str. 1 d.;

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, užsiimantis individualia veikla, neteistas,

pagal prokuroro parengtą kaltinamąjį aktą – kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d., 165 str. 1 d., 187 str. 3 d.;

pagal nukentėjusiojo atstovo 2019-07-24 prašyme nurodytą kaltinimą – kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d., 135 str. 2 d. 2 ir 8 p., 165 str. 1 d., 187 str. 3 d;

pagal prokuroro 2019-09-16 pakeistą ir tikslintą kaltinimą – kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p., 165 str. 1 d., 187 str. 3 d.;

L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

pagal prokuroro parengtą kaltinamąjį aktą – kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p., 165 str. 1 d.;

pagal prokuroro 2019-05-07 papildytą ir patikslintą kaltinimą – kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d., 165 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p.;

pagal nukentėjusiojo atstovo 2019-07-24 prašyme nurodytą kaltinimą – kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d., 135 str. 2 d. 2 ir 8 p., 165 str. 1 d.;

pagal prokuroro 2019-09-16 pakeistą ir tikslintą kaltinimą – kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., 165 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamieji R. B., A. S. ir L. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, 2018 m. balandžio 29 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), pažeidė nukentėjusiosios Z. A. būsto neliečiamumą, kur po to A. S. ir L. S., panaudoję fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius A. V., Z. A. ir A. D., juos sužalojo, o A. S. dar ir sugadino nedidelės vertės Z. A. turtą, o būtent :

- R. B., A. S. ir L. S. prieš nukentėjusiosios Z. A. valią, A. S. išlaužus kabliu užkabintas duris, neteisėtai įsibrovė į jos namo dalį;

- kur, Z. A. namo dalies miegamajame, A. S., dėl chuliganiškų paskatų, sudavė smūgį kumščiu lovoje miegojusiam, todėl bejėgiškos būklės buvusiam, A. V. į kairę akį, padarydamas jam kairės akies sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva akies vokuose su minkštųjų audinių pabrinkimu, akies obuolio kiauryminiu plyšimu su akies vidinių audinių išvirtimu, kas komplikavosi akies aklumu ir akies obuolio susiraukšlėjimu; bei kartu su L. S., kumščiais ir taburete bendrai sudavė A. V. 6 smūgius į įvairias kūno vietas, padarydami jam poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, krūtinėje, kairiame žaste, muštinę žaizdą dešiniame dilbyje, taip A. S. sunkiai, o L. S. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. V. sveikatą;

- A. S. ir L. S., sudavę 6 smūgius kumščiais ir taburete lovoje gulėjusiai nukentėjusiajai Z. A. į įvairias kūno vietas, padarydami jai poodines kraujosruvas kairiame žaste, krūtinės ląstos srityje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas abiejuose plaštakose, paviršinę muštinę žaizdą kairėje plaštakoje bei viršutinių kairės pusės 1 ir 2 dantų panirimą, nežymiai sutrikdė jos sveikatą;

- L. S., 1 kartą taburete sudavęs gulėjusiam lovoje nukentėjusiajam A. D. į galvą, padarė jam muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, ir taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą;

- A. S., imdamas taburetę, numetė ant grindų nedidelės – 200 Eur, vertės Z. A. nešiojamąjį kompiuterį „Toshiba Satelite Pro C660-2DR“, taip jį sugadindamas.

Kaltinamasis R. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2018-04-29 apie 18 val. su šeima grįžo iš (duomenys neskelbtini). Kartu iš (duomenys neskelbtini) parsivežė ir A. S., kuris buvo išgėręs, matėsi, kad girtavo kelias dienas, bet girtas nebuvo, negriuvinėjo. A. S. psichinė būsena prieš įvykį buvo negera, nes jo būsima žmona skambino iš (duomenys neskelbtini) ir prašė paimti A. iš (duomenys neskelbtini), nes jis nuolat girtavo, sakė, kad jam blogai, nes jo mama ir sesuo buvo neseniai mirę. Todėl specialiai važiuodami iš (duomenys neskelbtini), prasuko pro (duomenys neskelbtini)ir jį parsivežė į (duomenys neskelbtini). A. buvo su draugais, girtavo, matėsi, kad buvo neadekvatus. A. buvo kaip guminis, kaip robotas. Pats vėliau sakė, kad vartojo kažkokius raminamuosius vaistus. Tačiau, jis suvokė, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini), elgėsi ramiai, jokių problemų nekėlė. Bet (duomenys neskelbtini), dar prieš važiavimą į barą gerti alaus A. S. bandė laužti tvorą, buvo kažko supykęs, irzlus. Kieme, vėliau alaus bare gėrė alų, išgėrė nemažai : trise išgėrė 6 skardines po 0,5 l, po to dar po 2 bokalus alaus bare. Grįžę iš baro kieme nebegėrė, bet kadangi buvo pavargęs po kelionės, gėrimo užteko. Tačiau nemano, kad girtumas turėjo kokios nors lemiamos įtakos jo veiksmams, nes nėra piktybinis, nėra smurtavęs, su kaimynais šiaip sutardavo gerai. Grįžus iš baro, bekalbant kieme jis tarp kitko užsiminė, kad kartais triukšmauja, durniuoja kitoje namo dalyje gyvenantys kaimynai Z. A. ir A. V.. Iš karto po to pamatė, kaip A. S. pro vartelius išėjo į kiemą ir nuėjo į kitą namo pusę. Jis su L. S. ėjo jam iš paskos. Kaip A. S. pateko pro duris į Z. A. namo dalį, jis nematė, matė jį jau namo viduje. Jis ir L. S. taip pat įėjo į prieangį – L. S. ėjo pirmas, jis iš paskos. Namo viduje buvo tamsu. Koridoriuke A. S. smogė L. S. į veidą, mano, kad galėjo jį su kuo tai sumaišyti. Einant link kambario A. S. taburete trenkė jam į akį, kurią sužalojo. Po smūgio ją pradėjo skaudėti. Kambaryje viskas vyko labai greit, keletą minučių. Kiek pamena, jis traukė A. S., kad šis daugiau nesimuštų, nes rankose jis turėjo taburetę. Jis vienintelis smurtavo, bet ką jis kambaryje mušė, jis tiksliai nematė, jis tik buvo su taburete ir su ja švaistėsi. Kambaryje girdėjo išsigandusių žmonių klyksmą, buvo panika, visi žviegė, todėl jis suprato, kad A. S. smurtauja. Matė tik nukentėjusiųjų siluetus, tačiau kas juos mušė ir kur tiksliai nukentėjusieji buvo, jis negalėjo pasakyti. Jis pats nukentėjusiesiems jokių smūgių nesudavė. Jis nematė ir ką kambaryje darė L. S. – jis buvo normalus, adekvatus, kalbėjo normaliai, jokio pykčio nesijautė. A. S. jis atitraukė nuo kaimynų ir jie visi išėjo namo. Z. A. jį kambaryje pažino, pavadino jį vardu. Tą vakarą daugiau nukentėjusiųjų jis nematė. Po įvykio matė sutinusią A. S. ranką. L. S. nebuvo sužalotas. Jaučiasi nesmagiai, kad kaimynai buvo sumušti, kad A. S. nesulaikė jam smurtaujant, kad įsiveržė į kaimynės namą. Bet mano, kad jei jis nebūtų nuėjęs iš paskos A., galėjo būti dar skaudesnės pasekmės. Po įvykio jis sumokėjo Z. A. 50 eurų už durų kablį, sutvarkė duris. Daugiau žalos atlyginti nesutinka, nes nesujaučia kaltas.

2018-04-29 23:35 val. kaltinamajam R. B. buvo nustatytas 2,08 promilės girtumas (2 t., 70 b. l.).

Kaltinamasis L. S. taip pat kaltę pripažino tik dėl neteisėto Z. A. būsto neliečiamumo pažeidimo, dėl kitų veikų jis savo kaltę neigė. Jis parodė, kad įvykio metu už kitus kaltinamuosius buvo išgėręs mažiau – apie 2 – 3 bokalus alaus. Iš baro visi grįžo pas R. B. Dažnai pakalbėdavo, kad iš jo kaimynų sklinda triukšmas, kad pas juos girtaujama. Apie tai buvo kalba ir tą vakarą. Kažkuriuo momentu A. S. išėjo į lauką, jie manė, kad jis eina parūkyti. Bet kieme jo nesimatė. Jis su R. B. ėjo link vartelių pažiūrėti, pamatė, kad A. jau eina pro R. kaimynės Z. vartelius. Jie nuėjo iš paskos, kaimynų durys jau buvo atidarytos. Jis ėjo pas kaimynus negalvodamas, kad įvyks kažkas negero, tiesiog apie tai iš vis negalvojo. Įėjus į namą priekyje buvo tamsus koridorius, bandė pasišviesti žiebtuvėliu. Eidamas pirmyn gavo smūgį į skruostą, akyse sužaižaravo, galva apsisuko, paklausė, ką čia darai. Iš balso pažino A., kuris pradėjo jo atsiprašinėti. Kiek pastovėjęs ėjo toliau, žiebtuvėlio jau nebedegė. Kambaryje buvo prieblanda, buvo menka švieselė, gal stalinė lempa. Pamatė kaip A., nežiūrėdamas kur, mojuoja ir duoda su taburete. Kad jis ką būtų mušęs kumščiais, spardęs, nematė. Z. rėkė. R. B. ėjo artyn A., kad jis baigtų trankytis, tuo metu A. metė taburetę ant gulinčių žmonių į lovą. Matė, kad vieno vyro veidas buvo kruvinas. Z. buvo susigūžusi, ant lovos pusiau gulomis, pusiau sėdomis, ant jos buvo užmesta taburetė. Jis taburetę nukėlė, pastatė ant grindų. Iš namo ėjo iš paskos R. B. ir A. S., juos pasivijo tarpduryje. A. S. rankos po įvykio buvo ar tai sumuštos, ar ištinę. Jis pats nė vienam nukentėjusiajam nesudavė nė karto, net pirštu jų neprilietė. Juos mušė tik A. S., kuris į namą įsiveržė kaip uraganas. Name buvo prieblanda, kompiuterio jis nematė. Kaltas jaučiasi tik dėl to, kad įėjo į svetimo žmogaus namus. A. pažįsta mažai, su juo anksčiau bendravo vos keletą kartų. Yra buvę, kad išgėręs A. S. ieško kabliukų, kam užduoti, bet kad jis muštųsi, nematė. Kadangi žalos niekam nepadarė, ieškinio nepripažįsta. A. V. akį išmušė A. S., galimai galėjo tai padaryti taburete.

2018-04-29 23:38 val. kaltinamajam L. S. buvo nustatytas 1,66 promilės girtumas (3 t., 5 b. l.).

Kaltinamasis A. S. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2018-04-29 su draugu (duomenys neskelbtini) išgėrinėjo, gėrė jau 2 – 3 dienas. Be to, tuo metu vartojo raminančius, nes buvo neseniai mirusi mama ir sesuo. Apie 15 – 16 val. atvažiavo R. B., su juo jis išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Pas R. B. namuose, kieme, jis, R. B. ir L. S. išgėrė 6 skardines alaus. Buvo maža, todėl nuvažiavo į alaus barą, kur visi dar išgėrė gal po 4 bokalus silpno alaus. Bare nusipirko 4 – 5 litrinius butelius alaus, grįžo pas R. B. Sėdėjo kieme, išgėrinėjo. R. B. užvedė kalbą apie kaimynus, kad jie ten pastoviai geria, kad ten pijokų landynė, kad jie durniuoja, laksto, kad R. vaikas blogą pavyzdį mato, kad kaimynai naktimis miegoti neleidžia. R. B. ir pasakė, kad gal juos reikėtų pamokyti. Apie sumušimą kalbos nebuvo. Jis pats su R. B. kaimynais jokių konfliktų neturėjo, nors pas jį yra lankęsis ne kartą. Iš R. B. kiemo jis išėjo pirmas, iš paskos – ir kiti kaltinamieji. Kodėl jis pirmas ėjo pas kaimynus, tiksliai negalėjo pasakyti. Z. A. lauko varteliai buvo užkabinti lengvai, juos išvertė R. B. ir L. S. Namo durų kablys buvo stiprus, jie kablį ir duris išlaužė visi trise. Po to, jis nuėjo už namo kampo gamtinių reikalų. Pamatęs atšokusias duris pirmas įėjo į namo vidų, ten buvo ilgas, siauras koridoriukas. Buvo tamsu, todėl iš paskos ėjęs L. S. nutarė pašviesti žiebtuvėliu. Jam (A. S.) kažkas „susisuko“, ir jis ranka sudavė L. S. į nosį. Po to, atsiprašė, kad susimaišė. R. B. į namą įėjo paskutinis. Taip visi nuėjo iki kambario, kur lovoje gulėjo Z. A.. Kambaryje stovėjo stalas, ant kurio buvo padėtas kompiuteris, kurį jis netyčia numetė ir galėjo sudaužyti. Kambaryje jis kumščiu trenkė A. V., bet į veidą nepataikė, smūgis praslydo šonu. Nukentėjusysis nukrito. Kad būtų patogiau, paėmė už kojų kėdę ir ja 5 – 6 kartus trenkė A. V. daugiau į šoną, petį, nes šonas buvo mėlynas. Taburete į veidą, galvą jam nesudavė. Po to jis atsitraukė, pribėgo L. S., kuris A. V. taip pat „pavanojo“ kumščiu ir taburete. A. D. taip pat gulėjo lovoje. Jis bandydamas nukentėjusiajam suduoti kumščiu pataikė į lovos kraštą ar į sieną, nes po to jam ranka sutino. Galėjo kelis kartus A. D. ir kumščiu suduoti, bet to nepamena. L. S. A. V. mušė su kėde, bet daugiau kumščiais. L. S. buvo blaiviausias, jis mušė tik A. V., todėl jis ir galėjo sužaloti jam akį. R. B. buvo tame pačiame kambaryje, visą laiką stovėjo už nugaros. R. B. nieko nemušė, jis stovėjo už nugaros ir žiūrėjo. Po to R. B. traukė iš jo kėdę, ir tuo momentu jis netyčia R. B. smogė į veidą, galėjo kliūti į antakį. Tuo tarpu truputį taburete kliuvo ir Z., kuri bandė jam kažką sakyti, kai jis mosikavosi su kėde. Jo veiksmai buvo nekoordinuoti, Z. kliuvo netyčia. Neneigia, kad ją galėjo sužaloti. Kai R. B. atėmė iš jo taburetę, visi išėjo iš namo, paskutinis išėjo L. S.. Kambaryje smurtas prieš nukentėjusiuosius truko 1 – 2 minutes, spontaniškai, greitai. Grįžę į kiemą atsigėrė dar alaus, pamatė atvažiuojant greitąją. Žalą pasiruošęs atlyginti, jau atlygino Z. A. dalį turtinės žalos, atvežė ir pakeitė jai kompiuterį.

2018-04-29 23:43 val. kaltinamajam A. S. nustatytas 2,19 promilių girtumas (2 t., 141 b. l.).

Nukentėjusysis A. V. parodė, kad įvykio dieną su Z. A. ir A. D. girtavo namuose. Vakare, tikslaus laiko nežino, visi sugulė. Išgirdo brazdesį, kėlėsi iš lovos ir tuo metu gavo baisų smūgį iš kumščio į kairę akį – smūgiavo tas, kuris pirmas įėjo į kambarį. Jo vertinimu, tai buvo A. S.. Po to prasidėjo daužymas, buvo šoke, nieko nesusigaudė. Po to jį tikrai mušė du kambaryje buvę žmonės. Užsidengė ranka galvą ir gynėsi. Jam su taburete smūgius sudavė ir A. S., ir L. S., tik kaimynas R. B. nieko nemušė, jis stovėjo tarpduryje. Pamena, kad lygtai R. B. sakė kitiems kaltinamiesiems, kad užtenka, einam. Po įvykio jam pašalino sužalotos kairės akies obuolį, įdėjo implantą, tad šia akimi jis nemato. Iki įvykio net akinių nenešiojo, matė gerai abiem akimis. Įsitikinęs, kad akis buvo sužalota pirmu ir vieninteliu smūgiu kumščiu. Po jo jam pradėjo zvimbti ausyse, po to daugiausiai buvo mušamas taburete. Kambaryje nebuvo labai tamsu, galėjo degti nestipri sieninė lemputė. Perskaičius jo parodymus teisiamajame posėdyje (4 t., 6 – 12 b.l.), jis juos pilnai patvirtino. Čia nukentėjusysis parodė, kad po įvykio jam suprastėjo ir klausa, gydytojai siūlo dėti klausos aparatą. Jo gyvenimo kokybė pasikeitė – nebegali dirbti, skaityti, dirbti kompiuteriu, pastoviai skauda galvą, lankosi pas psichologą. Anksčiau dirbo staliumi, šiuo metu negali dirbti, kur yra dulkių, nes dulkės kenkia akims. Be to, nuolat reikia prisiminti ir saugoti vienintelę likusią sveiką akį. Jam nustatė 65 % darbingumą. Prašo priteisti iš kaltinamųjų solidariai 3346,69 Eur turtinei ir 25000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis A. D. parodė, kad įvykio dieną jis girtavo su Z. A. ir A. V.. Buvo įmigęs, atsibudo nuo smūgio kėde į galvą. Už ką buvo mušamas, nesuprato. Kuris iš kaltinamųjų jam smogė, nematė. Matė, kad prieš A. V. smurtavo, bet kas ir kaip, negalėjo nurodyti. R. B. yra matytas, bet tą vakarą su juo nekonfliktavo. Kambaryje buvo ne vienas kaltinamasis. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji Z. A. parodė, kad su R. B. buvo geri santykiai. Įvykio dieną pas ją niekas nebaliavojo. A. V. atsivedė A. D., jie jau buvo išgėrę, dar atsinešė alaus butelį ir degtinės. Ji išgėrė nedaug degtinės. A. D. buvo su dviračiu, todėl neleido jam važiuoti, padėjo jam lovoje gale kojų pagalvę ir paguldė miegoti. Apie 21 val. užmigo. Pažadino triukšmas, nesuprato, kas vyksta. Buvo trise – du mažai pažįstami, o jų viduryje stovėjo R. B.. Kuris pirmas įsiveržė į kambarį, nematė. R. B. buvo virtuvėje, jis net nebuvo įėjęs į kambarį, kur juos mušė. Pirmiausiai A. S. kumščiu sudavė A. V. į akį, ir šis pasakė, kad nieko nemato. L. S. su kėde sudavė A. D. į galvą. Kambaryje smurtavo abu – A. S. ir L. S.. Tiksliai nematė, kuris nugriovė stalą, ant kurio buvo kompiuteris, bet tai tikrai nebuvo R. B.. Kompiuteris buvo sudaužytas. Klausė kaltinamųjų, kas čia darosi, šaukė, ir po šių žodžių gavo stiprų A. S. smūgį kumščiu į veidą. Daugiau nieko nematė, pasilenkė, užsidengė rankomis galvą, ir tada prasidėjo smūgiai kumščiais, kėde. Mano, kad mušė ją dviese – A. S. su L. S., išskyrus R. B.. R. B. ji dėkinga, nes jis išsivedė kaltinamuosius iš namo. Jai išmušė du sveikus dantis, padarė kitus sužalojimus, kurie nurodyti eksperto išvadoje. Lauko durų kablys buvo didelis, vienam neįmanoma buvo jo išlaužti. Kiemo varteliai nebuvo išlaužti, bet iš pykčio iškraipyti, sulankstyti, jie nesidarinėjo. Buvo sugadintos lauko durys. Civiliniu ieškiniu prašė priteisti 3650 Eur turtinei ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. R. B. 50 Eur atlygino už buto duris, A. S. jai atlygino 250 Eur, atvežė kompiuterį.

Iš 2018-12-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad Z. A. išmuštų dantų preliminari gydymo kaina 3300 Eur (3 t., 168 b. l.).

Liudytoja D. B. parodė, kad 2018-04-29 įvykio nematė. Tądien buvo (duomenys neskelbtini), grįždami į (duomenys neskelbtini) atsivežė iš (duomenys neskelbtini) A. S. Jis jau buvo gerokai išgėręs, sėdėjo mašinos priekyje, darėsi agresyvus, rankomis mosikavo. R. B., A. S. ir L. S. kieme kalbėjosi, truputį išgėrinėjo. Vakare kažkuris iš vyrų atėjo į name esantį tualetą ir pasakė, kad atvažiuos policija. Ji buvo blaivi. Su dukra išėjo į lauką pažiūrėti, kas vyksta kieme. Kai norėjo atidaryti lauko duris, A. S. trenkė jas neleisdamas to padaryti, vos nepataikė į nosį, į akinius. Per jėgą atidarė duris, pamatė, kad kieme šurmulys, kad A. S. jėga laužia kaimynės Z. A. tvorą. Pradėjo ant jo rėkti. Policijos pareigūnas pasakė, kad vyrai buvo nuėję pas kaimynę. Ji pati to nematė, kaimynų iš viso vakare nematė. Kitą dieną, kai vyrai grįžo iš areštinės, sužinojo, kad A. pas kaimynę nubėgo pirmas, įsiveržė, pradėjo mušti, kad R. B. ir J. S. ėjo pažiūrėti, ką ten A. daro. Kai vyras parėjo, jo akis buvo mėlyna, sakė, kad ir jis gavo nuo A. S. Dukros vyras L. S. irgi gavo. Su Z. A. jie labai gerai sutarė, gera kaimynė, be problemų trejus metus šalia gyveno. Tik atvažiavęs pas juos A. prašė kaimyno B. išgerti. Anksčiau tokių A. S. pykčio priepuolių nebuvo mačiusi. Blaivus jis normalus žmogus. Kaimynai kartais triukšmaudavo, todėl buvo nerimas, kad išgėrę rūkydami nepadegtų namo. Jos vyras R. B. nesmurtaujantis, alkoholio išgeria kaip visi, bet problemų nekelia.

Liudytoja L. B. davė iš esmės tokius pat parodymus, kaip ir D. B.. Ji papildė, kad įvykio dieną A. S. dar (duomenys neskelbtini) sakė, kad jam negerai, vaidenasi mirusi mama, sesuo. Jis buvo pagėręs, jo namuose mėtėsi alkoholiniai gėrimai. Ji vežė L. S., A. S. ir R. B. į alaus barą, nes jiems buvo dar mažoka gėrimo. Bare jie neskubėdami išgėrė po kelis bokalus alaus. Iki įvykio R. B. su kaimynais nekonfliktavo, nors jie kartais keldavo triukšmą. Kai atvyko policija, L. S. rankos nebuvo sužalotos. A. S. krumpliai buvo patinę, R. B. patinęs paakys, sakė, kad gavo nuo A.

Liudytojas D. B. parodė, kad įvykio vakarą pas kaimynus B., Z. A. ir A. V. jokio konflikto negirdėjo. Jis vakare sėdėjo su svečiais kieme. Grįžo kaimynas R. su savo dviem draugais – su kaltinamaisiais. Vienas iš jų paprašė alaus, tačiau R. neleido jam alaus duoti. Kuris prašė išgerti, neįsidėmėjo. Kas įvyko po to, nežino.

Liudytojas L. R. parodė, kad Z. A. kreipėsi jį po įvykio, nes jo metu patyrė dantų traumą – buvo išmušti priekiniai viršutiniai dantys. Jis parengė preliminarią gydymo sąmatą. Pagal gijimą, dantys galėjo būti išmušti prieš 1 – 2 savaites iki apžiūros. Ligos istorijos nepildė, nes jos negydė. Pažymoje nurodyta tik preliminari gydymo bei medžiagų kaina, kuri tikslinama pradėjus patį gydymą. Kainos skirtingose klinikose gali skirtis.

Liudytojas R. B. parodė, kad apie 2018-04-29 įvykį mažai ką beprisimena, nes tokių įvykių turi daug. Perskaičius jo parodymus (2 t., 53 – 54 b. l.) jis juos patvirtino. Liudytojas parodė, kad su nukentėjusiaisiais bendravo jo kolega R. Kiek pamena, aiškinosi apie sumuštus kaimynus. Kieme kažkas buvo sulaužyta. Vieno iš kaltininkų ranka buvo sutinusi.

Liudytojas A. K. parodė, kad po sužalojimo A. V. labai pasikeitė – jis tapo uždaras, kažkoks pasimetęs gyvenime, ėmė bijoti bendrauti, jautėsi sužlugdytas psichologiškai. Be to, jis juto stiprius skausmus, nes skaudėjo sužalotą akį, į ją leido vaistus. Po įvykio jis buvo susitikęs su A. S., kuris prisipažino, kad sumušė nukentėjusiuosius, nes „važiavo stogas“, buvo girti.

Liudytoja K. V. parodė, kad jos brolis A. V. po šio įvykio buvo sugniuždytas, sutrikęs, kartojo, kaip jis toliau gyvens. Iš akies beveik nieko nebuvo likę, jį reikėjo visur lydėti, nes jis nekoordinavo judesių, jo akiplotis staiga susiaurėjo. Sužinojęs, kad laukia akies šalinimo operacija, jis slampinėjo iš kampo į kampą, nuolat skaudėjo galvą, sutriko klausa. Ankščiau turėjo amatų, o po įvykio nebegali nieko sukalti. Anksčiau jis grodavo, o po įvykio net nebesiartina prie instrumentų. Lankosi pas psichologus, vartoja antidepresantus, nuolat buvo reikalingi lašai akims ir tepalas. Netekus vienos akies reikalingi specialūs akiniai. Brolis pasakojo, kad pabudo nuo smūgių, kad mušė du asmenys pasikeisdami.

Iš 2018-04-30 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Buto lauko durys vizualiai nepažeistos, yra kablys. Įėjus pro lauko duris patenkama į prieškambarį, po to – į virtuvę, ir po to – į kambarį. Kambaryje ištiesta dvigulė sofa, šalia jos yra dvi taburetės, stalo viršus, du nešiojamieji kompiuteriai. Ant taburetės kojos rasta raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Paimtas dėmės biologinis pavyzdys, tyrimas neatliktas (1 t., 44 – 55 b. l.).

2018-09-19 nukentėjusioji Z. A. pateikė nešiojamąjį kompiuterį „Toshiba Satellite Pro C 660-2DR (1 t., 106 – 107 b.l.), kurį 2018-10-22 apžiūrėjus nustatyta, jog jo galinis dangtis išsipūtęs (galimai nuo apliejimo skysčiu). Kompiuterio klaviatūra, ekranas nešvarūs, matyti išdžiūvusio skysčio dėmės. Kompiuterio monitoriaus suskilęs, jo rėmas atitrūkęs (atskilęs) nuo ekrano stiklo. Nėra SD-R įrašymo įrenginio apdailos dangtelio, ant likusio CD-R dalies, baterijos, matyti nešvarumai, sudžiūvusio skysčio lipnios dėmės. Protokole kaip tikėtina nurodyta, kad dėl pastebėtų apgadinimų bei suliejimo, kompiuteris gali būti neveikiantis (1 t., 108 – 110, 111 – 114 b. l.).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Z. A. padarytos poodinės kraujosruvos kairiame žaste, krūtinės ląstos srityje, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos abiejose plaštakose, paviršinė muštinė žaizda kairėje plaštakoje, viršutinių kairės pusės 1 ir 2 dantų panirimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais, galimai suduodant ranka, kėde ar panašiai, mažiausiai 6 trauminiais poveikiais. Dėl šių sužalojimų jos sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., 91 b. l.).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal medicininius dokumentus A. D. buvo padaryta muštinė žaizda galvos plaukuotoje dalyje. Sužalojimas padarytas kietu buku (bukabriaunu) daiktu ar paviršiumi, galimai suduodant kėde ar panašiai, mažiausiai 1 trauminiu poveikiu. Dėl nustatyto sužalojimo jo sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., 141 b. l.).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. V. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose su minkštųjų audinių pabrinkimu, poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, krūtinėje, kairiame žaste, muštinė žaizda dešiniame dilbyje, kairės akies obuolio sumušimas, pasireiškęs kairės akies vidinių audinių išvirtimu ir kairės akies regėjimo netekimu, paveikus kietais bukais daiktais. Sužalojimai jam padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais. Dėl jam nustatyto kairės akies obuolio sumušimo, pasireiškusio kairės akies vidinių audinių išvirtimu ir kairės akies regėjimo netekimu (remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo III skyriaus regos organai 1 lentele) jis neteko 20% bendro darbingumo, kas atitinka nesunkų jo sveikatos sutrikdymą (1 t., 169 – 170 b. l.).

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad A. V. sužalojimai galvos srityje – poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose su minkštųjų audinių pabrinkimu, kairės akies obuolio sumušimas, pasireiškęs kairės akies vidinių audinių išvirtimu ir kairės akies regėjimo netekimu, padaryti mažiausiai 1 smūgiu. Kitos jam nustatytos poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje, krūtinėje, kairiame žaste, muštinė žaizda dešiniame dilbyje padarytos mažiausiai 6 smūgiais. Šie sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 173 b. l.).

Iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus 2018-05-22 rašto Nr. (duomenys neskelbtini), pateikto garso įrašo stenogramos matyti, kad 2018-04-29 pranešimas apie įvykį užfiksuotas 22:47:10 val., iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Z. A. pranešė, kad į namus (duomenys neskelbtini) atėję trys asmenys, kurių vieną ji atpažino, išlaužė duris ir juos sumušė (2 t., 60 – 64 b. l.).

Teismo medicinos specialistė J. Žilionienė 2019-02-06 teisiamajame posėdyje patvirtino savo išvadą ir papildomai paaiškino, kad A. V. klausos ji netyrė, nes nebuvo tokios užduoties. Ji apžiūrėjo A. V. ir asmeniškai, ir įvertino jai pateiktus medicininius dokumentus – pagal šiuos duomenis A. V. ir buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (4 t., 6 – 12 b. l.).

Iš 2019-03-07 – 2019-04-09 teismo medicinos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) (be to, kas buvo nustatyta teismo medicinos specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog A. V. nustatytas kairės akies sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva akies vokuose su minkštųjų audinių pabrinkimu, akies obuolio kiauryminiu plyšimu su akies vidinių audinių išvirtimu, kas komplikavosi akies aklumu ir akies obuolio susiraukšlėjimu, remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių lentelės „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo“ III skyriaus „Regos organai“ 1 lentele ir jos pastabomis, A. V. neteko 30 % bendro darbingumo, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Ši išvada padaryta įvertinus pateiktus papildomus medicininius dokumentus, kuriuose užfiksuotas sužalotos akies obuolio susiraukšlėjimas. Dėl šios komplikacijos bendro jo neteko darbingumo netekimas buvo padidintas 10 %, t. y. jis neteko 20 % bendrojo darbingumo dėl sužalotos kairės akies aklumo ir 10 % bendrojo darbingumo dėl akies obuolio susiraukšlėjimo. A. V. nustatyti klausos sutrikimai nebuvo šio įvykio metu padarytų sužalojimų pasekmė (4 t., 46 – 47 b.l.).

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad įvykyje tiesiogiai dalyvavo kaltinamieji ir nukentėjusieji. Visi jie, daugiau mažiau, bet buvo neblaivūs – kaltinamųjų girtumas buvo nustatytas iš karto po įvykio. Nukentėjusieji neneigė taip pat vakare girtavę – tvirtino nuo 14 val. gėrę alų ir degtinę. Tiek kaltinamųjų, tiek nukentėjusiųjų parodymais nustatyta, kad 2018-04-29 vakare A. V., A. D. ir Z. A. nei kieme, nei būdami kambaryje triukšmo nekėlė, kieme negirtavo. Byloje nėra jokių duomenų, kad 2018-04-29 vakare tarp kaltinamųjų, jų šeimos narių ir nukentėjusiųjų įvyko koks nors ginčas ar konfliktas, kuris galėjo tapti dingstimi juos po to sumušti. Tai patvirtino ir kaimynystėje gyvenantis liudytojas D. B.. Tai reiškia, kad kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų įvykio priežastimi negalėjo būti nukentėjusiųjų netinkamas elgesys tą vakarą.

Vertinant kaltinamųjų parodymus apie galimą konflikto priežastį, būtina paminėti, kad apklausti iš karto po įvykio kaltinamieji R. B., A. S. ir L. S. būtent netoleruotiną nukentėjusiųjų elgesį (triukšmą, girtavimą, daužymąsi, keiksmus ir jų nenorą nurimti, nereagavimą į pastabas) nurodė kaip priežastį, dėl kurios jie visi nuėjo į Z. A. ir A. V. gyvenamojo namo dalį. O būtent, 2018-04-30 apklausos metu R. B. parodė, kad 2018-04-29 vakare, kai jis, A. S. ir L. S. grįžo iš baro išgėrę alaus, jis matė, kad kaimynai vartoja alkoholį, jie jį nuolat erzina ir pykdo, nes geria dažnai, šlapinasi ant jo tvoros, triukšmauja, per juos jo šeima neturi ramybės. Kadangi triukšmas pas kaimynus nenurimo, jis nusprendė nueiti pas juos pasikalbėti, sumušti jų tikslo neturėjo. Nuėjo visi trise, neprisiminė, ar durys buvo užrakintos. Viduje kilo muštynės, tačiau dėl savo girtumo jis nieko nematė ir neįsidėmėjo, kas ten vyko. Jis tik užsigavo kairę akį, tačiau kokiomis aplinkybėmis, negalėjo pasakyti (2 t., 77 – 79 b. l.). Tą pačią dieną apklaustas A. S. parodė, kad R. B. kaimynai vakare triukšmavo, keikėsi, nereagavo į pastabas ir pastangas juos sudrausminti. Visi trys ėjo juos sudrausminti, pasiūlyti nueiti pas kaimynus galėjo R. B., nes jam buvo atsibodęs nuolatinis kaimynų triukšmas ir girtavimas, kai tai girdi jo mažametis vaikas. Kaip pateko į vidų, ką ten veikė neprisiminė, nes buvo girtas. Neneigė, kad galėjo juos sumušti, bet kas ir ką mušė, nenurodė (2 t., 147 – 148 b. l.). Iš karto po įvykio 2018-04-30 apklaustas L. S. taip pat parodė, kad įvykio vakare jiems būnant pas R. B. namuose kaimynai labai triukšmavo, daužėsi, todėl jie nutarė nueiti pas juos nuraminti. Pasiūlyti galėjo R. B., kuris tai kentė nuolat. Kas atidarė kaimynų duris nematė, į vidų įėjo iš paskos R. B. ir A. S.. Bet kadangi name buvo tamsu, jis apsisuko ir išėjo. Iš paskos išėjo ir R. B. bei A. S.. Po maždaug 10 minučių prie jų tvoros atbėgo kaimynė ir pradėjo šaukti ant jų. Jie pasijuokė, bet netrukus atvažiavo policija ir greitoji. Pasak L. S., nukentėjusiųjų niekas nemušė, jie yra asocialūs, nuolat girtauja, todėl sumušti juos galėjo bet kas. Vėlesnėse apklausose ir keletą kartų apklausti teisme visi kaltinamieji šiuos savo parodymus pakeitė – jie ėmė tvirtinti, kad 2018-04-29 vakare grįžę pas R. B. į namus ir būdami kieme nukentėjusiųjų jie iš viso nematė, pas juos buvo tylu. Tą patį vienodai nuosekliai parodė ir visi nukentėjusieji – pasak Z. A., išgėrę alkoholio, apie 21 – 22 val. jie visi nuėjo miegoti. A. D. neišleido važiuoti dviračiu, nes jau buvo tamsu.

R. B., D. B., L. B., Z. A. ir A. V. parodymais nustatyta, kad R. B. ir jo šeima su Z. A. ir A. V. kaimynystėje gyveno keletą metų, nebuvo itin artimi kaimynai, bet kad būtų nuolat tarpusavyje konfliktavę, skundęsi vienas kito elgesiu byloje duomenų taip pat nėra. L. S. ten negyveno – jis turi kitą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); A. S. iš viso gyveno (duomenys neskelbtini) ir apie Z. A. elgesį galėjo spęsti tik iš retų apsilankymų pas R. B. bei jo ir jo šeimos narių atsiliepimų. Pasak A. S., R. B. kaimynų elgesiu itin nesiskundė, nors jam nepatiko, kad pas juos girtaujama, būna triukšmas, keiksmai, ir pan. Kad A. S. ir L. S. patys asmeniškai anksčiau kada nors būtų susikibę su kaimynais, bandę juos drausminti, būtų buvę nustatyti kokie nors jų agresyvūs veiksmai prieš Z. A. ar A. V., byloje įrodymų nėra. Minėta, kad įvykio vakarą Z. A., A. V. bei pas juos svečiavęsis A. D. iš viso jokio triukšmo nekėlė, ir, kaip galima matyti iš kaltinamųjų bei nukentėjusiųjų parodymų, kaltinamiesiems grįžus pas R. B. iš alaus baro, nukentėjusieji jau miegojo.

Pagal R. B., L. S., L. B., D. B. parodymus, kurių neneigė ir pats A. S., A. S. dar iki 2018-04-29 kelias dienas jau girtavo. Kaip jis pats parodė, jautėsi blogai, nes liko vienas : neseniai buvo mirusi jo mama (mirė (duomenys neskelbtini) ir sesuo J. (mirė (duomenys neskelbtini); 4 t., 89 – 90 b. l.). Todėl, jo draugės prašymu R. B. užvažiavo pas jį į (duomenys neskelbtini) ir parsivežė į (duomenys neskelbtini), kad jį bent kiek prablaškyti, „ištraukti“ iš neigiamos aplinkos ir draugų įtakos. Kaltinamasis A. S. teigė, kad jis tuo metu vartojo ir raminamuosius vaistus, kurių, kaip žinoma iš praktikos, su alkoholiu dažniausiai negalima vartoti. Pasak R. B. ir D. B., atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), R. B. kieme A. S. susiginčijo su kaimynu D. B., prašė alaus, bet R. B. kaimynui neleido jam alaus duoti. R. B. apibūdino A. S., kad dar (duomenys neskelbtini) jis jam pasirodė kaip guminis, neadekvatus. O atvažiavęs į (duomenys neskelbtini), dar iki jiems važiuojant į alaus barą, A. S. bandė laužti tvorą, buvo kažko supykęs, irzlus. Kad A. S. 2018-04-29 buvo kaip ne savas, parodė ir D. B. bei L. B.. Iš to galima spręsti, kad A. S. 2018-04-29 vakare buvo ne tik stipriai apgirtęs, bet ir suirzęs. Kadangi be to jis dar alkoholį vartojo ir atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) ir, pagal kaltinamųjų parodymus, alaus išgėrė pakankamai daug, to užteko, kad vakaro eigoje R. B. pasakyta užuomina apie nuolat girtaujančius, triukšmą keliančius, šalia gyvenančius kaimynus ir išprovokavo jį bei tapo pretekstu jam pradėti smurtauti. Tai patvirtina ir vėliau sekę kaltinamųjų veiksmai. Jokios kitokios suprantamos ir bylos duomenimis pagrįstos priežasties smurtauti prieš nukentėjusiuosius būtent tą vakarą nebuvo, nes nė vienas iš kaltinamųjų negalėjo aiškiai ir suprantamai nurodyti, ko gi jie iš tikro įvykio vakarą nuėjo pas Z. A. ir A. V..

Iš kaltinamųjų parodymų matyti, kad jie prie Z. A. namo durų atsirado visi trys – pagal R. B. ir L. S. parodymus, pirmiausiai nuėjo A. S., o jie nuėjo tik pažiūrėti, kur šis nuėjo. Jiems priėjus arčiau, A. S. jau buvo išlaužęs namo duris. Pagal A. S. parodymus, jis iš R. B. kiemo išėjo pirmas, kiti kaltinamieji jam iš paskos; Z. A. kiemo vartelius išlaužė R. B. ir L. S., o po to jie visi trys kartu jau išlaužė durų kablį. Visi suėjo į namo vidų : pirmiausiai A. S., po jo L. S. ir paskutinis R. B.. Namo viduje L. S. bandė žiebtuvėliu pasišviesti, gavo smūgį į veidą nuo A. S., po ko šis jo atsiprašė, paaiškino, kad jį su kažkuo sumaišė. Taip jie nuėjo ir iki kambario, kuriame miegojo nukentėjusieji : pirmasis A. S., po jo – L. S. ir paskutinis R. B.. Dėl šių faktinių aplinkybių kaltinamųjų parodymai iš esmės sutapo.

Apie tai, kas vyko kambaryje, kaltinamųjų parodymai išsiskyrė : pagal R. B. ir L. S. parodymus, nukentėjusiuosius kumščiu ir taburete mušė vienas A. S.. Pats A. S. parodė, kad prieš nukentėjusiuosius smurtavo jis ir L. S., R. B. jiems nieko nedarė. Kad R. B. nemušė nukentėjusiųjų parodė ne tik kiti kaltinamieji, bet ir nukentėjusieji A. V. bei Z. A.. A. D. realiai nieko nematė, jo parodymai tyrimo metu ir teisme apie tai, kas vyko po jam suduoto smūgio taburete į galvą, nėra pakankamai informatyvūs. Matyti, kad ir nukentėjusiųjų A. V. bei Z. A. parodymai apie kaltinamųjų veiksmus miegamajame nebuvo visiškai nuoseklūs, nes, kaip jau minėta, įsiveržus kaltinamiesiems jie visi jau miegojo ir iš miego buvo pakelti triukšmo bei juos pradėjus mušti. Kita vertus, jie taip pat buvo pakankamai neblaivūs, nes visą popietę girtavo, sumigo pakankamai anksti, A. V. naktį po įvykio buvo nustatytas 2,82 promilių girtumas, o A. D. (jam nustatytas 2,68 promilių girtumas) dėl savo būsenos net negalėjo važiuoti į namus, todėl pasiliko miegoti pas Z. A. ir A. V.. Tačiau, Z. A. ir A. V. parodymais patvirtinta keletas reikšmingų detalių, kurios sutampa su specialistų išvadomis apie nukentėjusiesiems padarytų sužalojimų pobūdį, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis. O būtent, pasak šių nukentėjusiųjų, miegamajame prieš juos smurtavo dviese – galima tvirtinti, jog tai buvo A. S. ir L. S.. A. S. pirmasis pateko į miegamąjį ir pasak A. V. ir Z. A., būtent jis, t. y. pirmasis patekęs į kambarį, smogė kumščiu A. V. į veido kairę pusę, taip sužalodamas jam akį. Būtent po šio smūgio A. V. pasakė, kad nieko nebemato. A. V. teisme A. S. atpažino ir konkrečiai nurodė kaip asmenį, kuris pirmasis jam sudavė smūgį į veidą. Z. A. taip pat parodė, kad smūgį A. V. į akį sudavė A. S.. Nustatyta, kad po įvykio buvo sutinusi A. S. ranka. Kad smūgis į akį galėjo būti kumščiu, patvirtina specialisto išvada bei specialistės J. Žilionienės paaiškinimas – pagal juos, visi A. V. nustatyti sužalojimai buvo padaryti kietais bukais daiktais, o kumštis tokiu laikomas. Beje, ir pats A. S. neneigė, kad miegamajame jis kumščiu smogė lovoje gulėjusiam A. V., bet nepataikė, smūgis nuslydo. Įvertinus jo girtumą, tamsią aplinką kambaryje, A. S. suaudrintą būseną įvykio metu, jis galėjo tiesiog nepajusti pataikęs nukentėjusiajam į veido kairę pusę.

Kambaryje įvykio vietos apžiūros metu po įvykio buvo rastos dvi taburetės, ant vienos iš kurių kojos buvo rasta kraujo. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jos buvo rastos iš virtuvės einant į miegamąjį, už durų, šalia sofos – lovos. Z. A. ir A. V. parodė, kad visi jie sumigo toje pačioje sofoje – lovoje : Z. A. atsigulė prie sienos (reiškia ji buvo toliausiai nuo durų į miegamąjį), A. V. – šalia jos arčiau sofos krašto; o A. D. gulėjo gale kojų, t. y. arčiausiai durų į miegamąjį. Už durų į miegamąjį, ant taburečių buvo uždėtas stalviršis, ant kurio buvo kompiuteris, kurį A. S. numetė užėjęs į miegamąjį – tai matyti iš įvykio vietos fotografijų Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 52 b. l.). Tam, kad tamsoje prieiti prie A. V., gulėjusio prie sofos – lovos krašto, reikėjo praeiti stalviršį, kuris ir buvo nuverstas. Numetus stalviršį, jau buvo galima nesunkiai paimti taburetes ir jomis smūgiuoti nukentėjusiesiems. Visiems jiems buvo rasti nubrozdinimai ir muštinės žaizdos, kurie galėjo buvo padaryti ir bukabriauniu daiktu, galimai kėde (taburete). Tai reiškia, kad jiems visiems buvo suduoti smūgiai ir taburete. A. S. buvo prie A. V., kuris po pirmo jam suduoto smūgio, nugriuvo. Z. A. pirmiausiai buvo smogta į veidą – tai, pasak jos, padarė taip pat A. S., kuris realiai galėjo tai padaryti, nes buvo greta jos. Po to, pasak jos, ją mušė dviese, ir nors ji to konkrečiai nematė, nes dengėsi, juto dviejų žmonių suduodamus jai smūgius. A. D. taburete į galvą smogė L. S. – taip nurodė Z. A.. Jam vienintelis sužalojimas buvo padarytas galvos plaukuotoje dalyje (1 t., 53 lape esanti fotonuotrauka). Nukentėjusieji taip pat parodė, kad jie atsigulė su rūbais, ir tai paaiškina, kad kitose, rūbais uždengtose kūno vietose, nebuvo rasta muštinių sužalojimų. Tačiau, tiek A. V., tiek Z. A. įvairiose kūno vietose buvo nustatyta po keletą sužalojimų, pasak specialistų, padarytų galimai įvykio metu, todėl nerealu, kad visus juos per pakankamai trumpą laiką galėjo padaryti vienas A. S., kaip kad tvirtino kaltinamieji L. S. ir R. B.. Kad pastarieji smurtu prieš nukentėjusiuosius kaltino vieną A. S. galima paaiškinti tuo, kad šis jau tyrimo eigoje davė parodymus prieš R. B. ir L. S., po įvykio skambino R. B. ir minėjo, kad vienas jis dėl šio įvykio nenori likti kaltas, kad jiems visiems reikėtų susitarti su nukentėjusiaisiais ir siekti jiems atlyginti žalą. Taigi, galima daryti išvadą, kad prieš nukentėjusiuosius smurtą vartojo A. S. ir L. S..

Šio įvykio metu A. V., įvertinus visus jam padarytus sužalojimus, buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, Z. A. ir A. D. – sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Apibendrinus aukščiau išdėstytus duomenis apie kaltinamųjų smurtinius veiksmus prieš nukentėjusiuosius, galima pripažinti esant įrodytomis tokias faktines aplinkybes : sunkų sveikatos sutrikdymą lėmusį kairės akies sužalojimą A. V. padarė A. S.; kitus sužalojimus jam, kurie kvalifikuoti nežymiu sveikatos sutrikdymu, padarė bendrai A. S. ir L. S.; Z. A. nežymiai sužalojo taip pat A. S. ir L. S.; A. D. nežymų sveikatos sutrikdymą lėmusį galvos sužalojimą padarė L. S.. R. B. nukentėjusiųjų nemušė, prie jų sužalojimo tiesiogiai neprisidėjo.

Tam, kad tinkamai kvalifikuoti kaltinamųjų padarytas nusikalstamas veikas, būtina įvertinti ir smulkiau aptarti byloje esančius prokuroro ir nukentėjusiojo atstovo pateiktus kaltinimus R. B., A. S. ir L. S.. Prokuroras pateikė kelis kaltinimus ir juos keletą kartų šios bylos nagrinėjimo eigoje tikslino bei keitė. 2018-01-19 prokuroro surašytame kaltinamajame akte kaltinamiesiems buvo pareikšti tokie kaltinimai (jų esmė) : 1) R. B., A. S. ir L. S. 2018 m. balandžio 29 d. apie 22 val., (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, jie neteisėtai, prieš nukentėjusiosios Z. A. valią, A. S. išlaužus kabliu užkabintas duris įsibrovė į jos namo dalį, taip pažeisdami asmens būsto neliečiamumą; 2) A. S. tuo pat metu ir toje pačioje vietoje imdamas taburetę numetė 200 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį „Toshiba Satelite Pro C660-2DR“, taip jį sugadindamas, bei veikdamas bendrininkų grupe su L. S., panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. V. – gulinčiam lovoje jam kumščiais sudavė ne mažiau kaip 6 kartus į įvairias kūno vietas, padarė jam poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, krūtinėje, kairiame žaste, muštinę žaizdą dešiniame dilbyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą; jis taip pat panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. D. – ne mažiau vieną kartą taburete sudavė jam gulinčiam lovoje į galvą, padarydamas muštinę žaizdą galvos plaukuotoje dalyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą; bei A. S. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją Z. A. – ne mažiau kaip 6 kartus taburete sudavė jai į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas kairiame žaste, krūtinės ląstos srityje, odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas abiejuose plaštakose, paviršinę muštinę žaizdą kairėje plaštakoje bei viršutinių kairės pusės 1 ir 2 dantų panirimą, t. y. jai taip pat nežymiai sutrikdė sveikatą; 3) L. S. tuo pat metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Z. A. name iš chuliganiškų paskatų ne mažiau nei vieną kartą kumščiu sudavė lovoje gulinčiam nukentėjusiajam A. V. į kairę akį, padarydamas jam sužalojimą, lėmusį nesunkų sveikatos sutrikdymą; bei veikdamas bendrininkų grupe su A. S., panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. V. – kumščiais bendrai sudavė ne mažiau kaip 6 kartus į įvairias kūno vietas, padarydami jam poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, krūtinėje, kairiame žaste, muštinę žaizdą dešiniame dilbyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. 2019-04-19 atlikus teismo medicinos ekspertizę ir nustačius, kad A. V. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, prokuroras 2019-05-07 prašymu atitinkamai pakeitė kaltinimą L. S. – nurodė, kad jis tais pačiais veiksmais A. V. padarė ne nesunkų, o sunkų sveikatos sutrikdymą. Kitos kaltinimo dalies L. S. ir kaltinimų kitiems kaltinamiesiems prokuroras nekeitė, netikslino. Iš esmės baigus įrodymų tyrimą, 2019-09-16 prokuroras dar kartą pakeitė kaltinimą A. S. ir L. S. (jų esmė) : 1) A. S. pagal BK 165 str. 1 d., 187 str. 3 d. ir 140 str. 1 d. kaltinamas tuo, kad su R. B. ir L. S., apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, A. S. išlaužė namo durų kablį ir neteisėtai pateko į Z. A. namo dalį, kur jis sugadino 200 Eur vertės kompiuterį; bendrininkų grupe su L. S. nežymiai sutrikdė A. D. sveikatą; pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. jis kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe su L. S., dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė A. V. sveikatą; bei kaltinamas pagal BK 140 str. 1 d., nes Z. A. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą; 2) L. S. kaltinamas pagal BK 165 str. 1 d., nes su R. B. ir A. S., apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, A. S. išlaužus namo durų kablį, neteisėtai pateko į Z. A. namo dalį; pagal BK 135 str. 2 d. 8 p. jis kaltinamas, nes veikdamas bendrininkų grupe su A. S., dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė A. V. sveikatą. Kaltinimo R. B. prokuroras nekeitė. Iš šios prokuroro pateiktų kaltinimų karuselės matyti šie esminiai momentai : 1) prokuroro pozicija nekito formuluojant kaltinimus kaltinamiesiems kaltinamajame akte bei 2019-05-07 pakeičiant L. S. veikos kvalifikavimą dėl A. V. pakitusio sveikatos sutrikdymo mąsto – iš BK 138 str. 2 d. 8 p. į BK 135 str. 2 d. 8 p; 2) 2019-09-16 prokuroro pateiktuose pakeistame ir patikslintame kaltinimuose L. S. ir A. S. prokuroras pašalino iš kaltinimo L. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą A. V., o A. S. papildomai pasiūlė inkriminuoti BK 135 str. 2 d. 8 p. dėl A. V. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų, kurį jis neva padarė veikdamas bendrininkų grupe su L. S. Tačiau, visų pirma, pastarasis 2019-09-16 prokuroro prašymas pakeisti ir patikslinti kaltinimus A. S. ir L. S. yra absoliučiai nemotyvuotas, jame nenurodyti jokie argumentai ir teisiamajame posėdyje ištirti bylos įrodymai, kuriais vadovaudamasis prokuroras pasiūlė tokią savo poziciją. Baigiamųjų kalbų metu prokuroras taip pat tokių argumentų nepateikė. Kita vertus, tiek prokuroro, tiek nuketėjusiojo ar jo atstovo pateiktas naujas (pakeistas, patikslintas) kaltinimas teismo neįpareigoja keisti kaltinamojo veikos kvalifikavimą, jeigu teisiamajame posėdyje ištyrus byloje surinktus duomenis siūlomas kaltinimas nepasitvirtina.

Nukentėjusiojo A. V. atstovas advokatas D. Paškauskas 2019-07-24 teismui įteikė prašymą pakeisti kaltinimus visiems kaltinamiesiems, kaltinant juos tuo, kad : 1) R. B., L. S. ir A. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai, prieš Z. A. valią įsibrovė į jos namo dalį, pažeisdami jos būsto neliečiamumą (BK 165 str. 1 d.); 2) R. B. sukursčius A. S. ir L. S. sumušti kaimynus, kartu su jais panaudojo fizinį smurtą prieš bejėgiškos būklės buvusį A. V. ir dėl chuliganiškų paskatų sunkiai bei nežymiai sutrikdė A. V. sveikatą (BK 135 str. 2 d. 2 ir 8 p., 140 str. 1 d.), nežymiai sutrikdė A. D. ir Z. A. sveikatą (BK 140 str. 1 d.); 3) A. S. imdamas taburetę numetė ir sugadino ant jos buvusį 200 Eur vertės Z. A. kompiuterį (BK 187 str. 3 d.). Motyvuodamas kaltinimų visiems kaltinamiesiems pakeitimą nukentėjusiojo atstovas prašyme nurodė, kad R. B. 2018-04-29 vakare smarkiai nuo alkoholio apsvaigusiems A. S. ir L. S. tiesiogiai kalbėdamas apie tai, kad jo kaimynai Z. A. ir A. V. nuolat girtauja, kelia triukšmą ir kad juos reikėtų už tai „paauklėti“, sukurstė, t. y. išprovokavo A. S. ir L. S. smurtui prieš nukentėjusiuosius, ir vėliau jis, kaip bendravykdytojas, su jais kartu neteisėtai įsibrovė į Z. A. namus, smurtavo ir sukėlė neteisėtas pasekmes – buvo sutrikdyta nukentėjusiųjų sveikata. Todėl, jie visi turėtų atsakyti kaip bendrininkai už visas kilusias pasekmes.

Su tokiais nukentėjusiojo atstovo argumentais negalima sutikti, nes jų nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, jie laikytini labiau prielaidomis, o ne neabejotinai įrodytomis aplinkybėmis. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę dėl bendrininkavimo darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta BK 24, 25 straipsniuose. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011, 2K-271-303/2016). Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2010, 2K-10/2012, 2K-271-303/2016). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Pažymėtina ir tai, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2008, 2K-197/2009, 2K-271-303/2016).

Kaip jau buvo minėta, vertinant kaltinamųjų veiksmus 2018-04-29 vakare ir bylos faktinius duomenis apie labiausiai tikėtiną smurto prieš nukentėjusiuosius priežastį, ši priežastis ir liko labiau spėjama, nei įrodyta. Neabejotina, kad R. B., L. S. ir ypač A. S. įvykio vakare girtaujant, R. B. užuominos ar net kalba apie „pamokymą“ nuolat girtaujančių, triukšmaujančių, blogą pavyzdį jo mažamečiam vaikui rodančių kaimynų Z. A. ir A. V., galėjo išprovokuoti vėliau sekusį A. S. ir L. S. smurtą prieš juos. Tačiau, tai viskas, ką galima tvirtinti kategoriškai. Visų pirma, byloje nustatyta, kad 2018-04-29 vakare kaimynai buvo ramūs, jie miegojo ir jokio preteksto su jais susidoroti jie tą vakarą nedavė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad R. B. be šios užuominos kaip nors kitaip sąmoningai, kryptingai ar dar kaip nors tyčia (tiesiogiai ar netiesiogiai) skatino A. S. ir L. S. eiti ir sumušti Z. A. bei A. V.. Išanalizavus kaltinamųjų elgesį, duomenis apie jų savijautą įvykio dieną, įvertinus kaltinamųjų neginčijamą aplinkybę, kad A. S. iš R. B. kiemo išėjo pirmas, vienas, net jiems patiems netikėtai, tampa akivaizdu, kad A. S. smurto proveržis buvo labiau spontaniškas, neapgalvotas ir turėjo būti realizuojamas staigiai, čia ir dabar. R. B. ir L. S., nors ir ėjo link kaimynų namo dalies durų paskui A. S. ir jo nestabdė, net negalėjo suprantamai ir aiškiai įvardinti, ko gi jie ėjo iš paskos, o po to kartu neteisėtai įsibrovė į Z. A. namo dalį, visgi A. S. neskatino smurtauti, elgtis kaip nors kitaip neteisėtai, jo toliau neprovokavo. Galima sutikti su R. B., kad jis iš paskos ėjo tiesiog pažiūrėti, kur eis ir ką darys A. S.. Visi jie neturėjo jokių įrankių nukentėjusiesiems sumušti – panaudojo name rastas taburetes ir savo kumščius, o R. B., kaip jau buvo nurodyta šiame nuosprendyje, nukentėjusiųjų iš viso nemušė ir atsipeikėjęs po smūgio į veidą netgi išsivedė įsismarkavusį A. S., taip galimai sumažindamas smurto pasekmes. Todėl galima daryti vienintelę išvadą, kad šiuo atveju nebuvo jokių bendrų kaltinamųjų pastangų siekiant nusikalstamo rezultato – siekiant sumušti Z. A. bei A. V. ir padaryti nukentėjusiesiems sužalojimus. Kaltinamųjų A. S. ir L. S. veiksmai įvykio vietoje buvo padriki, labiau atsitiktiniai nei bendri. Nėra nustatyti ir subjektyvieji bendrininkavimo požymiai – kaltinamųjų tyčia ir aiškiai išreikštas jų susitarimas padaryti kokią nors nusikalstamą veiką. Todėl kaltinamųjų veiksmus vertinti kaip neabejotinų bendrininkų ir visiems jiems inkriminuoti bendrais veiksmais sukeltas pasekmes, šiuo atveju pakankamo teisinio pagrindo nėra. Jie turi atsakyti už tai, ką konkrečiai kiekvienas padarė.

Taigi, pripažįstama šioje byloje įrodyta, kad kaltinamieji R. B., A. S. ir L. S. neteisėtai pažeidė Z. A. būsto neliečiamumą, nes jie pateko į jos namą be savininkės leidimo, prieš jos valią, išlaužę namo duris. Ši jų veika atitinka BK 165 str. 1 d. Neteisėtai patekę į namą, miegamajame, A. S. iš esmės be jokios priežasties ir preteksto – todėl, dėl chuliganiškų paskatų, sumušė lovoje miegojusį A. V., padarydamas jam, kaip nustatė teismo medicinos specialistai, kairės akies sumušimą su sužalojimais ir komplikacijomis, kvalifikuotus sunkiu jo sveikatos sutrikdymu. Iš bylos duomenų matyti, kad smūgiai A. V. buvo suduoti jam dėl kilusio triukšmo tik pakirdus iš miego, besikeliant iš lovos, nespėjus realiai suvokti esamos padėties ir situacijos. Tokia žmogaus būklė teismų praktikoje vertinama bejėgiška. Todėl, šie A. S. veiksmai atitinka BK 135 str. 2 d. 2 ir 8 p. numatytos veikos sudėtį.

L. S. buvo kaltinamas ir atiduotas teismui dėl A. V. padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų (BK 138 str. 2 d. 8 p.). Vėliau, 2019-05-07 prašymu prokuroras pasiūlė jam kaltinimą pakeisti į sunkesnį, t. y. jo veiką kvalifikuoti pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., nes A. V. buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiojo atstovas L. S. pakeistu kaltinimu papildomai prašė inkriminuoti BK 135 str. 2 d. 2 p. Tačiau, byloje nustačius (motyvai nurodyti šiame nuosprendyje anksčiau), kad ne L. S., o A. S. A. V. vieninteliu smūgiu į kairę akį padarė sužalojimą, kuris lėmė jam sunkų sveikatos sutrikdymą, nesant pagrindo pripažinti, kad jie veikė kaip bendrininkai, L. S. pagal BK 135 str. 2 d. 2 ir 8 p. išteisinamas jam nepadarius šios veikos (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Byloje nustatyta, kad A. S. ir L. S. sudavė bendrai A. V. ir daugiau smūgių, padarydami jam sužalojimus, kuriuos specialistai įvertino kaip nežymiai sutrikdžiusius jo sveikatą. Todėl, L. S. veiksmai prieš A. V. buvo tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. Pripažinus, kad A. S. savo veiksmais sunkiai sutrikdė A. V. sveikatą, atskiras jo veiksmų kvalifikavimas dar ir pagal BK 140 str. 1 d. yra perteklinis, nes tokiu atveju, kai kaltininkas nukentėjusiajam padaro įvairaus sunkumo sužalojimus, jo veiksmai kvalifikuojami tik pagal sunkiausią (- ius) iš jų.

A. S. ir L. S. veiksmai padarant nežymų Z. A. sveikatos sutrikdymą ir L. S. veiksmai tokį pat sveikatos sutrikdymą padarant A. D. teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 str. 1 d. A. S. iš kaltinimo pagal BK 140 str. 1 d. šalinama tai, kad jis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą A. D. – ištyrus įrodymus byloje nustatyta, kad šį nukentėjusįjį smūgiu taburete į galvą sužalojo L. S., padarydamas jam nustatytą sveikatos sutrikdymą.

Kadangi A. S. įvykio vietoje sugadino nedidelės vertės – 200 Eur, Z. A. nešiojamą kompiuterį, jis padarė ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 str. 3 d.

Nukentėjusysis A. V. pareiškė civilinį ieškinį 3346,69 Eur turtinei ir 25000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kurį jis prašo priteisti solidariai iš visų kaltinamųjų. Jis nurodo, kad turtinę žalą sudaro 310,69 Eur, kuriuos jis išleido akiniams bei medikamentams dėl sužalotos akies. Likusią 3036 Eur sumą jis prašo priteisti kaip netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją, nes jis neteko 35 % bendro darbingumo, kuris dėl jam padarytų sužalojimų yra pastovus.

Jo ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies – nukentėjusiajam A. V. priteisiama 310,69 Eur suma, kurią jis išleido gydydamasis sužalotą akį bei įsigydamas po akies sužalojimo jam reikalingus akinius. Kadangi akies sužalojimą, lėmusį vėlesnį kairės akies netekimą, jam padarė kaltinamasis A. S., jis privalo šią dalį turtinės žalos ir atlyginti. Dėl likusios turtinės žalos – 3036 Eur, kaip netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos priteisimo, civilinis ieškinys pripažįstamas nepagrįstu. Visų pirma, pažymėtina, kad pagal bylos duomenis nukentėjusysis nuo 2014 m. spalio mėnesio niekur nedirbo ir nebuvo draustas socialiniu draudimu. Pareiškime teigiama, kad kompensacijos dydis apskaičiuotas taikant metodiką, numatytą Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo (toliau – Įstatymo) 12 str. Tačiau, šis Įstatymas šiuo atveju negali būti taikomas net pagal analogiją, nes jis reguliuoja visiškai skirtingus teisinius santykius ir yra taikomas visiškai kitais atvejais, nei tai siūloma daryti civiliniame ieškinyje. O būtent, pagal Įstatymo 3 str. 1 d., šis įstatymas taikomas : 1) visų rūšių įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, esančioms Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat užsienyje esančioms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, priklausančioms Lietuvos Respublikos jurisdikcijai; 2) užsienio kapitalo įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, esančioms Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kurių įstatinio kapitalo dalis priklauso užsienio investuotojui (bendroms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms) ir kurios yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu kitaip nenumatyta tarptautinėse sutartyse ar šių įmonių, įstaigų, organizacijų steigimo dokumentuose. Pagal Įstatymo 4 str. 1 d., įmonės, įstaigos, organizacijos, ūkinės bendrijos, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės organizacijos (toliau – įmonė), ūkininkai, dėl kurių kaltės buvo sužalota nukentėjusiojo sveikata arba dėl to jis mirė, susirgo profesine liga, privalo atlyginti šiame įstatyme nustatytą žalą, jeigu tai įvyksta : 1) nukentėjusiojo darbo vietoje, įmonės patalpose, įmonės teritorijoje arba už jos ribų, kai jis dirba darbo sutartyje sulygtą darbą arba veikia darbdavio pavedimu ar jo interesais; 2) kai darbuotojas savo iniciatyva dirba įmonėje darbo sutartyje nesulygtą darbą darbdavio naudai ar jo interesais; 3) kai asmuo darbdavio, jo įgalioto asmens sutikimu dirba įmonėje bet kurį darbą darbdavio naudai ar jo interesais, nors darbo sutartis su juo nustatyta tvarka nesudaryta; 4) kai darbuotojas dirba pas ūkininką darbo sutartyje sulygtą darbą. Na ir Įstatymo 5 str. kategoriškai nurodo, kad teisę į žalos atlyginimą turi nukentėjusieji, kurių sveikata dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga buvo sužalota šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis.

Kita vertus, žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju reguliuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK). Šio kodekso 6.283 str. Jame numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Šio straipsnio 2 dalyje išvardinta, kas yra nuostoliai – tai, negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Jeigu po sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo nukentėjusio asmens sveikata pablogėja, jis turi teisę pareikšti ieškinį dėl papildomų išlaidų atlyginimo, išskyrus atvejus, kai žala buvo atlyginta konkrečia vienkartine pinigų suma. Šis straipsnis taikomas tik tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo nėra apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu įstatymų nustatyta tvarka. Nukentėjusysis pateikė teismui su jo sveikatos grąžinimu susijusias išlaidas, jos pagrįstos, būtinos ir pateisinamos, todėl neabejotinai priteisiamos. Kitų gi jo patirtų nuostolių, nurodytų CK 6.283 str. 2 d., jis atlyginti neprašo, dėl jų jokių įrodymų nepateikė. Jo prašoma priteisti 3036 Eur netekto darbingumo vienkartinė kompensacija tokiems nuostoliams nepriskiriama, todėl ji negali būti priteista ir pagal CK 6.283 str.

Nukentėjusiojo A. V. 25000 Eur ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies. Iš ieškininio pareiškimo bei paties nukentėjusiojo parodymų matyti, kad neturtinę žalą jis mano esąs patyręs iš esmės dėl jam padarytų sužalojimų ir vėliau dėl jų kilusių pasekmių – sužalotos ir šiuo metu jau pašalintos kairės akies, kitų nežymiai sveikatą sutrikdžiusių sužalojimų, kurie jam buvo nustatyti jau po įvykio. Nustatyta, kad prieš A. V. įvykio metu smurtavo A. S. ir L. S. : A. S. veiksmais jam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrukdymas, o jo ir L. S. veiksmais – likę sužalojimai, kurie kvalifikuoti kaip nežymus jo sveikatos sutrikdymas. Jie ir turi atsakyti už nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą. Bet, kadangi A. S. smurtiniai veiksmai buvo ir gerokai pavojingesni, ir intensyvesni, ir jie sukėlė žymiai skaudesnes pasekmes A. V., neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam priteisiamas dalimis, o ne solidariai iš abiejų kaltinamųjų.

Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris sukėlė jam labai sunkias pasekmes – jis įvykio metu ne tik buvo sumuštas, bet ir neteko dalies regėjimo, t. y. kairės akies, kuri šiuo metu jau yra pakeista dirbtiniu protezu. Neabejotina, kad regos jam šia akimi šiai dienai niekas nebeatkurs. Netekus regėjimo viena akimi jis jaučia ne tik didžiulį nepatogumą, dvasinius išgyvenimus, depresiją po įvykio dėl negalėjimo ir nenoro bendrauti, patirto ir jaučiamo skausmo gydymosi laiku. Aišku, kad jam reikia taupyti likusią sveiką akį, jos pernelyg nevarginti tiesiog bijant visiškai prarasti regėjimą. O tai apriboja jo galimybes ne tik įsidarbinti, bet ir skaityti, užsiiminėti staliaus darbais, dirbti kompiuteriu, ir pan. Visa tai, pagal CK 6.250 str. 1 d., yra neturtinė žala, kuri turėtų būti tinkamai atlyginta.

Teismų praktikoje, kas nurodoma ir ieškininiame pareiškime, neturtinės žalos dydžiai panašiais atvejais – netekus regos viena akimi, svyruoja apie 20000 Eur. Toks dydis šiuo atveju ir pripažįstamas teisingu, protingu ir sąžiningu. Iš L. S., kuris padarė nukentėjusiajam nežymius sužalojimus, priteisiama 500 Eur A. V. patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji Z. A. prašo priteisti jai 3650 Eur turtinei ir 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Jos patirtą turtinę žalą sudaro : 3300 Eur – dviejų išmuštų priekinių dantų implantavimas; 200 Eur – sudaužytas kompiuteris; 100 Eur – už sulaužytus vartus; 50 Eur – už buto durų remontą. Dalis šios žalos jai jau atlyginta : 50 Eur jai už duris atlygino R. B.; A. S. jai atvežė ir perdavė kompiuterį bei atlygino 250 Eur. Iš esmės liko neatlygintas jai įvykio metu išmuštų priekinių dantų sutvarkymas. Iš nukentėjusiosios pateiktos 2018-12-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad išmuštų priekinių dantų preliminari gydymo kaina sudaro 3300 Eur. Teisiamajame posėdyje apklaustas pažymą išdavęs gydytojas L. R. paaiškino, kad tai preliminari gydymo kaina, kad skirtingose klinikose vieno danties implantavimo kaina gali būti labai skirtinga. Pasak jo, vidutinė, ne minimali, vieno priekinio danties sutvarkymo kaina būtų apie 1200 Eur. Įvertinus specialisto nuomonę, nėra pagrindo su ja nesutikti. Todėl, nukentėjusiajai Z. A. priteisiama iš A. S. ir L. S. solidariai, nes jie abu yra atsakingi už jai padarytą sužalojimą, 2300 Eur (įvertinus, kad 100 Eur jai jau atlygino A. S.).

Jos pareikštas 2000 Eur civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies. Neabejotina, kad ji taip pat patyrė neturtinę žalą, nes įvykio metu buvo neteisėtai įsibrauta į jos būstą išlaužiant duris. Jai buvo padaryti kad ir nežymūs, tačiau keli sužalojimai, išmušti priekiniai dantys, vien dėl kurių netekimo žmogus įprastai jaučia skausmą, didelį nepatogumą valgant, bendraujant su žmonėmis, ir kt. Be to, įvykio metu buvo sugadintas jos turtas – sudaužytas kompiuteris. Tačiau, ilgalaikių pasekmių šiuo įvykiu jai nebuvo sukelta, sužalojimai nebuvo itin pavojingi, nukentėjusioji be pažymos apie preliminarią dantų gydymo kainą daugiau nepateikė jokių neturtinę žalą įrodančių faktinių duomenų, todėl jos ieškinys mažinamas iki 1300 Eur, priteisiant iš R. B. – 300 Eur; iš A. S. ir L. S. – 1000 Eur solidariai.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikštas 1041,22 Eur civilinis ieškinys dėl A. V. gydymo išlaidų įrodytas su ieškiniu pateiktais dokumentais, jis pagrįstas, todėl tenkinamas pilnai. Jis priteisiamas iš A. S., kuris tiesiogiai atsakingas už A. V. sunkų sužalojimą, dėl kurio jis buvo gydomas ligoninėse.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į kiekvieno jų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus, kitus bausmių skyrimo pagrindus bei sąlygas, numatytus BK 41, 54, 61 straipsniuose.

Nelaikytina kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe jiems dėl kelių veikų nurodytą aplinkybę, kad jie veikas padarė veikdami bendrininkų grupe, nes, kaip jau buvo minėta šiame nuosprendyje, jie visi viso šio įvykio metu – nuo pat neteisėto patekimo į Z. A. būstą iki pasišalinimo iš jo – veikė ne bendrai derindami savo veiksmus, siekdami padėti vienas kitam realizuoti ar palengvinti nusikalstamo sumanymo įgyvendinimą. Jų veiksmai buvo labiau spontaniški, išsamiau nemotyvuoti, todėl nėra pagrindo teigti, kad jie buvo bendrininkai BK prasme.

R. B. pilnametis, pakaltinamas, padarė vieną nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą, kuris nėra labai pavojingas visuomenei. Jis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi – tai jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. R. B. anksčiau neteistas, turi šeimą, dirba, atlygino dalį nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos, pats nebuvo aktyvus nusikaltimo vykdytojas, todėl jis baudžiamas viena švelnesnių bausmių – laisvės apribojimu, jos dydį nustatant arčiau minimalaus, ir skiriant įstatyme nustatytus įpareigojimus.

A. S. taip pat pilnametis, pakaltinamas. Jis teisiamas pirmą kartą, taip pat dirba, charakterizuojamas teigiamai ir gerai, atlygino Z. A. dalį turtinės žalos, padėjo jai atlikti ūkinius darbus, atsiprašė. Dalį nusikalstamų veikų (BK 165 str. 1 d., 140 str. 1 d., 187 str. 3 d.) jis pripažino ir dėl jų gailisi – tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimus jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tačiau, jis padarė 3 nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą. BK 135 str. 2 d. 2 ir 8 p. numatyta veika yra labai sunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas, kuriuo A. V. buvo sukeltos labai sunkios pasekmės. Už šią veiką įstatymas numato vienintelę bausmę – laisvės atėmimą nuo 2 iki 12 metų. Kiti nusikaltimai nesunkūs, mažiau pavojingi. Jis baustas administracinėmis nuobaudomis. Jo elgesys įvykio metu buvo brutaliausias, jis aktyviai dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas. Todėl, jis baudžiamas realia laisvės atėmimo bausme, skiriant ją arčiau minimalaus dydžio. Už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p.). Pagrindo įvykio situaciją ar jo asmenybę laikyti išimtine ir todėl pripažinti, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas jam prieštaraus teisingumo principui bei taikyti BK 54 str. 3 d., šiuo atveju nėra.

L. S. padarė du nesunkius, tyčinius, baigtus nusikaltimus, kurie nėra labai pavojingi visuomenei. Pažymėtina, kad jis smurtaudamas, per pakankamai trumpą laiką vienas ir kartu su A. S. sužalojo tris nukentėjusiuosius, kuriems jo veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tačiau, jis taip pat teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, apibūdinamas gerai, turi šeimą, yra pakankamai jaunas. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe galima pripažinti, kad jis prisipažino padaręs BK 165 str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir dėl jo gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Todėl, jis baudžiamas bausmėmis, nesusijusiomis su laisvės atėmimu, jų dydžius nustatant arčiau minimumo.

Nukentėjusiojo atstovas advokatas D. Paškauskas prašo išieškoti A. V. solidariai iš visų kaltinamųjų jo patirtas išlaidas – 1250 Eur, už gynėjo jam suteiktas teisines paslaugas. Pagal BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti <...> nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Įvertinus tai, kad nukentėjusysis šias išlaidas patyrė, t. y. pagal susitarimą advokatas D. Paškauskas atstovavo jį tyrimo metu bei teisme, byloje įvyko keletas teismo posėdžių, procesas buvo pakankamai ilgas, atstovas parengė civilinį ieškinį, pareiškimą dėl kaltinimo pakeitimo, nukentėjusiojo atstovui sumokėta suma nėra aiškiai ar nepagrįstai per didelė, todėl ji iš kaltinamųjų išieškoma lygiomis dalimis.

Išieškoti kaip proceso išlaidas nukentėjusiosios Z. A. atstovės advokatės L. Blinkevičienės, kuri ją atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pavedimu, pateiktas išlaidas, nėra teisinio pagrindo. Kitų proceso išlaidų byloje nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 165 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu : 1) būti savo namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; ir 2) neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios. Į bausmės laiką jam įskaityti vieną parą, išbūtą jį sulaikius – nuo 2018-04-29 iki 2018-04-30, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, jam palikti galioti iki įsiteisės šis nuosprendis, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 140 str. 1 d., 135 str. 2 d. 2 ir 8 p., 165 str. 1 d. ir 187 str. 3 d. ir jį nubausti :

- pagal BK 140 str. 1 d. – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 165 str. 1 d. – laisvės apribojimu 10 (dešimt) mėnesių;

- pagal BK 187 str. 3 d. – viešaisiais darbais 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu atlikti 20 valandų neatlygintinų darbų visuomenės labui;

- pagal BK 135 str. 2 d. 2 ir 8 p. – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Pagal BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Šią bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Jos pradžią skaičiuoti nuo jo sulaikymo vykdant šį nuosprendį. Į bausmės laiką įskaityti 1 parą, išbūtą jį sulaikius – nuo 2018-04-29 iki 2018-04-30.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, jam iki įsiteisės šis nuosprendis palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – pakeisti į suėmimą.

L. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 140 str. 1 d., 165 str. 1 d. ir jį nubausti :

- pagal BK 140 str. 1 d. – laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu : 1) būti savo namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; ir 2) neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pagal BK 165 str. 1 d. – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu : 1) būti savo namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; ir 2) neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pagal BK 63 str. 4 d., subendrinus šias bausmes jas iš dalies sudedant, skirti jam galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu : 1) būti savo namuose nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; ir 2) neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Šios bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios. Į bausmės laiką jam įskaityti vieną parą, išbūtą jį sulaikius – nuo 2018-04-29 iki 2018-04-30, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, jam palikti galioti iki įsiteisės šis nuosprendis, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

L. S. pagal BK 135 str. 2 d. 2 ir 8 p. (dėl A. V. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo jam esant bejėgiškos būklės bei dėl chuliganiškų paskatų) išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priteisti A. V. : iš A. S. – 310,69 Eur turtinei žalai atlyginti; iš A. S. – 20000 Eur, iš L. S. – 500 Eur, neturtinei žalai atlyginti;

Priteisti Z. A. : solidariai iš A. S. ir L. S. – 2300 Eur turtinei, ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti; iš R. B. – 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai iš A. S. 1041,22 Eur nukentėjusiojo A. V. gydymo išlaidų.

Daiktinius įrodymus ir bylai reikšmingus daiktus šiam nuosprendžiui įsiteisėjus : daktiloplokštelę, biologinį pėdsaką, nešiojamąjį kompiuterį „Toshiba Satelite PRO C660-2 DR“, lyginamuosius pavyzdžius, saugomus (duomenys neskelbtini) – sunaikinti.

Išieškoti A. V. iš R. B., A. S. ir L. S. po 416,66 Eur išlaidų už jam suteiktas teisines paslaugas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.